Civilinė byla Nr. 2A-71-510/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius
Grauželis
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo,
sekretoriaujant Daivai Danylienei ir Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjai
A. V., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto
asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-644/2009
pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą su suinteresuotais
asmenimis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Nemuno kilpų regioninio
parko direkcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir Prienų rajono
savivaldybės administracija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t.1, b.l. 92),
kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvui J. K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype,
esančiame (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba. Pareiškėja nurodė, kad jos
senelis A. K. turėjo nuosavybės teise žemės ir joje
sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Senelis mirė 1930 m. sausio 11 d. Turtą
paveldėjo senelė P. K., kuri mirė 1962 m. Jos tėvui J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1 ha žemės, žemę
grąžinant natūra buvusioje senelių sodyboje. Šioje vietoje stovėjo senelių
gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, tačiau statiniai neišliko, liko tik apirę
pamatai, liepa, sena obelis ir kryžius. Archyvuose duomenų apie buvusius
pastatus neišliko, nes iki 1964 m. ūkinės knygos saugoti negautos.
Prienų rajono
apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu (t.1, b.l. 169-171) pareiškimą
patenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.
K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba. Teismas sprendime
nurodė, kad iš byloje esančio žemėlapio fragmento su Pelekonių gatviniu kaimu
iš Vokiečių armijos Generalinio štabo Kartografijos skyriaus tarnybos leidinio
ir archyvinės pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra gatvinio kaimo
sodybos pastatai. Apklausti liudytojai šią aplinkybę patvirtino.
Suinteresuotas
asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 2-5)
prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. V. pareiškimą
atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas rėmėsi
liudytojų parodymais, t. y. jų vaikystės atsiminimais, tačiau nevertino prieštaringų
liudytojų parodymų patikimumo. Tarp byloje pateiktų duomenų ir teismo sprendimo
nurodytų aplinkybių taip pat yra neatitikimas, t. y. K. N. nurodė,
kad ginčo žemėje buvo sodyba, tačiau 1928 metais buvo likę tik pamatai, tačiau
teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad iki 1968 metų buvo sodyba, kol
nugriovė buldozeriai. Šie teiginiai vienas kitam prieštarauja. Ši aplinkybė yra
labai svarbi, nes nustačius, kad sodyba buvo iki 1968 metų, remiantis Kauno
apskrities archyvo 2007 m. spalio 12 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Prienų
rajono Būdos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų
Pelekonių kaimo ūkinėse knygose, Prienų rajono Jiezno apylinkės Tarybos,
Viršaičio dokumentų fonde 1986-1990 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K., Augusto vardu ūkis neįrašytas, galima daryti
vienareikšmiškai prielaidą, kad ūkio, t. y. sodybos, pareiškėjos žemės sklype
nebuvo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. spalio 24 d. rašte Nr.
R4-3665 pažymėta, kad archyvo dokumentuose yra žinių apie A.
K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dėl
kurių reikia kreiptis į archyvą. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis, bylose
nėra. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad asmuo neišnaudojo visų galimybių gauti
duomenų apie sodybos buvimo faktą, kaip to reikalauja CPK 445 straipsnis, nes
dokumentuose apie žemę, galėjo būti duomenys ir apie pastatus. Nei teismas, nei
kita institucija negali anksčiau buvusiems teisiniams santykiams pritaikyti
vėliau atsiradusius juridinius faktus, kurių statybos metu nebuvo. Tokios
statybos pagal CK 4.103 straipsnį būtų neteisėtos, nes jų metu asmuo neturėjo
subjektinės teisės statyti ir tokias statybas draudė saugomų teritorijų režimą,
tvarkymą ir apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Šiai bylai svarbi yra Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-27/2009 suformuota praktika. Pagal ją gali
būti kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, draudimai, dėl kurių
juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, nes statybas konkrečiame žemės
sklype draustų, ribotų (labiau nei Saugomų teritorijų įstatymas) konkrečiai
saugomai teritorijai nustatyti papildomi apribojimai, griežtesni (detalesni)
nei Saugomų teritorijų įstatyme, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra
privalomi, ir į juos reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą ar iš viso ginčo
žemės sklype galima statyba. Šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismas
nesigilino ir netyrė, ar yra specialūs griežtesni apribojimai ginčo žemės
sklypui, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių padarinių. Pagal pažymėjimą
apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į j į įregistravimą Nekilnojamojo
turto registre ginčo žemės sklypui taikomi įvairūs apribojimai, tarp jų ir tie,
kuriuose nustato specialiosios naudojimo sąlygos. Ginčo sklype yra 0,40 ha
miško žemės. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pastatų
statyba miško žemėje negalima. Tokią doktriną yra suformavęs ir Konstitucinis
Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas. Prienų rajono apylinkės teismas turėjo ištirti ir nustatyti, kurioje
ginčo žemės sklypo dalyje norima nustatyti juridinį faktą. Be to, pareiškėja
nepateikė jokių įrodymų, kad savivaldybė
būtų atsisakiusi išduoti leidimą, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėja
išnaudojo galimybes neteismine tvarka įgyti pastato statybos teisę valdomame
žemės sklype.
Pareiškėja
A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 12) prašė Prienų
rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja
nurodė, kad liudytojos A. B. ir E. Z. buvo
pakankamai brandaus amžiaus, todėl galėjo atsiminti pastatų buvimo vietą. Liudytojas
K. N. paaiškino, kad 1928 m. plane nurodyta sodyba yra
būtent toje pat vietoje, kur šiuo metu yra pastatytas namelis. Kiti rašytiniai
įrodymai taip pat patvirtina, kad sodyba šioje vietoje buvo. Pokario metais
buvo likę tik pamatai, todėl Prienų rajono Būdos apylinkės LDT vykdomojo
komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K. vardu ūkis neįrašytas.
Suinteresuotas
asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (t.2, b.l. 14) prašė sprendimą priimti
teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Nemuno kilpų
regioninio parko planavimo schemos sprendiniais ir Nemuno kilpų regioninio
parko apsaugos reglamentu, teritorijoje kurioje yra J. K. priklausantis
1 ha ploto žemės sklypas statinių statyba galima tik ne miškų ūkio paskirties
žemės sklypuose esamose ar buvusiose sodybose. Todėl įrodžius sodybos buvimo
faktą istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu statinių
atitinkančių parko apsaugos reglamentuose nurodytus reikalavimus statyba galima
J. K. žemės sklypo dalyje, kuri yra nepriskirta miško
žemei.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei
teisinių pagrindų.
Nustatyta,
kad Kauno apskrities viršininkas 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 69-16532
(1t., b.l. 8) nusprendė atkurti J. K. nuosavybės teises į
1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). J. K. mirė
1995 m. liepos 29 d. (1t., b.l.7). Kaip
matyti iš 2006 m. rugsėjo 11 d. notarės V. Bukevičienės išduotų liudijimų (1t.,
b.l. 9 - 10), po J. K. mirties
jo palikimą priėmė M. K., o po M. K. įpėdinė
yra pareiškėja A. V.. Nemuno kilpų regioninio parko 2007 m.
spalio 11 d. pažyma Nr. (7.2)-V3-104 patvirtina, kad minėtas žemės sklypas
patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją (1t.b.l.39). Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423
patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 42.1 p. numato,
kad siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas, pirmiausia
Nemuno slėnio šlaitus, apsauginio prioriteto funkcinėse zonose draudžiama
projektuoti ir parinkti vietas naujoms sodyboms, išskyrus Prienų ir Birštono
miestuose, statyti naujus pastatus, išskyrus esamose sodybose ir regioninio
parko planavimo schemoje numatytose vietose. Pagal šio Reglamento 7 punktą buvusia sodyba laikoma sodyba, kurios
buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo
sprendimu.
Apeliantas
apeliaciniame skunde nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas netyrė, ar yra
griežtesni apribojimai šiam žemės sklypui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas
privalėjo išsiaiškinti, ar statybos jame nėra uždraustos pagal Žemės įstatymą,
Miškų įstatymą bei kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija laiko, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009
pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę
turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į
atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti
pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 kasacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės
atstatyti buvusią sodybą, pripažino, kad statybų
saugomose teritorijose teisinis reglamentavimas nesuteiks teisės vykdyti
statybą, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę
reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. Apeliantas
apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 buvo suformuota praktika, jog
tokio pobūdžio byloje būtina patikrinti, ar statyba žemės sklype pagal teisės
aktus nėra draudžiama. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Prienų
rajono apylinkės teisme nei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, nei kiti
dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių
įrodymų, susijusių su statybos leistinumu 1 ha žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini). Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime dėl jų
nepasisakė. Tuo teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, numatančią, kad ypatingosios
teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių,
kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8
dalis). Dėl šio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti galėjo būti neteisingai
išspręsta byla, todėl skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK
329 straipsnio 1 dalis).
CPK 447 straipsnio 1
punktas numato, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą. Pareiškėja patikslintame pareiškime (b.l.92) teigė, kad žemės sklype yra
pastatytas nedidelis statinys. Ji taip pat nurodė, kad nustačius faktą, ji
galės vykdyti statybas. Iš patikslinto pareiškimo turinio nėra aiškus juridinę
reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas (įteisinti jau pastatytą statinį, tęsti
jo statybą, statyti naujus statinius ar kt.), todėl darytina išvada, kad
pareiškimas neatitinka CPK 447 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Pareiškimo
trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės,
susijusios su statybos leistinumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjimo
objektas. Jos būti ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme po to,
kai pareiškėja patikslins kokiu tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą. Dėl šių priežasčių byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali
būti išnagrinėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Remiantis
išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos
15 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą patenkinti
iš dalies.
Prienų rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą
Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Virginija
Gudynienė
Arvydas
Žibas