Civilinė byla Nr. e2A-301-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00184-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vokės 24“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vokės 24“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokės 24“ priešieškinį ieškovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo, skolos priteisimo, vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ginota“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ginota“ (toliau – ir rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vokės 24“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) dėl skolos ir netesybų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 166 380,99 Eur skolos, 1 113,10 Eur delspinigių, 30 718,90 Eur baudos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Rangovės teigimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi su rangove už darbus, perduotus pagal darbų aktus.

2.       Atsakovė UAB „Vokės 24“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) sumažinti pagal rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą nuo 569 762,80 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) iki 341 697,07 Eur be PVM; 2) priteisti iš ieškovės 118 488,14 Eur nuostolių atlyginimo, 17 650,86 Eur skolos; 3) pripažinti 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktą, atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, pasirašytus vienašališkai, negaliojančiais; 4) pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. rangovės atliktą rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, kad rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl rangovės kaltės; 5) priteisti iš rangovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė rangovei iš atsakovės 121 040,78 Eur skolą, 8 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 802,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; tenkino atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais rangovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Ieškovas A. L. (pradinės ieškovės UAB ,,Ginota“ teisių perėmėjas), patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Vokės 24“ 155 258,56 Eur skolą, 1 304,78 Eur delspinigių, 29 968,90 Eur baudą, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 48 744,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas paaiškino, kad prašomą priteisti 155 258,56 Eur skolą sudaro: 93 346,64 Eur atsakovės skola už rangovės atliktus darbus pagal rangos sutartį; 61 911,92 Eur atsakovės skola už rangovės atliktus papildomus darbus (metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo papildomi darbai – 52 980,67 Eur (be PVM); dujotiekio įrengimo darbai – 2 081,25 Eur (be PVM); papildomi projektinių sprendinių ruošimo ir pridavimo darbai (atitinkamai 6 200 Eur ir 7 500 Eur, kurių prašoma priteisti ½ (vieną antrąją) dalį).

5.       Patikslintu priešieškiniu atsakovė UAB ,,Vokės 24“ prašė: 1) priteisti iš ieškovo 128 031,77 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 2) priteisti iš ieškovo 27 367,78 Eur trūkumų šalinimo išlaidas už darbus, kurie atlikti nekokybiškai ir už kuriuos ieškovui sumokėta; 3) pripažinti 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktą, atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, pasirašytus vienašališkai, negaliojančiais; 4) pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovo atliktą sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl ieškovo kaltės; 5) priteisti iš ieškovo 28 488,14 Eur baudą už sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės bei 90 000 Eur baudą už darbų vėlavimus; 6) galutiniu teismo sprendimu įskaityti ieškovo ir atsakovės vienas kitam mokėtinas sumas; 7) priteisti iš ieškovo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atlikęs patenkintų piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, nusprendė priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės UAB „Vokės 24“ 20 721,53 Eur, 8 (aštuonių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 697,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais rangovės UAB „Ginota“ vienašališkai pasirašytą 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų akto dalį dėl projektavimo darbų, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. pažymos apie atliktus darbus Nr. 7 dalį dėl darbų, susijusių su metalo konstrukcijų gamyba. Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto prieškieškinio dalis atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties vykdymo. Iš procesinių dokumentų ir šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad keliami klausimai dėl: 1) atsakovės (užsakovės) skolos pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir už papildomus rangovės atliktus statybos rangos darbus (ne)buvimo; 2) dėl rangovės pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų (ne)buvimo ir šių trūkumų šalinimo išlaidų (jei tokie trūkumai būtų nustatyti); 3) dėl rangovės pareigos atlyginti atsakovės (užsakovės) patirtus nuostolius dėl to, jog rangovė dalies darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį neatliko; 4) dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų (ne)pripažinimo negaliojančiais; 5) dėl už rangos sutarties nutraukimą atsakingos šalies ir, priklausomai nuo to, netesybų priteisimo.

8.       Dėl rangos darbų kainos pagal rangos sutartį teismas pažymėjo, kad šis klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024; sutarta fiksuota maksimali darbų kaina pagal rangos sutartį – 599 378,02 Eur (be PVM). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad rangovė pagal rangos sutartį faktiškai atliko darbų už 452 694,57 Eur (laikant, kad darbai atlikti be defektų – dėl trūkumų bus pasisakyta toliau). Atsakovė iš viso pagal rangos sutartį rangovei yra sumokėjusi 359 347,93 Eur. Taigi atsakovė už pagal rangos sutartį atliktus darbus yra skolinga ieškovui 93 346,64 Eur (452 694,57 – 359 347,93). Šią sumą atsakovė turėtų prievolę sumokėti ieškovui už pagal rangos sutartį atliktus darbus, jei nurodyti darbai būtų atlikti be trūkumų.

9.       Teismas akcentavo, kad šios skolos nepaneigia atsakovės argumentai dėl rangos sutartyje nustatant darbų kainą taikytos kainodaros ir iš jos atsakovės kildinamos būtinybės atsakovės skolą skaičiuoti ne pagal konkrečias sąmatose nurodytų atliktų darbų vertes, o proporcingai, įvertinus atliktų darbų dalį visai rangos sutartimi nustatytai maksimaliai fiksuotai sutarties kainai. Nėra pagrįstas įrodymais ir (ar) konkrečia medžiaga atsakovės teiginys, kad ieškovas atliko 62 proc. darbų pagal rangos sutartį (atitinkamai – neatliko 38 proc.), nes nėra aišku, kokiu kriterijumi ir (ar) medžiaga remdamasi atsakovė šią proporciją apskaičiuoja. Teismo vertinimu, atsakovė nukrypo nuo fiksuotos kainos sutarties tikslo bei esmės; atsakovė nepagrįstai suabsoliutina fiksuotos bendros darbų kainos aplinkybę, kartu suponuodama situaciją, jog faktiškai atlikti konkretūs darbai pagal rangos sutartį būtų įvertinami ne konkrečiai apibrėžtais įkainiais (kurie gali būti paneigiami apibrėžtomis įrodomosiomis priemonėmis), o matematinėmis vertėmis pagal bendro pobūdžio proporciją.

10.       Teismas akcentavo, kad fiksuotos kainos sutarties kainodara skirta užtikrinti užsakovo teisę visos apimties darbus gauti pagal fiksuotą maksimalią kainą ir perkelia rangovui riziką, jei reali atliktinų darbų kaina taptų didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad toks susitarimas paneigia galimybę įvardinti ir konkrečių darbų kainas.

11.       Dėl papildomų darbų ir atsakovės skolos už juos teismas nurodė, kad, remiantis rangos sutarties 3.5 papunkčiu, tarp šalių buvo sulygta, jog už papildomai rangovės atliktus ir su užsakove raštu suderintus darbus užsakovė sumoka papildomai pagal rangovės pateiktą, su užsakove suderintą sąmatą. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 61 911,92 Eur skolą už atliktus papildomus darbus, t. y. už darbus, kurie, ieškovo teigimu, nepateko į rangos sutartimi apibrėžtų darbų apimtį, tačiau buvo rangovės atlikti. Papildomais darbais ieškovas įvardija: metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo papildomus darbus (52 980,67 Eur (be PVM); dujotiekio įrengimo darbus (2 081,25 Eur); papildomus projektinių sprendinių ruošimo (6 200 Eur – prašoma priteisti ½ dalį) ir pridavimo (7 500 Eur – prašoma priteisti ½ dalį) darbus. Teismas, įvertinęs tarp šalių buvusį susirašinėjimą, konstatavo, kad metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus ieškovas nepagrįstai įvardija kaip papildomus darbus, kadangi dėl jų buvo susitarta 2022 m. rugsėjo 6 d. Šie darbai aptarti derinant 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimą ir padidinant bendrą sutarties kainą, todėl nelaikytini papildomais rangos sutarties atžvilgiu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 52 980,67 Eur už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo papildomus darbus atmetė.

12.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė projektavimo darbus (6 200 Eur) įtraukė į 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą, nors papildomi darbai, susiję su naujų konstrukcijų gamyba bei montavimu, įtraukti į ankstesnius (2022 m. rugsėjo 29 d. bei 2022 m. spalio 26 d.) papildomų darbų aktus. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šių darbų priežastys siejamos su ta pačia aplinkybe – paaiškėjusia dokumentų neatitiktimi faktinei situacijai – manytina, jog rangovė, kaip profesionalus statybų verslo subjektas, šių išlaidų atlyginimo klausimą turėjo spręsti šalims derinant 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimo dėl darbų kainos padidinimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismui išaiškinus, kad dėl nurodytos situacijos atsiradę papildomi kaštai buvo įvertinti 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimu, o papildomais darbais turėjo būti laikomi ir ginčas dėl jų apmokėjimo galėjo būti sprendžiamas tik dėl šiame susitarime neaptartų (neįvertintų) darbų, atsižvelgiant į ieškovo prisiimtą pareigą pagal sutartį atlikti projektavimo bei pridavimo darbus bei į tai, jog šių darbų poreikis buvo (turėjo būti) akivaizdus šalims sprendžiant paaiškėjusią situaciją ir derinant 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimo sąlygas, teismas nenustatė pagrindo pripažinti nurodytus darbus papildomais. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo reikalavimą priteisti 50 proc. minėtų išlaidų kaip atlygį už papildomus darbus, atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Dujotiekio įrengimo darbai kaip papildomi įvardinti šalių susirašinėjime el. paštu, atsakovei nusprendus šiuos darbus atlikti papildomai. Atsižvelgdama į tai, kad sąmatoje nebuvo išskirti dujotiekio įrengimo darbai, atsakovė patvirtino atnaujintą dujotiekio įrengimo sąmatą, neginčijo šių darbų atlikimo fakto. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 konstatavo nesant pagrindo nepritarti išvadai dėl dujotiekio įrengimo darbų priskyrimo papildomiems darbams, už kuriuos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti (2 081,25 Eur). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, atsakovė dėl šių išlaidų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 2 081,25 Eur skolos už papildomus dujotiekio įrengimo darbus priteisimo patenkino.

14.       Dėl rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo 27 367,78 Eur išlaidų teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 buvo konstatuota, jog rangos sutarties nuostatos neįpareigojo atsakovės informuoti rangovę apie ketinimą pasitelkti kitus rangovus rangovės darbų trūkumams pašalinti.

15.       Byloje nustatyta, kad buvo surašyti trys defektų aktai. Rangovė neginčija, kad šie aktai jai buvo pateikti. Iš 2023 m. vasario 14 d. defektų akto turinio matyti, kad nebuvo ištaisyti ir tie defektai, kurie nesusiję su žemės darbais ir (arba) yra pastato viduje (pavyzdžiui, nesutvarkytas pastato kampas (dekoratyvinis tinkas), neatstatytas seno pastato šiltinimas ir apdaila, neužtaisyta skylė pastato viduje iš cecho pusės, trūksta savisriegių ir kt.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trūkumai nebuvo šalinami ne dėl rangovės nurodytų oro sąlygų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog rangovė, pripažindama darbų defektus, jų neištaisė, į atsakovę kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams po pirmojo defektų akto pateikimo, nusprendė, kad atsakovė pagrįstai perdavė trūkumų taisymą kitiems rangovams. Tokiu atveju taikytinas rangos sutarties 13.4 papunktis, nustatantis, kad, rangovei pačiai neištaisius trūkumų, darbus rangovės sąskaita atlieka užsakovė.

16.       Teismas nurodė, kad iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad jis pripažįsta trūkumų šalinimo darbus, nurodytus atsakovės sutarties su UAB ,,Tonitra“ sąmatos 1 eilutėje („seno pastato šiltinimo ir apdailos pažeidimo sutvarkymas prie ašių C-11 sankirtos“, 2 413 Eur) ir 7 eilutėje (,,sandėlio viduje seno pastato sienos (skylės) sutvarkymas“, 260 Eur). Dėl to atsakovės reikalavimą priteisti šias išlaidas patenkino.

17.       Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl plytelių klojimo darbų, nepagrįsti, nes, kaip matyti iš rangos sutarties sąmatos 137–138 punktų, buvo apibrėžti aplinkos sutvarkymo darbai – dirvos paruošimas gazonams, užpilant ir išlyginant augalinio dirvožemio sluoksnį, plytelių klojimo darbai. UAB ,,Tonitra“ sąmatos 5 eilutėje daroma nuoroda į minėtas rangos sutarties sąmatos 137–138 eilutes. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Tonitra“ 5 sąmatos eilutėje nurodyti darbai pripažintini rangovės atliktais darbais, kurių trūkumai buvo taisomi, visa 8 740 Eur apimtimi, atsakovės reikalavimas priteisti šią sumą iš ieškovo pripažintas pagrįstu.

18.       Iš sutarties sąmatoje įvardintų atliktinų pastato išorės apdailos darbų sąrašo matyti, kad darbai nurodomi konkrečiai ir aiškiai, tačiau nė vienas jų nėra siejamas su cokolio šiltinimu ar apdaila. Nei pirminėje lokalinėje sąmatoje, nei patikslintoje sąmatoje tokie darbai nėra įvardinti. Tai, kad defektiniuose aktuose fiksuojamas jų neatlikimas, nepatvirtina, jog dėl tokių darbų buvo susitarta, bet leidžia spręsti, kad darbai atlikti nebuvo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad šalys buvo susitarusios dėl cokolio nudažymo, apšiltinimo, apdailos sutvarkymo, atitinkamai, atsakovės reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas kaip neįrodytas.

19.       Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 6 375 Eur dydžio trūkumų šalinimo išlaidas už metalo konstrukcijų – kolonų valymą ir gruntavimą. Savo argumentus iš esmės grindė tuo, kad įrodymai dėl šių darbų yra prieštaringi, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

20.       Teismo vertinimu, atsakovės prielaidos dėl pastato sienos ir lubų trūkio atsiradimo priežasčių nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog tai atsitiko dėl nekokybiškai atliekamų polių įrengimo darbų. Neįrodžius nurodomo atliktų darbų priežastinio ryšio su rangovės pagal sutartį atliktais darbais, nesant duomenų apie tai, jog rangovė būtų atlikusi trūkusių sienų ir lubų tvarkymo darbus, nurodytas reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

21.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti išlaidas, patirtas rangovės atliktų darbų trūkumams šalinti, pripažino pagrįstu iš dalies ir nusprendė priteisti 11 413 Eur (2 413 + 260 + 8 740) darbų tūkumų šalinimo išlaidų. Kitą šio reikalavimo dalį atmetė kaip neįrodytą.

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsakovės už pagal rangos sutartį atliktus darbus mokėtiną ieškovui sumą mažino atsakovės patirtomis trūkumų šalinimo išlaidomis ir nustatė, kad jos dydis yra yra 81 933,64 Eur (93 346,64 – 11 413). Pripažinus pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 2 081,25 Eur skolos už papildomus darbus priteisimo, ieškovui iš atsakovės iš viso priteisė 84 014,89 Eur skolą (81 933,64 + 2 081,25).

23.       Pagal rangos sutarties 12.2 papunktį, užsakovei pažeidus mokėjimo prievolę pagal sutartį, ji rangovei moka 0,01 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną. Teismas tenkino reikalavimą priteisti 722,53 Eur dydžio delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, delspinigių sumą skaičiuojant nuo galutinės apskaičiuotos skolos sumos.

24.       Dėl reikalavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus pripažinti negaliojančiais teismas nurodė, kad statybos darbai, kurie yra nurodyti ginčo perdavimo aktuose, yra atlikti, patvirtinti techninę priežiūrą vykdžiusio subjekto statybos darbų žurnale, taip pat, nesant ginčo, jog rangovė faktiškai darbus pagal statybos žurnalą bei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus yra atlikusi, o ginčo pastatas yra baigtas bei naudojamas pagal paskirtį, atsakovės reikalavimai pripažinti nurodytus perdavimo aktus negaliojančiais negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Atsakovės nurodytus ir pirmiau aptartus ginčo statybos darbų trūkumus, įvertinęs jų apimtį bei pobūdį, teismas pripažino neturinčiais esminės įtakos statinio naudojimui pagal paskirtį, todėl nusprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais šių darbų perdavimo aktus (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

25.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš šalių turėtų būti laikoma atsakinga už rangos sutarties nutraukimą. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant su tuo susijusius atsakovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, taip pat šalių viena kitai reiškiamus reikalavimus dėl baudų priteisimo. Rangos sutartį rangovė vienašališkai nutraukė 2022 m. gruodžio 30 d. rangos sutarties 16.2 papunkčio pagrindu, nes atsakovė vėlavo atsiskaityti su rangove už atliktus darbus. Po rangos sutarties nutraukimo rangovė sustabdė einamuosius bei likusius vykdyti darbus. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. rangovės atliktą rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl rangovės kaltės. Atsakovė nurodo, kad rangos sutartis buvo nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva, nes rangovė per rangos sutartyje nustatytą terminą nepasiekė sutartyje nustatyto tikslo, nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, netaisė užfiksuotų darbų trūkumų, o atsakovė buvo priversta kreiptis į kitus rangovus dėl rangovės darbų užbaigimo. Atsakovės teigimu, ji pagrįstai sustabdė mokėjimus rangovei, nes ši netinkamai vykdė pareigas pagal rangos sutartį, neištaisė darbų trūkumų.

26.       Teismas, įvertinęs rangos sutarties sudarymo ir jos vykdymo proceso aplinkybes, išklausęs liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo rangos sutartis buvo nutraukta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, atitinkamai, abi iš šalių turėjo teisėtą pagrindą šiai sutarčiai nutraukti. Atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus pagal rangos sutartį. Net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokėjimai už atliktus darbus vėluodavo, atsakovė nėra atsiskaičiusi ir už darbus, kurie buvo atlikti be trūkumų. Turėdama pareigą atsiskaityti ir jos tinkamai nevykdydama, atsakovė pažeidė sutartį.

27.       Kita vertus, teismas nurodė, kad ginčo sutarties vykdymas iš rangovės pusės taip pat nebuvo tinkamas – darbų atlikimas vėlavo, darbai buvo atliekami su trūkumais, nesiimant aktyvių veiksmų šiuos trūkumus operatyviai šalinti. Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimu pratęstų terminų: nors ieškovas pagrįstai nurodo, jog dėl atsiradusių objektyvių kliūčių darbams atlikti (paaiškėjusios aplinkybės dėl pastato faktinės būklės ir dokumentų neatitikties) atsirado papildomų darbų poreikis ir tai objektyviai pateisino darbų vėlavimus, tačiau, kaip matyti, šie klausimai išspręsti 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimu, jame nustatant tiek padidintą darbų kainą, tiek kitus terminus, tačiau galutiniai pratęsti terminai taip pat buvo pažeisti. Be to, terminai pažeisti ir iki papildomo susitarimo. Taigi, rangovė pažeidė sutartį, o užsakovė turėjo teisę sutartį nutraukti.

28.       Atsižvelgdamas į abipusę rangos sutarties šalių kaltę, teismas atmetė šalių viena kitai reiškiamus reikalavimus dėl sutartinių netesybų (baudų) priteisimo.

29.       Teismas atskirai pasisakė dėl šildymo–vėdinimo sistemos (toliau – ir ŠVOK) įrengimo darbų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad rangovė šios sistemos įrengimo darbų neatliko. Teismo vertinimu, patalpų šildymo–vėdinimo sistemos įrengimas buvo įtrauktas į sutarties apimtį, taigi ir į fiksuotą maksimalią sutarties kainą. Teismas, įvertinęs statybų žurnalus, konstatavo, kad nuo pat pradžių buvo kalbama būtent apie sandėlio statybas, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad pastato paskirtis keitėsi. Nors šalys susirašinėjo dėl ŠVOK sistemos, tačiau nėra duomenų, kad užsakovės reikalavimai ar pageidavimai būtų keitęsi. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis jis grindžia teiginius, kad ŠVOK sistema buvo iš esmės pakeista dėl atsakovės poreikių kaitos, ieškovo aptariami ŠVOK sistemos darbai nelaikytini nepatenkančiais į rangos sutarties darbų apimtį.

30.       Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų rangovė neatliko, todėl užsakovė kreipėsi į kitus rangovus; darbai buvo atlikti už bendrą 228 065,73 Eur kainą, vietoje rangos sutartyje apibrėžtos 100 033,96 Eur kainos, taigi rangovė patyrė 128 031,77 Eur nuostolį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abi šalys yra atsakingos už sutarties nutraukimą, priteisė iš ieškovo pusę atsakovės prašomos sumos, t. y. 64 015,89 Eur.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinti iš dalies, priteisiant abiem šalim vienai iš kitos pinigines sumas, vienarūšiai tarpusavio reikalavimai įskaitytini. Tenkinus patikslintą ieškinį ir patikslinto priešieškinio dalį dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo atsakovei, pripažinti pagrįstais ieškovo reikalavimai dėl 84 014,89 Eur skolos ir 722,53 Eur delspinigių priteisimo (iš viso 84 737,42 Eur) iš atsakovės. Tenkinus patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pripažintas pagrįstu atsakovės reikalavimas dėl 64 015,89 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo. Atlikus šių tapačių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteista 20 721,53 Eur suma (84 737,42 – 64 015,89).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32.       Atsakovė UAB „Vokės 24“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės atliktų darbų kainą (vertę) apskaičiavo pagal ieškovės vienašališkai pateiktus darbų įkainius ir ieškovės vienašališkai parengtą lokalinę sąmatą, kurios, šalims sudarius maksimalios fiksuotos kainos sutartį, atsakovė netikrino ir nevertino. Teismas rangovės atliktų darbų vertę – 452 694,57 Eur – nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo vadovaudamasis išimtinai ir vienašališkai tik ieškovės sudarytais dokumentais – 2021 m. gruodžio 1 d. rangovės vienašališkai sudaryta ir šalių sutarimu jokios įrodomosios galios darbų kainos nustatymui neturinčia lokaline sąmata, ieškovo vienašališkai sudaryta pažyma apie atliktus darbus; 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovo vienašališku patvirtinimu dėl faktinio rangos darbų statuso ir šiuose dokumentuose ieškovo vienašališkai nurodytais įkainiais.

32.2.                      Fiksuotos kainos sutarties esmė ir yra ta, kad šalys tariasi dėl darbų visumos kainos, nevertinant aplinkybės, kiek kainuoja pavieniai darbai. Jeigu pavienių darbų kainos turėtų reikšmę šalių teisiniams santykiams, jie būtų sudarę fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos maksimalios kainos sutartį. Nepaisant to, ieškiniu nepagrįstai yra reikalaujama, o sprendimu iš dalies priteista, pagal būtent fiksuotų įkainių atlyginimo, o ne atsiskaitymo pagal fiksuotos kainos kainodarą.

32.3.                      Šalys buvo susitarusios dėl viso objekto, pastatyto „iki raktų“, fiksuotos maksimalios kainos, o ne įkainių kainodaros, todėl ieškovo teisė į apmokėjimą gali būti tik tokia, kuri atitinka ieškovo įvykdytų įsipareigojimų proporciją. Šalys susitarė dėl 599 378,02 Eur be PVM fiksuotos maksimalios sutarties kainos; ieškovas pagal šalių sudarytą fiksuotos kainos sutartį apskritai neatliko net 228 065,73 Eur vertės darbų, t. y. neatliko 38 proc. visos sutarties darbų vertės. Taigi rangovė buvo atlikusi tik 62 proc. darbų (su reikšmingais trūkumais).

32.4.                      Atsakovė įrodė, kad ieškovo vienašališkai parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti neatliktų darbų įkainiai neatitiko realios jų vertės. Skirtumas tarp neatliktų darbų kainos, kuri būtų buvusi sumokėta ieškovui (100 033,96 Eur), ir neatliktų darbų kainos, sumokėtos kitiems pasamdytiems rangovams (228 065,73 Eur be PVM), yra 128 031,77 Eur.

32.5.                      Nepagrįstai konstatavęs dalies – 84 014,89 Eur (ginčijama dalis – 81 933,64 Eur) atsakovės skolos ieškovui egzistavimą, teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ir išvestinį reikalavimą – priteisė ieškovo naudai 722,53 Eur dydžio delspinigius. Sutarties 3.12–13 papunkčiai aiškiai įtvirtina, kad mokėjimas gali būti sulaikomas iki bus pašalinti trūkumai (atlyginti nuostoliai). Trūkumai dėl neatliktų darbų pašalinti nebuvo – juos pašalino pati atsakovė, pasitelkusi kitus rangovus). Todėl, net ir tenkinus reikalavimą dėl dalies skolos priteisimo, reikalavimas dėl delspinigių tenkintas nepagrįstai, kadangi atsakovė nėra nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už darbus.

32.6.                      Teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo – cokolio nudažymo, cokolio apšiltinimo ir apdailos sutvarkymo (5 500 Eur), neįvertino, kad sudaryta fiksuotos maksimalios kainos sutartis „iki raktų“, nevertino specialistės – techninės prižiūrėtojos L. Š., paaiškinimų bei pažeidė protingumo ir teisingumo principą. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 87, 89 punktuose pateiktais išaiškinimais. Šie darbai kaip defektai buvo nurodyti dar pirmame 2022 m. lapkričio 24 d. surašytame defektų akte, ieškovas niekada neginčijo savo pareigos šiuos defektus ištaisyti ir netgi tvirtino, kad to nedarė dėl nepalankių gamtinių sąlygų.

32.7.                      Teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo – metalo konstrukcijų (kolonų) valymo ir gruntavimo (2 213 Eur), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 87, 89 punktais. Teismas buvo nenuoseklus: nors konstatavo, kad 8 eilutės darbai galėjo sudaryti ne daugiau nei 50 proc. ir ieškovas iš dalies šiuos darbus pripažįsta, visgi reikalavimus dėl 6 eilutės darbų (kolonų valymo ir dažymo) atmetė pilna apimtimi.

32.8.                      Teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo – seno pastato viduje (biure) trūkusios sienos ir lubų sutvarkymo (3 150 Eur), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rungimosi principą – byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų šių ieškovo darbų trūkumų egzistavimą.

32.9.                      Teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovės prašymą dėl vienašalių darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais pilna apimtimi. Vienašaliai darbų aktai prieštarauja rangos sutarčiai. Vienašaliuose darbų aktuose yra nurodytos pavienių darbų kainos pagal ieškovo vienašališkai parengtą sąmatą ir joje nurodytas darbų bei įkainių eilutes (kurios neturi teisinės reikšmės). Šalys niekada nesitarė, kad atsiskaitymas bus vykdomas už pavienius darbus ir taikant sąmatoje nurodytus įkainius. Atsižvelgiant į tai, kad vienašaliais darbų aktais ieškovas reikalauja apmokėjimo taikant sutartyje nenumatytą kainodarą, joks atsiskaitymas, įvertinus ginčo aplinkybių visumą, pagal vienašalius aktus vykti negali, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais.

32.10.                      Nepagrįstą išvadą, kad dėl sutarties nutraukimo egzistuoja abiejų šalių kaltė (50/50), teismas grindė deklaratyviais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie tariamus atsakovės vėlavimus atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė nevėlavo atsiskaityti už tinkamai ir laiku ieškovo atliktus darbus. Netgi pats ieškovas patvirtino, kad už visus darbus, kurie nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, t. y. iki 2024 m. spalio mėnesio, buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta. Atsakovo skola kildinama iš 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitų faktūrų.

32.11.                      Būtent ieškovas pažeidinėjo sutartį nuo pat darbų pradžios. Ieškovui pažeidus sutartį, atsakovė objektyviai negali būti laikoma ją pažeidusia (CK 6.64 str. 3 d.) ir turėjo teisę sustabdyti mokėjimus. Atitinkamai, ieškovui kyla sutartinė atsakomybė: rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčio pagrindu ieškovo mokėtina bauda sudaro 28 488,14 Eur; rangos sutarties 12.1 papunkčio pagrindu ieškovo mokėtina bauda sudaro 90 000 Eur. Taip pat atskovei turi būti priteista visa 128 031,77 Eur nuostolių suma, o ne šios sumos pusė.

2.                      Ieškovas A. L. atsiliepime į atsakovės UAB „Vokės 24“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

33.1.                      Rangovė atliko darbų už 452 694,57 Eur. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė sumokėjo 359 347,93 Eur, pagrįstai ieškovui (rangovės procesinių teisių perėmėjui) iš atsakovės priteisė neapmokėtą darbų likutį – 93 346,64 Eur.

33.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kilus šalių ginčui dėl konkrečių darbų apimčių (įkainių) ir kt., sutarties sudedamąja dalimi buvusios sąmatos yra reikšmingos, o atsakovė, nesutikdama su jose nurodomais konkrečių darbų įkainiais, turėtų įrodyti jų nepagrįstumą.

33.3.                      Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad tariamai rangovė atliko darbų ne už 452 694,57 Eur, o tik už 371 614,37 Eur, paneigia faktas, kad 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovė pasirašė Baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Būtent Baigiamasis darbų atlikimo aktas yra įrodymas, kuris patvirtina rangovės darbų atlikimo faktą ir atliktų darbų kainą. Atsakovė Baigiamojo darbų atlikimo akto neginčijo.

33.4.                      Ieškovui priteista delspinigių suma yra per maža ir turi būti didinama nuo 722,53 Eur iki 937,40 Eur.

33.5.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai turi būti padidintos pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos už seno pastato šiltinimo ir apdailos pažeidimų sutvarkymą prie ašių C-11 sankirtos nuo 2 413 Eur iki 2 743 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti darbų trūkumo šalinimo išlaidas – 2 413 Eur – pagal UAB „Tonitra“ sąmatos 1 punktą ir šis reikalavimas bylos eigoje nebuvo tikslintas (keistas). Atsakovė nepagrįstai apeliaciniu skundu prašo priteisti to, ko neprašė priteisti priešieškiniu.

33.6.                      Rangovės darbų apimtį apibrėžia rangos sutarties prieduose nurodyti darbai (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 3.1 papunkčiai). Nei sutartyje, nei sutarties prieduose nėra nurodyta, kad rangovė turi atlikti rekonstruojamo pastato cokolio dažymo darbus ir pastato galuose cokolio apšiltinimą ir apdailos sutvarkymo darbus. Rangovės sudarytoje sąmatoje buvo apibrėžti konkretūs apdailos darbai, kuriuos sudarė fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas, daugiasluoksnių plokščių išorės sienų įrengimas, angokraščių išorinis aptaisymas, išorinis skardinimas, konstrukcijos prie esamo sandėlio montavimas. Techniniame darbo projekte, pagal kurį buvo skaičiuojama darbų kaina ir vykdomi darbai, nesuprojektuotas cokolio nudažymas, pastato galuose nesuprojektuotas cokolio apšiltinimas ir apdailos sutvarkymas. Ginčo darbai yra papildomi darbai, kuriuos atsakovė turėjo užsakyti papildomai ir apmokėti papildomai. Kadangi atsakovė šių darbų neužsakė, rangovė pagrįstai jų neatliko.

33.7.                      Objekte buvo pildomas statybos darbų žurnalas. Žurnale yra forma F-57, kurioje techninė priežiūra įrašydavo pastabas dėl rangovės atliktų darbų defektų (trūkumų). Techninė priežiūra neįrašė pastabos, kad neatlikti cokolio dažymo darbai, pastato galuose cokolio apšiltinimo ir apdailos darbai.

33.8.                      Rangovė metalo konstrukcijas nugruntavo ir dėl to nėra ginčo. Niekur nėra užfiksuotas toks defektas kaip metalo konstrukcijų gruntavimo defektai. 2022 m. lapkričio 24 d. defektų akte techninė priežiūra užfiksavo tik pastabą, kad kolonos nebaigtos valyti. Tačiau fiksuota tik viena kolona. Atsakovė teigė, kad UAB „Tonitra“ nuplovė kolonas. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokie darbai buvo atlikti, taip pat nepateikė įrodymų, kiek kainavo kolonų plovimo darbai. Todėl šis atsakovės reikalavimas neįrodytas.

33.9.                      Atsakovė prašo priteisti 3 150 Eur už seno pastato viduje (biure) trūkusios sienos ir lubų sutvarkymą; pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį priešieškinio reikalavimą. Ši ginčo dalis yra dėl to, ar tai yra rangovės darbų trūkumas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad tai yra rangovės darbų trūkumas, taip pat neįrodyta, kad yra priežastinis ryšys tarp rangovės vykdytų darbų ir seno pastato vidaus apdailos darbų defektų. Sename pastate rangovė neatliko vidaus apdailos darbų. Todėl tai, kad seno pastato viduje (biure) buvo nustatyti sienos ir lubų apdailos pažeidimai, tai nėra rangovės darbų defektai ir niekaip teisiškai priežastiniu ryšiu nėra susiję su naujo pastato polių įrengimo darbais. Byloje apskritai nėra įrodymų, kokia buvo seno pastato apdailos darbų būklė iki rangovės darbų pradžios ir nėra įrodymų, kad seno pastato sienos ar lubos buvo pažeistos būtent rangovei vykdant apdailos darbus.

33.10.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti ginčijamus atliktų darbų aktus negaliojančias dėl atsakovės nurodytų darbų trūkumų, nes teismas teisingai nustatė, kad statybos darbai, kurie yra nurodyti ginčo perdavimo aktuose, yra atlikti, patvirtinti techninę priežiūrą vykdžiusio subjekto statybos darbų žurnale, taip pat nėra ginčo, jog rangovė faktiškai darbus pagal statybos žurnalą bei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus yra atlikusi, o ginčo pastatas yra baigtas bei naudojamas pagal paskirtį.

33.11.                      Ieškovas palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kurie patvirtina, kad rangovė nepažeidė rangos sutarties iš esmės ir nebuvo atsakovei pagrindo nutraukti rangos sutartį dėl rangovės kaltės.

3.                      Ieškovas A. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą tokia tvarka: 

1)       ieškovui A. L. iš atsakovės UAB „Vokės 24“ priteisti 142 023,26 Eur skolą, 937,40 Eur delspinigių, 29 968,90 Eur baudą ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2)       atmesti atsakovės UAB „Vokės 24“ patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, taip pat atmesti atsakovės patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais;

3)       kitą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės UAB „Vokės 24“ priešieškinis, palikti nepakeistą;

4)       perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

35.                      Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

35.1.                      Teismas nepagrįstai nevertino Baigiamojo darbų atlikimo akto, kuris turi didelę įrodomąją reikšmę sprendžiant ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo, taip pat vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Baigiamuoju darbų atlikimo aktu atsakovė patvirtino, kad rangovė objekte faktiškai atliko ir atsakovei (užsakovei) perdavė darbų už 528 654,02 Eur be PVM. Šioje byloje atsakovė priešieškiniu ginčijo tik tarpinius darbų atlikimo aktus, kurie iš esmės sudaromi tik mokėjimo tikslais, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies pripažino negaliojančiais. Atsakovės neapmokėtas Baigiamuoju darbų atlikimo aktu priimtų ir patvirtintų rangos darbų likutis yra 166 306,09 Eur (528 654,02 Eur – 359 347,93 Eur).

35.2.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo 51 158,37 Eur (be PVM) suma nėra įtraukta į byloje nustatytą pakeistą maksimalią rangos sutarties kainą – 599 378,02 Eur. Ginčo 51 158,37 Eur suma yra šiuo susitarimu atsakovės suderinta (atsakovės patvirtinta) papildomų darbų metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo suma (kaina). Atsakovei patvirtinus šiuos papildomus darbus bei jų kainą, šie darbai tampa pakeistos rangos sutarties kainos (599 378,02 Eur) sudėtine dalimi. Todėl, rangovei UAB „Ginota“ pilnai užbaigus metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus, užsakovė turėjo sumokėti rangovei UAB „Ginota“ tiek pradinėje lokalinėje sąmatoje numatytą pradinę metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbų kainą – 104 266,42 Eur, tiek 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimu suderintą papildomą metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbų kainą – 51 158,37 Eur.

35.3.                      Ginčo objektu esantys papildomi projektavimo darbai ir darbai organizuojant statybos užbaigimo procedūras pagal rangos sutarties sąlygas nėra įtraukti į rangos sutartyje numatytą maksimalią kainą ir šie darbai apmokami papildomai (papildomi mokėjimai prie maksimalios kainos), taikant rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 ir 7.3 papunkčiuose numatytas išimtis. Sudarant 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimą, buvo derinami papildomi darbai, susiję su papildomais metalo konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbais. Klausimai dėl papildomų projektavimo darbų ir objekto pridavimo darbų bei su tuo susijusių išlaidų nebuvo sprendžiami ir objektyviai net negalėjo būti sprendžiami, nes specialiųjų dalių projektai dar nebuvo parengti.

35.4.                      Rangovė taip pat organizavo statinio statybos užbaigimo procedūras ir dėl to ginčo nėra. Pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 punktą užsakovė turi papildomai (papildomai prie maksimalios rangos darbų kainos) apmokėti statinio statybos užbaigimo procedūrų organizavimo darbus. Dokumentų parengimo išlaidos, patirtos organizuojant statinio statybos užbaigimo procedūras, įtrauktos į 2022 m. lapkričio 23 d. atliktų darbų aktą, suma 7 500 Eur (be PVM), už šiuos darbus ieškovas išrašė 2022 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GN70550.

35.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamus atliktų darbų aktus pripažino negaliojančiais dėl į juos įtrauktų papildomų darbų, kurių teismas nepripažino papildomais darbais, t. y. teismas pripažino negaliojančiais 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų akto dalis dėl projektavimo darbų, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. pažymos apie atliktus darbus Nr. 7 dalis dėl darbų, susijusių su metalo konstrukcijų gamyba.

35.6.                      Dėl atsakovei priteistos 64 015,89 Eur nuostolių sumos ieškovas nurodė, kad, pirma, ieškovas A. L. yra netinkamu atsakovu pagal ši atsakovės patikslintą priešieškinio reikalavimą. Ieškovas A. L., kaip procesinių teisių perėmėjas, perėmė tik UAB „Ginota“ procesines teises ir pareigas pagal ieškovės UAB „Ginota“ ieškinį atsakovei UAB „Vokės 24“ dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo, o ne UAB „Ginota“ materialiąsias teises ir pareigas pagal rangos sutartį. A. L. perėmė ir procesines pareigas pagal procesinių teisių perėmimo metu byloje atsakovės pareikštus priešieškinio reikalavimus.

35.7.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo keisti ŠVOK sprendiniai. Bylos įrodymai patvirtina, kad iš esmės keitėsi atsakovės poreikiai (darbų užduotis) dėl gamybinių patalpų ir ŠVOK darbų, o pakeistų gamybinių patalpų ŠVOK dalies sprendinių kaina nebuvo įtraukta į 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimu pakeistą rangos sutarties kainą, bet buvo derinama vėliau. Šalims nepavyko susiderinti pakeistos kainos, dėl to rangovė pagrįstai gamybinėse patalpose neatliko ŠVOK darbų.

35.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė ieškovui procesinę pareigą įrodyti aplinkybes dėl ŠVOK sprendinių keitimo. Atsakovė turėjo įrodyti, kad pakeisti ŠVOK sprendiniai yra tapatūs projektiniams sprendiniams, pridėtiems prie rangos sutarties, kurių pagrindu buvo apskaičiuota rangos sutarties kaina. Teismui sprendžiant, kad nepakanka įrodymų šiai aplinkybei nustatyti, turi būti sprendžiama, kad atsakovė neįrodė šios aplinkybės, t. y. neįrodė, kad atsakovės su kitais rangovais sudaryta rangos sutartis dėl ŠVOK darbų atlikimo yra pakeičianti sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalies prasme, t. y. kad darbai yra tapatūs. Atsakovė byloje neįrodė darbų kainos pabrangimo (nuostolių).

35.9.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė rangos sutartį iš esmės, nes pažeidė mokėjimo terminus daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Šioje byloje paneigta atsakovės pozicija, kad ji nebuvo skolinga. Byloje nustatyta, kad rangovės darbų trūkumų šalinimo kaina yra 11 413 Eur. Teismas, įvertinęs darbų defektų apimtį ir pobūdį, pripažino šiuos defektus neturinčiais esminės įtakos statinio naudojimui pagal paskirtį. Defektų suma (11 413 Eur) sudaro mažiau nei 1,9 proc. nuo byloje nustatytos pakeistos rangos darbų kainos (599 378,02 Eur). Todėl tokia darbų trūkumų vertė negali būti vertinama kaip esminis rangos sutarties pažeidimas.

35.10.                      Sprendimas turi būti pakeistas konstatuojant, kad rangos sutartis nutraukta išimtinai dėl atsakovės kaltės, ir, vadovaujantis rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčiu, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 29 968,90 Eur bauda.

35.11.                      Papildomai ieškovui turi būti priteista 214,87 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo šiuo apeliaciniu skundu prašomos priteisti papildomos darbų 51 158,37 Eur sumos už 42 kalendorines dienas.

35.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įskaitė sumas prieš tai nepaskaičiavęs procesinių palūkanų, nes skiriasi terminai ieškovui ir atsakovei nuo kada skaičiuojamos procesinės palūkanos, taip pat skiriasi ieškovui ir atsakovei priteistinų procesinių palūkanų dydžiai (ieškovui – 8 proc., atsakovei – 6 proc.).

36.                      Ieškovė UAB „Vokės 24“ atsiliepime į ieškovo A. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

36.1.                      Projektą su esminiais brėžiniais atsakovė ieškovui pateikė dar 2021 m. birželio 15 d., o sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. vasario 7 d., t. y. net po 8 mėnesių. Taigi ieškovas turėjo 8 mėnesius išsamiai susipažinti su pateiktu projektu, įvertinti galimą jo pakeitimų poreikį, įvertinti statybvietę, išsiaiškinti atsakovės poreikius ir įsivertinti sąmatą bei pasiūlyti atsakovei maksimalią kainą, už kurią ieškovas pastatys objektą „iki raktų“.

36.2.                      Ieškovo atliktų ir atsakovės jau apmokėtų darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 27 367,78 Eur; į bylą pateikti įrodymai, kad stogo trūkumų šalinimo išlaidos sudarys dar mažiausiai 40 000 Eur (šie reikalavimai dėl proceso teisės specifikos ir UAB „Ginota“ bankroto nebuvo pareikšti šioje byloje).

36.3.                      Būtent ieškovas pažeidinėjo sutartį nuo pat pradžios.

36.4.                      Baigiamasis darbų aktas nėra darbų pabaigą ir darbų tinkamumo faktą patvirtinantis įrodymas. Šį aktą parengė ir atsakovei pasirašyti pateikė ieškovas, teigdamas, kad jis yra reikalingas pastato pridavimui. Tačiau atsakovė nurodė, kad negali pasirašyti akto, kuriame teigiama, jog visi darbai pagal sutartį atlikti, nes tai neatitinka tikrovės. Vis dėlto, ieškovui ir toliau reikalaujant bei teigiant, kad toks Baigiamojo darbų akto pasirašymas reikalingas tik dėl formalumų, atsakovė jį pasirašė. Tačiau kartu su Baigiamuoju darbų aktu ieškovas pasirašė ir patvirtinimą dėl faktinio rangos darbų statuso, kuriame yra nurodyti ir parašu patvirtinti visi neatlikti darbai.

36.5.                      Vienašaliai darbų aktai yra pripažintini negaliojančiais visa apimtimi.

36.6.                      Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą.

36.7.                      Ieškovas parengė ŠVOK projektą tam pačiam objektui, su ta pačia paskirtimi ir tais pačiais atsakovės poreikiais, kuriuos ieškovas turėjo išsiaiškinti iki sutarties sudarymo per 8 mėnesius trukusį derybų laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

37.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

39.                      Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

40.                      Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Ieškovas ir atsakovė apeliaciniuose skunduose ginčija iš esmės visus pirmosios instancijos teismo argumentus. Teisėjų kolegija toliau pasisako apeliacinių skundų ribose.

Dėl rangos sutarties „iki raktų“ sampratos ir esmės

41.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas teigė, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi už darbus pagal rangos sutartį ir papildomus darbus. Atsakovė įrodinėja priešingai ir teigia, kad ji sudarė fiksuotos maksimalios kainos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip profesionalus rangovas, įsipareigojo atlikti visus reikiamus darbus rezultatui „iki raktų“ pasiekti. Atsakovės teigimu, ieškovė neatliko jokių papildomų darbų, kadangi visi atlikti darbai patenka į susitarimą pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį. Darbų sąmatą vienašališkai sudarė ieškovas, kuris prisiėmė visą atsakomybę ir įsipareigojo pastatyti objektą „iki raktų“, t. y. atlikti ne tik statybos darbus, bet ir suteikti su tuo susijusias paslaugas, kad objekto statyba būtų galutinai užbaigta pagal aktualių teisės aktų ir sutarties priedų reikalavimus.

42.                      Rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo ypatumus reguliuoja CK teisės normos; statybos rangos sutartis – tai viena iš rangos sutarties rūšių. Ši sutartis CK 6.681 straipsnio 1 dalyje yra apibūdinta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, todėl šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nereglamentuotas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). 

43.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apliaciniame skunde akcentuoja, jog buvo sudariusi statybos rangos sutartį „iki raktų“ taip pabrėždama, kad rangovui buvo perduota visa atsakomybė už tinkamą rangos sutarties vykdymą. CK teisės normose sąvokos ar rangos sutarties rūšies „iki raktų“ (angl. turnkey) nėra. Tačiau sąvoka „iki raktų“ yra vartojama Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) parengtose standartinėse sutarčių sąlygose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) leidinių taikymo“ yra rekomenduota naudotis FIDIC parengtais leidiniais, be kita ko, Projektavimo ir statybos „iki raktų“ sutarties sąlygomis (angl. Conditions of Contract for Design – Build and Turnkey (Silver Book), toliau – FIDIC Sidabrinė knyga). FIDIC nėra vienintelė organizacija, rengianti standartines statybos rangos sutarčių sąlygas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios standartinės sąlygos pripažįstamos nacionaliniu norminiu lygiu, nacionaliniuose teisės aktuose sąvoka „iki raktų“ nėra paaiškinta ir apibrėžta, o atsakovė nedetalizuoja sąvokos „iki raktų“ vartojimo teisinio konteksto, sprendžia, kad, atsakant į esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, toliau bus vadovaujamasi FIDIC Sidabrine knyga bei ją taikančia ir aiškinančia praktika, taip pat ir teisės doktrina.

44.                      FIDIC yra parengusi ne vieną standartinį (pavyzdinį) dokumentą: pavyzdinę užsakovo konsultanto paslaugų sutartį (Baltoji knyga) (angl. Client / Consultant Model Services Agreement, White Book), pavyzdinę statybos rangos sutartį (Raudonoji knyga) (angl. Construction Contract, Red Book), įrenginių ir projektavimo–statybos sutartį (Geltonoji knyga) (angl. Plant and Desing-Build Contract, Yellow Book), požeminių darbų sutarties sąlygas (Smaragdinė knyga) (angl. Condinions of Contract for Underground Works, Emerald Book) ir daugelį kitų. FIDIC pavyzdinių sutarčių nuostatos paprastai naudojamos, kai sutarties šalys yra iš skirtingų valstybių, tačiau sutarties laisvės principas nedraudžia taikyti šiuos pavyzdinius dokumentus ir tuomet, kai abi sutarties šalys yra registruotos toje pačioje valstybėje. 

45.                      FIDIC parengti dokumentai yra individualizuojami kiekvienu konkrečiu atveju, o sutarties sąlygos gali būti keičiamos. Teisės doktrinoje pažymima, kad, net jeigu standartinių sutarčių sąlygos yra reikšmingai modifikuojamos, tačiau, jei išlaikoma standartinių sąlygų struktūra, susitariančioms šalims pats standartas tampa tam tikromis gairėmis, jeigu kyla ginčai sutarties vykdymo metu (Sorensen, Jakob. FIDIC Silver Book. A companion to the 2017 EPC/Turnkey Contract. London: ICE Publishing, 2019, p. 7). FIDIC Sidabrinė knyga nėra tinkama naudoti, jeigu (1) pirkimo dalyviams nėra skiriama pakankamai laiko ar nesuteikiama reikiama informacija, siekiant išsamiai išnagrinėti ir įvertinti užsakovo reikalavimus bei parengti preliminarius projektus, įvertinti riziką ir susiskaičiuoti sąmatas; (2) jeigu didžioji statybos darbų dalis apima požeminius darbus arba darbus tokiose vietose, kurių pirkimo dalyviai negali apžiūrėti, išskyrus atvejus, kai specialiose nuostatose yra numatomi atvejai dėl nenumatomų sąlygų; arba (3) jeigu užsakovas ketina aktyviai vadovauti rangovo darbams ar juos kontroliuoti bei prižiūrėti didžiąją dalį brėžinių, skirtų statybos darbams atlikti (EPC / Statybos „iki rakto“ projektų sutarties sąlygos (lietuvių kalba), Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, 2024).

46.                      Teisės doktrinoje taip pat išskiriama, kada ir kuriomis standartinėmis sąlygomis reikėtų vadovautis: jeigu už projektavimą yra atsakingas užsakovas (arba jo samdoma trečioji šalis), tuomet reikėtų naudoti FIDIC Raudonąją knygą. Jeigu už projektavimą atsakingas rangovas ir šalys siekia subalansuoti rizikos pasiskirstymą, tuomet reikėtų rinktis FIDIC Geltonąją knygą. Jeigu už projektavimą atsakingas rangovas ir jam tenka didžioji dalis su projektavimu ir darbų užbaigimu susijusi rizika, reikėtų naudotis FIDIC Sidabrine knyga. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad FIDIC Raudonoje ir FIDIC Geltonojoje knygoje yra paskirstoma rizika tarp suinteresuotų asmenų, tuo tarpu FIDIC Sidabrinėje knygoje didžiausia rizika tenka rangovui. Pagal FIDIC Sidabrinę knygą rangovas prisiima visą atsakomybę už tai, kad numatė visus darbus ir rizikas, susijusias su sėkmingu darbų atlikimu, todėl sutarties kaina negali būti koreguojama kilus tokioms rizikoms ar patyrus papildomas išlaidas. Atitinkamai, tai paprastai lemia didesnę sutarties kainą (Sorensen, Jakob. FIDIC Silver Book. A companion to the 2017 EPC/Turnkey Contract. London: ICE Publishing, 2019, p. 11).

47.                      Teisės doktrinoje pažymima, kad sutartis „iki rakto“ iš principo reiškia susitarimą, pagal kurį rangovas pateikia viską, kas būtina tam tikram tikslui pasiekti, rangovui perkeliant sutarties vykdymo riziką nustatytais terminais už fiksuotą kainą (Hosie, J. Turnkey contracting under the FIDIC Silver Book: What do owners want? What do they get? 2007, https://www.fidic.org/sites/default/files/hosie07.pdf). Sutarties „iki rakto“ objektą apibrėžia užsakovo teikiama užduotis, kuri pagal FIDIC sąlygas turi prioritetą prieš rangovo pasiūlytą projektą (žr. EPC / Statybos „iki rakto“ projektų sutarties sąlygų (lietuvių kalba) 1.5 papunktį). Vienas iš esminių sutarties „iki raktų“ ypatumų yra tas, kad būtent rangovas rengia projektą, todėl jam tenka visa atsakomybė už klaidas ir netikslumus ar praleistą informaciją (žr. anksčiau nurodytą doktriną ir EPC / Statybos „iki rakto“ projektų sutarties sąlygų (lietuvių kalba) 5.1 papunktį).

48.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų nenustatyta, kad šalys tarėsi dėl sutarties pagal pavyzdines FIDIC Sidabrinės knygos sąlygas sudarymo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad projektą su esminiais brėžiniais ieškovui pateikė 2021 m. birželio 15 d. sąmatai sudaryti. Be to, remiantis tarp šalių sudaryta rangos sutartimi, užsakovė skyrė techninį prižiūrėtoją (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.17 papunktis, specialiųjų sąlygų 4.1 papunktis). Kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės nėra būdingos sutarčiai „iki raktų“. Todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad tarp šalių buvo sulygta dėl rangos sutarties „iki raktų“ ir dėl skolos už papildomus darbus negali būti sprendžiama, yra teisiškai nereikšmingi.

49.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių teises ir pareigas apibrėžė tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos, kurios turi būti taikomos ir aiškinamos remiantis statybos rangą reguliuojančiomis teisės normomis ir bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 detaliai išanalizavo tarp šalių sudarytą rangos sutartį ir konstatavo, kad papildomais darbais turėjo būti laikomi ir ginčas dėl jų apmokėjimo galėjo būti sprendžiamas tik dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąmatoje neaptartų (neįvertintų) darbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 50, 47 punktai).

Dėl skolos už pagal rangos sutartį atliktus darbus skaičiavimo principo

50.                      Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skola pagal rangos sutartį buvo apskaičiuota ir teismo priteista pagal ieškovo vienašališkai sudarytą lokalinę sąmatą, kurios atsakovė netikrino ir ji neturi jokios teisinės reikšmės šiame ginče, kadangi buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis.

51.                      CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – tai dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Atsižvelgiant į tai, kad šios normos yra dispozityvios, šalys, kaip minėta, turi teisę sureguliuoti tarpusavio santykius ir kitaip, nei yra nustatęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms). Statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra ir ši teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

52.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis. Fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas (užsakovas) gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas (rangovas), rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių, arba, nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimos darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui.

53.                      Fiksuotos kainos esmė yra ta, kad, jeigu, pavyzdžiui, buvo numatyta, kad rangovas atliks pastato išorės apdailos darbus – fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas (100 m2), tai vėliau paaiškėjus, kad numatytas kiekis yra netikslus – per mažas arba per didelis – sutarties kaina dėl to nesikeis. Tačiau tai savaime nepaneigia teisės šalims nustatyti ar įvertinti darbų kainų; tačiau jos yra maksimalios. Iš esmės tai pažymima ir tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje: šalys aiškiai susitaria, patvirtina ir pareiškia, kad tuo atveju, jeigu šios sutarties prieduose yra pateikiamos darbų sąmatos su jose aiškiai indikuotais darbų kiekiais (apimtimis), tai rangovui, nepriklausomai nuo faktiškai priimtų darbų kiekių, bet kuriuo atveju yra apmokama tik ta dalis darbų, kuri neviršija tokiuose sutarties prieduose nurodytų darbų kiekių (rangos sutarties 5.9 papunktis).

54.                      Iš civilinėje byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad rangovė išrašinėjo sąskaitas remdamasi atliktų darbų aktais, kuriuos vizuodavo užsakovo paskirtas techninės priežiūros vadovas; atliktų darbų akte buvo nurodomi įkainiai ir darbų apimtys, remiantis lokaline sąmata ir jos neviršijant (žr., pavyzdžiui, atliktų darbų aktą Nr. 1). Taigi tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika už darbus atsiskaityti remiantis atlikų darbų aktais pagal lokalinę sąmatą.

55.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė nepagrįstai suabsoliutina fiksuotos bendros darbų kainos aplinkybę; kilus šalių ginčui dėl konkrečių darbų apimčių (įkainių) ir kt., sutarties sudedamąja dalimi buvusios sąmatos yra reikšmingos, o atsakovė, nesutikdama su jose nurodomais konkrečių darbų įkainiais, turėtų įrodyti jų nepagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė dėl ŠVOK darbų su kitais rangovais sudarė nelygiavertę sutartį, kurioje buvo sulygta dėl kitų sąlygų, nei pradiniame etape, kai ieškovas teikė sąmatą pagal atsakovės pateiktus dokumentus (plačiau žiūrėti šios nutarties skyrių „Dėl nuostolių, patirtų sudarius nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, priteisimo“). Todėl, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, faktas, kad užsakovė su kitais rangovais sudarė pakeičiančias sutartis, neįrodo, jog ieškovas sudarė nesąžiningą sąmatą, brangiausius darbus įvertindamas mažiausia suma. Kitų argumentų atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovo atlikti darbai yra mažesnės vertės, nei jie įkainoti darbų aktuose ar lokalinėje sąmatoje.

Dėl skolos pagal rangos sutartį ir už papildomus darbus priteisimo bei darbų trūkumų

56.                      Ieškovas prašė priteisti 93 346,64 Eur dydžio skolą už rangovės atliktus darbus pagal rangos sutartį ir už papildomus darbus prašė priteisti 61 911,92 Eur: 52 980,67 Eur (be PVM) už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus, 2 081,25 Eur (be PVM) dujotiekio įrengimo darbus, iš viso 6 850 Eur už projektinių sprendinių ruošimo ir pridavimo darbus (6 200 Eur + 7 500 Eur, prašo priteisti pusę sumos). Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 27 367,78 Eur trūkumų šalinimo išlaidas už darbus, kurie atlikti nekokybiškai ir už kuriuos rangovei buvo sumokėta. Pirmosios instancijos teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkino iš dalies.

57.                      Dėl dujotiekio įrengimo darbų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 konstatavo, kad dujotiekio įrengimo darbai (2 081,25 Eur (be PVM)) laikytini papildomais darbais, už kuriuos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 53 punktas), šį faktą nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti visa apimtimi, tačiau argumentų, kodėl šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, nenurodė. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši atsakovės apeliacinio skundo dalis turi būti atmesta ir 2 081,25 Eur suma už papildomus dujotieko įrengimo darbus turi būti priteista ieškovui iš atsakovės.

58.                      Dėl metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 įvertino ieškovės argumentus, susijusius su 52 980,67 Eur (be PVM) išlaidomis už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus, bei nurodė, kad apie nukrypimą dėl pateikto projekto ir papildomų išlaidų rangovė informavo užsakovę, tuomet šalys derėjosi dėl papildomų darbų ir sutarties kainos pakeitimo. Būtent dėl šių aplinkybių šalių sutarimu sutarties kaina buvo padidinta iki 599 378,02 Eur (be PVM). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbai negali būti laikomi papildomais darbais, nes dėl jų sulygta pagrindinėje sutartyje. Atitinkamai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad riziką dėl šių papildomai atsiradusių darbų privalo prisiimti ieškovas.

59.                      Ieškovas apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad yra padaryta techninė klaida – šios ieškinio dalies reikalavimo suma turi būti ne 52 980,67 Eur (be PVM), o 51 158,37 Eur (be PVM). Antra, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2022 m. rugsėjo 6 d. sudarytą susitarimą, kuriuo buvo pakeista rangos sutarties kaina; ginčo 51 158,37 Eur suma yra šiuo susitarimu atsakovės suderinta (atsakovės patvirtinta) papildomų darbų metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo suma (kaina). Atsakovei patvirtinus šiuos papildomus darbus bei jų kainą, šie darbai tampa pakeistos rangos sutarties kainos (599 378,02 Eur) sudėtine dalimi (rangos sutarties 3.5, 16.3 punktai). Po rangos sutarties kainos pakeitimo bendra metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbų kaina yra 155 424,79 Eur (104 266,42 Eur + 51 158,37 Eur = 155 424,79 Eur) (ieškovo apeliacinio skundo V.1. skyrius). Ieškovo teigimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad rangovė UAB „Ginota“ pilnai atliko visus metalo konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbus, todėl ieškovui, kaip rangovės UAB „Ginota“ teisių perėmėjui, turėjo būti sumokėta visa pakeista šių darbų kaina – 155 424,79 Eur.

60.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pasisakydamas dėl metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbų, apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo nurodyti tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024; ieškovas neginčija ir teigia, kad 51 158,37 Eur (be PVM) suma už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus yra įtraukta į pakeistą rangos sutartį, kurioje buvo padidinta sąmata. Tačiau teisėjų kolegija dėmesį atkreipia į tai, kad tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas tai įvardija kaip papildomus darbus, tačiau ieškovas tai vadina papildomais darbais lygindamas juos su pradine sutartimi ir 2021 m. gruodžio 1 d. sąmata, o pirmosios instancijos teismas juos vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 išdėstytų motyvų ir argumentų kontekste – ar šie darbai buvo numatyti 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąmatoje, ir pagal tai priėmė sprendimą, ar šiuos darbus galima traktuoti kaip papildomus.

61.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šiuo reikalavimu faktiškai prašo ne priteisti skolą už papildomus darbus, kurie nėra numatyti 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąmatoje, o skolą pagal rangos sutartį, kurios kaina po derybų dėl papildomų metalo konstukcijų darbų buvo padidinta iki 599 378,02 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar su ieškovu yra atsiskaityta už metalo konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbus, kurių bendra kaina po sutarties pakeitimo buvo 155 424,79 Eur ir kurie pateko į šalių sulygtus darbus pagal rangos sutartį.

62.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rangovė pagal rangos sutartį faktiškai atliko darbų už 452 694,57 Eur (laikydamas, kad darbai atlikti be defektų). Tačiau į šią sumą įtraukė tik 104 266,42 Eur vertės darbus už metalo konstrukcijų gamybą ir montavimą (skundžiamo sprendimo 48 punktas). Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal rangos sutartį šių darbų kaina buvo padidinta iki 155 424,79 Eur, todėl rangovė pagal rangos sutartį faktiškai atliko darbų ne už 452 694,57 Eur, o už 503 852,94 Eur (452 694,57 Eur + 51 158,37 Eur). Nustatyta, kad atsakovė iš viso pagal rangos sutartį rangovei yra sumokėjusi 359 347,93 Eur, dėl šių aplinkybių ginčo nėra, todėl atsakovės skola pagal rangos sutartį yra ne 93 346,64 Eur, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o 144 505,01 Eur (503 852,94 Eur – 359 347,93 Eur, įskaitant ieškinio reikalavimą priteisti 51 158,37 Eur už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus, dėl kurių buvo sulygta pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąmatą).

63.                      Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sudaryta fiksuotos 599 378,02 Eur kainos sutartis; taip pat svarbu tai, kad, atsakovės teigimu, ieškovas nėra atlikęs darbų pagal rangos sutartį, kurių bendra vertė yra 100 033,96 Eur, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl maksimalios 499 344,06 Eur (599 378,02 Eur – 100 033,96 Eur) sumos pagal rangos sutartį. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo rangovei 359 347,93 Eur, todėl atsakovės skola pagal rangos sutartį yra 139 996,13 Eur (499 344,06 Eur – 359 347,93 Eur), kartu įvertinus ir skolą už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus. Taigi teisėjų kolegija šią ieškovo apeliacinio skundo dalį tenkina iš dalies.

64.                      Dėl projektavimo išlaidų ir statybos pridavimo išlaidų. Rangovė, kurios teises ir pareigas pagal rangos sutartį perėmė ieškovas, prašė priteisti 3 100 Eur skolos už projektinių sprendinių ruošimą ir 3 750 Eur skolos už objekto pridavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rangovė, kaip savo srities profesionalė, apmokėjimą už projektavimo darbus turėjo spręsti šalims derinant 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimo dėl darbų kainos padidinimo sąlygas, tačiau dėl šių išlaidų kompensavimo papildomai susitarta nebuvo, ŠVOK darbai pateko į 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarimo apimtį, o rangos sutarties 3.1 papunktis numatė, kad už projektavimo darbus bus atsakinga rangovė. Ieškovas apeliaciniame skunde su šiais argumentais nesutinka ir laiko, kad ginčo objektu esantys papildomi projektavimo darbai ir darbai organizuojant statybos užbaigimo procedūras pagal rangos sutarties sąlygas nėra įtraukti į rangos sutartyje numatytą maksimalią kainą ir šie darbai apmokami papildomai (papildomi mokėjimai prie maksimalios kainos), taikant rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 ir 7.3 punktuose numatytas išimtis.

65.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl projektavimo ir statybos pridavimo išlaidų buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024. Teismas pažymėjo, kad rangovė projektavimo darbus (6 200 Eur) įtraukė į 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą, nors papildomi darbai, susiję su naujų konstrukcijų gamyba bei montavimu, įtraukti į ankstesnius (2022 m. rugsėjo 29 d. bei 2022 m. spalio 26 d.) papildomų darbų aktus; rangovė, teigdama, kad papildomų darbų atlikimui buvo būtina papildoma projektavimo procedūra (pasiruošimas darbams), nepaaiškino, kodėl susitarimo dėl darbų kainos padidinimo metu nebuvo aptartas ir papildomų išlaidų projektavimui (darbų pridavimui) poreikis; nurodant, kad rangovė buvo priversta procedūras atlikti pakartotinai ir (ar) didesne apimtimi, apeliantė neatskleidė, ar iki paaiškėjusių neatitikimų projekte jau buvo parengti statinio projekto pakeitimai pagal rangos sutarties 7.1 papunkčio sąlygas (nutarties 60 punktas).

66.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimą motyvuodamas, kad teismas netinkamai vertino sutarties sąlygas, tačiau į nė vieną Lietuvos apeliacinio teismo nurodytą aplinkybę neatsakė. Byloje nėra duomenų ir ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepaaiškina, ar projektavimui skirtos išlaidos yra patirtos pakartotinai, keičiant sprendinius, apeliaciniame skunde net neišskirta ir nedetalizuota, kokios konkrečios išlaidos už kokius konkrečius parengtus projektus buvo patirtos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad užsakovė pagal rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7 punktą įsipareigojo padengti dokumentais pagrįstas ir faktiškai patirtas rangovo išlaidas, iš anksto tai suderinus su užsakovu (rangos sutarties specialiosios dalies 7.2, 7.3 papunkčiai), tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo ir nedetalizuoja už ką ir kada prašomas priteisti išlaidas patyrė, neįrodo, kad jos buvo suderintos su užsakovu (išskyrus nuorodą į elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad dujų tiekimo projektas kainuos 1 750 Eur be PVM, o šilumos tiekimo projektas – 1 250 Eur be PVM). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šio reikalavimo neįrodė.

67.                      Dėl trūkumų, atliekant metalo konstrukcijų darbus. Atsakovė, be kita ko, įrodinėjo, kad metalo konstukcijų darbai buvo atlikti su trūkumais ir dėl to ji patyrė 6 375 Eur trūkumų šalinimo išlaidas už metalo konstrukcijų valymą ir gruntavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys apie atliktų darbų apimtis ir kainą yra prieštaringi, todėl rėmėsi liudytojo R. S. paaiškinimais, kuris nurodė, kad sąmata pasikeitė ir kolonos nebebuvo dažomos. Teismas nustatė, kad realiai kolonos buvo tik nuplautos, kiti valymo, gruntavimo, dažymo darbai nebuvo atliekami. Tačiau teismas pažymėjo, kad konkreti plovimo darbų suma nežinoma; teismas padarė išvadą, kad šios reikalavimo dalies atsakovė neįrodė. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 konstatavo, jog atsakovės išlaidas patvirtinančių įrodymų turinys nebuvo paneigtas, o liudytojo R. S. parodymais negali būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegija su atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

68.                      Teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentams, kad niekur nėra fiksuoti metalo konstrukcijų gruntavimo defektai; gruntavimo darbus atliko rangovė. Metalo konstrukcijų gruntavimo darbai įtraukti į 2022 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto Nr. 1 10 skyrių (1 t., b. l. 57) ir 2022 m. rugsėjo 8 d. atliktų darbų akto 10 eilutę (1 t., b. l. 65). Šiuos aktus pasirašė atsakovės samdytas techninės priežiūros atstovas, patvirtindamas, kad metalo konstrukcijų gamybos, šratavimo ir gruntavimo darbai atlikti tinkamai. Nenustatyta, kad statybos darbų žurnale būtų įtrauktos pastabos dėl gruntavimo darbų (7 t., b. l. 194).

69.                      Tiek atsakovė apeliaciniame skunde, tiek ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad byloje įrodytas rangovo darbų trūkumas – kolonos yra nebaigtos valyti (1 t., b. l. 133, 160), taip pat byloje įrodyta, kad kolonų valymo darbai buvo atliekami ir išlaidos šiems darbams buvo patirtos, tačiau tikslios darbų trūkumų taisymo išlaidos nėra žinomos, kadangi jos yra įtrauktos į UAB „Tonitra“ sąmatą bei UAB „Tonitra“ darbų aktą su kitais atliktais darbai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pritaria ir atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė darbų trūkumus ir faktą, kad šie trūkumai buvo taisomi, tačiau pažymėjo, kad plovimo darbai galėjo sudaryti ne daugiau nei 50 proc. 2 213 Eur sumos, todėl nepagrįstai visą priešieškinio reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šią atsakovės apeliacinio skundo dalį tenkinti ir už metalo konstrukcijų plovimo darbus atsakovei priteisti 1 100 Eur.

70.                      Dėl žemės nuolydžio sutvarkymo darbų. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 8 740 Eur už žemės nuolydžio sutvarkymo ir plytelių sudėjimo darbus; ieškovas apeliaciniame skunde šios sprendimo dalies neginčija. Tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė reikalavimo sumą: teismas priteisdamas 8 740 Eur dydžio išlaidas už žemės nuolydžio sutvarkymo ir plytelių sudėjimo darbus vadovavosi UAB „Tonitra“ sąmata (2 t., b. l. 147), tačiau neįvertino, kad darbų akte 5 eilutės faktinės išlaidos yra 12 560 Eur.

71.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose patirtus nuostolius įrodinėjo remdamasi UAB „Tonitra“ sąmata (2 t., b. l. 147), t. y. šis dokumentas sudarė atsakovės reikalavimų faktinį pagrindą; šiuo dokumentu taip pat buvo remiamasi baigiamosiose kalbose, kai byla buvo nagrinėjama pirmą kartą pirmojoje instancijoje (5 t., b. l. 38, 87), atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą dėl priešieškinio trūkumų šalinimo (8 t., b. l. 3) bei 2024 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimus dėl priešieškinio reikalavimų (8 t., b. l. 11), taip pat atsakovė priešieškinį patikslino 2025 m. sausio 27 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-3411), tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose faktinio reikalavimo pagrindo nepakeitė, tik pažymėjo, kad UAB „Tonitra“ bendra 27 367,78 Eur suma yra sumokėta. Atitinkamai, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo remtis UAB „Tonitra“ darbų aktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Tonitra“ sąmata. Todėl teisėjų kolegija šį atskovės apeliacinio skundo argumentą atmeta. Remiantis tais pačiais motyvais, atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl didesnės sumos priteisimo už pastato šiltinimo ir sienos skylės sutvarkymo darbus (2 413 Eur + 260 Eur).

72.                      Dėl pastato cokolio sutvarkymo darbų. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar rangovė turėjo pareigą atlikti pastato cokolio nudažymo, pastato galuose cokolio apšiltinimo ir apdailos sutvarkymo darbus. Pirmosios instancijos nusprendė, kad šalys dėl šių darbų susitarusios nebuvo. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka remdamasi šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir paneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 87, 89 punktuose civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 nurodytus išaiškinimus; atsakovė įrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl cokolio apšiltinimo ir apdailos darbų (2023 m. balandžio 12 d. UAB „Tonitra“ sąmatos 6 eilutėje yra nuoroda į lokalinės sąmatos 14–17 eilutes); 2023 m. vasario 7 d. defektavimo akte nurodyta, kad cokolis nėra nudažytas.

73.                      Teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad rangos sutartis nebuvo „iki raktų“, todėl papildomai jų nekartoja šiame kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 87 punkte nurodyta, kad į bylą pateiktais įrodymais minėtas atsakovės išlaidas 27 367,78 Eur su PVM patvirtinančių dokumentų turinys nebuvo paneigtas. Vėliau tame pačiame skyriuje konstatuota, kad tarp byloje esančių dokumentų dėl nuostolių dydžio yra prieštaravimų, kad negalima remtis liudytojo R. S. parodymais, kaip įrodymais, pagrindžiančiais trūkumų šalinimo išlaidas (89 punktas) ir pan. Apeliaciniame skunde minimi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties punktai nėra apibendrinamieji, jais nėra daromos išvados, šiuose punktuose nėra pasisakyta ir nuspręsta dėl cokolio sutvarkymo darbų.

74.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose žodis cokolis yra minimas, tačiau nėra specialiai apibrėžiamas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. D1-186 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“, specialaus cokolio apibrėžimo neteikia ir atsakovė apeliaciniame skunde. Cokolis (it. zoccolo) yra antžeminė išorinės sienos pamato dalis; nuo sienos atskirtas karnizu, būna įtrauktas, išsikišęs, skiriasi medžiaga, spalva, faktūra (Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/cokolis/, Dailės žodynas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, https://vlkk.lt/konsultacijos/3991-cokolis?lang=uk).

75.                      Lokalinės sąmatos 14–17 eilutėse nurodyta, kad bus atliekamas fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas, kai pastolių plotis 0,73 m, aukštis iki 15 m (100 m2 vertikalios projekcijos); daugiasluoksnių 120 mm storio plokščių išorės sienų įrengimas; angokrasčių išorinis aptaisymas, išorinis skardinimas; konstrukcijos prie esamo sandėlio montavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastoliai yra specialios statybos platformos (medžio ar metalo konstrukcijos), naudojamos statybos ir renovacijos metu, kad būtų galima dirbti su vertikaliais objektais (sienomis, fasadais), tačiau tai nėra niekaip susiję su cokolių apdirbimu. Angokraštis yra langų, durų ir kt. angos kraštas (Lietuvių kalbos žodynas, http://www.lkz.lt/?zodis=angokra%C5%A1tis&id=01024320000), taigi taip pat nėra cokolis ar cokolio dalis. Cokolis, kaip sienos, stogai ir kt., yra išorės atitvara (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo“ 13.1 papunktį), todėl lokalinės sąmatos eilutė, kurioje minimas daugiasluoksnių 120 mm storio plokščių išorės sienų įrengimas, neapima ir cokolio sutvarkymo darbų.

76.                      Rangovės atliekamų darbų apimtį apibrėžė visi darbai, kurie buvo reikalingi atlikti, remiantis statinio projektu. Statinio projektas – projektinė dokumentacija, nurodyta specialiųjų sąlygų 3.3 papunktyje, t. y. Gamybinės paskirties pastato rekonstravimo, katilinės, aikštelės statybos, džiovyklų, stoginės griovimo Trakų r. sav., Lentvaryje, Vokės g. 24 projektas (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.13 papunktis). Į bylą pateiktas neypatingo statinio techninio darbo projektas (10 t., b. l. 9). Šio projekto 10 skyriuje „Pastatų atitvarų šiltinimo darbai“ aptariamas tik stogų ir sienų šilumos izoliacijos įrengimas bei darbų kontrolė (10 t., b. l. 80). Kaip jau buvo minėta, cokolis ir siena nėra tapačios konstukcijos, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad cokolio šildymo ir sutvarkymo darbai pateko į šalių sulygtus darbus.

77.                      Dėl trūkusios sienos sutvarkymo darbų. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 3 150 Eur už seno pastato viduje (biure) trūkusios sienos ir lubų sutvarkymą, motyvuodamas tuo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys, jog blogai įrengti poliai yra trūkusių sienų pasekmė. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad byloje esantys įrodymai: liudytojos techninės prižiūrėtojos paaiškinimai, kad poliai buvo sugręžti blogai, UAB „Tonitra“ 2023 m. balandžio 12 d. sąmata (kurioje yra nuorodą lokalinę sąmatą), UAB „Tonitra“ 2023 m. birželio 14 d. sąskaita, apmokėjimas pagal šią sąskaitą, 2023 m. vasario 7 d. defektavimo aktas, įrodo, kad rangovė yra atsakinga už trūkusios sienos ir lubų sutvarkymą.

78.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad rangovė turėjo atlikti gamybinės paskirties pastato rekonstrukcijos darbus (2 etapas) ir įrengti privažiavimą adresu: Lentvaris, Vokės g. 24 (rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad rangovė atliko darbus ir senajame pastate (taip jis įvardijamas atsakovės procesiniuose dokumentuose), todėl pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad reikalavimas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas už seno pastato viduje (biure) trūkusios sienos ir lubų sutvarkymą nepatenka į tarp šalių kilusius teisinius santykius iš rangos sutarties. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad faktas, jog techninė prižiūrėtoja patvirtino aplinkybę, jog poliai buvo įrengti blogai, savaime nereiškia, kad dėl to galėjo trūkti senojo pastato siena. Faktas, kad atsakovė apmokėjo už sienų įtrūkimo šalinimo darbus taip pat priežastinio ryšio tarp galimai ieškovės atliktų nekokybiškų darbų (polių įrengimo) ir sienos įtrūkimo kitame pastate neįrodo, taigi atsakovė apeliaciniame skunde tik pakartoja savo motyvus, tačiau pirmosios instancijos teismo argumenų niekaip nepaneigia. Dar daugiau, defektiniame akte pažymėta, kad galimai siena trūko ardant šalia esantį pastatą, o tai paneigia aplinkybę, kad sienos galėjo trūkti dėl blogai įrengtų polių. Kita vertus, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad senojo pastato būklė nebuvo žinoma, t. y. nėra žinoma, ar sienos įtrūko vykdant darbus naujajame pastate, ar anksčiau. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

79.                      Teisėjų kolegija, spręsdama dėl galutinės sumos, kurią atsakovė yra skolinga ieškovui pagal rangos sutartį, pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl maksimalios 499 344,06 Eur (599 378,02 Eur – 100 033,96 Eur) sumos pagal rangos sutartį. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo rangovei 359 347,93 Eur, todėl maksimali atsakovės skola pagal rangos sutartį yra 139 996,13 Eur (499 344,06 Eur – 359 347,93 Eur), kartu įvertinus ir skolą už metalo konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus. Atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovui 2 801,25 Eur sumą už papildomus dujotiekio įrengimo darbus. Iš viso atsakovė yra skolinga pagal rangos sutartį ieškovui 142 797,38 Eur (139 996,13 Eur + 2 801,25 Eur) sumą.

80.                      Tačiau dalis darbų buvo atlikta su trūkumais, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovei šias trūkumų šalinimo išlaidas: 1 100 Eur (už metalo konstrukcijų plovimo darbus) + 8 740 Eur (už žemės nuolydžio sutvarkymo ir plytelių sudėjimo darbus) + 2 413 Eur + 260 Eur (už pastato šiltinimo ir sienos skylės sutvarkymo darbus), iš viso 12 513 Eur.

81.                      Šalys prašė atlikti joms priklausančių sumų įskaitymą: atsakovės už pagal rangos sutartį atliktus darbus ir papildomus darbus mokėtina ieškovui suma mažintina atsakovės patirtomis trūkumų šalinimo išlaidomis ir yra 130 284,38 Eur (142 797,38 Eur – 12 513 Eur).

Dėl delspinigių

82.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė 722,53 Eur delspinigius ieškovui iš atsakovės. Teismas nurodė, kad pagal rangos sutarties 12.2 papunktį, užsakovei pažeidus mokėjimo prievolę pagal sutartį, ji rangovei moka 0,01 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos (po atlikto įskaitymo) už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną; delspinigių sumą teismas apskaičiavo nuo galutinės apskaičiuotos skolos sumos. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigiai jai neturi būti priteisti, kadangi ji turėjo teisę sulaikyti pinigų sumas, kol bus pašalinti trūkumai. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam papildomai turi būti priteista 214,87 Eur suma nuo šiuo apeliaciniu skundu prašomos priteisti papildomos darbų 51 158,37 Eur sumos už 42 kalendorines dienas.

83.                      Sutarties 3.12 papunktyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę nemokėti už darbus, kurie atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, kada paaiškėjo tokios aplinkybės. Sutarties 3.13 papunktyje pažymėta, kad užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus, jeigu, be kita ko, darbai atliekami nekokybiškai arba fiksuojamas atliktų darbų brokas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pagal rangos sutartį ir papildomus darbus liko skolinga ieškovui 142 797,38 Eur, tuo tarpu trūkumus pašalinti kainavo 12 513 Eur. Laikant, kad atsakovė pagrįstai sulaikė visą mokėtiną sumą dėl nustatytų darbų trūkumų, būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti prieš tai pritaikius įskaitymą, t. y. buvo atsižvelgta į ieškovo mokėtinas sumas atskovei, todėl pagrindo keisti šią sprendimo dalį remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra.

84.                      Kadangi delspinigių skaičiavimo principas nėra ginčijamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad delspinigiai apskaičiuotini tokia tvarka: paliktina nepakeista iš esmės neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista 722,53 Eur delspinigų suma (apskaičiuota nuo priteistos 84 014,89 Eur sumos). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas, papildomai priteistina suma sudaro 46 269,49 Eur (130 284,38 Eur – 84 014,89 Eur). Už papildomai priteistiną sumą (51 158,37 Eur) ieškovas prašė papildomai priteisti 214,87 Eur delspinigių; taigi proporcingai nuo 46 269,49 Eur sumos, teisėjų kolegija priteisia papildomai 194,34 Eur delspinigių.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais

85.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Pagal šią nuostatą, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

86.                      Be to, svarbu pažymėti, kad, nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, be kita ko, ir sutarties kaina, jeigu šalys tokios galimybės nenustatė rangos sutartyje. Todėl užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus tokiu aktu, jam atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009)

87.                      Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad tam tikras konkretus darbas negalėjo būti laikomas papildomu darbu, tą darbų perdavimo akto dalį pripažino negaliojančia. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais rangovės UAB „Ginota“ vienašališkai pasirašytus 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų akto dalį dėl projektavimo darbų, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. pažymos apie atliktus darbus Nr. 7 dalį dėl darbų, susijusių su metalo konstrukcijų gamyba.

88.                      Atsakovė ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad visi aktai turėjo būti pripažinti negaliojančiais, kadangi jie sudaryti ieškovo vienašališkai parengtos lokalinės sąmatos pagrindu. Šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai jau buvo atmesti, pasisakant dėl skolos už pagal rangos sutartį atliktus darbus skaičiavimo principo, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja.

89.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamus atliktų darbų aktus pripažino negaliojančiais dėl į juos įtrauktų papildomų darbų, kurių teismas nepripažino papildomais darbais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės tenkino ieškovo apeliacinį skundą ir pripažino, kad atsakovė privalėjo atsiskaityti už visus darbus, susijusius su metalo konstrukcijų gamyba, neviršijant maksimalios kainos vertės. Todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2022 m. gruodžio 23 d. pažymos apie atliktus darbus Nr. 7 dalis dėl darbų, susijusių su metalo konstrukcijų gamyba. Kadangi kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra atmesti, nėra pagrindo keisti kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl rangos sutarties nutraukimo

90.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad rangovė nutraukė rangos sutartį vienašališkai nuo 2022 m. gruodžio 30 d. rangos sutarties 16.2 papunkčio pagrindu, nes atsakovė vėlavo atsiskaityti su rangove už atliktus darbus, t. y. pažeidė atsiskaitymo tvarką reglamentuojančias rangos sutarties nuostatas. Po rangos sutarties nutraukimo, rangovė sustabdė einamuosius bei likusius vykdyti darbus. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. rangovės atliktą rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl rangovės kaltės. Atsakovė nurodo, kad rangos sutartis buvo nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva (1 t., b. l. 122), nes rangovė per rangos sutartyje nustatytą terminą nepasiekė sutartyje nustatyto tikslo, nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, netaisė užfiksuotų darbų trūkumų, o atsakovė buvo priversta kreiptis į kitus rangovus dėl rangovės darbų užbaigimo.

91.                      Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ginčo rangos sutartis buvo nutraukta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, atitinkamai, abi šalys turėjo teisėtą pagrindą šiai sutarčiai nutraukti. Teismas nurodė, kad mokėjimai už atliktus darbus vėluodavo, atsakovė nėra atsiskaičiusi ir už darbus, kurie rangovės buvo atlikti be trūkumų. Turėdama pareigą atsiskaityti ir jos tinkamai nevykdydama, atsakovė pažeidė sutartį, todėl rangovė turėjo pagrindą ją nutraukti bei teisėtai tą padarė. Kita vertus, bylos medžiaga ir aptarti duomenys patvirtina, kad ginčo sutarties vykdymas iš rangovės pusės taip pat nebuvo tinkamas – darbų atlikimas vėlavo, darbai buvo atliekami su trūkumais, nesiimant aktyvių veiksmų šiuos trūkumus operatyviai šalinti. Pripažinęs, kad už rangos sutarties nutraukimą atsakingos abi šalys, teismas atmetė reikalavimus dėl sutartinių netesybų (baudų) priteisimo. Abi šalys su šia sprendimo dalimi nesutinka.

92.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog rangos sutartis nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Tai nuspręsdamas, pirmosios instancijos teismas įvertino visumą byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu pagal sutartį ir darbų vykdymu, detaliai išanalizavo šalių bendradarbiavimą, bendravimą ir elektroninius laiškus iš esmės visu sutarties vykdymo laikotarpiu. Nė viena iš bylos šalių apeliaciniame skunde nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra teisingos, taip pat nenurodė, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, neteisingai taikė materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

93.                      Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji pagal sutartį atsiskaitydavo laiku. Šioje civilinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad rangovė atliko darbų, kurių vertė pagal rangos sutartį yra 503 852,94 Eur, o atsakovė pagal rangos sutartį yra sumokėjusi tik 359 347,93 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su rangove ir šią pareigą vykdė tinkamai. Aplinkybė, kad sąskaitos yra ginčijamos ar kad atsakovė laikė, jog rangos sutartis buvo sudaryta „iki raktų“, fakto dėl netinkamo atsiskaitymo pagal sutartį nekeičia. Atsakovė teisingai pažymi, kad viena iš sąskaitų, pagal kurią ji tinkamai neatsiskaitė, buvo išrašyta 2022 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 81); pagal šią sąskaitą atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 121 010,04 Eur. Sąskaita buvo išrašyta pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 (1 t., b. l. 69), kuris buvo pasirašytas techninės priežiūros vadovės 2022 m. spalio 28 d. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl šiame akte fiksuotų darbų nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, už kokius netinkamai atliktus darbus pagal 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ji turėjo teisę sulaikyti net 121 010,04 Eur dydžio mokėjimus, kad sulaikymo suma buvo proporcinga darbų, kurie galimai buvo atlikti nekokybiškai, vertei. Taigi atsakovė neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su rangove ir dėl to nebuvo pagrindo nutraukti rangos sutarties dėl abiejų šalių kaltės.

94.                      Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad darbų trūkumai buvo nustatomi nuolat, į bylą pateiktas 2023 m. vasario 7 d. trūkumų, defektų aktas (1 t., b. l. 125) patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 24 d. nustatyti trūkumai ištaisyti nebuvo, per lietų į pastato vidų skverbėsi vanduo, o dalį trūkumų ieškovas pripažino ir planavo juos taisyti vėliau, praleisdamas galutinius sutarties įvykdymo terminus. Todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė taip pat turėjo pakankamą pagrindą sutartį nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo esminiai sutarties pažeidimai buvo įvykdyti panašiu metu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl vienos šalies kaltės.

Dėl nuostolių, patirtų sudarius nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, priteisimo

95.                      Ieškovas apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas pagal priešieškinio reikalavimą priteisti 64 015,89 Eur nuostolių atlyginimą dėl sutarties pabrangimo. Ieškovas pažymi, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas (naujasis kreditorius) perėmė 181 380,99 Eur reikalavimo teisę bei su ja susijusias papildomas teises (į delspinigius, palūkanas, netesybas, išieškojimo išlaidas ir kt.) į skolininkę UAB „Vokės 24“ (sutarties 1 punktas); akcentuoja, kad įvyko tik procesinis teisių perėmimas pagal CPK 48 straipsnį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

96.                      Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialiųjų subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Nėra įmanomas tik procesinis teisių perėmimas be materialiųjų teisių perėmimo, nes procesines teises ir pareigas lemia teisės ir pareigos, atsirandančios iš materialiųjų teisinių santykių; jeigu tarp šalių nėra susiklostę materialieji teisiniai santykiai, teisių gynyba yra negalima ir procesas vykti negali (CPK 5 straipsnis).

97.                      Sprendžiant klausimą, ar byloje buvo perleistos visos ieškovės materialiosios teisės ir pareigos ar tik konkreti reikalavimo teisė, esminę reikšmę turi aplinkybė, kurioje proceso stadijoje įvyko materialiųjų teisių perleidimas. Jei ginčo dalyku esanti reikalavimo teisė perleidžiama teisminio bylos nagrinėjimo metu, tuomet kartu įvyksta ir atitinkamas universalus procesinės padėties perėmimas, t. y. naujasis ieškovas įgyja ieškovo procesinį statusą (CPK 41 straipsnis) ir perima ieškovo teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu perleista materialioji reikalavimo teisė yra neapibrėžta, nėra aiškus galutinis civilinės bylos rezultatas ir ieškovas prisiima riziką dėl jam galimai tenkančios nepalankios bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-1120/2024).

98.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 2  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-577/2024 konstatavo, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, kuriuose galimas materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų perėmimas; teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti priešingai. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas iš UAB „Ginota“ perėmė teisę į 181 380,99 Eur dydžio skolą; nurodė, kad naujajam kreditoriui (dabartiniam ieškovui) yra žinoma, kad skolos dydis yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-640-1187/2024 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-991-1097/2025). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas perėmė ne šiaip skolą, o skolą, kylančią iš rangos sutarties. Atitinkamai, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, materialiąsias teises ir pareigas perėmus civilinės bylos nagrinėjimo metu, įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas, todėl jis perėmė ne fiksuotą sumą, tačiau ir visas teises ir pareigas, kylančias ir rangos sutarties, atitinkamai, pareigą atlyginti nuostolius.

99.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl rangos sutarties nutraukimo kaltos abi šalys, atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 128 031,77 Eur kaip nuostolių atlyginimą pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovo 64 015,89 Eur sumą. Teismas, be kita ko, konstatavo, jog ŠVOK darbai pateko į rangos sutarties apimtį, užsakovės reikalavimai dėl ŠVOK niekada nesikeitė, todėl rangovė, būdama statybos rangos teisinių santykių profesionalė, privalėjo tinkamai apskaičiuoti ŠVOK darbų kainą, tačiau to nepadarė. Ieškovas apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad civilinėje byloje nebuvo įrodytos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytos rangovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo teigimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, o įrodymų nepakankumą vertino ieškovo nenaudai; 2022 m. spalio 28 d. rangovė parengė ir pateikė užsakovei parengtą darbo projekto ŠVOK dalį pagal atsakovės 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniame laiške suformuotą užduotį; buvo suformuluoti visiškai nauji sprendiniai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

100.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, būtinybę vadovautis protingumo kriterijumi savo praktikoje yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

101.                      Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Taigi ieškovas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygas privalėjo įrodyti atsakovė.

102.                      Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

103.                      Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad rangos sutartis buvo nutraukta iš vienos pusės dėl netinkamo atsiskaitymo pagal sutartį ir iš kitos pusės dėl netinkamai, nekokybiškai atliktų darbų. Išanalizavus byloje esančius duomenis buvo konstatuota, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Todėl nėra tenkinamos pirmosios dvi CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos.

104.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad, vykdant sutartį, tarp šalių kilo esminis nesutarimas dėl ŠVOK sistemos įrengimo darbų, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys dėl to derėjosi, derino sąlygas, rangovė parengė ir pateikė ŠVOK projektą. Užsakovės atstovas 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniame laiške rangovei, be kita ko, nurodė, kad žaliavos nebus laikomos pastate, todėl rekuperacijos ir šaldymo nereikia; sandėlio perskyrimas bus patikslintas antradienį; antrame aukšte naikinama siena ir sujungiami du kambariai; antrame aukšte įrenginėjam grindinį šildymą (2 t., b. l. 14). Iš šio laiško akivaizdu, kad užsakovas jau po sutarties sudarymo tikslino detales, kurios yra reikšmingos ŠVOK sistemos įrengimui. Tik 2022 m. rugsėjo mėnesį iš užsakovės pusės buvo iškeltas klausimas dėl šildymo būdo – tai geriau daryti dujomis ar elektra (2 t., b. l. 43, 42). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad užsakovė pasirinko šildymą dujomis, buvo įrengti dujiniai katilai. Šiuo aspektu svarbi ir aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu jau buvo konstatuota, kad dujotiekio įrengimo darbai yra papildomi darbai, nenumatyti 2022 m. rugsėjo 6 d. susitarime. Atitinkamai, yra pagrįsta spręsti, kad ir poreikis keisti šildymo sistemos sprendinius taip pat atsirado vėliau.

105.                      Atsakovė teigia ir įrodinėja, kad jai reikėjo paprastos šildymo ir vėdinimo sistemos, kuri palaikytų tam tikrą temperatūrą, o rangovė ŠVOK sistemos įrengimo darbus privalėjo nusimatyti sąmatoje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad rangovė numatė ŠVOK įrengimo darbams tam tikrą sumą. Atsakovė neįrodė, kad pagal sąmatoje nurodytas eilutes nebuvo įmanoma įrengti ŠVOK sistemos pagal tuo metu buvusius rangovės reikalavimus. 

106.                      Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir kad ji ekonominiu požiūriu pakeitė pirminę (nutrauktą) sutartį. Teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad pasirašant rangos sutartį ir sudarant sąmatą išlaidos ŠVOK darbams buvo numatytos ir neįrodyta, kad pagal sąmatos eilutes nebuvo galima įrengti teisės aktus ir užsakovės poreikius atitinkančios ŠVOK sistemos. Pritartina ieškovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirminėje sąmatoje buvo numatyta ŠVOK sistema įrengiant vandeninius šildytuvus – šešis kaloriferius (2022 m. gruodžio 1 d. lokalinės sąmatos 42 eilutė), o sutarties vykdymo eigoje užsakovė pakeitė ŠVOK sistemos sprendinius – buvo suprojektuoti dujiniai katilai (2 t., b. l. 78). Iš UAB „SVS Technika“ atlikto darbų akto matyti, kad buvo montuojami dujiniai katilai (4 t., b. l. 50). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė dėl ŠVOK darbų sudarė ne pakeičiančią sutartį, o naują sutartį, kuri nuo pirminio užsakovės ir rangovės susitarimo skyrėsi iš esmės. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo įrodytos CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, yra pagrįsti. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 64 015,89 Eur nuostolių sumą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

107.                      Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų.

108.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą ir iš esmės teisingai nusprendė dėl to, kad yra pagrindas laikyti, jog už rangos sutarties nutraukimą yra atsakingos abi šalys, taip pat padarė pagrįstas išvadas dėl papildomų darbų pagal sutartį ir nuostolių už netinkamą sutarties vykdymą (ne)priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tam tikras faktines aplinkybes, lėmusias iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti skolos už metalo konstrukcijų darbus, atitinkamai nepagrįstai pripažino negaliojančiu darbų priėmimo–perdavimo aktą (2022 m. gruodžio 23 d. pažymos Nr. 7 apie atliktus darbus dalį dėl darbų, susijusių su metalo konstrukcijų gamyba). Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ŠVOK sprendiniai nesikeitė, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias pakeičiančią sutartį ir jas aiškinančią teismų praktiką, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovo 64 015,89 Eur nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas turėdamas pareigą nenustatė nuostolių dydžio, kurio atsakovė negalėjo įrodyti (už metalo konstrukcijų plovimą).

109.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atlikus bylos šalims priklausančių sumų įskaitymą, spręstina, kad iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 130 284,38 Eur pagal ginčo rangos sutartį (žr. šios nutarties 81 punktą) ir 916,87 Eur delspinigių.

110.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

111.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

112.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

113.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad ieškovas patyrė 48 744,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 36 563,31 Eur.

114.                      Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas priteisti 186 532,24 Eur; teisėjų kolegija nustatė, kad priteistina suma pirmojoje instancijoje turėjo sudaryti bendrą 131 201,25 Eur (130 284,38 Eur + 916,87 Eur) sumą, taigi turėjo būti patenkinta 70 proc. ieškinio. Atitinkamai, ieškovas įgijo teisę į 37 120,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (48 744,03 Eur  0,70).

115.                      Patikslintu priešieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 273 887,69 Eur, buvo patenkinta 12 513 Eur priešieškinio (5 proc.), taigi atsakovė įgijo teisę į 1 828,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (36 563,31 Eur  0,05).

116.                      Atlikus šių priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 35 292,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

117.                      Atsakovės UAB „Vokės 24“ apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas visa apimtimi (apeliaciniu skundu ginčijama suma – 281 114,98 Eur, patenkinta apeliacinio skundo dalis  – 1 100 Eur). Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurio ginčo suma yra 152 208,83 Eur; teisėjų kolegija priteisė ieškovui papildomai 46 463,83 Eur ir tenkino apeliacinį skundą, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista 64 015,89 Eur nuostolių atlyginimo suma, taigi buvo patenkinta 73 proc. apeliacinio skundo.

118.                      Ieškovas už apeliacinio skundo surašymą patyrė 3 630 Eur, o už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – 2 420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat sumokėjo 2 228 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi buvo patenkinta 73 proc. apeliacinio skundo, ieškovui priteistina 6 696,34 Eur (2 228  0,73 + 3 630 Eur  0,73 + 2 420 Eur).

119.                      Atmetus atsakovės UAB „Vokės 24“ apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą nėra priteisiamos. Atsakovė patyrė 3 326,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą; atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 898,26 Eur (3 326,90 Eur  0,27).

120.                      Atlikus šių priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 5 798,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atlikus patenkintų piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, priteisti ieškovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokės 24“ (juridinio asmens kodas 305764108) 131 201,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 25 ct) skolą, 8 (aštuonių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (131 201,25 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 292,65 Eu (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pripažinti negaliojančiais rangovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginota“ vienašališkai pasirašytus 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų akto dalį dėl projektavimo darbų, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą.

Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.“

Atlikus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, priteisti ieškovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokės 24“ (juridinio asmens kodas 305764108) 5 798,08 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 8 ct).

Teisėjai                                                                                Asta Radzevičienė

                                                                                        Neringa Švedienė

                                                                                        Vigintas Višinskis