AN byla Nr. A20.-2115-771/2020
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03781-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.14.6.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl nutarimo, kuriuo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda, vykdymo nutraukimo,-
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir skirta nuobauda – 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.
2020 m. spalio 27 d. teisme gautas antstolės D. P. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdomosios bylos nutraukimo M. B. atžvilgiu, suėjus paskirtos baudos išieškojimo senaties terminui.
Patvarkymą palikti nenagrinėtu.
M. B. pažeidimo padarymo metu galiojusio ir nuobaudų vykdymo procesą reglamentavusio ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., senaties termino baudos išieškojimui nenumatė. Jos trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Pagal ją nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turėjo būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją turi būti vadovaujamasi BK numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje, 3 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas pasibaigus nutarimo vykdymo senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-182/2010).
Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnio 3 dalį nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. Atlikus šių dviejų minėtų kodeksų normų, susijusių su nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, analizę dėl vykdymo senaties, nustatyta, kad asmens padėtį švelnintų iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normos, todėl ir šis klausimas nagrinėtinas pagal šio kodekso normas (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-318-485/2018).
ATPK
307 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutraukia šio nutarimo vykdymą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nenumatė, kad šis sąrašas būtų aiškinamas plečiamai. Nutarimą priėmęs teismas nesprendžia nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo klausimų. ATPK 309 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Pažymėtina, kad apie tai, jog nurodytus klausimus sprendžia institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasisakyta ir apygardų teismų, formuojančių praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-391-185/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-954-149/2015, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-125-354/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-318-485/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-229-593/2019 ir t. t.).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad protokolą šioje byloje surašęs organas buvo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, bei vadovaudamasis ATPK 309 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažįsta, kad nagrinėtinu atveju nutarimo skirti baudą vykdymo proceso nutraukimas, kai sueina senaties terminas, priklauso ne teismo kompetencijai, todėl patvarkymą palieka nenagrinėtą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsnio 1 dalimi, 3024 straipsniu,
n u t a r i a :
antstolės D. P. prašymą palikti nenagrinėtą.
Patvarkymą bei prie jo pateiktus dokumentus, grąžinti antstoliui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas