Baudžiamoji byla Nr. 1-3139-634/2012

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00316-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymu,

n u s t a t ė :

E. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, t. y. 2012 m. balandžio 10 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino V. A. bei jos nepilnamečiui sūnui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), su jais susidoroti sakydamas, kad „užmuš“, „papjaus“, „sūnų pats padarė, pats ir užmuš“, bei nuėjęs į virtuvę ir paėmęs kulinarinį kirvį grasino nužudyti, V. A. išbėgus į laiptinės aikštelę, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su kirviu rankose išsivijo paskui V. A. į laiptinę sakydamas, kad „užmuš“, „papjaus“, tai yra naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę prievartą, kurią jie suvokė kaip realų pavojų gyvybei bei sveikatai, taip sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. A. susituokęs ir kartu gyvena apie 20 metų žmonai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu augino nepilnametį sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus turi neįgalumą. Su sūnumi bendrauja, tačiau dėl sūnaus ligos santykiai nėra geri, kartais bendrauja gerai, kartais pasipyksta. Santykiai su žmona V. geri. Žmona taip pat turi neįgalumą, serga. Kai susipyksta su sūnumi, fizinio smurto prieš sūnų nenaudoja, tačiau būna, kad šaukia, garsiai rėkia, tačiau po kelių minučių apsiramina. Būna, kad sūnui pagrasina žodžiais. Su sūnaus liga jam labai sunku susitaikyti, todėl kartais nesusivaldo. Yra tarnavęs Afganistane, 1990 m. gulėjo ligoninėje dėl smegenų aneurizmos, buvo operuotas, tai įvyko dėl padidinto kraujospūdžio bei nuovargio. Su žmona konfliktuoja retai. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio nedirba, todėl negali aprūpinti šeimos finansiškai. Konfliktai šeimoje prasidėjo maždaug prieš dvi savaites, kai žmoną V. parsivežė iš ligoninės. 2012 m. balandžio mėn. 10 d. namo sugrįžo apie 14.00 val., buvo išgėręs du litrus 8 laipsnių stiprumo alaus. Apie 15.00 val. pas juos į namus atvyko iš sūnaus mokyklos socialinė pedagogė. Socialinė pedagogė jam priekaištavo, kad guli, nedirba, neišlaiko šeimos, kad yra blogas vyras ir tėvas. Moteris pradėjo jį auklėti kaip gyventi. Jai išėjus, jis labai susinervino. Žmona pradėjo jam priekaištauti, kad jis tik laukia jos mirties. Jis tuo metu pasiėmė virtuvinį kulinarinį kirvuką ir pasakė, kad „gali padėti“. Rankose kirvį jis palaikė gal tris - keturias sekundes ir padėjo. Žmona puolė į isteriją ir pradėjo jam priekaištauti dėl jų intymių santykių, kad jis tariamai nori užkariauti jai priklausantį butą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žmona V. išbėgo į laiptinę ir įsikibusi į dujų vamzdį pradėjo šaukti. Jis jai pasakė, kad baigtų šaukti, isterikuoti ir eitų į namus. Pats mėgino ją nuo to vamzdžio atkabinti, tačiau žmona nepasidavė. Tuo metu iki jų aikštelės buvo atbėgusi namo bendrijos pirmininkė, kuri pasakė, kad jie baigtų vaidytis ir eitų į namus, jam liepė išeiti į lauką nusiraminti. Jis taip ir padarė, apsirengė ir išėjo į lauką. Į namus sugrįžo gal po kokio pusvalandžio ir vėl atsigulė. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Nei žmonos, nei sūnaus atžvilgiu psichinės prievartos nenaudojo, jos su kirviu po laiptinę nesivaikė. Tik namuose buvo paėmęs kirvį į rankas, tačiau netrukus jį padėjo atgal. Nei sūnaus, nei žmonos nužudyti, užmušti negrasino. Jis konflikto metu labai garsiai šaukė, apie ką konkrečiai neprisimena, nes buvo susinervinęs. Kai susinervina, ne viską prisimena. Dėl įvykio gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti. Nuo žmonos ir sūnaus gyvena atskirai, adresu Lelijų g. (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 45 - 46, 49).

Veiką įrodo ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina:

- 2012-04-10 V. A. protokolas - pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2012-04-10 d., apie 15 val. 30 min, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune ir bendro naudojimo laiptinėje jos sutuoktinis E. A. grasino nužudyti ją bei sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini), grasino kulinariniu kirvuku, sakydamas, kad užmuš (b. l. 2);

- 2012-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtinta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Fotolentelėse užfiksuotas bendro naudojimosi laiptinės bei buto, kur vyko konfliktas vaizdas (b. l. 3 – 4, 5 – 9);

- pranešimas policijai, iš kurio matyti, kad A. 2012-04-10, 15 val. 39 min. telefonu informavo Kauno apskrities VPK Panemunės PK ir informavo, vyras grasina su kirviu (b. l. 10 – 11);

- 2012-04-10 daiktų pateikimo protokolas, foto lentelė prie jo, iš kurių matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 – iojo būrio patrulis T. D. apžiūrai pateikė virtuvinį kirvuką, kuris paimtas iš E. A.. Užfiksuota, kad virtuvinis balto metalo kirvukas yra mediniu kotu, apie 30 cm ilgio (b. l. 12, 13);

- 2012-04-10 Panemunės PK tyrėjo A. K. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuo informuotas Specializuotos pagalbos centras dėl V. A. ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), patirtų grasinimų nužudyti (b. l. 16);

- 2012-04-10 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 – iojo būrio patrulio  T. D. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo informuotas Kauno m. Panemunės PK viršininkas dėl grasinimų nužudyti V. A. ir D. A. (b. l. 18 – 19);

- nukentėjusiosios V. A. parodymai, iš kurių matyti, kad apie 18 metų gyvena kartu su sutuoktiniu E. A., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jai priklausančiame bute. Kartu augina nepilnametį sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis sūnaus D. nekenčia ir daug metų prieš jį vartoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Dėl smurto prieš sūnų jos sutuoktinis buvo svarstomas 2004 m., apie tai buvo informuotos Vaiko teisės. Taip pat dėl smurto prieš sūnų kvietė policijos pareigūnus. 2012 m. balandžio 10 d. sūnus D. buvo pranešęs savo mokyklos auklėtojai dėl tokio tėvo elgesio, po to ji telefonu kalbėjosi su klasės auklėtoja. Tą pačią dieną, apie 15 val. iš sūnaus mokyklos atėjo socialinė pedagogė ir kalbėjosi su sutuoktiniu dėl netinkamo elgesio su D.. Mokyklos darbuotojai išėjus, sutuoktinis iš piktumo tiesiog pašėlo. Jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti, kad užmuš, kad ji negyvens. Grasino, kad užmuš ir namuose buvusiam sūnui D., sakydamas, kad jis jį „padarė, pats jį ir užmuš“. Po to staiga nuėjo į virtuvę ir atsinešęs kulinarinį kirvį, pasakė, kad nėra čia apie ką su ja ir sūnumi kalbėti, bei užsimojo prieš ją kirviu. Išsigandęs tokio tėvo elgesio sūnus nubėgo ir pasislėpė kambaryje, ji išsigandusi išbėgo į laiptinės aikštelę ir pradėjo šaukti. Jų butas pirmame aukšte, vyras su kirviu išbėgo iš paskos ir mėgino sugriebti jai už veido, sakydamas, kad ji nešauktų ir eitų į butą. Ji įsikabino į laiptinės aikštelėje statmenai esantį dujų vamzdį. Vyras buvo prieš ją užsimojęs kirviu ir jai iš nugaros mėgino sugriebti už kaklo, kad ji nešauktų ir grasino nužudyti. Tuo metu iš viršutinio aukšto atbėgo kaimynė N. V. ir pradėjo ant jos sutuoktinio šaukti, kad šis ją paleistų ir pasitrauktų. Sutuoktinis prie kaimynės pasakė, kad vis tiek užmuš ją ir sūnų D.. Kaimynė pasakė, kad jos vyras išeitų į lauką ir nusiramintų. Tada jis išėjo į lauką. Pamačiusi vyrą grįžtant į namus, iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną sutuoktinis prieš sūnų fizinio smurto nenaudojo. Ji su sūnumi bijo, kad vyras jų nenužudytų, tokie grasinimai jau ne pirmi. Gyvendami kartu su E. A. dėl tokio jo elgesio jų atžvilgiu jaučia pastovią baimę, bijo dėl savo sveikatų bei gyvybės, kad sutuoktinis savo grasinimus gali įgyvendinti. Ji su sūnumi dėl pastovių sutuoktinio E. A. veiksmų jaučiasi nukentėję psichologiškai, morališkai. Jai ir sūnui D. yra nustatyti neįgalumai (b. l. 30 - 31, 32 - 33);

- nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2012 m. balandžio mėn. 9 d. tėtis pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis neneša naudos. Prie mamos taip pat pradėjo kabinėtis. Tėtis jam sakė, kad jis sėdi be naudos. Jis tuo metu buvo vienas savo kambaryje. Mama negirdėjo. Tėvui netiko, kad jis per vėlai grįžta namo, nepavalgo. Būdavo, kad trenkdavo jam per galvą su kumščiu. Apie tai jis yra pasakęs mokyklos socialinei darbuotojai. Socialinė darbuotoja buvo atėjusi į namus apie tai pasikalbėti 2012 m. balandžio mėn. 10 d. Tėtis dėl to labai supyko, pradėjo kabinėtis prie mamos, pasakė, kad yra jo tėvas, suteikė gyvybę, gali ir užmušti. Tėtis prieš mamą užsimojo kirvuku, išgelbėjo kaimynė, viskas vyko laiptinėje. Tėtis sakė, kad sės į kalėjimą, o jis negyvens. Jį vadino „debilioku“, „glušu“, „glušpetriu“, „debilu“ ir pan. Mama išsigandusi išbėgo, o jis liko kambaryje. Tėčio grasinimą suprato kaip realų. Prieš jį tėtis kirvuku užsimojęs nebuvo. Ar tėvas buvo neblaivus, nežino. Tėtis labai susinervino dėl, to kad atėjo socialinė darbuotoja. Klausė, kas ją kvietė, dėl to puolė mamą. Jeigu jis padaro kokią smulkmeną, tėvas visada sako, kad sės į kalėjimą, o jis negyvens. Tėvas jam grasina kiekvieną dieną. Mama taip pat girdėjo, kaip tėvas jam grasina. Mama buvo išbėgusi į laiptinę, įvykį matė kaimynė Nijolė. Tėtis jo neatsiprašė, mama iškvietė policiją, kuri atvykusi tėtį išsivežė, paėmė ir kirvuką. Su tėčiu taikytis nenori, tėtis visada atsiprašo, bet savo žodžio nesilaiko. Kas vyko koridoriuje, jis matė per kampą pasislėpęs, kad tėtis buvo suėmęs mamą už kaklo, o kita ranka užsimojęs kirviu. Tėtis mamai sakė, kad sava mirtim ji nemirs. Tėvas jį mušė nuo mažens, kad spalvų neskiria, kad blogai mokosi (b. l. 25);

- liudytojos N. V. parodymai, iš kurių matyti, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaimynę V. A. pažįsta daug metų. Žino, kad kaimynė gyvena su sutuoktiniu E. A. ir nepilnamečiu sūnumi D.. Iš kitų kaimynų yra girdėjusi, kad bute dažnai kyla triukšmas, kartais būna muštynės, dažniausiai smurtauja E. A.. Kiek teko su E. A. kalbėtis, žino, kad jis nedirba nuo Naujų metų. 2012 m. balandžio10 d., apie 15 val. buvo namuose, laiptinėje išgirdo triukšmą, išgirdo, kad kažkas šaukia. Išbėgusi iš buto išgirdo, kad kažkas dejuoja, šaukiasi pagalbos. Nulipo laiptais žemyn. Pirmojo aukšto aikštelėje pamatė kaimynus - V. A. ir jos sutuoktinį E. A., kuris lakstė po laiptinę ir grasino V. A. susidorojimu. Kaimynė V. jai šūktelėjo, kad E. A. turi rankose kirvį ir mėgina smogti. Tuo metu E. A. stovėjo V. už nugaros, tad E. rankų bei kas jose, ji nematė. Girdėjo, kaip kaimynas rėkė, kad nužudys kaimynę V. ir savo sūnų D., šaukė, kad „padės juos abu į vietą“. Kai atbėgo į tą laiptų aikštelę, E. A. greitai pasitraukė prie savo buto durų, lyg norėdamas kažką paslėpti. Ji pradėjo ant kaimyno šaukti, kad jis paliktų kaimynę ir jeigu jam užėjo pyktis, kad eitų į lauką nusiraminti. Matė, kad kaimynas A. visai nesivaldė, šaukė visokias nesąmones ir vis i iš už nugaros pusės mėgino suduoti savo dešinės rankos alkūne kaimynei. Tiksliai grasinimų neprisimena, tačiau atsimena, kad E. A. grasino susidoroti su kaimyne ir kaimynės sūnumi. Po to jis nuėjo į butą, apsirengė ir išėjo į lauką. Kaimynė jai pasakė, kad eina kviesti policijos, tada ji nuėjo į savo butą (b. l. 38 – 39);

- liudytojos L. G. parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba mokykloje socialine pedagoge, dirba su specialiosios mokyklos mokiniais. Bendraudama su mokiniais pastebėjo, kad D. A. dažnai į mokyklą ateina be nuotaikos, nusiminęs, susimąstęs. Iš pokalbio su D. sužinojo, kad namuose jį pastoviai terorizuoja tėvas, kuris, neturėdamas darbo, pyktį išlieja ant sūnaus ir sutuoktinės. 2012 m. balandžio mėn. pastebėjo D. apsiverkusį, tad nusprendė aplankyti jo šeimą, pakalbėti su D. tėvu. D. namuose rado tėvą gulintį lovoje. Pastarasis siekė išvengti pokalbio. Bekalbant, D. mama įspėjo E. baigti nervintis, tad ji suprato, kad D. tėvas E. pradeda pykti, tačiau pokalbį baigė ramiai ir ji išėjo. Sekančią dieną, būdama mokykloje, iš D. sužinojo, kad jai išėjus, D. namuose įvyko konfliktas, buvo iškviesta policija (b. l. 40);

- 2012-04-10 laikino sulaikymo protokolas, patvirtina, kad E. A. 2012-04-10, 15 val. 45 min. laikinai sulaikytas (b. l. 50), paleistas 2012-04-12, 15 val. 30 min. (b. l. 53);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis E. A. grasino V. A. bei nepilnamečiui sūnui D. A. su jais susidoroti, grasino V. A. ją nužudyti, naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę prievartą, kurią jie suvokė kaip realų pavojų gyvybei bei sveikatai, sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neregistruotas.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 66), jam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis, kadangi ji atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant būti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 23 val. iki 06 val., įpareigojant per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-04-10 iki 2012-04-12 (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. virtuvinį kirvuką, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK (b. l. 15), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai V. A., o kompaktinėje plokštelėje esantį nepilnamečio liudytojo D. A. apklausos vaizdo įrašą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00316-12, palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno m. apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                              Giedrius Endriukaitis