Administracinė byla Nr. eI-2626-811/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00855-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Evelinai Bakienei,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Vaivai Markauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos DNSB „Gudelių šilas“ skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
nustatė:
pareiškėja DNSB „Gudelių šilas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2019 m. sausio 30 d. atsakymą Nr.(23.2E)-2D-1416 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 25 d. skundą ir pateikti privalomąjį nurodymą su reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai motyvuotai ir išsamiai atsakyti dėl pareiškėjos pateiktų 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymų (atmestoje dalyje) atmetimo arba juos patenkinti pilna apimtimi.
Pareiškėja nurodo, kad rengiant bendrojo plano sprendinius, suinteresuota visuomenė – pareiškėja ir 172 „Gudelių šilas“ kvartalo gyventojai planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (toliau – Planavimo organizatorius) 2018 m. gegužės 30 d. pateikė 2018 m. gegužės 8 d. pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas) dėl 2018 m. balandžio 20 d. viešinamų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (toliau – Bendrasis planas). Bendrojo plano sprendiniuose buvo numatyta Lazdynų teritorijoje šalia „Gudelių šilo“ gyvenamųjų namų kvartalo esančią funkcinę zoną LAZ-1-6 priskirti ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, tačiau pareiškėja siūlė šią teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba palikti ją priskirtą ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Nurodo Pasiūlymą grindusi šiais argumentais: 1) kad LAZ-1-6 teritorija faktiškai apaugusi miesto mišku, 2) kad galiojančiu detaliuoju planu (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 1-1272 „Dėl teritorijos prie Gudelių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“) ši teritorija jau priskirta apsauginių miškų zonai M3, 3) kad LAZ-1-6 teritorija yra tęstinė LAZ-1-3 teritorijoje esančio valstybinio miško dalis ir kartu sudaro vientisą miško masyvą, 4) kad LAZ-1-6 teritorija dėl socialinės ir gamtosauginės reikšmės turėtų būti palikta visuomenės poreikiams tenkinti skirta Vilniaus miesto žaliąja zona.
Teigia, kad Planavimo organizatoriui tuo pačiu buvo pateiktas vieno asmens pasiūlymas priskirti LAZ-1-6 teritoriją intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai.
Pareiškėjos teigimu, Planavimo organizatorius pakeitė Bendrojo plano sprendinius ir, nepateikęs jokio paaiškinimo, LAZ-1-6 teritoriją prijungė prie LAZ-1-4 teritorijos ir ją priskyrė intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai.
Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja nurodo kartu su 304 „Gudelių šilas“ gyventojais Planavimo organizatoriui 2018 m. liepos 18 d. pateikusi Papildomą pasiūlymą LAZ-1-6 teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas, motyvuodama tuo, kad rengiant Bendrojo plano sprendinius 2018 m. gegužės 31 d. viešam svarstymui buvo įvertinta esama teritorijos būklė, atsižvelgta į teritorijai taikomus detaliojo plano sprendinius ir ji buvo priskirta ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai. Tuo pačiu pareiškėja teigė, kad pateikti viešinimui Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja šio plano aiškinamajame rašte nurodytiems Bendrojo plano tikslams pirmenybę teikti kompaktiško miesto sukūrimui centrinėje ir vidurinėje zonose, panaudojant vidinės plėtros rezervus, plėtojant viešąją socialinę, susisiekimo infrastruktūrą bei želdynų sistemą.
Planavimo organizatorius 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. A51-7292/18(2.15.1.1-MP3) pateikė pareiškėjai atsakymą (toliau – Atsakymas Nr. 1), tačiau pareiškėja su juo nesutiko ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis pateikė skundą Inspekcijai.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-12500 pareiškėjos skundą patenkino ir įpareigojo Planavimo organizatorių per 1 mėnesį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pateiktus pasiūlymus.
Planavimo organizatorius 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89738/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – Atsakymas Nr. 2) pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus, tačiau pareiškėjos šis atsakymas netenkino, nes, pareiškėjos teigimu, Planavimo organizatorius neatsakė į pareiškėjos pasiūlymų argumentus dėl LAZ-1-6 teritorijos būklės (miško ir žaliųjų plotų), vietovės specifikos (gamtinės aplinkos, kraštovaizdžio, aplinkos kokybės), visuomenės intereso, detaliojo plano sprendinių, tuo pačiu neatsakė, kodėl buvo pakeisti 2018 m. gegužės 31 d. viešajam svarstymui pateikti bendrojo plano sprendiniai, tačiau formaliai nurodė, kad ginčo teritorija numatyta intensyvaus užstatymo funkcinei zonai. Pareiškėjos teigimu, Atsakyme Nr. 2 neįvertinta aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. spalio 2 d. atnaujino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir į kadastrą įtraukė mišku apaugusią teritorijos dalį, tuo nustatydama, kad teritorijoje yra miesto miško žemė.
Pareiškėja Atsakymą Nr. 2 apskundė Inspekcijai, kuri 2018 m. lapkričio 23 d. raštu pranešė pareiškėjai pratęsianti skundo nagrinėjimą, kadangi kreipėsi į Planavimo organizatorių, prašydamas pateikti papildomą informaciją. Planavimo organizatorius 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. A51-106240/18(2.15.1.1-MF) pranešė pareiškėjai dar kartą svarstysiantis pareiškėjos pasiūlymus.
Planavimo organizatorius 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. A51-1736/19(2.15.1.1-MP3) (toliau – Atsakymas Nr. 3) pranešė pareiškėjai pakartotinai išnagrinėjęs pasiūlymus ir sumažinęs LAZ-1-4 teritorijos intensyvaus užstatymo gyvenamosios zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje įregistruota miško žemė, prijungdamas prie LAZ-1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos.
Pareiškėja nurodo, kad Atsakymas Nr. 3 yra formalus, pareiškėjai nebuvo pateikta grafinė dalis, iš kurios matytųsi, kokia konkrečiai teritorija priskiriama LAZ-1-3 zonai, tik nurodyta, jog naujausia Bendrojo plano sprendinių redakcija bus paskelbta TPDRIS sistemoje teikiant sprendinius derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms. Pareiškėjos teigimu, visuomenei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Planavimo organizatoriaus keičiamais Bendrojo plano sprendiniais Įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja nurodo internete radus Bendrojo plano sprendinį, iš kurio matyti, kad Planavimo organizatorius daugiau, nei pusę teritorijos priskyrė miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai, tačiau jai nėra aišku, ar tai tas sprendinys.
Tuo pačiu, pareiškėjos teigimu, Atsakyme Nr. 3 buvo visiškai neatsakyta į pasiūlymuose pateiktus argumentus dėl esamos teritorijos būklės (miško ir kitų žaliųjų plotų), vietovės specifikos (gamtinės aplinkos, kraštovaizdžio, aplinkos kokybės), visuomenės intereso, detaliojo plano sprendinių, nenurodyta, kodėl buvo pakeisti 2018 m. gegužės 31 d. visuomenės svarstymui pateikti Bendrojo plano sprendiniai, kodėl visa teritorija nebuvo priskirta miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai ir kodėl dalis teritorijos buvo priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai.
Nesutikdama su Atsakymo Nr. 3 dalimi, kuria buvo netenkinti pareiškėjos pasiūlymai, pareiškėja nurodo apskundusi minėtą atsakymą Inspekcijai. Pareiškėjos teigimu, ji skunde prašė panaikinti Planavimo organizatoriaus Atsakymo Nr. 3 dalį, kuria nebuvo patenkinti visi pareiškėjos pasiūlymai, ir įpareigoti Planavimo organizatorių pakartotinai motyvuotai ir išsamiai atsakyti pareiškėjai į jos pasiūlymus, pakeisti teisės normoms ir viešajam interesui prieštaraujantį Bendrojo plano sprendinį ir visą teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Nurodo, kad Inspekcija 2019 m. sausio 30 raštu pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėjos teigimu, šis atsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai išnagrinėjus pareiškėjos skundą, pažeidžiantis Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Planavimo organizatorius nepateikė išsamaus ir motyvuoto atsakymo į nepriimtus pareiškėjos pasiūlymus.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skundą iš esmės jame nurodytais argumentais.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. sausio 28 d. skundus dėl Planavimo organizatorius, vykdančio Bendrojo plano keitimą, 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. A51-70181/18(2.15.1.1-MP3) atmestų pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. pasiūlymų ir 2018 m. liepos 16 d. papildomų pasiūlymų, susijusių su rengiamo Bendrojo plano keitimu. Nurodo, jog išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą, Inspekcija nustatė, kad Planavimo organizatoriaus Atsakymas Nr. 1 pažeidžia teisės aktų nuostatas, nes pareiškėjos pasiūlymai atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus jų atmetimo priežasčių ir teisinių pagrindų. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija konstatavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.4.2. punkto, Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VŠĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais pateikė Planavimo organizatoriui 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1095 (toliau – Privalomasis nurodymas) pakartotinai išnagrinėti pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti Atsakymą Nr. 1; apie priimtą sprendimą informuoti departamentą; nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
Teigia, kad Planavimo organizatoriaus prašymu, Inspekcija 2018 m. spalio 17 raštu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vienam mėnesiui nuo jo gavimo (registravimo) dienos.
Atsakovės teigimu, Planavimo organizatorius Atsakymu Nr. 2 pareiškėjams ir Inspekcijai pranešė apie privalomojo nurodymo įvykdymą, panaikino Atsakymą Nr. 1, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų pasiūlymai, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymus ir atsakė pareiškėjams, kad priėmė sprendimą į jų pasiūlymus neatsižvelgti, t. y. teritoriją šalia Gudelių šilo gyvenamųjų namų kvartalo priskirti intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai. Atsakymą Nr. 2 pagrindė Įstatymo 50 straipsniu ir paaiškino, kad siekiant teritorijų planavimo dokumento – galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano - tęstinumo, minėta teritorija priskirtina intensyvaus užstatymo funkcinei zonai (LAZ-1-4). Tuo pačiu pranešė, kad tęsiant galiojančio Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą, pradėtas rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272 patvirtinto Teritorijos prie Gudelių gatvės, Vilniuje, detaliojo plano koregavimas (toliau – Korektūra).
Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, bei tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. A51-54472/18(3.3.2.26E-MP) Korektūros rengimas sustabdytas, o Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. spalio 2 d. atnaujino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, pagal kuriuos Teritorijos prie Gudelių gatvės, Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272 patvirtintame detaliajame plane pažymėtos 1D dalis yra miško žemė, bei siekdama objektyviai įvertinti Atsakymą Nr. 2 ir pareiškėjos 2018 m. spalio 30 d. skundo dėl Atsakymo Nr. 2 pagrįstumą, 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2D-16913 pakartotinai kreipėsi į Planavimo organizatorių, prašydama iki 2018 m. gruodžio 5 d. pranešti, ar pakartotinio pasiūlymų nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į aukščiau nurodytus Korektūros rengimo sustabdymo ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo faktus. Taip pat atsižvelgdama į 2018 m. spalio 30 d. skundo teiginį, kad Atsakymą Nr. 2 gavo ne visi pareiškėjai, paprašė patikslinti, ar atsakymas buvo išsiųstas visiems pasiūlymus pateikusiems ir juos pasirašiusiems gyventojams.
Planavimo organizatorius 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-106240/18(2.15.1.1-MP3) pranešė, kad atsižvelgdamas į Inspekcijos 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 2D-16913 ir prie jo pridėtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miškų žemėlapio fragmentą, dar kartą svarstys pareiškėjų pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuos papildomai, tuo pačiu pripažindamas, kad Atsakymas Nr. 2 buvo išsiųstas ne visiems pasiūlymus pateikusiems ir juos pasirašiusiems gyventojams, o tik DNSB „Gudelių šilas“ ir paaiškino priežastis.
Planavimo organizatorius Atsakymu Nr. 3 pranešė dar kartą apsvarstęs pareiškėjų pasiūlymus ir sumažinęs LAZ-1-4 teritorijos intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungdamas prie LAZ-1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos.
Inspekcija nurodo, jog įvertinusi Atsakyme Nr. 2 ir Atsakyme Nr. 3 pateiktų motyvų visumą, nustatė, kad Planavimo organizatorius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų pasiūlymus ir reaguodamas į pasikeitusias faktines aplinkybes, priėmė sprendimą patikslinti LAZ-1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos ribas, dalį teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungiant prie LAZ-1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos, ir tuo iš dalies atsižvelgė į pareiškėjų pasiūlymą teritoriją, viešinimui pateiktuose sprendiniuose pažymėtą LAZ-1-6, priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ją priskirti prie ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas. Likusioje intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos teritorijos dalyje LAZ-1-4, kurioje registruoto valstybinio miško nėra, planavimo organizatorius nusprendė sprendinių nekeisti, sprendimo motyvai ir pagrindimas pateikti Atsakyme Nr. 2.
Teigia, jog įvertinusi tai, kas išdėstyta, Inspekcija padarė išvadą, kad Planavimo organizatorius, vykdydamas Privalomojo nurodymo reikalavimus ir pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų pasiūlymus, Atsakymu Nr. 2 ir Atsakymu Nr. 3 atsakė į pasiūlymus ir pateikė motyvus, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, priimtus sprendimus dėl pasiūlymų priėmimo/atmetimo pagrindė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, nepažeisdamas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. punkto ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Privalomąjį nurodymą laikė įvykdytu ir apie tai pareiškėjai pranešė ginčijamu Inspekcijos Sprendimu.
Atsakovės manymu, pareiškėja nenurodė nė vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvavimą ar nepagrįstumą – skunde dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka su Planavimo organizatoriaus Atsakymų Nr. 2 ir Nr. 3 turiniu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.
Vadovaujasi Įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 6.4.2. punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012 ir teigia, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijai kilo pareiga patikrinti Planavimo organizatoriaus Atsakymo Nr. 2 ir Atsakymo Nr. 3 motyvaciją. Pažymi, kad Inspekcija laikėsi Įstatyme įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjai, ir nustačiusi, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, Inspekcija skundžiamu sprendimu motyvuotai apie tai atsakė pareiškėjai. Vadovaujasi Įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir LVAT praktika (2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016 ir kt.) ir teigia, kad nagrinėjamuoju atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti. Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių, tačiau turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Įvertinusi minėtus Planavimo organizatoriaus atsakymus, teigia padariusi išvadą, kad šią pareigą Planavimo organizatoriaus įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais, taip pat iš dalies atsižvelgė į pasiūlymus. Aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Inspekcijos rašto. Atsakovės manymu nagrinėjamuoju atveju susiklostė situacija, kai pareiškėja, neatsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir suformuotą elgesio modelį atitinkamose situacijose, prašo teismo nukrypti nuo teismų praktikos bei teismo diskrecijos teisės ribų ir įpareigoti institucijas tenkinti pareiškėjos prašymą, atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju didžioji dalis skundo argumentų nėra susijusi su skundžiamu sprendimu ir neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, todėl nemato teisinio pagrindo plačiau dėl jų pasisakyti. Mano, kad skunde nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėja nesutinka su Planavimo organizatoriaus atsakymu, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus, iš esmės reiškia nesutikimą su jo turiniu, ir niekaip nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Priešingai, manytina, kad tokiu skunde dėstomų argumentų išplėtimu yra siekiama nukreipti dėmesį nuo skundžiamo sprendimo vertinimo VAĮ 8 straipsnio prasme ir siekiama, kad teismas atliktų viešojo administravimo subjektui priskirtas funkcijas ir priimtų pareiškėjai palankų sprendimą – įpareigotų Inspekciją iš naujo nagrinėti jau išnagrinėtas aplinkybes.
Tuo pačiu teigia, jog pagal teismų praktiką pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Esant vieningai ir suformuotai teismų praktikai, kuri nėra praradusi savo aktualumo, Inspekcija kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota LVAT praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus – t. y. pareiga patikrinti atsakymo motyvaciją nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams, nes toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino, ar Planavimo organizatorius pakankamai motyvavo savo atsakymą, pateiktą tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto Privalomojo nurodymo. Teigia, kad yra suformuota aktuali nuosekli LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, kuriose pateikti išsamūs ir detalūs išaiškinimai ir apibrėžtas analogiškais atvejais taikytinas elgesio modelis, todėl skunde nurodytus argumentus laiko nepagrįstais ir nesudarančiai pagrindo teismui nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos. Tuo pačiu nurodo, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ginčą dėl Planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo išnagrinėjo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl teigia, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, Inspekcija šioje byloje turėtų būti ne atsakove, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo su skundu nesutinkanti.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto ir 102 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, savivaldybės turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, todėl kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymo pagrindu, šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymo minėtomis nuostatomis, teritorijų planavimo srityje.
Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. liepos 16 d. Planavimo organizatoriui teiktais pasiūlymais dėl parengtų Bendrojo plano sprendinių siekia, kad LAZ-1-6 teritorija būtų priskirta miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas. Atsakovė dėsto tas pačias pareiškėjos teiktų pasiūlymų nagrinėjimo faktines aplinkybes, kurias nurodė skunde pareiškėja ir atsiliepime atsakovė Inspekcija.
Teigia iš dalies atsižvelgusi į pareiškėjos pasiūlymus ir pakeitusi viešinimui pateiktuose sprendiniuose pažymėtos LAZ-1-6 teritorijos sprendinius, sumažindama LAZ-1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungdama prie LAZ-1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos. Tačiau toje intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos LAZ-1-4 teritorijos dalyje, kurioje registruoto valstybinio miško nėra, Planavimo organizatorius nusprendė sprendinių nekeisti. Teigia, kad sprendimo motyvai ir argumentai buvo pateikti Atsakyme Nr. 2. Nurodo, kad ginčijamu raštu Inspekcija iš esmės patvirtino, kad Planavimo organizatorius tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą.
Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, nes, atsakovės nuomone, Planavimo organizatorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus ir pateikė motyvuotą atsakymą, juo labiau, kad iš dalies pasiūlymams buvo pritarta.
Vadovaujasi Įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 6.4.2 punktu, LVAT praktika šios kategorijos bylose, jog pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui ir kad jis turi diskreciją į juos atsižvelgti ar neatsižvelgti, tačiau turi pareigą laikytis nustatytos procedūrų nagrinėjimo tvarkos, o atmetus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.
Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nenurodė procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais tiek dėl ginčijamo Inspekcijos rašto dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, tiek dėl Atsakymo Nr. 2 ir Nr. 3. Teigia, jog pareiškėja iš esmės skundu patvirtina, kad jai yra žinomi Planavimo organizatoriaus atsisakymo tenkinti jos pasiūlymus motyvai, tačiau nesutinka su pačių motyvų turiniu, kvestionuoja rengiamo bendrojo plano sprendinius.
Atsakovė cituoja ginčijamo rašto turinį, nurodo, kad Inspekcija padarė išvadą, jog, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų pasiūlymus Planavimo organizatorius, priėmė sprendimą į juos atsižvelgti iš dalies, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, taip pat nurodė, kad Planavimo organizatorius priimtus sprendimus dėl pasiūlymų priėmimo/atmetimo pagrindė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, nepažeisdamas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. punkto ir VAĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Privalomąjį nurodymą laikė įvykdytu. Tuo pačiu Inspekcija nurodė, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu neatliekamas, o tai atitinka LVAT nuosekliai formuojamą praktiką dėl Inspekcijos teisių ir pareigų apimties tikrinant planavimo organizatoriaus atsakymus į visuomenės pasiūlymus, t. y. kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose).
Mano, kad Atsakymuose Nr. 2 ir Nr. 3 motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas ir aiškus, dėl to nėra pagrindo abejoti nei Inspekcijos, nei Planavimo organizatoriaus raštų teisėtumu, juo labiau, kad pareiškėja neįvardija procedūrinių ar kitokių esminių pažeidimų.
Atsakovės teigimu, pareiškėja kelia ginčą dėl rengiamų Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nesutinka su rengiamo Bendrojo plano pakeitimo sprendiniu, kuriuo greta Gudelių gyvenamojo kvartalo esanti teritorija iš dalies priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinei zonai. Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju rengiamas Bendrasis planas yra baigiamojo etapo, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje, ši stadija nėra baigta, todėl byloje turėtų būti nagrinėjama, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pasiūlymų atmetimo motyvai, o ne rengiamo Bendrojo plano sprendinių teisėtumas.
Pareiškėjos nesutikimo su Planavimo organizatoriaus argumentais dėl Bendrajame plane nustatomų sprendinių laiko deklaratyviais, nepagrįstais teisės aktų nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Planavimo organizatorius nemotyvavo, kodėl dalis pasiūlymų buvo atmesta ir kodėl netenkintas pasiūlymas visą teritoriją priskirti arba miškų arba ekstensyvaus želdynų zonai, taip pat, kad detaliuoju planu visa teritorija jau yra priskirta apsauginių miškų zonai. Teigia, kad tokiais teiginiais iš esmės ignoruojama pati Bendrojo plano, kaip programinio dokumento, idėja ir paskirtis, t. y. įvertinus esamą būklę, miesto ateities viziją, sukurti naujus sprendinius, kurie taptų pagrindu tolimesniam miesto vystymuisi. Paaiškinta, kad Bendrasis planas pagal savo paskirtį ir sprendinių konkretizavimo lygį iš esmės yra programinio pobūdžio dokumentas, skirtas <...> erdvinio vystymo kryptims numatyti (Įstatymo 2 straipsnio 1, 8 ir 9 dalys; LVAT 2016 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016). Teigia, kad pareiškėjos minimas individualus administracinis aktas - detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272, t. y. dar iki įsigaliojant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto ir šiai dienai galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Kaip matyti iš šiai dienai galiojančio Bendrojo plano sprendinių, pareiškėjos nurodoma teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas (https://atviras.vplanas.lt/BP1/), todėl Planavimo organizatorius Atsakyme Nr. 2 pateikė teisingą informaciją, kad siekiant teritorijų planavimo dokumento – galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, tęstinumo, minėta teritorija priskirtina intensyvaus užstatymo funkcinei zonai (LAZ-1-4). Pabrėžia, kad pareiškėja nenurodo, kokio teisės akto pagrindu Planavimo organizatorius, rengdamas naujo Bendrojo plano sprendinius, turėtų atsižvelgti į galiojančių detaliųjų planų sprendinius. Nurodo, kad Bendruoju planu, kaip programiniu dokumentu, yra nustatomi nauji sprendiniai, o tai atlieka planavimo organizatorius įgyvendindamas įstatyminę teritorijų planavimo pareigą. Teigia, pasikeitus faktinėms aplinkybėms - atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos, 2018 m. spalio 2 d. atnaujintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, pagal kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272 patvirtintame Teritorijos prie Gudelių gatvės, Vilniuje, detaliajame plane pažymėtos teritorijos 1D dalis yra miško žemė, buvo nuspręsta dalį teritorijos, kuri patenka į registruoto miško žemę, priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai, kaip kad pageidavo pareiškėja, o kitą dalį, išlaikant galiojančio Bendrojo plano tęstinumą nuspręsta palikti intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinėje zonoje. Apie tai pareiškėjai buvo pranešta Atsakyme Nr. 3, kuriame pareiškėjai tuo pačiu pranešta, kad dar kartą apsvarstęs pareiškėjų pasiūlymus Planavimo organizatorius sumažino LAZ-1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungdamas prie LAZ-1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos. Mano, kad Planavimo organizatorius tinkamai atliko pareigą pateikti pareiškėjai motyvuotą atsakymą į gautus pasiūlymus, o vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos pilnai netenkina atsakymas, nereiškia, jog Planavimo organizatorius netinkamai įgyvendino Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Teigia, kad teritorijų bendrasis yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kuriuo nustatoma erdvinio vystymo politika, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetai bei svarbiausios tvarkymo priemonės, tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai. Taigi, Planavimo organizatorius konkrečius sprendinius nustato vadovaudamasi turima diskrecijos teise teritorijų planavimo srityje, nepaisant to, kad šiuo atveju pareiškėja norėtų šalia savo gyvenamosios teritorijos turėti neužstatytą teritoriją. Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrindė pozicijos, kokie konkrečiai įstatymai ar kiti teisės aktai draudžia Planavimo organizatoriui nustatyti tokius reglamentus kaip intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos reglamentą.
Nagrinėjamu atveju nurodo, kad Atsakymuose Nr. 2 ir Nr. 3 Planavimo organizatorius dar kartą įvertino Pareiškėjos 2018 m. gegužės 30 d. (reg. Nr. A50-17878/18) ir 2018 m. liepos 18 d. (reg. Nr. A50-23606/18) pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių - 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybinio kadastro miškų žemėlapio fragmento (masteliu 1:5000) - kontekste ir iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymus.
Pareiškėjos teiginius, kad Planavimo organizatorius neatsakė, kodėl visos teritorijos nepriskiria miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas, o dalį jos dabar jau be jokių motyvų priskiria intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai, laiko visiškai nepagrįstais. Mano, kad Planavimo organizatoriaus motyvacija yra visiškai teisinga, nes ten, kur nėra registruoto miško, palikta intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinė zona, taip iš esmės suderindama tiek visuomenės interesą, tiek ir privačių asmenų interesus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti atsakovę Inspekciją priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 25 d. skundą ir pateikti privalomąjį nurodymą su reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai motyvuotai ir išsamiai atsakyti dėl pareiškėjos pateiktų 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymų (atmestoje dalyje) atmetimo arba jų patenkinimo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja Planavimo organizatoriui pateikė 2018 m. gegužės 8 d. pasiūlymą dėl 2018 m. balandžio 20 d. viešinamų Bendrojo plano sprendinių. Bendrojo plano sprendiniuose buvo numatyta Lazdynų teritorijoje šalia „Gudelių šilo“ gyvenamųjų namų kvartalo esančią funkcinę zoną LAZ-1-6 priskirti ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, tačiau pareiškėja siūlė šią teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba palikti ją priskirtą ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Pratęsus Bendrojo plano viešinimą, LAZ-1-6 teritorija buvo prijungta prie intensyvaus užstatymo gyvenamosios zonos LAZ-1-3. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2018 m. liepos 16 d. papildomus pasiūlymus, kuriuose nurodė palaikanti 2018 m. gegužės 8 d. pasiūlymus ir prašė panaikinti LAZ-1-6 teritorijos priskyrimą intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai arba ją priskirti ekstensyviai naudojamų želdinių funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Planavimo organizatorius 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. A51-7292/18(2.15.1.1-MP3) atsakė pareiškėjai, kad į jos pasiūlymus neatsižvelgta. Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į Inspekciją. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-12500 pareiškėjos skundą patenkino, pateikė Planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą, kuriuo Planavimo organizatorių įpareigojo per 1 mėnesį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti Planavimo organizatoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą Nr. A51-7292/18(2.15.1.1-MP3). Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, kad Inspekcija konstatavo, jog Planavimo organizatoriaus atsakymas nemotyvuotas ir neišsamus, nepateikti motyvai, kodėl į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgta ir teritorija priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai.
Planavimo organizatorius Atsakymu Nr. 2 pranešė pareiškėjai panaikinantis Planavimo organizatoriaus Atsakymą Nr. 1 ir teikiantis naują atsakymą į pareiškėjos pasiūlymus. Tuo pačiu nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymus, priėmė sprendimą teritorijai palikti numatytą intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną.
Pareiškėjos šis Planavimo organizatoriaus atsakymas netenkino ir ji 2018 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Atsakymą Nr. 2 ir įpareigoti Planavimo organizatorių pakartotinai atsakyti į pareiškėjos pasiūlymus, įpareigojant pateikti išsamų atsakymą, taip pat pakeisti Bendrojo plano sprendinį ir ginčo teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Inspekcija 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (23.2)-2D-16833 pranešė pareiškėjai, kad kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl papildomos informacijos, todėl vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų, nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 36 punktu pratęsė pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų.
Inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (23.2)-2D-16913, adresuotu pareiškėjai bei Planavimo organizatoriui, atkreipė dėmesį į Valstybinės miškų urėdijos 2018 m. spalio 2 d. atnaujintus Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis ir atsižvelgdama į tai, kad sprendė 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą, įpareigojo Planavimo organizatorių iki 2018 m. gruodžio 5 d. paaiškinti, ar pakartotinio pasiūlymų nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į visas išdėstytas aplinkybes.
Planavimo organizatorius 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-106240/18(2.15.1.1-MP3) pranešė pareiškėjai bei Inspekcijai, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad kartu su Inspekcijos 2018 m. lapkričio 26 d. raštu buvo atsiųstas 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybinio kadastro miškų žemėlapio fragmentas, dar kartą bus svarstomas pareiškėjos pasiūlymas dėl Bendrojo plano keitimo ir atsakymas bus pateiktas pareiškėjai bei Inspekcijai.
Planavimo organizatorius Atsakymu Nr. 3 pateikė pareiškėjai atsakymą į pareiškėjos pasiūlymus ir Inspekcijai atsakė į jos 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (23.2)-2D-16913. Šiame atsakyme nurodoma, kad Planavimo organizatorius pakeitė pareiškėjų rašte minėtos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, sumažindama LAZ 1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinės zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungdama prie LAZ 1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos.
Nesutikdama su Atsakymu Nr. 3, pareiškėja pateikė 2019 m. sausio 25 d. skundą Inspekcijai, kuriame išdėstė analogiškus argumentus, kaip ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, prašydama panaikinti Atsakymą Nr. 3 dalyje, kurioje nebuvo patenkinti visi likę pareiškėjos pasiūlymai, ir įpareigoti Planavimo organizatorių pakartotinai atsakyti į pareiškėjos pasiūlymus, įpareigojant pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą ir išsamų atsakymą, taip pat įpareigoti Planavimo organizatorių pakeisti Bendrojo plano sprendinį ir visą ginčo teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas.
Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir ginčijamu Sprendimu atsakė pareiškėjai, kad Planavimo organizatoriaus Atsakymuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytų atmetimo motyvų atitiktis teisės aktų reikalavimams šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijoje) nevertinama, ir nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo ir minėtų atsakymų panaikinimo.
Nesutikdama su minėtu Inspekcijos raštu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamuoju atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Nuostatai.
Pagal Nuostatų 5 punktą, viešinimo procedūra – vienas ar keli veiksmai, kuriuos privalo atlikti planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ir kurie susiję su visuomenės informavimu, konsultavimu ir dalyvavimu teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, taip pat su visuomenės galimybėmis teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos teikimo ar keitimo. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimą sudaro Nuostatų 6 punkte nurodytos procedūros, įskaitant ir pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą (Nuostatų 6.4 punktas).
Planavimo organizatoriui Nuostatai nustato pareigą visus gautus pasiūlymus registruoti ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti juos arba atmesti. Nustatyta, kad sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūros dalių yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Aiškindamas šių teisės normų turinį, LVAT ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT 2014 m. balandžio 16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Analizuojant pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. teiktų pasiūlymų Planavimo organizatoriui turinį matyti, kad pareiškėja nesutinka su Bendrojo plano keitimo sprendiniais, o konkrečiai su aplinkybe, kad teritorija, esanti šalia Gudelių šilo gyvenamųjų namų kvartalo priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai. Pareiškėja siūlė šią teritoriją priskirti miškų ir miškingų teritorijų funkcinei zonai arba palikti ją priskirtą ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, kurioje neleidžiamas užstatymas. Minėtuose pasiūlymuose pareiškėja nurodė aplinkybes, kad ginčo teritorija yra faktiškai apaugusi miesto mišku, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272 patvirtintu detaliuoju planu ji jau priskirta apsauginių miškų zonai (M3), kad ginčo teritorija yra tęstinė LAZ-1-3 teritorijoje esančio valstybinio miško dalis, ir kad ginčo teritorija dėl socialinės ir gamtosauginės reikšmės turi būti skirta Vilniaus miesto žaliąja zona visuomenės poreikiams tenkinti.
Vertinant, ar Planavimo organizatoriaus Atsakymuose Nr. 2 ir Nr. 3 įvykdė jam skirtą Privalomąjį nurodymą, analizuotinas šių atsakymų turinys pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. teiktų pasiūlymų kontekste. Pažymėtina, kad Privalomajame nurodyme Inspekcija konstatavo, jog Planavimo organizatoriaus atsakymas nemotyvuotas ir neišsamus, nepateikti motyvai, kodėl į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgta ir teritorija priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai.
Iš Atsakymo Nr. 3 matyti, kad Planavimo organizatorius aiškiai nurodė, kad atsižvelgė į Inspekcijos 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (23.2)-2D-16913 gautą 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybinio kadastro miškų žemėlapio fragmentą ir pakeitė pareiškėjų rašte minėtos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, sumažindama LAZ 1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinės zonos ribas, dalį šios teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungdamas prie LAZ 1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos. Tuo pačiu nurodė, kad naujausia Bendrojo plano sprendinių redakcija bus paskelbta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo sistemoje www.tpdris.lt (TPD Nr. K-RJ-13-16-209) teikiant sprendinius derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms. Taigi, Planavimo organizatorius iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymus. Atsakyme Nr. 2 Planavimo organizatorius vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu ir 102 straipsnio nuostatomis ir pranešė pareiškėjai, kad parengtuose Bendrojo plano sprendiniuose, kurie bus teikiami derinti teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms, siekiant teritorijų planavimo tęstinumo, pareiškėjos nurodyta teritorija pažymėta pagal galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Bendrojo plano sprendinius kaip intensyvaus užstatymo funkcinė zona. Tuo pačiu pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1272 buvo patvirtintas teritorijos prie Gudelių gatvės detalusis planas, kuriame nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos (G2) žemės naudojimo būdas pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius ir nurodė, kad tęsiant galiojančio Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą jau pradėtas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento – teritorijos prie Gudelių gatvės detaliojo plano teritorijos 1D sprendinių koregavimo rengimas.
Iš Planavimo organizatoriaus Atsakymų Nr. 2 ir Nr. 3 matyti aiškus jo sprendimas tiek atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus, tiek neatsižvelgti, sprendimas motyvuotas tiek minėtuose atsakymuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu reglamentavimu ir iš jo yra aišku, kodėl likusi ginčo teritorijos dalis priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai. Vien aplinkybė, jog pareiškėjos pilnai netenkina atsakymas, t. y., kad Planavimo organizatorius neatsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymus pilna apimtimi, nereiškia, jog Planavimo organizatorius netinkamai įgyvendino Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, galutinis sprendimas, ar Planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos rašytinius pasiūlymus, nėra ir neturėjo būti priimamas ginčo, kilusios tarp planavimo organizatoriaus ir pareiškėjos, nagrinėjimo metu. Planavimo organizatorius neprivalėjo priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl Bendrojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti ir pateikti motyvuotą atsakymą, šią pareigą jis atliko ir ją įvykdė tinkamai.
Atsižvelgiant į tai, jog Planavimo organizatorius Atsakymuose Nr. 2 ir Nr. 3 motyvavo savo sprendimą iš dalies atmesti pareiškėjos pasiūlymus, Inspekcija pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad Atsakymu Nr. 3 Planavimo organizatorius iš dalies atsižvelgė į pareiškėjų pasiūlymus ir priėmė sprendimą patikslinti LAZ 1-4 intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinės zonos ribas, dalį teritorijos, kurioje yra registruota miško žemė, prijungiant prie LAZ 1-3 miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos. Likusioje intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos teritorijos dalyje LAZ-1-4, kurioje registruoto valstybinio miško nėra, Planavimo organizatorius nusprendė sprendinių nekeisti. Inspekcija vertino, kad tokio sprendimo motyvai pateikti Atsakyme Nr. 2. Įvertinusi tai, Inspekcija padarė išvadą, kad Planavimo organizatorius, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus, Atsakymais Nr. 2 ir Nr. 3 atsakė pareiškėjai į juos ir pateikė motyvus, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies. Tuo pačiu konstatavo, kad priimti sprendimai dėl pasiūlymų pagrįsti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl Privalomąjį nurodymą laikė įvykdytu.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad tiek Planavimo organizatoriaus Atsakymai Nr. 2 ir Nr. 3 į pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymus, tiek ir ginčijamas Inspekcijos Sprendimas, kuriuo įvertinti minėti atsakymai, yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl konstatuotina, kad Planavimo organizatorius laikėsi Įstatymo 37 straipsnio 2 reikalavimų pateikti motyvuotus atsakymus, o Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl minėtų Planavimo organizatoriaus atsakymų ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog Privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamo Inspekcijos Sprendimo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais. Nustačius, kad Inspekcija tinkamai įvertino Planavimo organizatoriaus atsakymus į pareiškėjos pasiūlymus ir pagrįstai konstatavo, kad Planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą, nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 25 d. skundą ir pateikti privalomąjį nurodymą su reikalavimais Planavimo organizaotriui motyvuotai ir išsamiai atsakyti dėl pareiškėjos pateiktų 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pasiūlymų (atmestoje dalyje) atmetimo arba juos patenkinti pilna apimtimi. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos DNSB „Gudelių šilas“ atmesti kaip nepagrįstą ***.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Petkevičienė
Henrikas Sadauskas
Eglė Žulytė-Janulionienė