Baudžiamoji byla Nr. 1S-729-317/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69900-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 93-440 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. liepos 26 d. – neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 13 dienų.
3. Komisijos 2018 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 93-440 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nurodoma, kad Komisija įvertino aplinkybes, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 74 iki 44 balų, tai yra net 30 balų, todėl jo elgesys vertinamas kaip koreguojamas teigiama linkme. Be to, jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra du kartus skatintas, dirba, dalyvauja resocializacijos programose, padengė ieškinius, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą.
2. Pasak apelianto, teismas, nutartyje konstatavęs, jog aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nenurodė, kaip konkrečiai turėtų elgtis nuteistasis, kad atitiktų lygtinio paleidimo sąlygas. Teismas taip pat neargumentavo teiginio, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme tik nuo 2018 m. kovo 2 d. Skundžiamoje nutartyje kaip kriminogeninis veiksnys nurodoma ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, tačiau ji neišnyks. Be to, nors nustatomas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau tokių atvejų atliekant bausmę neužfiksuota, o teiginys, jog nuteistasis neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių yra ankstesnį jo elgesį apibūdinanti aplinkybė.
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis R. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip vieną trečiąją paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, R. M. nustatoma vidutinė – 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 74 balų. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (24 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dirba, padengė priteistą civilinį ieškinį, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Be to, jis palaiko socialinius ryšius, duomenų apie diskriminacinių ar nuteistųjų subkultūrą palaikančių nuostatų laikymąsi nėra. Vis tik vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Nuteistasis dar 2017 m. gruodžio 22 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, be to, 2017 m. lapkričio 29 d. buvo baustas drausmine tvarka, o ši nuobauda, ją panaikinus prieš terminą, nustojo galioti tik nuo 2018 m. kovo 2 d., todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog R. M. elgesys, jo turimi paskatinimai sudaro pagrindą spręsti, jog būtent nuo šios dienos matomi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie, įvertinus atliktą pakankamai neilgą paskirtos bausmės dalį, šiuo metu nėra akivaizdūs ir sudarantys pagrindą spręsti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 
10. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistasis, atvykęs bausmės atlikimui į pataisos namus, dirbti atsisakė. Jis įsidarbino tik nuo 2018 m. birželio 7 d., todėl spręsti, jog darbinė veikla jau šiuo metu turi teigiamos įtakos nuteistojo elgesį koreguojant teigiama linkme, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bausmę atlikdamas pataisos namuose dėl turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo, R. M. nesimokė. Jis, turėdamas pagrindinį išsilavinimą bei vieną specialybę iki nuteisimo, bausmės pataisos įstaigoje atlikimo metu naujų specialybių, kurios padėtų susidoroti su galimais finansiniais sunkumais ateityje bei greičiau įsidarbinti, tuo užsitikrinant legalų pragyvenimo bei pajamų šaltinį, įgyti nesiekė.
11. Be to, nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mąstymas ir elgesys (anksčiau nuteistasis neapgalvodavo visų savo veiksmų pasekmių). Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, ankstesni teistumai, taip pat ankstesnis nekritiškas elgesio pasekmių vertinimas yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog ir piktnaudžiavimo alkoholiu rizika neteisėtam R. M. elgesiui vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu, todėl pataisos įstaigoje nuteistasis turi dėti aktyvias pastangas siekdamas sumažinti jos įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.
12. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga nenusikalsti. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                                            Danguolė Šiugždinytė

                                                                                                                                            Jurgis Kiškis