Civilinė byla Nr. e2A-1656-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08492-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5;

 (S)

                                                                                               2.4.2.2

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei N. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė, N. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą A. B. per 3 mėnesius pašalinti visus statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, padarinius atstatant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas į prieš tai buvusią būklę, o būtent: patalpoje, plane pažymėtoje ind. R-2, demontuoti palubėje išvedžiotus šildymo sistemos vamzdžius ir nuotekų vamzdžius, užtaisant sienose išgręžtas skyles, pereinančias į kitas rūsio patalpas R-4 ir R-10; patalpoje, plane pažymėtoje ind. R-4, demontuoti prie ketaus nuotekų stovo vamzdžio prijungtą plastikinį nuotekų vamzdį, prie kurio prijungti rūsio palubėje sumontuoti nuotekų vamzdžiai ir atstatyti išpjautą dalį ketaus namo nuotekų stovo vamzdžio; patalpoje, plane pažymėtoje ind. R-3, demontuoti prie sienos įrengtą šildymo katilą bei prie jo prijungtus vandentiekio vamzdžius, šildymo sistemos, kondensato nubėgimo vamzdžius, prijungtus prie dujų įvado vamzdžio, prijungtą ir per sieną išvestą į rūsio laiptinės patalpą dujų katilo kaminą, prie kitos sienos įrengtą šildymo sistemos vamzdyną, 3 šildymo sistemos apskaitos skaitiklius, po 3 karšto ir šalto vandens apskaitos skaitiklius, vandens šildymo talpą, patalpoje R-3 palubėje išvedžiotą nuotekų vamzdyną, ateinantį iš viršuje esančios patalpos ir iš R-4 patalpos; patalpoje, plane pažymėtoje R-10, palubėje demontuoti išvedžiotus nuotekų, vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdynus per sieną ateinančius iš viršuje ir greta esančių patalpų; patalpoje, plane pažymėtoje R-5, demontuoti įrengtus vandentiekio vamzdžius su vandens apskaitos skaitikliais, vamzdžiais prijungtais prie namo vandentiekio sistemos; namo rūsio laiptinės patalpoje demontuoti per sieną iš rūsio patalpos R-3 atvestą šildymo katilo kaminą, kuris išvestas per lauko sieną į lauką; demontuoti naują elektros įvadą ir bendro naudojimo laiptinėje įrengtą elektros apskaitos skydinę, grąžinti el. skaitiklį į senąją elektros skydinę, kurioje jis ir buvo, prijungti prie jo senąjį elektros įvado kabelį; nustatyti, kad ieškovei N. M., turint bendrasavininko sutikimą savo lėšomis po atliktų statybos darbų, nuosavybės teise priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), idealioji dalis lygi 46,55 proc. (4655/10000), atsakovui A. B. – 53,45 proc. (5345/10000); priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo A. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ji ir atsakovas yra nekilnojamojo turto, pastato - gyvenamojo namo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių bei žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2019 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Naujasis bendrasavininkas 2019 m. liepos 4 d. el. paštu kreipėsi į ieškovės atstovę pagal įgaliojimą su prašymu pritarti atsakovo planuojamam remonto planui su tikslu padalinti esamą erdvę į tris butus, vienas kurių būtų skirtas atsakovo mamai, o kiti du nuomojami. Nurodoma, kad planuojama keisti šildymo sistemą, įsirengti grindinį šildymą, įrengti elektrines kaitlentes trijose planuojamose virtuvėse bei pasididinti įvado galią. Ieškovė su tokiu atsakovo remonto planu nesutiko, savo nesutikimą išdėstė 2019 m. liepos 17 d. el. laiške, kadangi pritarus atsakovo planams iš esmės pasikeistų vienbučio gyvenamojo namo tipas į daugiabutį gyvenamąjį namą, taip pat ieškovė pasiūlė pirmiausia atsidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tačiau toks pasiūlymas netenkino atsakovo. Ieškovei pateikus skundą Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros inspekcijai (toliau - Inspekcija) buvo užfiksuoti atsakovo vykdomi statybos darbai, t. y. gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), pirmame aukšte išardytos grindys, šildymo vamzdynai, išardytos sieninės spintos, įrengta durų anga nelaikančioje pertvaroje ir įstatytos sąramos, bendraturčių sutikimas vykdyti statybos darbus nepateiktas. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose įrengė dujinio šildymo katilą bei dūmtraukį, nors net nėra kreipęsis į AB ESO dėl projektavimo sąlygų išdavimo, 2020 m. gegužės 15 d. bandė perkelti dujų vamzdį, tačiau tam sutrukdė ieškovė, paprašiusi darbus atlikti atvykusių darbininkų techninių sąlygų bei projekto. Atsakovas pakeitė elektros instaliaciją, įrengė vandentiekio bei nuotekų vamzdynų sistemas rūsio patalpose, kuriose šiuo metu saugomos maisto atsargos, nors neatliktas vandentiekio ir nuotekų tinklų būklės vertinimas siekiant nustatyti jų techninį stovį ir galimumą prisijungti prie jų, įrengė naujus apskaitos prietaisus, beje, tris, t. y. atsakovas, neturėdamas bendrasavininkės sutikimo, keičia bendrojo naudojimo elektros, sanitarinę–techninę ir kitokią įrangą, kuri priklauso bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat bendro naudojimo rūsio patalpų paskirtį, t. y. įrenginėja katilinę bendro naudojimo rūsio patalpose, atlieka kitus remonto darbus, siekdamas gyvenamojo namo pirmo aukšto dalyje įrengti tris atskirus butus (nors tai ir neigia), dėl ko pastatas taptų daugiabučiu gyvenamuoju namu, t. y. pasikeistų pastato tipas, kas iš esmės pažeidžia ieškovės teises bei interesus. Minėti neteisėti atsakovo veiksmai yra užfiksuoti 2020 m. gegužės 5 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tokie vienašališki atsakovo veiksmai visiškai nepriimtini, neteisėti ir pažeidžiantys ieškovės teises.

3.       Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka

4.       Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad 1972 m. birželio 9 d. tarp ieškovės ir tuometinio namo savininko atsakovo senelio A. B. buvo sudaryta namo dalies pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje šalys susitarė dėl naudojimosi namu tvarkos. Kadangi atsakovo paveldėta namo dalis nuo namo pastatymo nebuvo remontuojama ar kitaip atnaujinama bei atsakovas planavo pagerinti jam priklausančios namo dalies gerbūvį, atsakovas 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ekspertus, siekdamas nustatyti jam priklausančios namo dalies būklę bei reikalingų remonto darbų apimtis. Ekspertai, atlikę vertinimą, konstatavo, kad namo pirmojo aukšto langų, name esančios šildymo sistemos, elektros instaliacijos, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų esama techninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neefektyvi, pasenusi bei nesaugi. Atsižvelgiant į tai, ekspertai nurodė, kad name esantys langai turi būti pakeisti šiuolaikiniais sandariais langais, šildymo sistema naujai perdaryta į autonominę, o elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekos tinklai suremontuoti. Atsakovas, vadovaudamasis ekspertų pateiktomis išvadomis, nusprendė atlikti jam priklausančio namo dalies paprastąjį remontą kartu atnaujinant jam priklausančioje namo dalyje esančius inžinerinius tinklus. Be to, nors, kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė dėl naudojimosi namu tvarkos, tačiau ši tvarka dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebuvo išviešinta VĮ Registrų centras. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymu, 2020 m. gegužės 14 d. ši naudojimosi tvarka buvo įregistruota VĮ Registrų centras. Nors pirkimo–pardavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad namo palėpė yra naudojama bendrai, ieškovė yra savavališkai užėmusi namo palėpėje esančias patalpas, t. y. ieškovė antrame aukšte esančioje laiptinėje ir ties įėjimu į palėpėje esančias patalpas įsirengė duris, ribojančias patekimą į minėtas patalpas. Ieškovė šias duris nuolatos laiko užrakintas bei iki šiol neduoda atsakovui raktų nuo šių durų, ribojančių patekimą į palėpės patalpas.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti tvarka yra nepagrįsta, prieštaraujanti VĮ Registro centras duomenims. Ieškovė, turėdama ankstesnio bendrasavininko, iš kurio ir įsigijo dalį namo, sutikimą, savo lėšomis pasistatė priestatą ir ieškovei priklausantis namo plotas padidėjo, taigi, atitinkamai ir ieškovės namo dalis padidėjo. Pastebėtina, kad ieškovė iš karto po naujų patalpų įrengimo buvo parengusi naują patalpų idealiųjų dalių paskaičiavimą, be to, pagal namo kadastrinėje byloje esančius 1985 m. gruodžio 12 d. ir 1991 m. gruodžio 20 d. patalpų vidaus plotų eksplikacijos duomenis, kurių pagrindu ir įregistruotas 278,95 kv. m. namo plotas, aiškiai nurodyta, kad viso I bute I a. bendras naudingas plotas sudaro 94, 68 kv. m., II buto II a. bendras naudingas plotas sudaro 94,47 kv. m., kas akivaizdžiai patvirtina, kad bendras namo plotas padidėjo dėl ieškovės savo lėšomis atliktų darbų, kaip ir ieškovės teiginius, kad jai priklausanti namo dalis yra padidėjusi. Ieškovei nuosavybės teise po atliktų statybos darbų priklauso 46.55 proc. turto dalis, tuo tarpu A. B. turto dalis proporcingai sumažėjo ir sudaro 53.45 proc.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas nustatė gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: teismas paskyrė ieškovei N. M. naudotis antrajame namo aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais II-1, II-2, II-3, II-5, II-6, II-7, II-8, II-9, I-10, namo palėpėje esančia patalpa, pažymėta indeksu II-II, bei namo rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-7; teismas paskyrė atsakovui A. B. naudotis pirmame namo aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, namo pusrūsyje esančiomis patalpomis (garažu), plane pažymėtomis indeksais G-1, G-2, G-3, G-4, namo palėpėje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-12, I-13, I-13b, I-13a, ir rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-8, R-9, R-12; teismas paskyrė ieškovei N. M. ir atsakovui A. B. bendrai naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-1, I-11, II-4, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-10, R-11, bei namo palėpėje esančiomis be indekso ir indeksu „a“ pažymėtomis patalpomis. Teismas įpareigojo ieškovę N. M. perduoti atsakovui A. B. gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), antrame aukšte ir ties įėjimu į namo palėpės patalpą, plane nepažymėtą jokiu indeksu, įrengtų durų raktus, kartu uždraudžiant ieškovei be atsakovo sutikimo keisti šių durų spynas bei įpareigojant ieškovę netrukdyti atsakovui patekti į namo palėpėje esančias patalpas ir naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu. Teismas leido atsakovui A. B. be ieškovės N. M. sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal AB „Elektros skirstymo operatorius“ išduotas prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas Nr. TS20-53370, AB „Elektros skirstymo operatorius“ išduotas prisijungimo prie dujų tinklų sąlygas Nr. 20-11472D bei MB „Atauta“ parengtą mažo slėgio vidaus dujotiekio techninį darbo projektą Nr. 2020-19-01 gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui A. B. iš ieškovės N. M. 10 498 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovo paveldėtoje namo dalyje esančios šildymo sistemos, elektros instaliacijos, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų esama techninė būklė yra nusidėvėjusi, neatitinka teisės aktų reikalavimų, neefektyvi, ką patvirtina ir byloje pateikta UAB „Skena“ ataskaita. Kad atsakovas atliko paprastojo remonto darbus norėdamas pagerinti namo dalies gerbūvį, šią aplinkybę patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 22 d. atsakymas į ieškovės skundą. Įrodymų, kad atsakovas atlieka perplanavimo ir padalijimo į tris butus darbus, į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ketino įrengti tris butus, tačiau, ieškovei nesutikus, šio ketinimo atsisakė, nurodydamas, kad tris atskirus skaitliukus įrengęs dėl patogumo, nes patalpose ketina gyventi jo motina ir žmonos brolis. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji turi savo atskirą šildymo sistemą ir santechninę įrangą. Atsakovas pažymėjo, o ieškovė nepaneigė, kad ji taip pat atliko statybos darbus bendro naudojimosi patalpose t. y. įsirengė dujų katilą koridoriuje, naują kanalizaciją, vandentiekio padavimą, vamzdį išvedant per bendro naudojimo patalpas, neturėdama atsakovo sutikimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog naujai atlikti atsakovo remonto darbai ieškovei trukdo naudotis jos patalpų dalimi ir kad atsakovo atliekami darbai pažeidė jos teises.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė dėl namo ploto padidėjimo nuo 1978 m. nei tuometiniam, nei dabartiniam namo savininkui jokių reikalavimų dėl namo dalių pakeitimo ir/ar dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo nereiškė. Nors ieškovė ir nurodė, kad padidėjus namo plotui 1978 m. rugpjūčio 17 d. buvo pakeista ir namų valdos techninės apskaitos byla, tačiau šie namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nebuvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką ir nebuvo išviešinti registre. Teismas sprendė, kad byloje esant VĮ Registrų centro išrašui apie ieškovei nuosavybės teise priklausančias 2/5 namo dalis ir nesant kitokių įrodymų, ieškovės reikalavimas dėl namo dalies idealiosios dalies nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal faktinę nusistovėjusią namo savininkų naudojimosi namu tvarką. Atsakovo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis atitinka bendraturčių naudojimosi tvarką, nustatytą dar 1972 m. birželio 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi rūsio ir palėpės patalpomis tvarka taip pat logiška, atitinkanti patalpų paskirtį, galimybę bendraturčiams laisvai naudotis jiems priskirtomis patalpomis. Be to, atsakovo siūloma patalpų naudojimosi tvarka atitinka ilgalaikę, nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi tvarką. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors nesutiko su atsakovo siūloma naudojimosi tvarka, tačiau svarių argumentų, patvirtinančių tokios naudojimosi tvarkos ydingumą, neracionalumą, nepateikė, taip pat nepateikė kitų atidalijimo variantų, o apsiribojo tik prielaidomis, jog toks atidalijimas yra negalimas dėl namo ploto neatitikimo. Teismas sprendė, kad naudojimosi ginčo namu tvarka, kurią prašo nustatyti atsakovas, atitinka faktinio naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Galimybė abiem šalims naudotis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis skirtinguose aukštuose – ieškovei antrame aukšte, atsakovui – pirmame, mažina įtampą tarp šalių, konfliktų riziką.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendros dalinės nuosavybės objekto valdymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pareigos atskleisti ieškovei savo ketinimus, derinti savo interesus su ieškovės interesais, ieškoti priimtino abiem bendraturčiams sprendimo būdo. Atsakovas iki statybos darbų pradžios buvo atskleidęs ieškovei savo siekį pertvarkyti namo pirmąjį aukštą padalijant jį į tris atskirus butus, kam negavo ieškovės sutikimo ir savo atsisakymą ieškovė motyvavo, taip pat siūlė atsakovui tartis, ieškoti alternatyvų. Tačiau atsakovas jokių alternatyvių pasiūlymų nepateikė, interesų su ieškove nederino, kaip ir įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, kad galėtų atlikti norimus darbus be bendrasavininkės sutikimo, jis tiesiog pradėjo vykdyti statybos darbus name, nesuderinęs su ieškove, neparengęs jokių projektų, projektinių sprendinių, nei aprašų, tokiais veiksmais pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Teismas neanalizavo ieškovės atsisakymo duoti sutikimą atsakovui įgyvendinti teisę į statybą motyvų, nevertino, kad ieškovės atsisakymas bei jo motyvai sąlygoti ir nurodyti remiantis būtent tais duomenimis, kurie buvo pateikti ieškovei atsakovo.

1.2.                      Teismas visiškai nemotyvuotai idealiųjų dalių nustatymą argumentuoja 1972 m. birželio 9 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta naudojimosi namu tvarka, kuri bendrasavininkų įregistruota niekada taip ir nebuvo, nes neatitiko ieškovės įsigytos idealiosios dalies, t. y. buvo net 10,25 kv. m. (arba 11,59 proc.) mažesnė, nei ieškovės įsigyta idealioji namo dalis, kas neužtikrino realaus ir tinkamos apimties ieškovės teisių įgyvendinimo. Kadastrinės bylos duomenų ir pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų patalpų, kurias šalys naudoja bendrai ir atskirai, objektyvi analizė bei palyginimas patvirtinta ieškovės teiginius dėl pasikeitusių šalims priklausančių namo idealiųjų dalių. Teismas neanalizavo šių įrodymų kompleksiškai, nesiaiškino priežasčių, dėl kurių nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos idealiosios dalys neatitinka tame pačiame nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastrinės bylos duomenų, kas savaime suponuoja išvadą, kad idealiosios dalys nekilnojamojo turto registre nurodytos neteisingai. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė tiek materialines bendrojo daikto padidėjimą reglamentuojančias teisės normas, tiek ir procesines įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, kad idealiosios dalys išliko nepakitę ir ieškovė jų tariamai neginčijo. Teismas visiškai neanalizavo ir netyrė reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su namo bendrojo ploto padidėjimu nuo 1972 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tokį padidėjimą sąlygojusių aplinkybių, ieškovės pateiktų dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, turėdama bendrasavininko sutikimą, parengusi projektą, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, savo lėšomis įsirengė patalpas antrame aukšte, t. y. laikydamasi visų reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų  CK 4.77 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių, dėl ko padidėjo bendras namo plotas, taigi, ir ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje.

1.3.                      Teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad nustačius naudojimosi tvarką sudaroma galimybė abiem šalims naudotis izoliuotomis namo patalpomis ieškovei antrame, atsakovui pirmame aukšte, mažina įtampą tarp šalių ir konfliktų riziką. Tiek iš pateiktų į bylą įrodymų, tiek iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad antrojo aukšto patalpos nėra izoliuotos, jose yra koridorius ir laiptinė, kuriais naudotis teismas leido šalims bendrai, todėl konstatuoti, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovė naudosis izoliuotomis namo patalpomis, teismas neturėjo faktinio pagrindo. Teismas nustatė naudojimosi namu tvarką, kuri ne tik neatitinka namo kadastro bylos duomenų, bet kurioje nustatyta teisė atsakovui ir ieškovei bendrai naudotis namo palėpėje esančiomis, be indekso ir indeksu "a: pažymėtomis patalpomis. Atsakovo ir teismo nurodyta namo palėpėje esanti patalpa be indekso, namo kadastrinėje byloje iš viso nėra pažymėta, t. y. tokios patalpos net nėra, ji neįteisinta ir neįregistruota, ką ne kartą nurodė ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu.

1.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas vykdo pirmo aukšto patalpų pertvarkymą ir padalijimą į tris butus. Teismas nesiekė išsiaiškinti objektyvios tiesos byloje, neatsižvelgė ir į faktines bylos aplinkybes, kad pirmojo aukšto patalpos, kuriose statybos darbus vykdo atsakovas, yra rakinamos, įrengtos trejos naujos šarvuotos lauko durys pateikimui į naujai įrengtus tris butus, patekti į patalpų vidų ieškovė neturi jokios galimybės, todėl ir pateikti papildomų įrodymų, kad pirmojo aukšto patalpos atskirtos į tris atskirus butus, įrengiant pertvarines sienas, ieškovė negali. Teismas nevertino savavališkai įrengtų kanalizacijos tinklų (nuotekų) atitikimo teisės aktų reikalavimams, neanalizavo ir nepasisakė, ar atsakovo nutiesti nauji nuotekų tinklai nepažeidžia STR 2.07.01:2003 reikalavimų, nevertino atsakovo atliktų darbų atitikimo STR 1.03.07:2017, STR 1.04.04:2017 reikalavimams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastato bendro naudojimo patalpomis, inžinerinėmis sistemomis naudosis daug didesnis kiekis žmonių, kyla pagrįsta grėsmė, jog nepritaikytos pastato inžinerinės sistemos gali neatlaikyti tokių padidėjusių apkrovų ir naudojimo, dėl ko kyla avarijų, priešgaisrinės saugos ir kitų reikalavimų pažeidimo bei namo konstrukcijų pažeidimo grėsmės, išauga žemės sklypo naudotojų skaičius, atsiranda automobilių parkavimo, triukšmo, taršos ir kitos problemos.

11.       Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovo planuojamus atlikti paprastojo remonto darbus bei sutiko su jų vykdymu. Ieškovės dėstomi argumentai dėl neva projektinių dokumentų nepateikimo laikytini tik jos nepagrįsta gynybine pozicija, kuri akivaizdžiai prieštarauja ankstesniems jos veiksmams. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo vykdomi remonto darbai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Namo inžineriniai tinklai prieš atsakovui pradėjus vykdyti paprastojo remonto darbus buvo avarinės būklės bei neatitiko teisės aktų reikalavimų. Ieškovei tiesiog nepatiko statybos darbų metu girdėtas triukšmas, kuris yra natūrali statybos darbų pasekmė (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 0:33:45-0:35:01), kas dar kartą patvirtina ieškovės dėstomų abejonių dėl atsakovo remonto darbų apimties ir jų teisėtumo nepagrįstumą.

2.2.                      Ieškovės vykdyti namo priestato statybos darbai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko jos nuosavybės dalis objektyviai negalėjo būti padidinta. Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas savininko nuosavybės dalių padidinimui buvo privalomas notariškai patvirtintas bendrasavininkų susitarimas, kuris turėjo būti sudaromas po gyvenamojo ploto padidėjimo ir kuriame aiškiai turėjo būti nurodoma, kad visi savininkai sutinka su nuosavybės dalių perskaičiavimu. Tačiau šiuo atveju nei iki namo statybos darbų, nei po namo ploto padidėjimo joks notariškai patvirtintas susitarimas tarp ieškovės ir tuometinio namo bendrasavininko (atsakovo senelio) nebuvo sudarytas, kas savaime patvirtina, kad ieškovė neturėjo teisės padidinti savo nuosavybę name ir, tai puikiai suprasdama, to niekuomet nedarė. 

2.3.                      Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad naudojimosi namu tvarka 1972 m. birželio 9 d. sutarties sudarymo metu neva neatitiko ieškovės įsigytos idealiosios nuosavybės dalies bei nebuvo išviešinta viešuosiuose registruose. Priešingai, nei teigia ieškovė, 1972 m. birželio 9 d. Namo dalies įsigijimo sutartyje nustatyta naudojimosi namu tvarka atitiko ieškovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, dėl ko teismas pagrįstai atmetė šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

2.4.                      Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai nustatė namo palėpėje esančios patalpos be indekso naudojimosi tvarką. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši patalpa priklausytų ieškovei. Taigi, ši patalpa ne tik egzistuoja, bet ir priklauso abiem namo bendrasavininkams pagal jų turimas namo dalis - ieškovei 2/5, o atsakovui 3/5. Aplinkybė, kad šiai patalpai nėra suteiktas indeksas ir kad jos plotas nėra įtrauktas į bendrąjį namo plotą, niekaip nepaneigia šios patalpos egzistavimo bei abiejų bendrasavininkų teisės naudotis ja. Teismas, nustatydamas naudojimosi namu tvarką, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras įregistruotais duomenimis. Teismo nustatyta bei atsakovo pasiūlyta naudojimosi namu tvarka iš esmės atitinka naudojimosi tvarką, kuri buvo nustatyta ieškovei įsigyjant 2/5 namo dalis ir kuria buvo faktiškai vadovaujamasi daugiau nei 40 metų (nuo to momento, kai ieškovė tapo namo bendrasavininke).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis) ir dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją nuosavybę (CK 4.77 straipsnis).

Dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo 

14.       Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 18 d. užsakė statinių ekspertizės licenciją turinčioje UAB „Skena“ jam priklausančios namo dalies langų, inžinerinių tinklų būklės įvertinimą, galimybę įrengti angą sienoje, ir gavo išvadą, kad langų konstrukcijos yra pilnai susidėvėjusios, šildymo įrenginiai, elektros instaliacija, vidaus vandentiekis, nuotekų tinklai yra susidėvėję, turi būti pakeisti, o mūrinė ½ plytos storio pertvara nėra laikanti ir joje galima įrengti durų angą. Vadinasi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo surasti dviejų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą, suderinti vieno bendraturčio teisę suremontuoti jam priklausančią dalį, kad galėtų ją naudoti pagal paskirtį, su kito bendraturčio interesu ir teise nepatirti nepagrįstų suvaržymų ir nepatogumų (triukšmo, dulkių ir pan.). Pirmosios instancijos teismas suteikė pirmenybę atsakovo teisei suremontuoti jam priklausančią dalį. Tokiai pozicijai teisėjų kolegija pritaria. Atsakovo teisė suremontuoti jam priklausančią namo dalį, kad būtų galima turtą naudoti pagal paskirtį, šioje situacijoje yra svarbesnė, negu ieškovės interesas nepatirti jokių remonto keliamų nepatogumų.

15.       Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas dar 2019 m. liepos 4 d. pranešė ieškovės įgaliotam asmeniui (Ž. B., dukrai) apie ketinimus atlikti savo namo dalies remontą, įrengti tris butus, nurodė apytikrius remonto darbų atlikimo terminus. Šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais iki 2020 m. gegužės mėnesio. Ieškovės iniciatyva Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai atliko patikrinimą vietoje ir 2019 m. spalio 22 d. nustatė, kad atsakovas atlieka paprastojo remonto darbus norėdamas pagerinti namo dalies būklę, negavus bendraturčių sutikimo tokie darbai priskirtini mažareikšmiams pažeidimams, todėl Inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukė. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. atliko patikrinimą ginčo objekte ir nustatė, kad atsakovas išmontavo bendrose patalpose buvusią gamtinių dujų sistemą ir gavęs technines prisijungimo sąlygas galėtų projektuoti ir įrengti autonominę dujų šildymo sistemą. Atsakovas 2020 m. birželio 26 d. gavo elektros įrenginių prijungimo sąlygas, 2020 m. birželio 15 d. gavo prisijungimo prie dujotiekio tinklų sąlygas, parengė dujotiekio įrengimo projektą.

16.       Apeliantė argumentuoja, kad teismas turėjo aiškintis, ar atsakovo nutiesti nauji nuotekų tinklai nepažeidžia STR 2.07.01:2003 reikalavimų, vertinti atsakovo atliktų darbų atitikimą STR 1.03.07:2017, STR 1.04.04:2017 reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nesprendžia klausimų, kuriems reikalingos specialios žinios, tuo tikslu bylose yra skiriamos atitinkamos ekspertizės. Ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizę. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovo atlikti darbai (nuotekų tinklai ir kt.) yra atlikti netinkamai, dėl ko kyla grėsmė pastatui ir pan. Civilinis procesas vyksta rungtyniškumo principu (CPK 12 straipsnis), todėl būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atlikti darbai, statybiniai sprendimai yra netinkami.

17.       Teisėjų kolegija, apibendrindama atsakovo atlikto paprastojo remonto eigą, konstatuoja, kad atsakovas pradėjo remonto darbus negavęs ieškovės sutikimo, tačiau įvertinant, kad remonto eigoje buvo gauti reikalingi suderinimai  dėl elektros, dujų įvadų, spręstina, kad remonto metu statybos norminiai aktai pažeisti nebuvo. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo pasirinkti remonto sprendimai (pvz., vamzdynų išvedžiojimas bendro naudojimo patalpose) pažeidė ieškovės teises naudoti bendrąją nuosavybę. Apeliantės (ieškovės) argumentai, kad teismas neanalizavo ieškovės atsisakymo duoti sutikimą atsakovui įgyvendinti teisę į statybą motyvų, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas ištyrė ieškovės argumentus neduoti bendraturčiui sutikimo remontuoti savo dalį, įvertino ieškovės nepaneigtą aplinkybę, kad ji taip pat yra atlikusi remonto ir statybos darbus bendro naudojimosi patalpose (įsirengusi dujų katilą koridoriuje, naują kanalizaciją, vandentiekio padavimą, vamzdį išvedusi per bendro naudojimo patalpas neturėdama atsakovo sutikimo), ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių esminį ieškovės teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria.

18.       Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui priklausančių patalpų dalies pertvarkymas į tris butus yra neįrodytas. Pažymėtina, kad kambarių, sanitarinių mazgų, šarvuotų durų skaičius, įvadų ir apskaitos prietaisų skaičius dvibučiame name yra neribojami.  

Dėl dalių nuosavybės teisėje ir naudojimo tvarkos

19.       Ieškovė šioje byloje iškėlė reikalavimą pakeisti nuosavybės teisės dalis bendrame turte. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esą nemotyvuotai idealiųjų dalių nustatymą argumentavo 1972 m. birželio 9 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta naudojimosi namu tvarka, kuri bendrasavininkų įregistruota niekada taip ir nebuvo. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nuosavybės teisė į daikto dalį ir teisė naudotis tam tikra dalimi yra skirtingas daiktines teises nustatančios sąvokos, kurios gali sutapti, gali ir nesutapti, tačiau viena nesąlygoja kitos.

20.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuosavybės teisės į daikto dalį vadovavosi ne naudojimosi tvarka, nustatyta 1972 m. turto pirkimo sutartyje, bet 1972 m. birželio 9 d. pirkimo- pardavimo sutarties 1 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad N. M. pirko 2/5 dalis gyvenamojo namo, kuriame yra 220,77 kv.m. bendro naudingo ploto. Vadinasi, neturi reikšmės, kiek namo patalpų faktiškai naudoja ieškovė, jai nuosavybės teise priklauso tik 2/5 dalys, nes tiek ji nupirko. CK 4.47 straipsnis nustato visus būdus, kaip galima įgyti nuosavybės teisę. Be pirkimo, kuriuo ieškovė įgijo 2/5 dalis namo, ji gali įgyti nuosavybės teisę pagamindama naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), šiuo atveju, kaip kad teigia ieškovė, pristatydama prie esamo namo naujas patalpas. CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Šias tris sąlygas (kito bendraturčio sutikimą; įstatymų nustatytų taisyklių laikymąsi ir lėšų panaudojimą) pažymėjo kasacinis teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011.

21.       Iš byloje pateikto Kauno m. DŽDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos 1978 m. liepos 7 d. leidimo Nr. R-89/78 matyti, kad N. M. buvo išduotas leidimas vykdyti individualinę statybą, leidžiama statyti II aukštą virš esamo priestato sklype (duomenys neskelbtini)pagal individualų projektą. Leidime nurodyta, kad statytojas privalo statybą pradėti ne vėliau kaip 1978 m. liepos 31 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1980 m. liepos 7 d. Pažymėtina, kad sovietmečiu Lietuvoje privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Miestuose esančių statinių savininkai privalėjo visus jiems priklausančius statinius teisiškai įregistruoti. M. T. 1970 metais patvirtino Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją, kuria nustatė statinių įregistravimo tvarką. Vadinasi, ieškovė, jeigu ji realizavo jai išduotą 1978 m. liepos 7 d. leidimą pastatyti II aukštą virš esamo priestato, turėjo pateikti šį naują statinį valstybinei priėmimo komisijai ir komisijos aktą įregistruoti  tuometiniame Inventorizacijos biure. Tačiau ieškovė tokių duomenų, kad būtų pastačiusi ir įregistravusi naują pastato dalį, nėra pateikusi. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo ieškinio pareiškime dėl idealių dalių perskaičiavimo nurodo, kad turėjo tuometinio bendrasavininko sutikimą, 1978 m. liepos 7 d. DŽDT vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos leidimą vykdyti priestato antro aukšto statybos darbus, dar 1978 m. savo lėšomis įsirengė 27,05 kv. m. priestatą virš A. B. nuosavybės teise priklausančio priestato garažo, dėl ko namo bendrasis plotas padidėjo nuo 220,77 kv. m. iki 247,82 kv. m., tačiau nenurodo, kad pastatytą priestatą pateikė valstybinei komisijai ir teisiškai įregistravo.  Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – įstatymo nustatytų taisyklių laikymosi, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovė sukūrė naują daiktą (daikto dalį), dėl kurio atsiradimo būtų pagrindas perskaičiuoti nuosavybės teise turimas idealines dalis ginčo name. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo daryti išvadą, kad idealios nuosavybės teisės dalys, nustatytos pradinėje 1972 m. sutartyje, pasikeitė.

22.       Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis. Atsakovo argumentas, kodėl naudojimosi tvarka turi būti persvarstyta, buvo tas, kad 1978 m. rugpjūčio 17 d. buvo pakeista namų valdos techninės apskaitos byla, pasikeitė namo plotas, pasikeitė patalpų žymėjimas indeksais. Pagal 1991 m. gruodžio 20 d. nustatytus kadastro duomenis ginčo namo plotas yra 278,95 kv. m., o 1972 m. sutarties sudarymo metu namo plotas buvo 220,77 kv. m. Teismas klausimą dėl naudojimosi tvarkos išsprendė pagal atsakovo pasiūlymą, iš esmės paliko nepakeistą 1972 m. sutartimi nustatytą naudojimo tvarką, paskirstė bendraturčių naudojimui palėpės ir rūsio patalpas, kurių dalis buvo palikta bendram naudojimui pagal 1972 m. sutartį. Pažymėtina, kad teisė bendrai naudotis koridoriais ir laiptais į antrą aukštą buvo numatyta ir 1972 m. sutartyje, todėl keisti numatytą naudojimosi tvarką, kurią šalys faktiškai vykdo jau beveik penkiasdešimt metų, nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegija vertina, kad nustatyta naudojimosi tvarka ieškovės teisių nepažeidžia, tam tikra proporcija su nuosavybės teise turimomis idealiomis dalimis išlaikyta, tikslaus atitikimo idealioms dalims, kaip minėta, ne visais atvejais įmanoma pasiekti, todėl nustatyta naudojimosi tvarka yra tinkama.

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės naudojimą, naudojimosi tvarkos nustatymą, dalių nuosavybės teisėje nustatymą (CK 4.75 straipsnis, 4.77 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos. Tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas.

24.       Atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 3025 Eur išlaidų ir prašė priteisti visas turėtas išlaidas argumentuodamas, kad reikėjo atsikirsti iš esmės į du ieškovės ieškinius: dėl remonto darbų ir dėl idealių dalių perskaičiavimo. Vertintina, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimali kaina skaičiuojama taikant koeficientą 1,3, padaugintą iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kaip kad numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Atsiliepimas rašytas 2021 m. rugpjūčio 16 d. (III ketvirtį), atitinkamai imamas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesio darbo užmokestis (1505,9 Eur), atsiliepimo surašymas maksimaliai galėtų kainuoti 1 957,67 Eur. Rekomendacijos nenumato galimybės peržengti nustatytos maksimalios kainos ribas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1957,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

          Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovui A. B., gimusiam(duomenys neskelbtini),  iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1957,67 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                         Diana Labokaitė

                Egidijus Tamašauskas

                                                     Lina Žemaitienė