Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-383/2018

      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27790-2017-8

      Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T AR T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

prokurorei Renatai Staniulienei,

nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas I. V. apie 16:00 val.) ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Taip pat, E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą  BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. V. apie 23:00 val.) ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 15:40 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia, sėdėjusiai ant kėdės nukentėjusiajai I. V. sugriebęs už plaukų nutempė nuo kėdės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
1. Be to, E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį  už tai, kad 2017 m. birželio 5d. apie 23.00 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia tampė gulėjusią lovoje nukentėjusiąją I. V. už plaukų, po to suėmęs rankomis už jos rankų ištempė iš lovos ant grindų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. E. V. tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą artimam šeimos nariui - sutuoktinei.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį kaip nepagrįstą arba sumažinti jam paskirtą bausmę. 
1. Skunde nurodė, jog su skundžiamu nuosprendžiu kategoriškai nesutinka. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jo žmona I. V. yra neįgali, serga epilepsija, vartoja psichiką veikiančius vaistus kartu su alkoholiu, ko pasėkoje eilę kartų buvo atsidūrusi psichiatrinėje ligoninėje, kas rodo, jog jos psichika yra nestabili. Nuteistojo teigimu, po kiekvieno nukentėjusiosios  išpuolio jis pats yra psichologiškai traumuojamas, ne kartą per priepuolius nukentėjusioji yra fiziškai puolusi jį. Po tokių išpuolių E. V. išeidavo į miestą prasiblaškyti ir dažniausiai pavartodavo alkoholio. Grįždavo namo ir eidavo miegoti. Jį prikeldavo policijos pareigūnai, kurie pranešdavo, kad žmona skundžiasi dėl smurtavimo.
2. Skunde prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, jog pateiktose specialisto išvadose konstatuota, jog sužalojimų nukentėjusiajai nepadaryta, kas patvirtina, jog nuteistasis prieš ją nesmurtavo. E. V. teigimu, šioje situacijoje jis yra psichinio ligonio auka. Šiuo metu nuteistasis kreipėsi į advokatus dėl skyrybų proceso pradėjimo su nukentėjusiąja, kadangi gyvendamas su ja jis yra nepagrįstai baudžiamas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra įrodyta. Pripažindamas E. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. V. veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. V. kaltės.
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
9. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis E. V. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis prieš nukentėjusiąją jokio smurto nenaudojo, ką patvirtino ir specialisto išvada. Nuteistojo teigimu, jis tapo psichinio ligonio auka.
1. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors E. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiosios I. V. parodymais. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną apie 16 val. sutuoktinis grįžo namo girtas, su juo kilo konfliktas dėl kompiuterio, jis ją už plaukų nutempė nuo kompiuterio, stūmė, numetė ant grindų lėkštę su makaronais. Ji juto fizinį skausmą. Išėjo pas kaimynę, paprašė leisti paskambinti policijai telefonu. Viską pasakė bendrosios pagalbos operatoriui. Atvyko policijos pareigūnai. Ji jiems taip pat papasakojo, kad ją E. V. tampė už plaukų. Policijos pareigūnai išvažiavo. Tą dieną smurtą jos atžvilgiu E. V. vartojo ir vakare. Konfliktas įvyko dėl cigarečių. Vėl tempė ją už plaukų iš lovos, liepė išeiti iš namų, ji juto fizinį skausmą. Nuėjo pas kitą kaimynę ir iš jos paskambimo policijai. Atvyko pareigūnai. Sutuoktinis ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu, tik ankščiau mušdavo, dabar, paaugus plaukams, ją tampo už plaukų, stumdo (t. 1 b.l. 121 – 122).  Netikėti nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas, neturėjo pagrindo, kadangi jos parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiosios I. V. parodymus, kad jos atžvilgiu nuteistasis naudojo smurtą, patvirtina, nors tiesiogiai įvykio ir nemačiusių, tačiau iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravusių liudytojų V. R. ir  A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23 val. I. V. pabeldė į jos buto duris, ji susijaudinusi prašė iškviesti pagalbą, sakė, kad vyras tampė už plaukų, tąsė po kambarį. Ji I. V. davė savo telefoną, kad išsikviestų pagalbą (t.1, b.l. 42-43). Liudytoja apklausta A. L. parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. dienos metu pas ją atėjo kaimynė  I. V.. Kaimynė prašė telefono, kad išsikviesti policiją, nes ją muša vyras. Išsikvietusi policiją ji išėjo. Jai pasirodė, kad I. V. buvo susijaudinusi, jokių sužalojimų ant jos kūno nematė, ji pasirodė tik sukrėsta (t. 1 b. l. 152). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios I. V. parodymus iš dalies patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai T. V. ir J. D.. Liudytoja apklausta T. V. nurodė, jog gavę pranešimą nuvyko į įvykio vietą. I. V., sakė, kad vyras jai neleidžia naudotis kompiuteriu. Ant grindų mėtėsi makaronai, tačiau E. V. policijos pareigūnams būnant bute juos sušlavė.  I. V. neminėjo, kad vyras prieš ją vartojo fizinį smurtą, neminėjo, kad tampė ją už plaukų, už rankos. Smurto žymių ant jos kūno nesimatė. Surašė tarnybinį pranešimą, kad smurtas nepasitvirtino (t. 2 b. l. 52). Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. nuvykus pagal pranešimą I. V. paaiškino, kad kvietė policiją, todėl, kad vyras jai neleidžia naudotis kompiuteriu, ji nesakė, kad prieš ją vartojo smurtą, kad tampė už plaukų, rankų. E. V. jiems atvykus elgėsi ramiai.  Bute ant grindų mėtėsi išpilti makaronai, tačiau E. V. juos sutvarkė. Surašė tarnybinį pranešimą, kad smurtas nepasitvirtino (t. 2 b. l. 52-53). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prieštaravimų nukentėjusiosios ir liudytojų policijos pareigūnų parodymuose, dėl sakymo apie smurto vartojimą, nepavyko pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas smurto artimoje aplinkoje neįforminimo faktą vertino kaip nesusikalbėjimą, nesusipratimą, neigiamą pareigūnų nuomonę apie Vaitiekauskų šeimą ir policijos pareigūnų parodymais pagrįstai vadovavosi tiek, kiek jų parodymus patvirtino kita bylos medžiaga. Teismas pripažindamas nuteistąjį E. V. kaltu taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2017 m. birželio 5 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK tarnybiniu pranešimu Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Kosmonautų g. 2B-12, Jonavoje, neblaivus vyras I. V. tampo už plaukų, ištempė iš buto. Policiją kvietė I. V. ( t. 1 b. l. 4-7); 2017 m. birželio 6 d. pranešimu specializuotam pagalbos centrui apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23 val. namuose buitinio konflikto metu, E. V., girtumas 2,44 prom. smurtavo prieš savo sutuoktinę I. V., sužalojimai nepadaryti, juto fizinį skausmą (t. 1., b. l. 38); 2017 m. birželio 5 d. PK įvykių registracijos kortelėje 15:45 val. fiksuotu I. V. pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad I. V. pranešė, kad vyras neblaivus namuose triukšmauja, tempė ją už plaukų ir rankų, vyras agresyvus. Metų bėgyje registruota 12 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykis nepasitvirtino (t. 1, b. l. 127-129);  2017 m. birželio 5 d. garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, kuriame nurodyta, kad I. V. pranešė bendrojo pagalbos centro operatoriui, kad girtas vyras tampė ją už rankos, už plaukų. Jis nesimušė (t. 1., b. l. 134-135). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo I. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad E. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
10. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimų nukentėjusiajai nepadaryta, patvirtina, jog nuteistasis prieš ją nesmurtavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde įvardinta  specialisto išvada Nr. G15557/2017 (02), patvirtina, jog nukentėjusiosios I. V. kūne išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia to fakto, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą.
11. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Priešingai nei mano nuteistasis, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
1. . Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
2. . BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. V. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ir nors apeliaciniame skunde E. V. teigė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis)  Atsižvelgė į  E. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtaką nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad E. V. niekur nedirba, Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2003 m. gegužės 7 d., dgn: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, anksčiau teistas 11 kartų, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas prieš sutuoktinę I. V., baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad E. V. už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atliekamas pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, kadangi nagrinėjamu atveju išties matyti, kad nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų ir prieš tą pačią nukentėjusiąją I. V. padarymą, teistumas neišnykęs, be to, po 2017 m. birželio 5 d. įvykių E. V. buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo I. V. ir nežymaus jos sveikatos sutrikdymo bei priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tai rodo nuteistojo E. V. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
3. . Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis nuteistojo skundas atmetamas.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

       nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

             Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai               Albinas Antanaitis

Viktoras Preikšas

Valdas Vitunskas