Civilinė byla Nr. 3K-3-219/2011
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03968-2010-0
Procesinio sprendimo
kategorijos:
93.2.5; 93.2.7; 121.20;
128.1; 128.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjos L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį
veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė D. R., A.
S. ir R. L.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L.
S. ir V. S., būdami santuokoje, 1992 m. birželio 17 d. iš
Klaipėdos miesto valdybos nusipirko
butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė V. S., kurio vardu butas įregistruotas viešajame
registre. 1992 m. spalio 6 d. santuoka nutraukta, tačiau butas tarp
buvusių sutuoktinių padalytas nebuvo. 2009 m.
spalio 15 d. V. S. mirė.
Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarę D. R., prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį
minėto buto. Notarė 2010 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 20 atsisakė išduoti
tokį liudijimą, motyvuodama tuo, kad pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio
1 dalį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali
būti išduotas pergyvenusiam sutuoktiniui, o pareiškėjos ir mirusiojo V. S. santuoka buvo nutraukta. Be to, V. S. turėjo
dvi dukteris iš skirtingų santuokų, todėl galimas ginčas dėl nuosavybės teisės
liudijimo išdavimo buvusiai sutuoktinei.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį
buto. Pareiškėja nurodė, kad notarė nepagrįstai
atsisakė išduoti liudijimą, nes niekas neginčija pareiškėjos nuosavybės teisės
į dalį nurodyto buto. Pareiškėjos
ir mirusiojo duktė suinteresuotas asmuo A. S. neginčijo pareiškėjos nuosavybės teisės į buto dalį ir
neprieštaravo, kad motinai būtų
išduotas toks liudijimas. Mirusiojo duktė suinteresuotas asmuo R. L. prašė
pareiškėjos skundą atmesti, nurodydama, kad ginčytina
pareiškėjos nuosavybės teisė į V. S. nuosavybės teise priklausiusį butą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą ir įpareigojo notarę
išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto liudijimą. Teismas
nurodė, kad santuokos metu įgytas ginčo butas vieno sutuoktinio vardu viešajame
registre įregistruotas iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), todėl turi būti taikoma prezumpcija, kad šis turtas yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21
straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 3 dalis).
Nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais, bendrą turtą valdančiais
bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės
dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio
1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo
teigimu, suinteresuotas asmuo R. L. šios prezumpcijos
nepaneigė ir neįrodė, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į buto dalį būtų
panaikinta ar pakeistas turto dalių dydis. Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad
koks nors asmuo ginčijo pareiškėjos nuosavybės teisę. Dėl to teismas sprendė,
kad notarė nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjos nuosavybės teisės liudijimą
į turto dalį.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį ir perdavė klausimą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad notarė pagrįstai
atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjos ir mirusiojo V. S. santuoka buvo nutraukta, t. y. pareiškėja nėra
mirusįjį sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė ir neatitinka Notariato įstatymo
52 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, dėl
pareiškėjos nuosavybės teisės į buto dalį yra kilęs ginčas, t. y.
suinteresuotas asmuo R. L. teigia,
jog santuokoje įgytas butas yra asmeninė V. S. nuosavybė.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį ginčą ir
klausimą dėl nuosavybės teisės į buto dalį nagrinėti ieškinio teisena.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija grąžino bylą nagrinėti pirmosios
instancijos teismui. Taip pat kolegija išaiškino, kad teismas turi pasiūlyti R. L. patikslinti savo reikalavimus dėl ginčo buto.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių
bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla
turėjo būti nagrinėjama ieškinio teisena, nes pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį bylas,
nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, teismas išnagrinėja ypatingąja
teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Be
to, nors byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta ypatingąja teisena, tačiau
procesas iš esmės nesiskyrė nuo ieškinio teisenos: teismas sudarė galimybę
suinteresuotiems asmenims išdėstyti savo nuomonę atsiliepimuose, pateikti
įrodymus, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka.
2.
Dėl klausimo perdavimo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės
instancijos teismas privalėjo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinti R. L. jos teisę pareikšti ieškinį.
Paaiškėjus, kad tokia teise suinteresuotas asmuo nepageidauja naudotis, teismas
būtų galėjęs bylą išnagrinėti iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas
pasisakė dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo, taip paneigdamas galimybę
patenkinti šį skundą nagrinėjant bylą iš naujo. Dėl to pareiškėjai gali nelikti
kitos išeities, kaip tik reikšti ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Tai
pažeistų pareiškėjos teises ir proceso ekonomiškumo principą.
3.
Dėl Notariato įstatymo 52 straipsnio
1 dalies aiškinimo. Aplinkybė, kad pareiškėjos
ir mirusiojo santuoka buvo nutraukta, negali turėti įtakos bylos baigčiai, nes
pagal ištuokos metu galiojusio SŠK normas nutraukus santuoką bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė nepasikeičia. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai
aiškino Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, nes ši norma turi būti
taikoma buvusiems sutuoktiniams – santuoka baigiasi ir ją nutraukus, ir
sutuoktiniui mirus (CK 3.49 straipsnio 1 dalis).
4.
Dėl absoliutaus apeliacinės
instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės yra be
motyvų, teismo nurodyti argumentai nepakankami ir neišsamūs. Be to, apeliacinės
instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turi
pasiūlyti suinteresuotam asmeniui tikslinti savo reikalavimus, pažeidė dispozityvumo
principą ir buvo šališkas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal
CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar)
nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis
teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų –yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Nagrinėjamoje
byloje aktualūs klausimai dėl notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei ypatingąją
teiseną reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Dėl jų teisėjų
kolegija pasisako šioje nutartyje.
Dėl notaro
atsisakymo atlikti notarinį veiksmą
Byloje keliamas
klausimas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai
nuosavybės teisės liudijimą į dalį buto – teisėtumo. Kasaciniame skunde
pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamas notaro
atsisakymą atlikti notarinį veiksmą teisėtu, neteisingai
aiškino bei taikė Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgė į
tai, kad pagal taikytino SŠK įtvirtintą prezumpciją po santuokos nutraukimo
nepasidalytas turtas lieka bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjos argumentus, nes
pareiškėja nepakankamai atsižvelgė į notaro vykdomos veiklos specifiką ir jai
keliamus reikalavimus. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių
nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu
nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų
neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas
fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei
užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos
ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo,
atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis
įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio
veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia
notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų
ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių
ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti
tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik
tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.
Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad pareiškėja,
remdamasi santuokos metu įgyto turto priklausymo buvusiems sutuoktiniams
bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, prašė išduoti jai nuosavybės
teisės liudijimą į dalį santuokos metu įgyto buto. Šis butas nebuvo pasidalytas
nutraukiant santuoką, o liudijimą prašoma išduoti po buvusio sutuoktinio
mirties, nuo santuokos nutraukimo praėjus septyniolikai metų. Be to, teismai
nustatė, kad mirusysis turėjo dvi dukteris iš skirtingų santuokų.
Atsižvelgdamas į tokią faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai laikė, kad, pareiškėjai remiantis įstatyme įtvirtinta bendrosios buvusių
sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, būtina ištirti tokios prezumpcijos
taikymui reikšmingas faktines aplinkybes: kada buvo sudaryta pareiškėjos ir
mirusiojo santuoka, kada buvo įsigytas ginčo butas, kada santuoka buvo
nutraukta ir ar ją nutraukiant turtas nebuvo pasidalytas, ar tarp buvusių
sutuoktinių nebuvo susitarimų dėl ginčo buto, ir pan. Taigi minėtos
prezumpcijos taikymui būtina išsiaiškinti aplinkybes, kurių nustatymas
reikalauja tam tikro tyrimo, o notaras, minėta, neturi įgaliojimų atlikti tokio
pobūdžio tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes
bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra
ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės
notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus.
Pažymėtina, kad pareiškėja kasaciniame skunde neteisingai
aiškina Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant
į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės
normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notariato įstatymo 52 straipsnio
1 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro
sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą
pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Iš
šios normos turinio matyti, kad toks liudijimas gali būti išduodamas tik
pergyvenusiam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir mirusiojo
santuoka buvo nutraukta, todėl pareiškėja nėra mirusiojo sutuoktinė. Dėl to
notaras pagrįstai nesivadovavo šia įstatymo nuostata.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, jog notaras turėjo pagrindą atsisakyti atlikti
notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į dalį buto.
Vis dėlto tokia
išvada neduoda pagrindo nagrinėjamoje byloje palikti galioti apeliacinės
instancijos teismo nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą
pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo
santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno
miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos
Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje
(pareiškime) nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių
kvalifikavimas yra teismo pareiga ir turi būti atliekamas pagal nustatytas
faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti
pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio
2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų
matyti, kad pareiškėja ne tik ginčija notaro atsisakymą atlikti notarinį
veiksmą, tačiau taip pat įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo buto dalį.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl abiejų šių klausimų, t. y. tiek
dėl notaro veiksmų teisėtumo, tiek dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Esant
tokiai situacijai, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai reikalauja
tikrinant teismų procesinių sprendimų teisėtumą notaro veiksmų vertinimo
klausimu kartu pasisakyti dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Tik išnagrinėjus šį
klausimą galima galutinai atsakyti į klausimą, ar notaras teisėtai atsisakė
išduoti nuosavybės teisės į dalį buto liudijimą, t. y. ar dalis buto
nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise.
Dėl bylos
grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tuo atveju, kai byla
išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nors byloje buvo kilęs ginčas dėl
teisės
Nagrinėjamoje
byloje apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios
instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad yra kilęs šalių ginčas dėl
nuosavybės teisės, todėl byla turi būti nagrinėjama ieškinio teisena. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis
sprendimas neatitinka bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo sąlygų, ypatingąją
teiseną reglamentuojančių teisės normų, pažeidžia proceso ekonomiškumo bei
operatyvumo principus ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuluojamos teismų praktikos.
Pirma, nepagrįsti
apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad vien aplinkybė, jog kilo suinteresuotų
asmenų ginčas dėl teisės, yra pagrindas ypatingąja teisena išnagrinėtą bylą grąžinti
nagrinėti iš naujo ginčo teisena. Apeliacinės instancijos teismas teisingai
nurodė, jog nagrinėjamu atveju kilo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčas dėl
teisės (ginčas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į buto dalį). Toks ginčas
įprastai nagrinėjamas ieškinio teisena, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į
tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios
teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena,
neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Dėl to
kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolimesnio bylos
nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo
proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo
principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas
išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje
priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimą dėl įsakymo
panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-304/2006).
Antra, apeliacinės
instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337
straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK
normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti
pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti
grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais,
įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Bylos grąžinimo
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus
proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi
trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje V. R.,
J. R. v. E. Ž., B. Ž.,
bylos Nr. 3K-3-93/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis
civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė
,,RBPĮ” v. V. G., A. B., bylos
Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. LKAB „Klaipėdos Smeltė“,
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos
Nr. 3K-7-231/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje
byloje D. K. v. R. I., bylos
Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade“
L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma
„Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. kovo 16 d.
nutartis civilinėje byloje R. S. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-112/2009; kt.). Kiekvienu
atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti konkretaus teisės normų
pažeidimo įtaką pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės
teisingumui ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumui (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“,
bylos Nr. 3K-3-418/2007; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos
Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje
byloje E. G., E. G. individuali
įmonė v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir Alytaus miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-164/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste,
sprendžiant klausimą dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pagrįstumo,
reikšminga ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais,
kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla
toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo
faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip
įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. A. S. skundą dėl notaro veiksmų,
bylos Nr. 3K-3-357/2010).
Nagrinėjamu
atveju iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad
pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog byloje kilo ginčas dėl
teisės ir užtikrino tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų teisės į
tinkamą procesą įgyvendinimą: byla buvo nagrinėjama žodinio proceso, visiems
byloje dalyvaujantiems asmenims sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus (tiek
raštu, tiek teismo posėdžio metu), teikti įrodymus, dalyvauti procese ir kt. Teismas
iš esmės nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į dalį buto ir,
remdamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, SŠK 21 straipsnio 3 dalimi,
23 straipsnio 1 dalimi, CK 3.117 straipsnio 1 dalimi,
sprendė, kad nebuvo paneigta pareiškėjos nuosavybės teisė į dalį ginčo buto
prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus dėl
pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo buto dalį, t. y. bylos nagrinėjimo
dalykas buvo ne tik notaro veiksmų teisėtumo vertinimas, bet ir pareiškėjos
nuosavybės teisės į ginčo turtą nustatymas.
Atsižvelgdama į
proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei į tai, kad bylą
nagrinėjant iš naujo ieškinio teisenos tvarka bylos nagrinėjimo dalykas būtų
tas pats, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nevisiškai
tinkamai pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas ir bylos nagrinėjimas
ypatingąja teisena nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio
pirmosios instancijos teismo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jos
nagrinėjimas turėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui (CPK 346
straipsnio 2 dalis). Tokia išvada atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje pareiškėjos J. T. skundą
dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-287/2007).
Tokiomis aplinkybėmis teisėjų
kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylą rašytinio proceso tvarka, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį
ir perdavęs klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui,
netinkamai aiškino ir taikė ypatingąją teiseną ir bylų grąžinimą nagrinėti iš
naujo reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės
tinkamai, žodinio proceso tvarka, nepažeisdamas pareiškėjos bei suinteresuotų
asmenų teisių ir teisėtų interesų išnagrinėjo bylą iš esmės, tyrė pareiškėjos
nuosavybės teisės į ginčo buto dalį klausimą, o apeliacinės instancijos teismas
dėl šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumo bei
pagrįstumo nepasisakė. Kadangi nei šios, nei kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimus, susijusius su asmens nuosavybės teise į
ginčo buto dalį, byloje apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtos, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių
aplinkybių nenustatinėja, tai kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Dėl kitų kasacinio
skundo argumentų
Teisėjų kolegija
atmeta pareiškėjos kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kad apeliacinės
instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Šie teiginiai neatitinka tikrovės,
nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas nurodė
argumentus, kuriais grindė savo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios
instancijos teismui iš naujo. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi,
nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1
dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį
panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas