Civilinė byla Nr. e3K-3-118-943/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00212-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Adaugusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoplasta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus vanduo“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 65 265 Eur skolą, 10 073,33 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą atsakovės organizuotame konkurse recirkuliacinei nuotekų valymo sistemai įdiegti ir buvo pripažinta jo laimėtoja, todėl 2019 m. rugsėjo 13 d. šalys sudarė prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartį (projektas „Recirkuliacinės nuotekų valymo sistemos diegimas UAB „Ecoplasta“). Ieškovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir 2020 m. vasario 19 d. sumontavo nuotekų valymo įrangą atsakovės objekte, tačiau atsakovė nustatyta tvarka ir terminais atsiskaitė su ja tik iš dalies, t. y. sumokėjo 44 000 Eur avansą. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama, kad ieškovė atlygintų jos patirtus nuostolius ir avansą. Atsakovė teigė, kad ieškovė pažeidė sutartį (vėlavo ją įvykdyti, nuotekų valymo sistema turi kokybės trūkumų), todėl ji patyrė 79 150,26 Eur nuostolius. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 atmetė atsakovės ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 paliko šį sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir išspręstas ieškovės civilinės atsakomybės dėl sutarties vykdymo klausimas, todėl jie turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 65 265 Eur skolą, 10 073,33 Eur palūkanų už pradelstą skolos mokėjimo terminą ir 8 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą (75 338,33 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos sutarties priede „Perkamos įrangos techniniai parametrai“ buvo nustatytas toks planuojamo valyti techninio vandens užterštumas: skendinčios medžiagos – iki 1760 mg/l; BDS7 – iki 108 mg/l, taip pat tvarkyti išvežamų nuotekų užterštumas (nuotekos po valymo), nurodant, kad skendinčios medžiagos turi siekti iki 20 mg/l. Ieškovė sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigoja parduoti atsakovei prekes, atlikti darbus ir suteikti paslaugas, nurodytas sutartyje ir jos prieduose, o atsakovė įsipareigoja sumokėti už tinkamai ir laiku pristatytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pasiūlyme nurodytą kainą. Vykdant sutartį buvo pagaminta nuotekų valymo įranga, pritaikyta veikti būtent pagal atsakovės parengtose konkurso sąlygose nurodytus nuotekų parametrus. Pagaminta nuotekų valymo įranga buvo pristatyta ir sumontuota. Pagal UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos matavimų, atliktų po įrangos sumontavimo ir testavimo, rezultatus, atsakovės gamybinėse nuotekose, susidarančiose prieš valymo įrenginius, rasta: skendinčios medžiagos – 4404 mg/l; BDS7 – 148 mg/l; nuotekose po valymo įrenginių: skendinčios medžiagos – 62 mg/l; BDS7 – 63 mg/l. Teismas konstatavo, kad valymo įranga šiuo metu neveikia tinkamai – ji nevalo atsakovės gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų dėl pasikeitusių nuotekų techninių parametrų. Abi šalys pripažįsta, kad valymo įranga iš esmės veikia (įsijungia), tačiau pradėjusi valyti nuotekas užstringa (sustoja). Labiau tikėtina tokio netinkamo veikimo priežastis yra per didelis nuotekose esančių skendinčių medžiagų (teraftelato) kiekis, viršijantis įrangos pajėgumus daugiau nei 2,5 karto.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau išnagrinėtoje byloje taip pat buvo konstatavęs, jog įrangos neveikimą nulėmė besikeičianti atsakovės gamybinių nuotekų sudėtis, o ne tai, kad prieš konkursą buvo netinkamai nustatyti tuo metu buvę aktualūs nuotekų parametrai. Faktą, kad atsakovės nuotekos kito, pagrindžia ne tik laboratorinių tyrimų rezultatai, bet ir tai, kad pirmasis atsakovės vykdytas konkursas (jį buvo laimėjusi ieškovė ir šalys 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudariusios sutartį) buvo atšauktas būtent dėl to, jog atsakovės veikloje buvo nustatytas nuotekų sudėties pokytis. Pati atsakovė prašymo leisti pakeisti nuotekų valymo įrenginių technologiją priežastimi buvo nurodžiusi pakitusią apdirbamų žaliavų rūšį ir technologiją, o jų pokytis negali būti siejamas su ieškove. Todėl minėtoje byloje teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama taikyti ieškovei civilinę atsakomybę dėl netinkamos kokybės nuotekų valymo įrangos pardavimo, turėjo įrodyti, jog ji neatitiko kokybės reikalavimų, nustatytų šalių sudarytos sutarties 1.2 punkte. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė pateikusi tinkamą pirkimo sąlygose nurodytą įrangą. Ji įrodė, kad atsakovei parduota įranga nevalo nuotekų ne dėl to, kad yra nekokybiška, o todėl, kad atsakovės nuotekų sudėtis, po to, kai buvo pasirašyta sutartis, pakito. Nors atsakovė teigė, kad sutartyje nebuvo nurodyti nuotekų sudėties parametrai, Vilniaus apygardos teismas yra nustatęs, kad sutarties 12.1 punkte nurodyta, jog jos neatskiriama dalis yra visi priedai, taigi, ir konkurso sąlygos su priedais, kuriuose nustatyti įrangos parametrai.
7. Teismas nurodė, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir išspręstas ieškovės civilinės atsakomybės klausimas pagal atsakovės ieškinį dėl šalių sutarties tinkamo vykdymo, todėl šis teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ieškovei nebereikia įrodinėti minėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė sutartį.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, sumontavusi ir paleidusi nuotekų valymo įrenginius atsakovės objekte, 2020 m. kovo 4 d. pateikė jai avansinę sąskaitą, prašydama sumokėti 43 000 Eur, tačiau atsakovė jos neapmokėjo, atsisakė priimti darbus ir vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė tinkamai įvykdė sutartį dar 2020 m. vasario 19 d., todėl 2022 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovei galutinę sąskaitą, reikalaudama sumokėti 22 265 Eur. Bendra atsakovės mokėtina suma sudaro 65 265 Eur, be to, jai kilo pareiga sumokėti ieškovės apskaičiuotas palūkanas už vėlavimą atsiskaityti ir procesines palūkanas.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
10. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės šioje byloje nelaikytinos prejudiciniais faktais. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog nuotekų valymo įranga neveikia dėl pasikeitusios atsakovės gamybinių nuotekų sudėties, todėl ieškovė nėra atsakinga, kad įranga neatitiko atsakovės lūkesčių. Anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamos iš esmės tos pačios, kaip ir šioje byloje, faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu ir kilusiais nuostoliais. Teismai, įvertinę UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimų laboratorijos atliktus matavimus, konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog nuotekų valymo įranga nevalo atsakovės gamybinėje veikloje susidariusių nuotekų ne dėl įrangos kokybės trūkumų, o dėl pakitusios nuotekų sudėties. Jie taip pat nustatė, kad atsakovė buvo atsakinga už sutarties sąlygą, kurioje buvo nustatyti nuotekų valymo įrangos techniniai reikalavimai. Šioje byloje iš esmės yra pareikštas priešpriešinis reikalavimas atsiskaityti už tinkamai pagal sutarties sąlygas atliktus darbus ir įrodinėjamos tos pačios aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kitoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai.
11. Kolegija nurodė, kad nors teismas neargumentavo, kodėl atmeta atsakovės pasitelktų specialistų išvadas dėl nuotekų valymo įrangos atitikties konkurso sąlygoms, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi nustatyti bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir turi įvertinti įrodymų visetą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė sumontavo netinkamą nuotekų valymo įrangą, nes ieškovė pateikė duomenis, kad nuotekų valymo įranga nevalo nuotekų dėl to, kad jų sudėtis yra kitokia, nei buvo nurodyta konkurso sąlygose, pagal kurias buvo gaminta ir įdiegta nuotekų valymo įranga. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės įvertinęs UAB „AV Consulting“ atliktus matavimus.
12. Kolegija nustatė, kad atsakovė anksčiau išnagrinėtoje byloje neprašė skirti teismo ekspertizę ir neteikė ekspertų (specialistų) išvadų. Specialistų išvadas dėl ieškovės įdiegtos nuotekų šalinimo įrangos atsakovė pateikė tik šioje byloje. Nors byloje pateiktos specialistų nuomonės yra prieštaringos, nes specialistų išvadas teikė ir ieškovė, atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės, taip pat nepateikė naujų objektyvių duomenų apie (ne)pakitusią nuotekų sudėtį sutarčiai sudaryti ar vykdyti. Kolegija nusprendė, kad atsakovė nepaneigė prejudicinių faktų (neįrodė fakto ar jo dalies turinio galimo pakitimo), nustatytų anksčiau išnagrinėtoje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį. Jie suabsoliutino anksčiau išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes, neįvertino naujų šioje byloje pateiktų įrodymų (ekspertų išvadų) ir netaikė rangos santykius reglamentuojančių teisės normų. Ankstesnėje byloje buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl tos pačios sutarties ir nuotekų valymo sistemos, tačiau įrodinėjimo dalykas buvo kitoks – joje buvo vertinama, ar įrangos neveikimą lėmė pasikeitusi gamybinių nuotekų sudėtis ar netinkamai prieš paskelbiant konkursą nustatyti nuotekų parametrai, bet nebuvo nagrinėtos kitos reikšmingos aplinkybės, įskaitant aplinkybes, susijusias su nuotekų valymo įrenginio kokybe. Ankstesnėse bylose nebuvo nagrinėtos atsiskaitymą reglamentuojančios sutarties nuostatos ir nebuvo vertinta, ar ieškovė įvykdė darbų rezultato perdavimo ir galutinio atsiskaitymo sąlygas; šioje byloje buvo pateikti nauji įrodymai (ekspertų išvados), pagrindžiantys, kad ieškovė netinkamai įrengė nuotekų valymo sistemą. Taigi, šios bylos įrodinėjimo dalykas yra kitoks. Ankstesniuose teismų sprendimuose nebuvo vertinta, ar sistema įrengta tinkamai (tiek, kiek tai nepateko į ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyką dėl konkretaus kokybės reikalavimo), ar darbo rezultatas atitiko imperatyvius teisės aktų reikalavimus, ar buvo sumontuotos visos įrangos komplektacijos dalys pagal sutartį. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės civilinės atsakomybės ir dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus yra taikomos skirtingos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos ir vertinamos skirtingos aplinkybės. Anksčiau išnagrinėtoje byloje nėra konstatuota, kad ieškovė tinkamai ir visiškai įvykdė sutartį, yra sudarytas nuotekų valymo sistemos perdavimo–priėmimo aktas, egzistuoja visos sutarties 3.2.5–3.2.6 punktuose nurodytos sąlygos ir atsakovė privalo sumokėti ieškovei 65 265 Eur. Be to, anksčiau išnagrinėtoje byloje pateiktus teismo vertinimus paneigia šioje byloje pateiktos ekspertų išvados, kurios anoje byloje nebuvo pateiktos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ekspertų išvados gali sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, todėl jos gali paneigti ir prejudicinius faktus. Anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės negali būti laikomis prejudicinėmis šioje byloje; šie sprendimai gali būti laikomi rašytiniais įrodymais ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais.
13.2. Nusprendę, kad atsakovė turi sumokėti visą kainą, teismai pažeidė CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir sutarties privalomumo principą. Pagal sutarties 3.2.5 punktą, atsakovė turi atlikti 43 000 Eur tarpinį mokėjimą ieškovei, kai ši sumontuoja, paleidžia įrangą ir atlieka visus sutartyje nurodytus darbus, o pagal 3.2.6 punktą, atsakovei kyla pareiga sumokėti likusius 22 265 Eur po to, kai pasirašomas nuotekų valymo sistemos perdavimo–priėmimo aktas; jis pasirašomas, kai ieškovė visiškai įvykdo sutartį ir yra atliekami 7 dienų nepertraukiami eksploatacijos bandymai. Anksčiau išnagrinėtoje byloje nebuvo vertinamos šios nuostatos ir nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti. Atsakovės pareiga visiškai atsiskaityti už atliktus darbus kyla būtent tada, kai yra tinkamai įvykdytos minėtos sąlygos, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tačiau teismai nenustatė, kad jos buvo įvykdytos. Teismai nevertino to, kad ieškovė niekada neatliko 7 dienų nepertraukiamų eksploatacijos bandymų; šalys nesudarė perdavimo–priėmimo akto; ieškovė įrengė nuotekų valymo sistemą pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei negali kilti pareiga su ja atsiskaityti.
13.3. Teismai pažeidė CK 6.662, 6.663 ir 6.684 straipsnius. Jie neįvertino, ar ieškovė visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus dėl įrenginio kokybės, jo atitikties techniniams reikalavimams, atliko būtinus eksploatacinius bandymus. Teismai nepaisė įrodymų, kad ieškovė neįrengė visų sutartyje nurodytų įrangos komponentų, todėl rangos darbų rezultatas negali būti laikomas tinkamu. Šalis siejo rangos ir statybos rangos teisiniai santykiai. Rangos darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK normose, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties ir normatyvinių dokumentų sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Ekspertų išvados įrodo, kad ieškovės įrengta nuotekų valymo sistema neatitinka sutartyje ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir šie pažeidimai yra esminiai. Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo reikšmė yra didelė; kaip reikšmingą sutartyje jį vertino ir šalys, susiedamos su šia aplinkybe galutinį atsiskaitymą už darbus, todėl teismai turėjo įvertinti, kad šalys nebuvo pasirašiusios tokio akto, o tai sudarė pagrindą atsakovei nesumokėti už akivaizdžių trūkumų turinčius darbus. Atsakovė turėjo teisę, remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o teismai privalėjo vertinti jos nurodytas aplinkybes dėl nekokybiškai atliktų darbų ir nuspręsti, ar ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies. Teismai tokių aplinkybių nevertino ir rėmėsi prejudiciniais faktais.
13.4. Teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį ir 185 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai nevertino byloje pateiktų ekspertų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir konstatavo pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą jam nenurodžius, kodėl atmeta atsakovės pateiktas ekspertų išvadas, netinkamai taikė prejudicinius faktus ir neištaisė pažeidimo. Teismai ne tik nevertino atsakovės pasitelktų ekspertų išvadų, tačiau net nenurodė, kodėl jų nevertina. Teismai nesilaikė ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos taisyklės, kad įrodymų prieštaravimai turi būti pašalinti.
13.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnyje keliamo reikalavimo tinkamai motyvuoti teismo sprendimą. Teismas nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais (specialistų išvadomis) ir rėmėsi vien tik kitoje byloje nustatytais faktais, neturinčiais šioje byloje prejudicinės galios. Teismas neatsižvelgė į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir jos pateiktus įrodymus, bet rėmėsi tik ieškovės pateiktais dokumentais. Jis nenurodė, kodėl atmetė atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus. Nutartis negali būti laikoma tinkamai motyvuota, nes joje nebuvo įvertinti visi argumentai.
14. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šioje normoje nenustatyta, kad fakto pripažinimas prejudiciniu siejamas su teisiniais santykiais ir įrodinėjimo dalyko apimtimi. Įrodinėjimo dalykas nustatomas pareiškus ieškinį – tai aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškovas tokias aplinkybes stengiasi įrodyti, o atsakovas – paneigti, tokios ieškovo ieškinyje ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką, nes šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl nėra aišku, kodėl kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti naudojamos šioje byloje. Abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys; ginčai kilo iš tų pačių faktinių aplinkybių; anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo. Ankstesnės bylos įrodinėjimo dalykas buvo šalių santykiai dėl sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo ir su tuo susiję procesai. Atsakovė norėjo, kad sutartis būtų nutraukta ir jai būtų atlyginti nuostoliai, o ieškovė įrodinėjo, kad ji įvykdė sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė minėtoje byloje daug faktinių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas jas patvirtino. Ši byla vyksta dėl tos pačios sutarties; vėl nagrinėjami šalių ikisutartiniai santykiai ir sutarties vykdymo klausimai. Abiejose bylose šalys įrodinėjo tas pačias aplinkybes. Bylose pareikšti reikalavimai galėjo būti nagrinėjami kartu kaip ieškinys ir priešieškinis; tokiu atveju teismui nebūtų reikėję du kartus nustatyti tų pačių aplinkybių. Atsakovė teigia, kad negalima remtis prejudiciniais faktais, nes bylose buvo nagrinėti skirtingi teisiniai santykiai. Teisinis santykis yra faktinis visuomeninis santykis, sureguliuotas teisės norma; tai abstrakti intelektinė kategorija, o prejudicinis faktas yra konkreti nustatyta faktinė aplinkybė, realaus pasaulio dalykas.
14.2. Atsakovė teisingai nurodo, kad sutartis yra privaloma jos šalims, tačiau ji nepaiso to, kad pati nutraukė sutartį, o tai atleido šalis nuo pareigos vykdyti joje nustatytus įsipareigojimus. Vienašališkai nutraukusi sutartį atsakovė prarado teisę reikalauti tinkamai perduoti darbus. Atsakovei nutraukus sutartį, jai kilo prievolė įrodyti, kad tai buvo padaryta teisėtai, tada ieškovei kiltų civilinė atsakomybė, tačiau atsakovė ankstesnėje byloje to neįrodė. Kadangi sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tolesni šalių veiksmai siejami ne su sutarties vykdymu, o su tuo, kad darbai buvo atlikti, už juos nebuvo atsiskaityta ir sutartis buvo neteisėtai nutraukta. Dabar atsakovė yra sutartinės atsakomybės subjektas, remtis įprasta sutarties vykdymo tvarka nebegalima, nes pati atsakovė jos atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su darbų perdavimu, nurodęs, kad ieškovė pristatė ir sumontavo sutarties sąlygas atitinkančią įrangą, ir padaręs išvadą, kad atsakovė, atsisakiusi pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti, nepagrįstai praturtėjo.
14.3. Teismai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad užduotį ieškovei suformulavo atsakovė ir ji yra už ją atsakinga; pagal sutartį buvo pagaminta ir sumontuota būtent atsakovės nurodytus parametrus atitinkanti įranga; pakitus nuotekų techniniams parametrams šiuo metu įranga tinkamai neveikia. Atsakovė vertina ieškovės atliktus darbus pagal užduotį, iškeltą jau po to, kai ieškovė įvykdė sutartį, – ji siekia, kad būtų valomos šiuo metu susidarančius nuotekos. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atlikti darbai neatitinka ir teisės aktuose keliamų reikalavimų, tačiau jos nurodyti teisės aktai netaikomi susiklosčiusiems santykiams.
14.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aprašė ieškovės pateiktų ekspertų nuomonių esmę, tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vertino, kad atsakovė nepagrindė byloje išdėstytos savo pozicijos. Teismo motyvai nėra visiškai išsamūs, tačiau pati atsakovė, cituodama kasacinio teismo praktiką, nurodo, kad neišsamūs teismo motyvai savaime nereiškia esminio pažeidimo, atsakovė turi įrodyti, kad motyvai neišsamūs ir dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai, bet to nepadarė. Ginčo aplinkybės buvo nagrinėtos dviejose bylose; į visus byloje kilusius klausimus iš esmės atsakyta. Ieškovės pateiktos specialistų išvados įvertintos, tačiau jos nesusijusios su byloje keliamu klausimu. Byloje nėra ginčo, ar šiuo metu įranga valo atsakovės nuotekas, kaip reikėtų patobulinti nuotekų sistemą, kad jos būtų valomos; byloje keliamas klausimas, ar įvykdyta sutartis, ir šis klausimas išspręstas nustačius, kad ji įvykdyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
15. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
17. Šioje byloje kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nes nenustatyta pagrindo jas peržengti (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nurodydama šias kasacinio skundo teisinių argumentų grupes: 1) teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nustatydami, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės pateko į ankstesnės teismų išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyką, ir šias aplinkybes laikė nustatytomis (prejudiciniai faktai), todėl nepagrįstai netyrė ir nevertino kitų byloje esančių ginčo įrangos nekokybiškumą patvirtinančių įrodymų (ekspertų išvadų); 2) teismai netinkamai taikė rangos sutartims taikytinas CK 6.662, 6.663 ir 6.684 straipsnių nuostatas dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo kokybės reikalavimų ir atliktų darbų perdavimo; 3) pažeista apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis) – apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus dėl nuotekų valymo sistemos netinkamo įrengimo. Šios atsakovės kasacinio skundo teisinių argumentų grupės vertintinos laikantis nurodyto jų eiliškumo, nes tik nustačius, kad teismai netinkamai vertino prejudicinius faktus, tampa teisiškai reikšminga analizuoti kitas teisinių argumentų grupes.
Dėl prejudicinių faktų ir jų reikšmės
19. Atsakovės nuomone, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė proceso teisės pažeidimą, pripažindami Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 padarytas išvadas ir nustatytas faktines aplinkybes prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes ankstesnėje byloje nebuvo vertinta nuotekų valymo sistemos įrengimo atitiktis teisės aktų ir kitiems šalių sudarytos sutarties reikalavimams.
20. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo pasisakyta, jog ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823-2022, 33 punktas).
24. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Vertinant faktų prejudicialumą svarbu nustatyti išnagrinėtos bylos ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, atsikirtimų į ieškinį pagrindą bei jų santykį su nagrinėjamos bylos dalyku ir faktiniu pagrindu.
25. Pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka ieškovui. Nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso atsakovo atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Būtent ieškinio elementai ir atsikirtimų į ieškinį turinys bei pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ankstesnėje byloje nustatytų faktų prejudicijos, apsiribojo vertinimu, kad civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir išspręstas MB „Adaugusta“ civilinės atsakomybės klausimas pagal UAB „Ecoplasta“ ieškinį dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. sutarties tinkamo vykdymo, todėl minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad šioje byloje ieškovei nebereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021, t. y. kad 2019 m. rugsėjo 13 d. sutartis ieškovės buvo įvykdyta tinkamai ir laiku (sutartyje nustatytais terminais). Apeliacinės instancijos teismas sulygino nagrinėjamos bylos ir ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyką (apeliacinės instancijos teismo nutarties 39 punktas) ir priėjo prie išvados, kad ankstesnėje byloje nustatyti faktai dėl sutarties vykdymo laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė ir nagrinėjamoje byloje ištyręs bei įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 42 punktas).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai identifikavo nurodytos teismų išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką ir pagrįstai konstatavo, kad teismų anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Tokia teismų išvada kasacinio skundo argumentais nepaneigta. Priešingai nei teigia atsakovė, ankstesnėje byloje buvo vertinama nuotekų valymo sistemos atitiktis teisės aktuose ir sutartyje keliamiems reikalavimams, nes būtent šios aplinkybės sudarė atsakovės ieškinio ankstesnėje civilinėje byloje faktinį pagrindą, šį pagrindą sudarančias aplinkybes tyrė ir vertino bylą išnagrinėję teismai. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis savo atsikirtimus atsakovė grindė ir nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ankstesnę bylą nagrinėję teismai, tiek šią bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kaip bylai reikšmingas nurodė tas pačias faktines aplinkybes (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo 11–32 punktus; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties 28–36 punktus; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo 99–102 punktus; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties 14–19 punktai). Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikti, kaip teigiama, nauji įrodymai (specialistų išvados) taip pat yra susiję su sumontuotos įrangos kokybe (jos atitiktimi sutarties ir teisės aktų reikalavimams), būtent toks atitikties vertinimas kaip užduotis nurodytas specialistų išvadose, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė prejudicinių faktų (fakto ar jo dalies turinio galimo pakitimo), nustatytų anksčiau išnagrinėtoje byloje.
28. Vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis ankstesnėje byloje nustatytais faktais, plačiau nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų (specialistų išvadų dėl įrangos atitikties sutarties ir teisės aktų reikalavimams), nors jų turinį išsamiai aprašė ginčijamos nutarties 22–26 punktuose, nesudaro pagrindo vertinti, jog taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės taisykles ir dėl to būtų pagrindas ginčijamą nutartį naikinti. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados buvo nulemtos prejudicinių faktų taikymo, t. y. nagrinėjamoje byloje nebegali būti iš naujo nustatomos ir ginčijamos aplinkybės, susijusios su įrangos kokybe (atitiktimi sutarties ir teisės aktų reikalavimams), kurios buvo ištirtos ir įvertintos ankstesnėje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Būtent tokio jau nustatytų ir įvertintų aplinkybių pakartotinio nustatymo ir vertinimo siekia atsakovė nagrinėjamoje byloje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip tinkamai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsakovė naujų aplinkybių, susijusių su galimu netinkamu įrangos veikimu, atsiradusiu po teismo sprendimo priėmimo, nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
29. Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai netinkamai taikė rangos sutartims taikytinas CK 6.662, 6.663 ir 6.684 straipsnių nuostatas dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo kokybės reikalavimų ir atliktų darbų perdavimo. Vadovaudamasi iš esmės tapačiais argumentais atsakovė taip pat nurodo, kad teismai pažeidė sutarčių privalomumo principą ir CK nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nes priteisė iš atsakovės atlyginimą ieškovei už atliktus darbus nepaisydami sutartyje nustatytų sąlygų, su kuriomis yra siejama atsakovės pareiga atsiskaityti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rangos sutarčių teisės normas, nustatančias rangos darbų perdavimo–priėmimo taisykles, atsižvelgė į tai, kad sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta prieš terminą, tačiau toks sutarties nutraukimas nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė atsakovės objekte sutarties sąlygas atitinkančią nuotekų valymo įrangą pristatė ir sumontavo 2020 m. vasario 19 d. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog bylai reikšmingi faktai yra nustatyti kitoje byloje, teisiškai nebereikšminga plačiau pasisakyti dėl šių kasacinio skundo argumentų, nes tai taip pat reikštų prejudicinių faktų vertinimą iš naujo nagrinėjamoje byloje.
30. Nėra pagrindo pripažinti ir to, jog byloje buvo pažeista apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, jog byloje būtina vadovautis prejudiciniais faktais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis buvo nemotyvuota. Šios bylos procesinę eigą, taip pat ir sprendimo motyvavimą lėmė nustatyti prejudiciniai faktai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nebebuvo poreikio išsamiai aptarinėti kitus apeliacinio skundo argumentus, kuriais iš esmės buvo siekiama prejudicinių faktų persvarstymo. Pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus ir į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, todėl ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Prašymą atlyginti teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus byloje yra pateikusi ieškovė. Ieškovės prašomos atlyginti atsiliepimo į kasacinio skundo parengimą išlaidos (600 Eur) neviršija didžiausios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl, kasacinį skundą atmetus, jai priteisiama 600 Eur iš atsakovės.
34. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Adaugusta“ (j. a. k. 304520866) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ (j. a. k. 304101512) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė