Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1771-524/2013
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09958-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija 116.8
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 27d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-505-618/2013 pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui M. I. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos priteisimo,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-31 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir tenkino atsakovo priešieškinį: atsakovui iš ieškovės priteisė 28 595,62 Lt dydžio kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-17 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Ieškovė teismui pateikė prašymą išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis per ketverius metus. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 650 Lt vidutiniškai, kiekvieną mėnesį sumoka po 500 Lt bankui „Swedbank“, AB, pagal 2013-03-07 kredito sutartį. Vienintelis jos turimas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Atsakovas kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus. Šiuo metu iš jos gaunamų pajamų ½ dalis yra nuskaičiuojama skolai padengti. Ši suma yra per didelė. Ieškovė galėtų mokėti po 595,75 Lt per mėnesį ketverius metus ir taip padengti skolą atsakovui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-05 nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1 917,52 Lt, santaupų bankuose neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui „Swedbank“, AB, pagal 2013-03-07 kredito sutartį ir kiekvieną mėnesį bankui sumoka po 500 Lt, ieškovės gaunamos pajamos yra pastovios, jos nesumažėjo nei po kredito sutarties sudarymo, nei po teismo sprendimo priėmimo, nuo 2013-03-20 asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui. Teismas, vertindamas ieškovės finansinę padėtį, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė kreditą iš banko pasiėmė po teismo sprendimo priėmimo, todėl, teismo nuomone, ieškovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes tinkamai vykdyti visus sutartinius įsipareigojimus. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovės sunkią finansinę padėtį, ieškovė teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ilgas ieškovės prašomas teismo sprendimo vykdymo terminas ne tik neužtikrintų teisėtų atsakovo interesų įgyvendinimo, bet iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą bei suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovei.
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai aplinkybę, jog ieškovės pajamos yra pastovios, įvertino ne jos naudai. Taip pat teismas netinkamai įvertino ir aplinkybę, kad ji paėmė būsto paskolą jau po teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovei perkant butą teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs ir vykdytinas, sprendimą ieškovė buvo apskundusi. Viltis, kad sprendimas bus pakeistas, buvo pakankama. Pirkti butą ieškovei buvo būtina, nes ji neturėjo, kur gyventi, o nuomotis yra per brangu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, o atsakovas finansinių sunkumų neturi ir tokių įrodymų nepateikė, nežinia, iš kokių pajamų yra įsigijęs namą, dirba užsienyje ir, pareiškėjos žiniomis, uždirba labai gerai.
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgė į abiejų šalių teisėtus interesus. Apeliantės argumentas, kad nekilnojamąjį turtą ji privalėjo pirkti, yra nepagrįstas, nes ji dar bylos nagrinėjimo metu galėjo susirasti gyvenamąją vietą (išsinuomoti būstą, apsistoti pas giminaičius ir pan.), kaip būtų pasielgęs bet kuris sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo. Tai, kad vos po to, kai teismas priėmė sprendimą, apeliantė įsigijo butą ir iššvaistė turimas pinigines lėšas, patvirtina apeliantės nesąžiningumą ir siekį išvengti tinkamo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu ne tik neturi kitos gyvenamosios vietos, kuri jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise, bet ir negali planuoti jos įsigyti, nes teismo priteistos sumos sumokėjimą ieškovė tyčia vilkina. Ieškovei mažiau kaip prieš metus laiko pardavus iš varžytynių atsakovui priklausiusį butą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pervesta 44 482,97 Lt suma. Apie šios sumos panaudojimą ieškovė nepateikė jokių duomenų. Manytina, šiomis lėšomis ji disponuoja tenkindama savo asmeninius poreikius. Apeliantė elgiasi nesąžiningai savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo motyvuodama gera atsakovo turtine padėtimi. Aplinkybė, kad atsakovas sunkiai dirba tam, kad finansiškai aprūpintų save, negali būti teisėtas ir pagrįstas pagrindas suvaržyti jo teisėtus interesus ir lūkesčius gauti teismo priteistą kompensaciją. Ieškovė nesiūlo prievolės įvykdymo užtikrinimo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje byloje priimto sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu.
Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 28 595,62 Lt kompensaciją konstatavęs, kad ieškovei atiteko daugiau lėšų, negu priklausytų. Nėra ginčo, kad ieškovei buvo pervesta 44 482,97 Lt iš sumos, likusios pardavus šalių bendrą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kur panaudojo faktiškai gautus pinigus, kurių dalį (28 595,62 Lt) iš esmės gavo nepagrįstai, todėl teismas ją priteisė atsakovui.
Teismas sutinka su aplinkybės, kad ieškovė jau po teismo sprendimo priėmimo paėmė paskolą ir įsigijo būstą, įvertinimu. Ieškovė privalėjo būti atidi ir rūpestinga, įvertinti ir nepalankaus jai teismo sprendimo įsiteisėjimo galimybę. Santuokos nutraukimo byloje dalytino turto vertė sudarė apie 350 000 Lt, turtas buvo padalytas lygiomis dalimis, be savo teiginių, apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė (CPK 178 str.).
Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vidutinė buto rinkos vertė yra 86 100 Lt. Paskolos sutarties sudarymo metu jau galiojo Lietuvos Banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatai, pagal kurių 9 punktą kreditų, skirtų nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę. Taigi ieškovė bet kokiu atveju privalėjo dalį kainos sumokėti iš savo lėšų. Atsakovė nenurodė, už kokią kainą įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir kokią kainos dalį sumokėjo savo lėšomis. Turint omeny minėtą aplinkybę, kad atsakovė nepagrindė jai pervestų 44 482,97 Lt panaudojimo, yra pagrindas išvadai, kad iš šių lėšų buvo sumokėta dalis įsigyjamo buto kainos arba ieškovė slepia tikrąsias savo pajamas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad žinodama apie teismo sprendimą dėl kompensacijos iš jos priteisimo atsakovui, ji, būdama sąžininga, rūpestinga ir atidi, privalėjo įvertinti šią aplinkybę, nors pats sprendimas dar ir nebuvo įsiteisėjęs. Be to, neturėdama pakankamai lėšų visoms savo piniginėms prievolėms įvykdyti, ieškovė galėjo spręsti dėl gyvenamosios patalpos nuomos arba pigesnio (pvz. vieno kambario) buto pirkimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė egzistuojant įstatyme nustatytus pagrindus priimto teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui (CPK 284 str. 1 d.), tenkinus ieškovės prašymą sprendimo įvykdymas būtų atidėtas atsakovo sąskaita ir iš esmės pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 7 d., 17 str.). Pažymėtina, kad operatyvus teismo sprendimo įvykdymas yra sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erika Misiūnienė