Civilinė byla Nr. 2A-771-340/08
Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 42.9; 42.10; 44.5.1; 52.4; 121.15; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D.Višinskienės, E.Žirono,
sekretoriaujant V.Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovės (apeliantės) atstovams K.L.K., advokatui R.Jonynui,
atsakovui D.D.,
atsakovo atstovui advokatui A.Sokolovski,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N.K. ieškinį atsakovams UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ ir D.D. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (toliau – UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“) priešieškinį ieškovei N.K. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl atsakovo kaltės, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo sumokėtą 20 000 Lt avansą; priteisti iš atsakovų UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ ir D.D. subsidiariai 63 000 Lt nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-05 su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą ir iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti – vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Atsakovas netinkamai sutarties sąlygas, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.05.066:2005 reikalavimų, nesilaikė ekonomiškumo principų, be pagrindo priskyrė projektuojamą statinį prie ypatingų statinių kategorijos, nesilaikė sutarties 4 str. nustatytų projekto atlikimo terminų, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Nurodė, jog kadangi atsakovo parengtas projektas yra nekokybiškas, iki šiol nepabaigtas ir netinkamas naudoti statybai; statybos bendrovės atsisako pradėti statybos darbus pagal atsakovo parengtą projektą, nes statant pagal jį negalima garantuoti kokybės; tuo tarpu atsakovas atsisako ištaisyti projekto trūkumus; sutarties terminai praleisti tiek, kad jos rezultatas ieškovei nebeteko prasmės, pagal įstatymą ieškovė įgijo teisę nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės ir reikalauti restitucijos bei nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog atsakovas D.D., nors ir formaliai dirbdamas kaip atsakovo darbuotojas iš esmės veikė savo, o ne bendrovės interesais, todėl už žalą turėtų atsakyti asmeniškai – turėtų atsakyti subsidiariai kaip atsakovo dalyvis ir pagal deliktinės atsakomybės taisykles, kadangi atsakovas atsisako vykdyti ieškovės reikalavimus. Nurodė, jog priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti ir teisėti, todėl priešieškinys atmestinas.
Pateiktu priešieškiniu atsakovas UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ prašė priteisti iš ieškovės N.K. 56 700 Lt už atliktą darbą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pati ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų, nesumokėjo atsakovui už atliktą darbą. Nurodė, jog ieškovė turėjo parengti ir perduoti atsakovui projektavimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus dokumentus, t.y. ieškovė turėjo pateikti sumanyto statyti statinio pagrindinius funkcinius, architektūrinius, techninius, kokybinius, ekonominius bei kitus rodiklius ir reikalavimus, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Ieškovei šios pareigos neįvykdžius, atsakovas turėjo teisę sustabdyti projektavimo darbų atlikimą, tačiau vadovaudamasis įstatyme įtvirtintu sąžiningumo principu, atsakovas, neturėdamas projektavimo darbų užduoties, parengė projektinę dokumentaciją ir ją perdavė ieškovei. Sumokėti už parengtą projektą ieškovė atsisakė; ieškovei buvo perduotas darbų rezultatas, todėl ji privalo sumokėti už atliktą darbą sutartyje numatytą kainą.
Atsakovas D.D. prašė tenkinti priešieškinį.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-04-22 sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino; priteisė iš ieškovės N.K. 56 700 Lt įsiskolinimą ir 2 201 Lt bylinėjimosi išlaidas, viso – 58 901 Lt atsakovui UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“; bei 35,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2005-12-05 ieškovė N.K. – užsakovas, atstovaujama atstovo K.L.K., ir atsakovas UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ – projektuotojas, atstovaujamas direktoriaus D.D., sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą ir vykdyti architektūrinės, konstrukcinės projekto dalies vykdymo priežiūrą, (duomenys neskelbtini), pagal sutarties priede Nr. 1 pateiktą darbų sąrašą, apimtis ir kainą, o ieškovė – priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Įvertinęs byloje pateikus įrodymus, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi teisę atsisakyti priimti šalių sutarties pagrindu atliktus projektavimo darbus CK 6.652 str. 4 d. pagrindu – t.y., pažeidus projektavimo darbų atlikimo galutinį terminą, taip pat nutraukti šalių sutartį CK 6.665 str. 3 d. numatytu pagrindu, kadangi nėra įrodyta, jog atsakovas praleido projektavimo darbų atlikimo galutinį terminą – t.y., kad 2005-12-05 sutartyje numatytas terminas nebuvo pratęstas, taip pat, kad reikalavo ir kad atsakovas per protingą terminą nepašalino, jo parengto projekto trūkumų. Ieškovės atstovų teiginiai, kad visi darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2006-04-01 ir kad šis terminas, atsižvelgiant CK 6.192 str. 4 d. nuostatą ir aplinkybę, kad jokie rašytiniai susitarimai dėl sutarties pakeitimo nebuvo sudaryti, nebuvo pratęstas, nėra pagrįsti: šalys iš esmės neginčija, kad 2005-12-05 sudarytos sutarties 4.2 p. numatytu terminu projektavimo darbai nebuvo atlikti, šios sutarties pakeitimai tokia pat forma – t.y. raštu, nebuvo sudaryti, tačiau, teismas nustatė, jog atsakovui, vadovaujantis sutarties 2.1.3. nuostatomis, 2006-04-27 pateikus ieškovės atstovui K.L.K. parengtą projektą susipažinti, pastarasis tik 2006-05-31 nurodė pretenzijas dėl atliktų projektavimo darbų ir pareikalavo jį pataisyti – t.y. pastatą suprojektuoti su viena laiptine, atsakovas techninio projekto pakeitimus sutiko atlikti ir, išskyrus technologinės dalies, atliko. Teismas padarė išvadą, kad šalys žodžiu susitarė pratęsti 2005-12-05 sutarties 4.2. p. numatytą terminą iš esmės iki 2006 m. spalio mėn., kadangi nenustatyta, jog nuo 2004-04-27 iki pat statybos leidimo išdavimo 2006-10-25 ir projekto ieškovei pateikimo, ieškovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas, atsisakiusi sutarties dė to, kad jos įvykdymas neteko prasmės – t.y. ieškovė prarado teisę remtis sutarties 7.2. p. išlyga dėl sutarties pakeitimo tik rašytine forma. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad šalys ne susitarė pratęsti darbų atlikimo terminus, o buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, projektavimo darbus atliko ne pagal ieškovės užduotį: prieš sudarydama sutartį ieškovė projektavimo darbų užduoties nebuvo parengusi, darbai pagal sutartį buvo pradėti be projektavimo užduoties – t.y. ieškovės atstovui patvirtinus statinio eskizinį projektą, kuriame (projekte) buvo numatytos statinio 2 laiptinės, gyvenamosios patalpos antstate. Teismas nustatė, jog nors sutartyje nėra numatyta, kad projektavimo darbų užduotį turėjo parengti atsakovas, yra pagrindas teigti, kad atsakovas įsipareigojo parengti ir šį projektavimo darbams atlikti būtiną dokumentą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši užduotis, nors ir suformuluota itin lakoniškai, tenkino ieškovę, kadangi jos atstovas užduotį patvirtino, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas nukrypo nuo projektavimo užduoties – t.y. pastatą suprojektavo ne su viena, o su dviem laiptinėmis. Aplinkybė, kad atsakovas, 2006-05-31 ieškovės atstovui K.L.K. nurodžius atlikti projektavimo darbų pakeitimus, juos atliko nesudarius jokių papildomų susitarimų dėl užmokesčio už tokių pakeitimų atlikimą, anaiptol nepatvirtina ieškovės atstovų teiginio, kad tokie atsakovo veiksmai patvirtina jį pripažinus kaltę dėl nukrypimo nuo projektavimo užduoties ir projekto neekonomiškumo. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovė įgijo teisę nutraukti sutartį CK 6.665 str. 3 d. numatytu pagrindu – t.y., atsakovui per protingą terminą nepašalinus jo parengto projekto trūkumų; kadangi ieškovės atstovas K.L.K. pretenzija nereikalavo ištaisyti atsakovo parengto projekto trūkumų – jokie projekto trūkumai čia nėra įvardinti, o pasiūlyta nutraukti šalių sutartį pretenzijoje nurodytomis sąlygomis. Iš ieškovės jau tik ieškinyje nurodytų projekto trūkumų pagrįstai trūkumu įvardintas tik tai, jog projekto technologinė dalis nesuderinta su architektūrinės dalies sprendiniais bei technologinėje dalyje nesuprojektuota papildoma darbo vieta, tačiau nėra pagrindo manyti, kad šis trūkumas neištaisytas tik dėl atsakovo kaltės; aplinkybė, kad techninio projekto technologinė dalis nesuderinta su kitų jo dalių – architektūrinės, konstrukcinės – sprendiniais bei technologinėje dalyje nesuprojektuota papildoma darbo vieta, šiuo atveju nėra pagrindas ieškovei atsisakyti priimti atliktus darbus, kadangi šios projekto dalies, kuri jau buvo atlikta 2006 m. balandžio mėn., pakeitimai nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės: įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos atstovas būtų pateikusi nurodymus, kokia papildoma darbo vieta turi būti suprojektuota 2006-05-31 jos reikalavimu atlikus statinio architektūrinės ir konstrukcinės dalių pakeitimus, nėra, pretenzijų dėl to nebuvo pareikšta ir teikiant projektą svarstyti savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, o vėliau, kaip matyti iš ieškovės atstovo K.L.K. paaiškinimų, tai ieškovei jau nebuvo aktualu, kadangi buvo atsisakyta ketinimo statyti atsakovo suprojektuotą statinį. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovų teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad pagal atsakovo parengtą projektą ir savivaldybės išduotą statybos leidimą paslaugų paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) negali būti statomas, kadangi jis, pažeidžiant Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 51 p. imperatyvią nuostatą, kad atstumas nuo antžeminių suskystintų dujų rezervuarų iki pastatų ir kitų statinių turi būti ne mažesnis nei 80 m, suprojektuotas dujų kolonėlės apsauginėje zonoje ir toks statinys negali būti priimtas naudoti, nėra įrodytas. Įvertinęs Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 49-51, 53 punktų nuostatas, aplinkybę, kad duomenys apie, kad atsakovo suprojektuotas statinys yra arčiau nei 80 m nuo antžeminių suskystintų dujų rezervuarų, buvo žinomi tiek šalims, tiek savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kuri svarstė ir išdavė leidimą statyti statinį atsakovo parengto projekto pagrindu, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad toks statinys negalėtų būti priimtas naudoti dėl to, kad jis būtų mažesniu nei 80 m atstumu nuo antžeminių suskystintų dujų rezervuarų. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Be to, nėra įrodyta, kad ieškovė apskritai patytė dalį jos nurodytų nuostolių; ieškovė savo nuostoliais įvardija 23 942,40 Lt išlaidas elektros tinklų nutiesimo iki statybos vietos darbams apmokėti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šių darbų eigoje sukurtu rezultatu – elektros tinklais – ji negalės pasinaudoti ateityje; kadangi nurodyta, kad ieškovė atsisakė planų statyti atsakovo suprojektuotą statinį, nėra jokio pagrindo nuostolių dydžio sieti su atsakovo suprojektuoto pastato statybos kaštų išaugimu.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-04-22 sprendimą panaikinti; priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškininius reikalavimus pilnai; atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos pareiškimą Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos raštą, šis raštas gautas jau po teismo sprendimo, todėl pateikti jo anksčiau į bylą nebuvo galimybės. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kai kurių netaikė apskritai; dalies apeliantės ir jos atstovų argumentų ir kai kurių reikšmingų šioje byloje įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai taikė CK 6.665 str. 3 d. nuostatas, apibrėžiančias rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą bei Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus bei 51 punkto nuostatas dėl suskystintų dujų degalinių apsaugos zonų, nepaisė CK 6.263 str. 1 d. nustatytos bendros rūpestingumo pareigos. Sutartis gali būti nutraukta, kadangi atsakovo parengtas projektas yra su esminiais trūkumais, juo negalima naudotis, nes jis pažeidžia netoliese esančios degalinės 80 metrų apsaugos zoną. Atsakovas projekto trūkumų nepašalino per protingą terminą: technologinėje dalyje taip ir liko antra laiptinė, nors architektūrinėje dalyje ji pašalinta; teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų šiuo klausimu, todėl padarė neteisingą išvadą, jog dėl to kaltas ieškovės atstovas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog šalims žodžiu susitarus dėl termino pratęsimo, terminas pradelstas dėl apeliantės atstovo kaltės; atsakovo pilnas prievolės įvykdymas apeliantei prarado prasmę. Nurodo, jog teismas, motyvuodamas savo poziciją, neatkreipė dėmesio, kad būtent atsakovas įsipareigojo laikytis teisės aktų ir kaip projekto vadovas turėjo žinoti, kad antra laiptinė neprivaloma; teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie susitarimą dėl termino pratęsimo, tuo labiau, kad toks susitarimas po galutinio termino pažeidimo turėjo būti aiškiai išreikštas, nes tokiu atveju atsisakoma nuo teisių į bet kokius gynimo būdus; tylėjimas ir bendradarbiavimo pareigos vykdymas padedant pabaigti sutartus darbus dar neįrodo buvus tokį susitarimą. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai laikė, jog ji neįrodė, jog patirtos pradėtų statybos darbų išlaidos yra nuostoliai, nes neįrodyta, kad šiais darbų rezultatais negalima bus pasinaudoti ateityje. Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė, dėl D.D. subsidiarios atsakomybės, todėl pažeidė CPK 185 ir 270 str. reikalavimus pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-04-22 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių susiformavo projektavimo darbų rangos santykiai pagal 2005-12-05 sutartį PD 05-0505, kuria atsakovas įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą ir vykdyti architektūrinės, konstrukcinės projekto dalies vykdymo priežiūrą, (duomenys neskelbtini), pagal sutarties priede Nr. 1 pateiktą darbų sąrašą, apimtis ir kainą, o ieškovė – priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (b.l. 9-12, t.1).
2006-11-16 atsakovas pateikė ieškovei 2006-11-08 darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 0505-11/06, bei PVM sąskaitą-faktūrą; atsakovas nurodė, kad paminėtą projektą ieškovei perdavė ir pareikalavo sumokėti už atliktus darbus 56 700 Lt (b.l. 40, t.1).
Ieškovė pateikė atsakovui 2006-11-22 pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, kuria pasiūlė dėl esminių sutarties pažeidimų, nekokybiško darbo nutraukti sutartį šalių susitarimu ir perduoti užsakovui teisę savo nuožiūra pavesti kitiems asmenims baigti projektavimo darbus ir vykdyti projekto priežiūrą, o taip pat užskaityti 20 000 Lt avansą ir laikyti, kad užsakovas ir projektuotojas yra tarpusavyje atsiskaitė (b.l. 46, t.1).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šalių santykiams Civilinio kodekso 6 knygos ketvirtojo skirsnio 6.700-6.704 str. normų nuostatas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias bendras rangos santykių nuostatas bei bendras prievolių vykdymo nuostatas.
Kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar ieškovė įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį, nes nuo to priklauso ir priešieškinio likimas. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad tokios teisės ieškovė neįgijo.
Atsakovas yra projektavimo įmonė, savo srities specialistas, tačiau ir ieškovė, kaip paaiškino jos atstovas K.L.K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ketino pastatyti autoserviso pastatą tam, kad patiems, savo šeimos jėgomis vystyti šį verslą arba parduoti pastatą, t.y. pastatas buvo užsakytas komerciniais tikslais. Abi sutarties šalys yra verslininkai, taigi atsakovui negali būti taikoma CK 6.256 str. 4 d. įtvirtinta verslininko atsakomybės prezumpcija. Ieškovė, užsakiusi projektuoti pastatą komerciniais tikslais, negali būti laikoma silpnesne, prisijungusia sutarties šalimi. CK 6.200 str. 4 d. numatyta pareiga elgtis sąžiningai vykdant sutartį bei CK 6.263 str. 1 d. nustatyta bendra rūpestingumo pareiga vienodai taikytinos abiems sandorio šalims.
Ieškovė savo reikalavimą dėl projektavimo darbų rangos nutraukimo pateikė keliais faktiniais ir įstatyminiais pagrindais, pagal CK 6.665 str. 3 d. bei 6.652 str. 4 p.
Bendros rangos santykius reglamentuojančios normos numato nekokybiškų darbų atlikimo pasekmes. Apeliantė nurodė, kad atsakovas projektą parengė su trūkumais ir jų nepašalino per protingą terminą; technologinėje projekto dalyje taip ir liko antroji laiptinė, nors architektūrinėje projekto dalyje ji pašalinta. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad projekto technologinė dalis nebuvo pataisyta dėl užsakovo veiksmų, netinkamai įvertino dar 2006-11-22 užsakovo pateiktą pretenziją dėl projekto trūkumų pašalinimo, bei atsakovo 2006-12-15 atsiliepimą į pretenziją, kuriuo atsakovas atsisakė pripažinti ir pataisyti bet kokius projekto trūkumus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su antros laiptinės pastato projekte pašalinimu. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pats rengė projektinį pasiūlymą – pastato eskizinį projektą, projektavimo darbų eigoje parengė užduotį, kurią patvirtino ieškovės atstovas. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, suprojektavęs pastatą ne su viena, o su dviem laiptinėmis nukrypo nuo projektavimo užduoties; dėl išdėstyto ieškovės atstovo K.L.K. raštas, kuriuo jis reikalauja tikslinti projektą, suprojektuojant pastatą su viena laiptine bei įrengti dar vieną darbo vietą, laikytinas projektinės užduoties pakeitimu (b.l. 21, t.1). Technologinėje projekto dalyje liko antroji laiptinė, nors architektūrinėje projekto dalyje ji pašalinta, šalys pripažįsta, kad šis projekto trūkumas galėjo būti pašalintas, t.y. jis nėra esminis ir nepašalinamas CK 6.665 str. 3 d. prasme. Pati apeliantė rėmėsi CK 6.665 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatomis, suteikiančiomis užsakovui teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, trūkumų nepašalinus, arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Apeliantė galėjo remtis paminėto trūkumo nepašalinimu kaip pagrindu nutraukti sutartinius santykius, jeigu ji prieš tai pareikalavo jį pašalinti, o rangovas jo nepašalino per protingą terminą. Tačiau kolegija, išanalizavusi šalių sutartinių santykių raidą, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo apeliantės 2006-11-22 pateiktos pretenzijos bei atsakovo 2006-12-15 atsiliepimo įvertinimo (b.l. 46, 47, t.1). Apeliantė nurodė, kad 2006-11-22 pretenzija buvo pareikalauta pašalinti projekto trūkumus. Tačiau apeliantės (užsakovo) pretenzija buvo pateikta atsakovui po to, kai buvo atlikta projekto ekspertizė, gautas leidimas statyti pagal parengtą projektą ir atsakovas (rangovas) 2006-11-16 pateikė apeliantei (užsakovui) 2006-11-08 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui; pretenzijoje projekto trūkumai nebuvo įvardinti, nebuvo reikalaujama juos pašalinti, tiesiog pasiūlyta nutraukti šalių sutartinius santykius.
Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose projektavimo rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.700, 6.703 str.). Pagal CK normų nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, su trūkumais ar be jų. Rangos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Apeliantė atsakovo pateikto perdavimo-priėmimo darbų akto nepasirašė, darbų trūkumų nenurodė, atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių taip pat nenurodė – 2006-11-22 pasiūlė nutraukti rangos sutartį šalių susitarimu dėl neįvardintų pretenzijoje rangovo darbų trūkumų, t.y. neįvykdė CK 6.662, 6.700 str. reikalavimų (b.l. 46, t.1). Kolegijos vertinimu, kadangi apeliantė (užsakovas) neįvykdė savo prievolės pagal CK 6.662, 6.700 str., jos pasiūlymas susitarti dėl sutartinių santykių nutraukimo negali būti vertinamas kaip reikalavimas pašalinti projekto trūkumus pagal CK 6.665 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Pažymėtina, kad pretenzijoje projekto trūkumai nėra apibrėžti – paminėta, kad projektas turi esminių trūkumų, projektas nėra pilnai baigtas, statybos leidimas gautas tik 2006-10-25, statybos metu paaiškėjo, kad negalima išspręsti ir kitos projekto detalės ir pan. Apeliantė (užsakovas) nebuvo pareikalavusi pašalinti projekto trūkumų, todėl ji neturi pagrindo remtis ta aplinkybe, kad technologinėje projekto dalyje taip ir liko antroji laiptinė ir reikalauti nutraukti sutartį dėl šio projekto trūkumo pagal CK 6.665 str. 3 d. Kaip jau buvo paminėta, šis projekto trūkumas galėjo būti pašalintas; nei ieškovės pretenzijoje, nei byloje nebuvo reikalaujama taikyti kitą galimą pažeistos teisės gynimo būdą – įpareigoti atsakovą pašalinti projekto trūkumą, sumažinti atliktų darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 str. 1 d., 6.703 str. 2 d.). Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovas sutarties taip ir nepabaigė vykdyti, o 2006-12-15 atsiliepimu į pretenziją atsisakė ištaisyti projekto trūkumus. Projekto trūkumo būvimas dar nereiškia, kad ieškovė įsigijo teisę nutraukti sutartinius santykius dėl jo; pagrindų sutartinių santykių nutraukimui byloje nėra.
Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad užsakovo 2006-05-31 rašto nurodymas suprojektuoti autoservise papildomą, penktą darbo vietą yra pakankamai konkretus, tokio nurodymo pakanka, nes projektuotojai žinojo, ką reiškia darbo vieta autoservise ir pan. Teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje yra tai, ar šio trūkumo nepašalinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti šalių sutartinius santykius.
Apeliantė nurodė dar vieną pagrindą nutraukti sutartinius santykius pagal CK 6.665 str. 3 d. Apeliantė nurodė, kad projektas turi esminį trūkumą: projektas negali būti įgyvendintas, nes jis pažeidžia netoliese esančios degalinės 80 metrų apsaugos zoną, nustatytą Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus 51 punkte. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo šio teisės akto normos aiškinimu, nurodo, kad Vyriausybės nutarime nurodytas 80 m atstumas yra imperatyvi norma, rėmėsi papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktu įrodymu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-05-12 raštu Nr. (13)-D8-4086 dėl Vyriausybės nutarimo ir Statybos įstatymo normų aiškinimo (b.l. 155, t.2). Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus. Pirma, pateikdama ieškinį apeliantė šiomis aplinkybėmis nesirėmė, nors šios aplinkybės buvo žinomos iki ieškinio pateikimo dienos. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje į protokolą buvo įrašyta pastaba dėl neišlaikyto atstumo tarp projektuojamo statinio ir dujų rezervuaro, vėliau 2006-10-25 pastaba buvo išbraukta, statybos leidimas buvo išduotas (b.l. 30-31, t.1), taigi statybos leidimo išdavimo procese buvo diskutuojama, ar atstumas nuo projektuojamo pastato iki dujų rezervuaro atitinka teisės aktų normų reikalavimus. Ieškovė kelis kartus tikslino savo ieškinį, į bylos nagrinėjimo pabaigą 2007-09-28 pateikė patikslinto ieškinio papildymą, kuriuo praplėtė savo ieškinio faktinį pagrindą ir papildė projekto trūkumų sąrašą (b.l. 50, 51, t.2). Nors patikslinto ieškinio papildymas nebuvo teismo priimtas, ieškovė pradėjo remtis ir jame nurodytomis papildomomis faktinėmis aplinkybėmis. Kolegijos vertinimu, toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas įrodo, kad ieškovė ir jos atstovai nelaikė šių papildomų aplinkybių projekto trūkumu, nes statybos leidimas pagal projektą buvo išduotas, tuo buvo patvirtintas faktas, kad projektuojamo pastato atstumas iki dujų degalinės rezervuaro neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, nes ji pagrįsta netinkamu teisės akto normų aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškindamas Lietuvos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus normas pagrįstai nurodė, kad šio teisės akto 49 punktas numato, kad suskystintųjų dujų degalinių apsaugos zoną sudaro ne siauresnės kaip 10 m žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos), 50 punkto normos nustato ūkinės veiklos apribojimus apsaugos zonoje, 53 punktas reglamentuoja minimalų atstumą nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki suskystintųjų dujų degalinės kolonėlių – ne mažesnį, kaip 15 m, o iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 m, t.y. 49, 50, 53 punktų normos yra imperatyvios. Apeliantės cituojamu Vyriausybės nutarimo 51 punktu nustatomi tam tikri atstumai statant pastatus už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos priklausomai nuo suskystintųjų dujų rezervuarų talpos, pavyzdžiui, kai rezervuaro talpa yra iki 100 kub. metrų, atstumas iki pastatų turi būti ne mažesnis kaip 80 metrų; tačiau šioje normoje paminėti atstumai nėra įvardinti kaip degalinės apsaugos zonos ir šioje normoje nėra įtvirtintas draudimas statyti arčiau, nei nustatytas atstumas; ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio. Taigi apeliantė savo skunde be pagrindo Sąlygų 51 punkte rekomenduojamą 80 metrų atstumą vadina degalinės apsaugos zona ir laiko, kad šis atstumas yra privalomas. Apeliantė, norėdama pagrįsti Vyriausybės nutarimo 51 punkto normos aiškinimą, kaip imperatyvios normos, rėmėsi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008-05-12 raštu Nr. (13)-D8-4086 dėl Vyriausybės nutarimo ir Statybos įstatymo normų aiškinimo (b.l. 155, t.2). Kolegija pažymi, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas yra teismų pareiga (CPK 3 str.), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštas dėl teisės normų aiškinimo teismui nėra privalomas. Be to apeliantė tendencingai aiškina šio rašto turinį; kolegijos vertinimu, rašte tik cituojamos paminėtų Vyriausybės nutarimu patvirtintų sąlygų 50.1 ir 51 punktų bei Statybos įstatymo normos be ypatingų komentarų. Dėl išdėstyto kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo parengtas projektas negali būti įgyvendintas, nes jis pažeidžia netoliese esančios degalinės 80 metrų apsaugos zoną.
Dėl sutarties nutraukimo CK 6.652 str. 4 d. pagrindu. Ši norma numato, kad, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasme.
Apeliantės nuomone, ji įgijo teisę nutraukti rangos sutartį ir šiuo pagrindu, nes nuo 2006-03-03 (sutartyje numatyto projektavimo darbų atlikimo termino) iki 2006-10-25 autoserviso statybos sąmata ženkliai pabrango, todėl ieškovei tapo nerentabilus, be to, iškilo piniginių lėšų trūkumo klausimas. Be to atsakovas sutarties taip ir nepabaigė, ir, kaip galima spręsti iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės atstovo 2006-11-22 pretenziją, atsakovas net nesiruošia pabaigti autoserviso projektą, t.y. jo technologinę dalį taip, kad joje būtų numatyta papildoma darbo vieta.
Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir išvadomis ir paminėtus skundo argumentus atmeta. Kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, suprojektavęs pastatą ne su viena, o su dviem laiptinėmis nukrypo nuo projektavimo užduoties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pats rengė projektinį pasiūlymą – pastato eskizinį projektą, projektavimo darbų eigoje parengė užduotį, kurią patvirtino ieškovės atstovas. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, vykdydamas sutartį, antstato ir papildomos laiptinės projektavimo darbus atliko be ieškovės užduoties. Ieškovės atstovas K.L.K. patvirtino atsakovo projektuojamo statinio eskizinį projektą, kuriame buvo numatytos 2 laiptinės ir gyvenamosios patalpos antstate (b.l. 15, 16, t.1). Specialiųjų projektavimo sąlygų 3 punkte taip pat pažymėta, kad vadovaujantis detaliuoju planu dalį patalpų numatyti gyvenamajai paskirčiai (b.l. 69, t.1). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai nuosekliai aiškino, kad antros laiptinės projektavimas yra susijęs su užsakymu suprojektuoti dalį patalpų kitos, ne paslaugų paskirties. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui buvo užsakytas autoserviso pastatas su antstatu ir 2 laiptinėmis; toks atitinkantis užduotį projektas ir buvo užbaigtas ir perduotas ieškovės atstovui 2006-04-27. Kaip jau buvo paminėta, tiek bendros, tiek projektavimo rangą reglamentuojančios specialios normos reikalauja, kad darbų rezultatas būtų perduotas pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą; priimti darbus su trūkumais ar be jų yra užsakovo prievolė. Užsakovas – ieškovės atstovas K.L.K. po to, kai po sutarties termino pabaigos projektas su dviem laiptinėmis ir antstatu buvo jam perduotas, darbų pagal aktą nepriėmė, atliktų darbų trūkumų ir jų pašalinimo terminų nenustatė. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir jos atstovas užsakė projektą verslo tikslais, todėl reikalavimas elgtis apdairiai ir rūpestingai sutartiniuose santykiuose galioja ir jiems. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad ieškovės atstovo K.L.K. 2006-05-31 raštas, kuriuo jis reikalauja patikslinti projektą, pašalinti vieną laiptinę ir įrengti papildomą darbo vietą, teismo buvo pagrįstai įvertintinas kaip esminis pradinės projektavimo užduoties pakeitimas. Darytina išvada, kad šalių sutartiniai santykiai transformavosi: ieškovės atstovas iš esmės pakeitė projektinę užduotį, o atsakovas sutiko keisti projektą pagal pakeistą užduotį. Tokia galimybė buvo numatyta ir šalių sutartyje; pagal sutarties 3.4 punkto nuostatą užsakovas įsipareigojo atlyginti projektuotojui papildomas pagrįstas išlaidas, susijusias su esminiu užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti užsakovo iniciatyva ne dėl projektuotojo kaltės. Apeliantė nurodė, kad jos atstovo veiksmai, nukreipti į projekto pakeitimą ir jo užbaigimą, neįrodo, kad šalių sutartiniai santykiai transformavosi ir tęsėsi, nes sutarties 7.2 punktas numato sutarties pakeitimus tik rašytine forma. Apeliantės pozicija nenuosekli, kupina vidinių prieštaravimų – ji teigia, kad tikėjosi, jog projektas bus pakeistas pagal 2006-05-31 rašto reikalavimus per protingą terminą, tačiau, pati būdama verslininkė, nenurodė atsakovui, kokį terminą ji laikys protingu, priimtinu. Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovė nurodė, kad atsakovas neprašė termino savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tuo tarpu kai ji visokeriopai stengėsi atsakovą paskubinti. Kolegija pažymi, kad duomenų apie ieškovės pastangas paskubinti projektavimo darbus byloje nėra. Savo rašte (patektame po galutinio darbų atlikimo termino) ieškovės atstovas pareikalavo tikslinti pastato projektą (bet nereikalavo pašalinti projekto trūkumus), projekto patikslinimo metu nereiškė pretenzijų dėl termino pažeidimo, dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose, t.y. savo veiksmais aktyviai siekė, kad projektas butų užbaigtas, statybų leidimas būtų išduotas pagal jau pakeistą projektą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi ieškovės atstovo veiksmai įrodo, kad šalys buvo papildomai susitarusios dėl papildomų projektavimo darbų bei papildomo termino tokiems darbams atlikti, o tai, kad šalys nebuvo raštu susitarusios dėl termino papildomiems darbams atlikti, negali būti panaudota prieš atsakovą, nes pareiga elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis sutarties vykdymo metu yra abipusė (CK 6.704 str. 3 p.). Tais atvejais, kai prievolės įvykdymo terminas neapibrėžtas, prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir skolininkui turi būti sudarytos sąlygos tinkamai jį įvykdyti (CK 6.53 str. 2 d.). Kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad projekto pakeitimo įvykdymo terminas (nuo 2006-05-31 iki 2006-10-25) buvo neprotingas ilgas. Kolegijos manymu, byloje taip pat neįrodyta, kad apeliantė prarado suinteresuotumą statyti pagal atsakovo parengtą patikslintą projektą dėl projekto trūkumų ir užsitęsusio projekto pakeitimo termino. Apeliantė savo skunde nurodė, kad jai iškilo piniginių lėšų trūkumo klausimas, tačiau neaišku, kodėl iškilusios problemos su statybų finansavimu siejamos su atsakovo veiksmais. Apeliantė, būdama verslininkė, turėjo būti apdairi ir vystydama savo verslą, privalėjo numatyti statybos kaštų galimą pabrangimą ir tokių objektyvių aplinkybių kaip infliacija, kuro kainų augimas, įtaką jos verslo planui. Apeliantė nepateikė byloje duomenų, kas turėjo finansuoti jos statybas, kokios finansavimo problemos jai atsirado, kodėl statybos kaštų pabrangimas 5,2 proc. nuo 2006-04-01 iki 2006-10-25 buvo ieškovei toks lemtingas, kad ieškovė turėjo atsisakyti nuo autoserviso statybos, nes jos planas pastatyti servisą pasidarė nerentabilus. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės verslo planą, numatomus finansavimo šaltinius, numatomą pelną ir jo ekonominį pagrindimą. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsisakė nuo verslo plano statyti autoserviso pastatą komerciniais tikslais dėl atsakovo veiksmų.
Ieškovei neįrodžius nei vieno iš jos nurodytų pagrindų, leidžiančių nutraukti rangos sutartį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ji neįgijo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl jos atsisakymo nuo sutarties, atlyginimą ir pagrįstai atmetė jos reikalavimus dėl restitucijos ir nuostolių atlyginimo. Dėl išdėstyto apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad išlaidos sklypo topografiniam planui bei elektros tinklų įrengimui priskirtini prie realių ieškovės nuostolių atmestini, nes neįrodyta, kad ieškovės atsisakymas nuo autoserviso pastato statybos yra susijęs su atsakovo veiksmais. Restitucija galima, tik patenkinus reikalavimą dėl sutarties nutraukimo.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priešieškinys negalėjo būti patenkintas. Darbai pagal šalių projektavimo darbų rangos sutartį buvo atlikti ir perduoti užsakovei, buvo pasiūlyta pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kaip jau buvo paminėta, priimti atliktus darbus su trūkumais ar be, yra užsakovo prievolė; užsakovui atsisakius priimti darbus, rangovas įgijo teisę reikalauti priteisti atlyginimą už atliktą darbą vienašališkai pasirašyto akto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino ieškovės atsisakymą pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą nepagristu, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktą darbą priteisimo (CK 6.704 str. 1 p.).
Kolegija taip pat negali pritarti apeliantės argumentams dėl D.D. subsidiarios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad, nors ieškovė kildino savo reikalavimus iš šalių sutarties, tačiau patraukė D.D. antruoju, subsidiariniu atsakovu CK 6.264 str. (deliktinės atsakomybės) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad pagrindo sutartinei atsakomybei kilti pagal ieškovės reikalavimą atsakovui nėra; todėl nėra pagrindo D.D. subsidiarinei atsakomybei kilti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, D.D. turi atsakyti asmeniškai, kaip juridinio asmens dalyvis, dėl kurio nesąžiningų veiksmų atsakovas negalėjo įvykdyti savo prievolės, tačiau tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti bylos medžiaga ir atmestini. Ieškovė ne tik neįrodė, bet ir tinkamai nemotyvavo, dėl kokių konkrečių neteisėtų veiksmų atsakovui D.D. turėtų kilti deliktinė atsakomybė. Apeliantė savo skunde nurodė, kad deliktu laikytina tai, kad atsakovas atsisako vykdyti ieškovės reikalavimus. Nors apeliantė nekonkretizavo, kokių reikalavimų nevykdymas laikytinas deliktu, kolegija pažymi, kad nesutikimas su ieškovės (užsakovo) pretenzija, kuria jos atstovas pasiūlė atsakovui nutraukti sutartinius santykius, ar nesutikimas su ieškiniu negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Esant tokios bylos aplinkybėms, kolegija nelaiko teismo sprendimo trūkumu tai, kad teismas atskirai neaptarė reikalavimo dėl subsidiarinio skolininko D.D. atsakomybės netenkinimo motyvų.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atsakovui priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N.K. atsakovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė T.Žukauskienė
Teisėjai D.Višinskienė
E.Žironas