Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 373 – 198 / 2011
Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
14.3.16.4; 16.5.6; 121.15; 121.21
Nuorašas
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,
dalyvaujant atsakovo A. J. atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-82/2011 pagal ieškovo UAB „Hertransus“ ieškinį atsakovui A. J. dėl materialinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas, sutikslinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 4 923,36 Lt materialinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo, 0,02 procentus delspinigių, 147,70 Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt už advokato pagalbą ir 743,86 Lt kelionės išlaidų. Nurodė, kad atsakovas pagal 2010-01-05 darbo sutartį nuo 2010-01-05 iki 2010-03-16 dirbo pas ieškovą vairuotoju - ekspeditoriumi. Su atsakovu ieškovas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovui, kurio pagrindinis darbas buvo krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, kelionės metu atsirandančioms išlaidoms buvo avansu ieškovo pervedami pinigai į atsakovo mokėjimo kortelę. Už panaudotas avansu lėšas atsakovas privalėjo atsiskaityti kas mėnesį. Ieškovas atsakovui nuo 2010-01-08 iki 2010-01-30 pervedė avansu 3 345 Lt, o atsakovas atsiskaitė tik už 112,12 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido) ir liko neatsiskaitęs už 3 232,88 Lt. Ieškovas atsakovui nuo 2010-01-31 iki 2010-03-03 pervedė avansu 1 915,28 Lt, o atsakovas atsiskaitė tik už 224,80 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido).
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovo UAB „Hertransus“ naudai 4 923,36 Lt avansu išmokėtų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-06 iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 200 Lt už advokato pagalbą, 147,70 Lt žyminio mokesčio, 547,54 Lt kelionės išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad pagal 2010-01-05 darbo sutartį nuo 2010-01-05 iki 2010-03-16 atsakovas dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi pas ieškovą. Ieškovas ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ieškovas atsakovui kelionių metu atsirandančioms išlaidoms padengti avansu į jo sąskaitą pervesdavo pinigus į atsakovo mokėjimo kortelę, o atsakovas kas mėnesį privalėjo ieškovui atsiskaityti ieškovui už panaudotas lėšas. Ieškovas nuo 2010-01-08 iki 2010-01-30 pervedė avansu 3 345,00 Lt, o atsakovas atsiskaitė tik už 112,12 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido pinigus) ir liko neatsiskaitęs už 3 232,88 Lt. Be to, ieškovas nuo 2010-01-31 iki 2010-03-03 pervedė avansu 1 915,28 Lt, o atsakovas atsiskaitė tik už 224,80 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido pinigus) ir liko neatsiskaitęs už 1 690,48 Lt. Viso atsakovas liko neatsiskaitęs už 4 923,36 Lt. Teismas sprendimą grindė vadovaudamasis DK 253 str. 6 p., 255 str. 3 p., CK 6.37 str., CPK 88 str. ir 96 str. normomis.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, nekonstatavo, kurios faktinės aplinkybės turi reikšmės bylai, nenurodė, koks įstatymas turi būti taikomas, nepateikė jokių argumentų, dėl ko atmetė atsakovo paaiškinimus bei įrodymus. O būtent: teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nenustatė tikrosios 4 923,34 Lt sumos išmokėjimo A. J. paskirties ir teisinio pagrindo. Kadangi atsakovui iš viso komandiruočių užsienyje metu darbdavys perdavė 5 260,26 Lt dydžio sumą, iš kurios 336,92 Lt suma buvo skirta kompensacijai už komandiruočių metu turėtas išlaidas, likusi 4 923,34 Lt suma turėtų būti laikoma teisėtai darbuotojui A. J. išmokėtais dienpinigiais. Tokia išvada darytina tiek iš įstatyminio reguliavimo, tiek iš pačių šalių sutartimis nustatytų taisyklių. UAB „Hertransus“ direktorius 2010-01-08 įsakymu Nr. K.-A0020 ir 2010-02-03 įsakymu Nr. K.-A0054, be įpareigojimo darbuotojui A. J. vykti į užsienio komandiruotes, pavedė įmonės buhalterijai apmokėti A. J. komandiruotėje patirtas išlaidas, numatytas Lietuvos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. Šiame nutarime, be kitų komandiruotėje patirtų išlaidų, numatyta, kad darbuotojų komandiruočių į užsienį metu darbdavys patiria ir dienpinigių išlaidas (Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2.1 punktas). Be to, pagal 2010-01-05 Darbo sutarties 5.6 punktą, šalys susitarė dėl konkretaus dienpinigių dydžio tam tikrose valstybėse, t. y. Belgija - 117 Lt; Italija - 114 Lt; Prancūzija - 117 Lt; Vokietija 118 Lt. Iš šių dokumentų matyti, kad šalys pačios savo susitarimais nustatė, kad darbuotojui A. J. bus mokami dienpinigiai komandiruočių į užsienį metu. Kadangi šalys Darbo sutarties 5.6 punktu nustatė mažesnį dienpinigių dydį kai kuriose valstybėse, todėl UAB „Hertransus“ privalo mokėti darbuotojui atitinkamai didesnio dydžio dienpinigius. Pagal apelianto pateiktą paskaičiavimą, dienpinigiai viso sudarytų net 6 659 Lt už visą užsienio valstybėse komandiruočių metu praleistą laiką, nors iki šios dienos UAB “Hertransus“ yra išmokėjęs tik 4 923,34 Lt.
Apelianto teigimu, vadovaujantis DK 220 str. ir Finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116, darbuotojui teisės aktų nustatyto dydžio dienpinigiai komandiruočių užsienio valstybėse metu turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dienpinigius panaudoja. Be to, darbdavys, mokėdamas darbuotojui dienpinigius, neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas pateiktų darbdaviui dienpinigių panaudojimą pagrindžiančius dokumentus.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai vertino tai, kad 2010-01-05 atsakovas su ieškovu pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, be to, jis buvo supažindintas su vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta, kad darbuotojas privalo sąžiningai dirbti, saugoti ir tausoti įmonės materialų ir piniginį turtą ir už jį pilnai atsakyti, bei buvo supažindintas su UAB „Hertransus“ direktoriaus įsakymu Nr. V2010/02, kuriame buvo numatyta, kad atsakovas privalo avansinę apyskaitą su avanso panaudojimo dokumentais pateikti buhalterijai ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Taip pat prieš išvykstant į komandiruotę atsakovas buvo supažindintas ir su UAB „Hertransus“ direktoriaus 2010-01-08 ir 2010-02-03 įsakymais Nr. K-A0020 ir Nr. K-A0057, kuriuose buvo nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo komandiruočių ataskaitas pateikti iki 2010-02-04 ir iki 2010-03-08. Todėl grįžęs iš komandiruotės atsakovas privalėjo buhalterijai pristatyti komandiruočių metu patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau pagrindė tik dalį išlaidų, t. y. pateikė dokumentus tik 336,92 Lt sumai.
Ieškovo teigimu, atsakovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje sutiko apmokėti už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas ir vykimo į teismo posėdį išlaidas, kas rodo, kad jis pripažino savo kaltę. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovas iki šios dienos su atsakovu neatsiskaitė visiškai (dar likęs skolingas 1 735,66 Lt nuo 4 923,34 Lt sumos). Be to, reikalavimo dėl neišmokėtų dienpinigių teismo posėdyje atsakovas net nereiškė, šis reikalavimas atsirado tik apeliaciniame skunde.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Byloje nustatyta, kad pagal 2010-01-05 darbo sutartį Nr. 514 atsakovas A. J. nuo 2010-01-05 iki 2010-03-16 dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi pas ieškovą UAB „Hertransus“ (b. l. 4-8). 2010-01-05 ieškovas ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 9-10). Ieškovas nuo 2010-01-08 iki 2010-01-30 pervedė avansu 3 345,00 Lt, o atsakovas atsiskaitė už 112,12 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido pinigus) ir liko neatsiskaitęs už 3 232,88 Lt (b. l. 11). Be to, ieškovas nuo 2010-01-31 iki 2010-03-03 pervedė avansu 1 915,28 Lt, o atsakovas atsiskaitė už 224,80 Lt (pateikė dokumentus, kur išleido pinigus) ir liko neatsiskaitęs už 1 690,48 Lt (b. l. 12). Byloje ginčas kilo dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu už 4 923,36 Lt sumą, t. y. nepateikus ieškovui dokumentų, kur išleido ir panaudojo atsakovas jam avansu pervestus pinigus. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad žala ieškovui padaryta atsakovo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 253 str. 6 p., 255 str. 3 p.), o šiuo atveju atsakovas neatsiskaitė ieškovui už panaudotas lėšas. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nenustatė tikrosios 4 923,34 Lt sumos išmokėjimo A. J. paskirties ir teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios darbo sutarties 5.1 punkto matyti, kad šalys susitarė darbuotojui mokėti 1 050 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą. Sutarties 5.6 puntu nustatė, kad komandiruočių metu dienpinigiai bus mokami pagal LR Vyriausybės nustatytas normas, išskyrus Belgijos Karalystę – 117 Lt, Italijos Respubliką – 114 Lt, Prancūzijos Respubliką – 117 Lt, Vokietijos Federacinę Respubliką – 118 Lt. Ieškovo direktorius 2010-01-08 įsakymu Nr. K.-A0020 įsakė įmonės vairuotojui – ekspeditoriui 2010-01-08 – 2010-01-30 vykti į tarnybinę komandiruotę atlikti transporto paslaugas bei nurodė maršrutą (b. l. 72-73). Be to, ieškovo direktorius 2010-02-03 įsakymu Nr. K.-A0054 įsakė įmonės vairuotojui – ekspeditoriui 2010-02-04 – 2010-03-03 vykti į tarnybinę komandiruotę atlikti transporto paslaugas bei nurodė maršrutą (b. l. 74-75). Tarnybinėje komandiruotėje užsienio valstybėse atsakovas buvo: Belgijoje - 6 dienas, Nyderlanduose – 9 dienas, Prancūzijoje – 8 dienas, Italijoje - 14 dienų, Vokietijoje – 5 dienas, Lenkijoje 9 dienas. Darbuotojui A. J. iš viso buvo perduota 5 260,26 Lt pinigų suma, iš kurių 336,92 Lt suma buvo skirta kompensacijai už komandiruočių metu turėtas išlaidas. Pagal DK 220 str. 1 d., darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Dienpinigių normos vykstantiems į užsienio komandiruotes yra nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes“. Šiame nutarime, be kitų užsienio valstybių, yra nustatytos tokio dydžio dienpinigių normos: Belgija – 195 Lt; Nyderlandai – 185 Lt; Prancūzija – 195 Lt; Italija – 190 Lt; Vokietija – 197 Lt; Lenkija – 130 Lt. Atsižvelgdama į DK 220 str., LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimą Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“, minėtą ministro įsakymą bei į tai, kad pačios šalys savo susitarimais nustatė, jog darbuotojui komandiruočių užsienyje metu bus kompensuojamos patirtos išlaidos bei mokami dienpinigiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju darbuotojui, vykusiam į užsienio komandiruotes, yra privaloma kompensuoti išlaidas, patirtas komandiruotės metu, bei mokėti Vyriausybės nustatytą dienpinigių normą. Pažymėtina, kad šalys Darbo sutarties 5.6 punktu susitarė net dėl mažesnio dienpinigių dydžio kai kuriose valstybėse, nei nustatyta minėtu Vyriausybės nutarimu dėl dienpinigių normos. Atsakovui A. J. išmokėta ginčo suma neviršija Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nustatytų normų. Todėl atsakovo komandiruotės metu iš darbdavio gauta 4 923,36 Lt suma laikytina darbdavio sumokėtais dienpinigiais. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, darbuotojui teisės aktų nustatyto dydžio dienpinigiai komandiruočių užsienio valstybėse metu turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dienpinigius panaudoja. Be to, darbdavys, mokėdamas darbuotojui dienpinigius, neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas pateiktų darbdaviui dienpinigių panaudojimą pagrindžiančius dokumentus t. y. priešingai, nei teigia ieškovas, dienpinigių nereikia patvirtinti įrodymais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-449/2009).
Pažymėtina, kad darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 str.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos aspektu konstatuotina, kad darbdavys, komandiruodamas vairuotoją – ekspeditorių į užsienį, iš anksto žinojo, kad šis darbuotojas dėl darbo funkcijų vykdymo neišvengiamai turės papildomų išlaidų. Šiuo atveju darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas ir yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę.
Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 148 Lt žyminis mokestis (b. l. 152), 1550 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 112-113, 131-132, 166-167). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro – 21 Lt (b. l. 2, 157). Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato pagalbos išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 dalis, 98 str. 1, 3 d.). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Hertransus“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Hertransus“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1 698 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 21,00 Lt (dvidešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Utenos rajono apylinkės teismui.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Birutė Jonaitienė
Laimutė Sankauskaitė