Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-09][nuasmeninta nutartis byloje][2S-2412-259-2016].docx
Bylos nr.: 2S-2412-259/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lorem 302645369 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
dėl mokėjimo už prastovos laiką
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Pranešėjas (-a) ………………………

Civilinė byla Nr. 2S-2412-259/2016

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00837-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.5.;3.3.2.4.

(S)

 

                           

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1069-314/2016 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti S. K. darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu; priteisti iš UAB „Lorem“ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 160 Eur dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš UAB „Lorem“ vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 160 Eur į mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2016 m. liepos 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš UAB „Lorem“ 2 500 Eur neturtinę žalą; pripažinti ieškovo šioje byloje pridedamus dokumentus neteisėtais; darbo sutartį Nr. 33, sudarytą 2016 m. birželio 10 d., nutraukti nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavęs, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad ieškovas S. K. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lorem“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta, darbo sutarties nutraukimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-893-182/2016). Šioje byloje ir paminėtoje byloje Nr. 2-893-182/2016 ieškovas savo reikalavimus kildina iš neteisėtų atsakovės UAB „Lorem“ veiksmų, vykdant 2016 m. birželio 10 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. 33, faktiniu pagrindu nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes. Paminėtoje byloje taip pat kaip ir šioje atsakove nurodoma UAB „Lorem“, taigi, teismas sprendė, kad ieškinių pagrindas ir šalys yra tie patys. Tai, kad šioje byloje ieškovas pateikdamas teismui ieškinį suformulavo papildomus reikalavimus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškinys nėra tapatus (CPK 185 str.).
  3. Be to, teismas nurodė, kad nors civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi ir yra apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, todėl teismas padarė išvadą, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Atskirajame skunde ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pripažinęs civilines bylas Nr. 2-893-182/2016 ir Nr. 2-1069-314/2016 tapačiomis, nors minėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių pagrindas ir dalykas yra skirtingi. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises dėl to, kad atsakovė, ieškovo darbdavys, pažeidė darbuotojo atleidimo iš darbo įspėjimo terminus, taip darbuotoją nušalino nuo jo darbo pareigų, dirbtinai išgalvojo pravaikštą, pagal kurią darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš užimamų darbo pareigų. Taigi, šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą po to, kai buvo atleistas, ginčydamas neteisėtą darbo sutarties nutraukimą. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 ieškovas kreipėsi į teismą kai darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės dar nebuvo nutraukta. Ieškovas prašė teismo pripažinti 2016 m. birželio 10 d. tarp šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 33 neteisėta, jos tolimesnį vykdymą negalimu, kadangi tokia darbo sutartis yra negaliojanti, ir šiuo pagrindu teismo buvo prašoma darbo sutartį Nr. 33 nutraukti. Taigi, apelianto nuomone, minėtose civilinėse bylose ieškiniais keliami reikalavimai (ieškinio dalykas) yra visiškai skirtingi.
    2. LR CPK 135 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 kaip ieškinio pagrindą ieškovas nurodė tai, kad jam atliekant vairuotojo – ekspeditoriaus darbo funkcijas pagal darbo sutartį Nr. 33 paaiškėjo, kad darbo sutartis galimai yra iš darbdavio pusės neteisėtai sudaryta ir vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad ginčų nagrinėjimas dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo teismo sprendimu, yra teismo prerogatyva, ieškovas, po darbo ginčo komisijos sprendimų kreipėsi į teismą, prašydamas darbo sutartį Nr. 33 pripažinti neteisėta ir teismo sprendimu ją nutraukti (DK 297 str.). Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1069-314/2016 ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad darbdavys ieškovą nušalino nuo jo tiesioginių darbo pareigų, kurios buvo sulygtos darbo sutartimi Nr. 33, ir atleido iš užimamų pareigų pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pažeisdamas įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė pripažinti atsakovės iniciatyva darbuotojo nušalinimą nuo darbo, darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu bei priteisti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-07-29) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
    3. Teismui atsisakius priimti ieškinį, apeliantas praras galimybę apginti įstatymu saugomus interesus ir pažeistas teises dėl neteisėto atsakovo, kaip darbdavio, piktnaudžiavimo savo teisine padėtimi, nes bus praleisti įstatyme numatyti terminai kreiptis į teismą. Be to, apeliantas iki šiol niekur nedirba, nes buvo atsakovės atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl kyla grėsmė, jog antstolis, ilgą laiką negaudamas įsiskolinimo dengimui iš piniginių lėšų, imsis priemonių realizuoti apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
  3. Pažymėtina, jog jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  4. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šioje byloje pateiktu ieškiniu bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, pritaria apelianto pozicijai, kad šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 pateiktam ieškiniui, kadangi skiriasi šių ieškinių pagrindas ir dalykas.
  6. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad minėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jo ir darbdavio UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 33 neteisėta, ją nutraukti ir priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Lorem“ 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė iš esmės tuo, kad tuo metu dar jam atliekant vairuotojo – ekspeditoriaus darbo funkcijas pagal minėtą darbo sutartį paaiškėjo, kad darbo sutartis galimai iš darbdavio pusės yra neteisėtai sudaryta ir vykdoma. Pažymėtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi šį ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ši teismo nutartis šiuo metu yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2263-555/2016). Taigi, šiuo metu net nėra pagrindo pripažinti, jog teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-893-182/2016 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Lorem“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta, jos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo (CPK 137 str. 1 d.). Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 pagrindu, prašo teismo pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu bei priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat neturinę žalą, remdamasis aplinkybėmis, kad darbdavys ieškovą nušalino nuo jo tiesioginių darbo pareigų, kurios buvo sulygtos darbo sutartimi Nr. 33, ir atleido jį iš užimamų pareigų, ieškovo nuomone, pažeisdamas įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus. Taigi, ankščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016 nebuvo reiškiami reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pripažinimo neteisėtu, taip pat dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nes tuo metu ieškovas kreipėsi į teismą kai darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės dar nebuvo nutraukta, prašydamas šią darbo sutartį pripažinti neteisėta, jos tolimesnį vykdymą negalimu, kadangi, ieškovo nuomone, darbo sutartis yra negaliojanti, ir šiuo pagrindu teismo buvo prašoma ją nutraukti. Todėl konstatuotina, jog ieškinio dalykas ir pagrindas abiejose minėtose civilinėse bylose nesutampa.
  7. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  8. Remiantis nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, dėl ko be teisėto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                            Arvydas Žibas


Paminėta tekste:
  • DK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK
  • 2-47-314/2017
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • DK 297 str. Ginčai dėl darbo sutarties
  • DK 136 str. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo