Civilinė byla Nr. e2A-589-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01053-2014-2.

              Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daikaras” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1261-658/2015 pagal ieškovo – uždarosios akcinės bendrovės „Daikaras”, ieškinį atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyriui, dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sąlygų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Daikaras“ prašė pripažinti atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Oro kondicionierių pirkimas” (toliau – Pirkimas) Pirkimo sąlygų 2.4 (2014-10-24 konkurso sąlygų patikslinimas), 2.6, 3.3 punktus ir 2014 m. spalio 24 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimo 2 punktą dėl sieninių vidinių blokų, neteisėtais.

Ieškinys grindžiamas tokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais:

Konkurso sąlygų 2.4 punkto (2014-10-24 d. patikslintas) reikalavimas kad „šaldymo įranga turi būti inverter tipo ir sertifikuota gamintojo arba <...> neteisėtas, o 2.6 punkto reikalavimas dėl papildomų kondensato siurblių, 3.3 punkto reikalavimas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atitikti nustatytus reikalavimus, bei sąlygų paaiškinimas (2014-10-24) dėl to, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai, yra pertekliniai ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir 25 straipsnio 2 dalį.

Dėl konkurso sąlygų 2.4 punkto

Ieškovas įsitikinęs, kad, konkurso sąlygų 2.4 punkto reikalavimas pateikti šaldymo įrangos gamintojo sertifikavimo dokumentus, nepagrįstas, nes nei vienas oro kondicionavimo sistemų gamintojas Europos Sąjungoje nėra akredituotas ar notifikuotas sertifikuoti oro kondicionavimo įrangą. Perkančioji organizacija nepagrįstai tapatina sąvokas „deklaruoti“ ir „sertifikuoti“. Sertifikuoti gaminius gali tik akredituota įstaiga/institucija/laboratorija (to negali pats gamintojas, jei jis nėra akredituotas atlikti tam tikrų gaminių sertifikavimą), o deklaruoti gali bet kuri įmonė apie jos gaminių atitikimą tam tikriems standartams, tačiau toks deklaravimas turi būti įrodytas.

Dėl konkurso sąlygų 2.6 punkto bei reikalavimo dėl vidinių blokų pobūdžio

Pirkimo sąlygų 2.6 punkto nuostata, pagal kurią administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), kiekvienam kondicionieriui reikia papildomai įtraukti po vieną kondensato siurblį, ieškovo įsitikinimu, keistina, nes neatitinka faktinės patalpų situacijos – paminėtose patalpose reikalaujamų papildomų kondensato siurblių nereikia.

Ieškovo įsitikinimu, atsakovai netinkamai pasirinko sieninio tipo kondicionierius, nes apžiūrėjus buvo nustatyta, kad trijuose kabinetuose sienų, ant kurių būtų kabinama paminėta įranga, plotis tik 68 cm. Jis per mažas, kad pakabinti ilgesnius kondicionierius, o tokie yra, ieškovo įsitikinimu, visi sertifikuoti oro kondicionieriai, todėl atsakovas turėtų rinktis ne tik sieninius, bet ir grindinius ir/ar kasetinius kondicionierius.

Dėl konkurso sąlygų 3.3 punkto

Konkurso sąlygų 3.3 punkte nustatyta, kad, „jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių pirkimo sąlygų 1-os lentelės 3.1.1 punkte ir 2-os lentelės 3.1.2 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šiose sąlygose 3-ios lentelės 3.13, 3.1.4 ir 3.1.5 punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu“. Ieškovo įsitikinimu tai perteklinis reikalavimas, nes teikiant pasiūlymą ūkio subjektų grupei, pakanka, kad teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse turėtų ir būtų atestuotas VĮ statybos produkcijos sertifikavimo centre bent vienas iš ūkio subjektų, nebūtinai visi grupės dalyviai, nes taip konkurse gali dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie turi teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse, nors pirkimo objektas yra kondicionierių, o ne statybos rangos darbų pirkimas. Pirkimo sąlygų 3.3 punkte nustatyta, kad, jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių pirkimo sąlygų 1 lentelės 3.1.1 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (reikalavimas turėti teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityje) turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu bylą dėl ieškinio reikalavimų pripažinti konkurso sąlygų 3.3 bei 2.6 punktus neteisėtais nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl konkurso sąlygų 3.3 bei 2.6 punktų

Teismas nusprendė, kad ieškovas praleido VPĮ 94straiopsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 5-ių darbo dienų (supaprastintiems pirkimams taikytinas terminas) terminą pateikti pretenziją dėl konkurso sąlygų 3.3 ir 2.6 punktų ginčyti, todėl atsakovas turėjo pagrindą pretenzijos reikalavimų dėl paminėtų punktų nenagrinėti. Teismas nustatė, kad konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2014 m. spalio 20 d. Ginčijami 2.6 ir 3.3 punktai nebuvo keisti, modifikuoti, todėl penkių darbo dienų terminas šioms sąlygoms ginčyti skaičiuotinas nuo 2014 m. spalio 20 d., ir paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2014 m. spalio 27 d. Pretenziją ieškovas pateikė 2014 m. spalio 31 d., praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apdarė išvadą, kad ginčijamos sąlygos ieškovui buvo žinomos nuo pat paskelbimo dienos. Ieškovo teiginį, kad tik susipažinęs su patalpomis nusprendė dėl perteklinių ginčo sąlygų ir nuo to momento atsirado teisė ginčyti paminėtas sąlygas, teismas atmetė kaip nepagrįstas, nes ieškovas nenurodė kaip 3.3 punkto kvalifikacinis reikalavimas dėl ūkio subjektams atitikimo nustatytiems reikalavimams – teisės vykdyti konkrečius darbus turėjimo, susijęs su patalpų apžiūra. Ieškovas termino paduoti pretenziją dėl sąlygų 2.6 punkto taip pat siejo su patalpų apžiūros laiku (2014-12-29) – sužinojimo apie pažeidimo momentu, tačiau teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių buvo nuspręsta apie perteklinį sąlygų reikalavimą dėl papildomų kondensato siurblių. Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų bei pretenzijos turinio teismas sprendė, kad, apžiūrėjus objektą, ieškovui iš esmės paaiškėjo tik aplinkybė, susijusi su kabinetų 408, 305 ir 304 sienos pločiu, kuris sudaro 68 cm. Kitokios aplinkybės nebuvo konstatuotos.

Teismas sprendė, kad ieškovo teiginių, kad jis apie perteklines konkurso sąlygas sužinojo ne susipažinęs su konkurso sąlygomis, o tik pažiūrėjęs atsakovo patalpa pripažinti įrodytais nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad tiekėjai turi pareigą ginti pažeistus interesus operatyviai, nepažeidžiant kitų tiekėjų ir visuomenės interesų, nesuabsoliutinant vieno tiekėjo interesų gynybos. Tam ir nustatytos viešojo pirkimo procedūros. Tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku ginti savo interesus. Konstatavęs ikiteisminės ginčo ne teisme sprendimo procedūros pažeidimą – praleistą terminą pretenzijai paduoti dėl sąlygų 2.6 ir 3.3 punktų nuostatų, teismas dėl šios ieškinio dalies bylą nutraukė (CPK 293 str. 2 p.).

Dėl oro kondicionierių tipo

Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. patikslino konkurso sąlygas, nustatydama, kad kondicionierių vidiniai blokai turi būti sieniniai. Kadangi ieškovas apžiūrėjo patalpas, kuriose turės būti montuojami kondicionieriai tik 2014 m. spalio 29 d, ir tik apžiūros metu turėjo galimybę išmatuoti patalpų sienas, nustatyti, kad trijų patalpų sienos yra 68 cm pločio, t. y. siauresnės nei kitų, teismas sprendė, kad nuo šio momento ieškovui atsirado pagrindas ginčyti sąlygas dėl to, kad atsakovo patalpų sienos yra per siauros sieninio tipo kondicionieriams montuoti.

Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovo perkami sieniniai kondicionieriai netinkami montuoti patalpose ant sienų dėl per siaurų tarpų tarp langų. Teismas pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai geriausiai žinomi jos poreikiai, todėl ji pati turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos įsitikinimu, yra būtini. Tokie reikalavimai turi būti nustatyti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikantis šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (VPĮ 25 str. 8 d.).

Ieškovas teigė, kad visų žinomų sertifikuotų gamintojų sieninio tipo oro kondicionieriai yra didesni, todėl netinkami montuoti atsakovo patalpų 408, 305 ir 304 kabinetuose ant sienų, kurių plotis yra tik 68 cm, dublike pažymėdamas, kad taip (pakabinus didesnius kondicionierius) bus sudarkytas estetinis vaizdas, pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindiniai projektavimo principai, protingumo principas ir estetikos reikalavimai. Iš tokių teiginių teismas padarė išvadą, kad ieškovas neteigė, kad ant paminėto pločio sienų nėra technines galimybes sumontuoti atsakovo perkamus kondicionierius, o atsakovas įvertino galimybę montuoti didesnius nei 68 cm oro kondicionierius paminėtuose kabinetuose, nes daugumos kondicionierių ilgis yra 78-80 cm, ir langas bus uždegtas tik 5-6 cm. Tos, atsakovo įsitikinimu, estetinis vaizdas jį tenkina.

Nors ieškovas vėliau teismui pateiktame papildomame rašytiniame paaiškinime siekė įrodyti, kad ant 68 cm sienos techniškai neįmanoma pakabinti vidinio oro kondicionieriaus bloko, tai grįsdamas gamintojo Daikin R410A Split Series dviejų modelių montavimo instrukcija, tačiau šiuo įrodymu nesirėmė, konstatavęs, kad tik iš vieno gamintojo (Daikin R410A Split Series) dviejų modelių kondicionierių montavimo instrukcijos negalima spręsti apie kitų rinkoje esančių gamintojų ir kitų, kad ir to paties gamintojo, tačiau skirtingų modelių kondicionierių tvirtinimo charakteristikų, teigiant, kad nėra techninių galimybių montuoti oro kondicionierių ant paminėto pločio sienų. Be to, ieškovo pateiktoje instrukcijoje nurodytos sąlygos (pvz., kad nekristų tiesioginiai saulės spinduliai) gali būti pasiektos nesudėtingais techniniais sprendimais, o subjektyvus faktorius – estetinis vaizdas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad sieninio tipo kondicionierių įrengimas atsakovo patalpose neįmanomas.

Argumentų, kad sumontavus ilgesnius kondicionierius bus pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindiniai projektavimo principai, ieškovas neįrodė: nenurodė, kokie imperatyvūs gaisrinės saugos ar projektavimo reikalavimai būtų pažeisti, sumontavus oro kondicionierius ant sienų ginčo patalpose (3-se kabinetuose). Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 165 punkte nustatyta, kad vėdinimo įrenginiai turi būti įrengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad kondicionieriaus sieninio bloko sumontavimas ant 10-12 cm siauresnės sienos nei pats kondicionieriaus blokas, pažeistų kokius nors gamintojo nustatytus gaminio įrengimo reikalavimus ar kitus teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 38.2 punkte nustatyta, kad „statinio inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų saugios naudoti ir nesukeltų gaisro“. Pagal ieškovo pateiktą kondicionierių montavimo instrukciją, gamintojas yra nurodęs nemontuoti oro kondicionieriaus tokiose vietose, kur kylą degiųjų dujų nuotėkio pavojus, nes dėl dujų, susikaupusių prie oro kondicionieriaus įvykus nuotėkiui, gali kilti gaisras. Nagrinėjamoje byloje negalimumas sumontuoti sieninių kondicionierių blokų nėra grindžiamas degiųjų dujų nuotėkio pavojumi. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, kuriomis taip pat remiasi ieškovas, neteko galios nuo 2012 m. gegužės 1 dienos ir yra neaktualios.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepasisakė dėl galimybės kondicionieriaus bloką kabinti ant kitų patalpų sienų (pirkimo dokumentuose nėra konkrečiai nurodytos vietos, kuriose turės būti montuojami kondicionierių blokai).

Ieškovo argumentus, kad reikalavimas siūlyti būtinai sieninius kondicionierius nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją (nes yra tiekėjų, galinčių siūlyti kitokio tipo kondicionierius), teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija reikalavimą, kad kondicionierių blokai būtų sieniniai, grindė tuo, kad tokio tipo oro kondicionieriai yra tinkamiausi, nes kiti turi esminių trūkumų: kasetiniai oro kondicionieriai gali būti montuojami tik tose patalpose, kuriose yra įrengtos pakabinamos lubos, o tarpas tarp pakabinamų lubų ir perdangos turi būti ne mažesnis nei 30 cm. Dalyje patalpų, kuriose planuojama montuoti oro kondicionierius, pakabinamų lubų nėra iš viso, o tose patalpose, kuriose pakabinamos lubos yra, tarpas tarp lubų ir perdangos yra tik 19 cm. Lubiniai kondicionieriai skirti didesnio ploto nei atsakovo patalpoms vėsinti. Teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas montuoti sieninius kondicionierius yra logiškas ir racionalus, nes tokį pasirinkimą nulėmė patalpų plotas. Sumontavus grindinius oro kondicionierius mažose patalpose sumažės ir kabineto plotas, erdvė, skirta baldams bei kitam inventoriui, skirtam darbo funkcijoms atlikti.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovo ginčijamos sąlygos nėra diskriminacinės ar neproporcingai ribojančios konkurenciją.

Dėl konkurso sąlygų 2.4 punkto

Pirkimo sąlygų 2.4 punkte buvo nustatyta, kad šaldymo įranga turi būti inverter tipo, ir turėti EuroVentus sertifikatus. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. patikslino konkurso sąlygų 2.4 punktą, nustatydama, kad „šaldymo įranga turi būti inverter tipo, ir sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos.“ Taip perkančioji organizacija atsisakė reikalavimo, kad kondicionieriai turėtų būtent EuroVentus sertifikatą, nustačiusi, kad siūloma įranga turi būti sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos.

Teismas, atmetė ieškovo argumentus, kad oro kondicionavimo sistemų gamintojai Europos Sąjungoje nėra akredituoti ar notifikuoti sertifikuoti kondicionavimo įrangą, ir gamintojo, kaip suinteresuoto asmens, sertifikavimas nepatikimas. Nesirėmėm ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 3K-3-119/2011, priimta byloje dėl kitokių faktinių aplinkybių (šioje byloje pasisakyta dėl viešųjų pirkimų dalyvio, kuris pats yra gamintojas. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl būsimų gaminių – nepagamintų oro kondicionierių techninių dokumentų  įrodomosios reikšmės.

Teismas ginčui taikė VPĮ 25 straipsnio 7 dalį, iš kurio sprendžiama, kad produkto (gaminio) techninėms savybėms patvirtinti tinkama priemone gali būti ir gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Atitikties sertifikatas – tai dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad produktas, procesas, paslauga ar vadybos sistema atitinka teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus (Atitikties įvertinimo įstatymo 2 str. 7 d.). Atitikties vertinimas – tai procesas, kurio metu nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, sistema, asmuo arba į staiga atitinka nustatytus reikalavimus. Atitikties įvertinimo procedūros turi būti atliktos prieš naujam gaminiui patenkant į Europos Sąjungos rinką. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyta teisė gamintojui arba jo įgaliotam atstovui gaminius žymėti CE ženklu (Reglamento 30 str. 1 d.). Ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, gamintojas nurodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems atitinkamuose derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriuose įtvirtinamos nuostatos dėl žymėjimo šiuo ženklu, nustatytiems reikalavimams. Ženklas CE yra vienintelis ženklas, nurodantis gaminio atitiktį susijusių derinamųjų Bendrijos teisės aktų, kuriuose numatomas žymėjimas šiuo ženklu, taikomiems reikalavimams (Reglamento 30 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi Europos Sąjungos teisė suteikia gamintojui teisę gaminį pažymėti ženklu CE, o tuo pačiu patvirtinti, kad produktas, prieš jį pateikiant į rinką, buvo įvertintas ir atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 2.4 punkte vartodama terminą „sertifikuota gamintojo“ turėjo omenyje būtent CE ženklinimą, patvirtina ir jos pateiktas atsakymas į ieškovo pretenziją. Nors teismas pripažįsta, kad pateiktame kontekste vartojamas žodžių junginys „sertifikuota gamintojo“ nėra preciziškai tiksliai suformuluotas, nesudaro pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygą negaliojančia, o jeigu pirkimo objekto kokybę patvirtinančiu įrodymu liktų vien tik sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas, tokia sąlyga reikštų neproporcingai aukštą ir objektyvia būtinybe nepagrįstą produkto kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams pagrindimą. Įvertintų faktinių bylos aplinkybių bei ginčui aktualių teisės normų pagrindu, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl konkurso sąlygų 2.4 punkto neteisėtumo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Daikaras“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybė, jog su patalpomis, kuriose bus montuojami kondicionieriai, ieškovas turėjo galimybę susipažinti tik 2014 m. spalio 29 d., neturi įtakos terminui pareikšti pretenziją dėl konkurso sąlygų 3.3 ir 2.6 punktų.

Pirma, atsakovas kontaktinį asmenį, su kuriuo galima suderinti patalpų apžiūros datą, nurodė tik 2014 m. spalio 24 d. 9 val. per CVP IS. Antra, tik apžiūrėjęs patalpas ieškovas nustatė, kad kondensato siurbliai (Pirkimo sąlygų 2.6 p.) nereikalingi, todėl reikalavimas dėl siurblių perteklinis. Kondensato siurbliai – tai papildomai komplektuojami kondensato šalinimo įrenginiai, kurie reikalingi ir montuojami tuomet, kai nėra galimybės kondensatą šalinti savaiminio nubėgimo būdu. Atsakovo patalpose yra galimybė kondensatą pašalinti savaiminio nubėgimo būdu.

2. Gindamas viešą interesą, apimantį ir interesą teisėtais ir esminius principus atitinkančiais pirkimais, viešųjų pirkimų bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir peržengti ieškinio reikalavimus. Gindamas viešąjį interesą teismas turėjo vertinti visų ieškovo ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumą.

3. Perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti reikalavimus pirkimo objektui nėra absoliuti, nes būtina laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), draudimo dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 25 str.), laikytis perkamo objekto apibūdinimo taisyklių. Perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visu galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (VPĮ 25 str. 8 d.). Pernelyg aukšti ar specifiniai reikalavimai pirkimo objektui teisėti ir neteisėtai neapriboja konkurencijos (VPĮ 25 str. 2 d.) tik tuomet, kai pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), tačiau perkančioji organizacija tokio pagrindimo 2014 m. spalio 24 d. Pirkimo sąlygų patikslinimui, kai buvo numatyta, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai, nepateikė, o teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo argumentais, nesant atsakovo pateiktų projektų, techninių sprendimų dėl kondicionierių montavimo, nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad sieninių kondicionierių montavimas pažeidžia statybą ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (Statybos įstatymo nuostatas, statybos techninį reglamentą 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Bendrąsias priešgaisrinėmis saugos taisykles). Apžiūrėjus atsakovo patalpas nustatyta, kad tarpas tarp langų per mažas sieniniams kondicionieriams. Tai, kad negalima montuoti sieninių kondicionierių, jis (apeliantas) įrodinėjo Daikin R410A Split Series dviejų modelių kondicionierių montavimo instrukcija, tačiau ja teismas nepagrįstai nesivadovavo, nors byloje nebuvo kitų kondicionierių tipų (kitų gamintojų) montavimo instrukcijų.

4. Perkančioji organizacija privalo įtvirtinti ir visus privalomas minimalias reikalavimus, kurie taikomi perkamų prekių ar paslaugų grupei pagal galiojančius teisės aktus, o jų neįtvirtinus jie turi būti laikomi įtvirtintais. Aktualūs Europos Sąjungos tiesioginio taikymo teisės aktai, kurie nebuvo nurodyti pirkimo sąlygose, yra 626/201 l/ES su 30/2010/ES ir 206/2012/ES su 125/2009/EB (jais nustatomi minimalūs oro kondicionierių ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai).

5. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo rašytinius paaiškinimus, įrodančius, kad gali būti montuojami kasetiniai kondicionieriai po lubomis (pakanka 19-21 cm tarpo tarp pakabinamų lubų ir perdangos).

6. Pirkimo 2.4 sąlygoje įtvirtintas reikalavimas -„<...> šaldymo įranga turi būti inverter tipo ir sertifikuota gamintojo <...>“ - neužtikrina objektyvaus Pirkimo dalyvių pasiūlytų prekių įvertinimo, todėl šis reikalavimas pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus fundamentaliuosius viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Teismas buvo šališkas, spręsdamas, kad perkančioji organizacija sertifikavimą aiškino kaip ženklinimą CE žymeniu, kad gamintojui yra suteikiama teisė, gaminį pažymėti ženklu CE, o tuo pačiu patvirtinti, kad produktas, prieš jį pateikiant į rinką, buvo įvertintas ir atitinka Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Ieškovo vertinimu, paties gamintojo atliktas savo paties produkto sertifikavimas nėra tinkamas, nes gamintojas yra suinteresuotas dalyvavimu konkrečiame viešajame pirkime ir viešojo pirkimo sutarties sudarymu, todėl jo paties pateikta deklaracija dėl jo gaminamu (arba atstovaujamų, arba importuojamų, arba platinamų) produktų atitikimo kelia abejonių šios informacijos patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

7. Teismas nepagrįstai siaurai aiškino VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatą, numatančią galimybę tiekėjų techninį pajėgumą tikrinti reikalaujant pateikti oficialiu kokybės kontrolės institucijų ar agentūrų išduotas pažymas, kad prekių kokybė atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Ši nuostata, ieškovo vertinimu, taikytina ne tik dėl tiekėjų kvalifikacijos, bet ir perkamo objekto vertinimui. Pats teismas pripažino, kad gamintojas savo prekei negali išduoti sertifikato, o tik pažymėti ją CE žymeniu.

8. Tai, kad gauti keli tiekėjų pasiūlymai, dar nereiškia, kad jie atitinka Pirkimo sąlygas.

Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyrius, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirkimo sąlygose (7. 1 p.) buvo nurodytas kontaktinis asmuo, su kuriuo tiekėjai galėjo derinti patalpų apžiūros laiką ir datą. Aplinkybė, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo pateiktus klausimus, 2014 m. spalio 24 d. papildomai nurodė dar vieną asmenį, atsakingą už objekto apžiūrą, nepaneigia šių faktų ir ieškovo delsimo apžiūrėti patalpas (apžiūrėjo tik 2014-10-29).

2. Atsakovas oro kondicionierių viešąjį pirkimą paskelbė įvertinęs kondensato siurblių poreikį. Tokia sąlyga nepažeidžia dalyvių sąžiningos konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.

3. Perkančioji organizacija, įvertinusi visų tipų oro kondicionierius, sprendė, kad sieninio tipo oro kondicionieriai yra tinkamiausi, o kitų tipų oro kondicionieriai turi esminių trūkumų lyginant su sieniniais oro kondicionieriais.

4. Ieškovas prekiauja ir sieniniais kondicionieriais, todėl taip pat galėjo teikti pasiūlymą. 2014 m. spalio 31 d. pretenzijoje UAB „Daikaras“ nurodė, kad kabinetuose Nr. 408, 305 ir 304 tiktų grindininio tipo arba kasetinio tipo oro kondicionieriai. Apie galimybę montuoti kitų tipų oro kondicionierius (palubinius, kanalinius, konsolinius, pastatomus – mobilius) apeliantas nurodė tik teismui.

5. Ieškovas neįrodė, kad visi sieniniai kondicionieriai yra per dideli montuoti atsakovo kabinetuose Nr. 408, 305 ir 304, (duomenys neskelbtini). Be to, pretenzijoje ieškovas nurodė, kad dauguma kondicionierių būtų per dideli, o ieškinyje teigė, kad visi per dideli, todėl nepaneigta, kad ne visi sieniniai kondicionieriai yra per dideli kabinetams.

6. Ieškovas pats paneigė teiginius, jog nėra techninės galimybės kabinti sieninius kondicionierius, teigdamas, kad jie, ilgesni nei 68 cm, darkytų estetinį vaizdą, pažeistų priešgaisrinės saugos taisykles, pagrindinius projektavimo principus, protingumo principą, estetikos reikalavimą.

7. Nepaneigta galimybė montuoti sieninius kondicionierius ant kitų kabineto sienų, kurių plotis yra didesnis nei 68 cm.

8. Nei perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje, nei ieškinyje, dublike, papildomuose paaiškinimuose teismui, UAB „Daikaras“ nekvestionavo aplinkybių dėl montuojant sieninius kondicionierius pažeidžiamų teisės aktų (Statybos įstatymas, Statybos techninio reglamentai 2.09.02:2005, 1.01.08:2002, 1.07.01:2010 ir kt.) reikalavimų, nenurodė poreikio pateikti oro kondicionavimo sistemų įrengimo projektą, taigi apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, remiasi aplinkybėmis, kurių nenurodė nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei pirmosios instancijos teismui. 

9. Apelianto argumentas, kad gamintojas negali sertifikuoti savo gaminių, nesudaro pagrindo panaikinti Pirkimo sąlygą, pagal kurią gali būti pateikiami gamintojo sertifikatai. Gamintojas gali sertifikuoti savo paties gaminius, jeigu jam yra suteikta akreditacijos teisė, o kad tokių gamintojų ieškovas nežino, nereiškia, kad jų nėra. Įrangos sertifikavimas turi patvirtinti, kad produktas atitinka teisės aktų ir standartų reikalavimus, t. y. perkančioji organizacija turi turėti galimybę patikrinti, ar siūloma įranga funkcionuoja pagal dokumentacijoje nurodytus kriterijus ir skelbiamus rodiklius. Pirkimo tikslas, t. y. kokybiškos įrangos įsigijimas, gali būti pasiektas ir tokiu atveju, jei savo įrangą teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotų pats gamintojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gamintojo ženklinimas savo produkciją CE ženklu atitinka terminą „sertifikuota gamintojo“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 2 d., 4231 str., 4232, 4238 str.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kitų procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų nenustatė. Taip pat nenustatė pagrindo dėl kurio turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. lapkričio 17 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą oro kondicionieriams pirkti, kuriuo siekė įsigyti oro kondicionierius kartu su montavimo darbais administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. termino pretenzijai paduoti, ir su tuo susijusių konkurso sąlygų 2.6 ir 3.3 punktų teisėtumu, taip pat dėl konkurso sąlygų 2.4 punkto bei 2014 m. spalio 24 d. paaiškinimo 2 punkto, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai, ir 2.4 patikslinimo, kad šildymo įranga turi būti inverter tipo ir sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Šaldymo įrangos klasė A++. Šildymo funkcija būtina. Apeliantas nesutinka su reikalavimu, kad šaldymo įrangą turėtų sertifikuoti gamintojas. 

VPĮ 24 straipsnio 9 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs (išsamūs), be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo objekto aiškumas gali būti svarbus ir sprendžiant dėl tiekėjų pajėgumo atitikties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarti Nr. 3K-3-498/2011, priimta civilinėje byloje UAB „IN BREVI“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.) Be to, pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad konkurso dalyviams nebūtų nepateisinamų kliūčių sąžiningai konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, kad sąlygomis nebūtų pažeidžiami pagrindiniai viešojo pirkimo principai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo parengtas konkurso sąlygas, sprendžia, kad pirkimo objektas pakankamai aiškus. Tai – oro kondicionieriai su šaldymo ir šildymo funkcijomis, kabinami atsakovo patalpose ant sienų, o taip pat ir jų (kondicionierių) montavimo atsakovo patalpose darbai. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiose patalpose atsakovas pirko dar po vieną papildomą kondensato siurblį. Taigi ginčo konkurso sąlygose nėra nurodytas kondicionieriaus konkretus modelis ar šaltinis, prekės ženklas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (VPĮ 25 str. 8 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo pasirinkimą tvirtinti kondicionierius prie patalpų sienos (ginčijama tik dėl kondicionierių, įrengtinų trijuose kabinetuose, esančiuose patalpose (duomenys neskelbtini)), o ne pasirinkti pastatomus ar kasetinius, kaip to pageidauja apeliantas, lėmė šių patalpų sąlygos: jų mažas plotas (nuo 15 kv.m iki 23 kv.m), erdvė, pastačius baldus, darbo vietų skaičius, techninės galimybės įrengti kitokio pobūdžio kondicionierius (pastatomus, kasetinius ir pan.). Perkančioji organizacija pagrindė būtent sieninių kondicionierių būtinybę (lubiniai skirti didesnėms patalpoms, o grindiniai sumažintų ir taip nedidelių patalpų naudingąjį darbo vietų įrengimui naudotiną plotą). Estetinis kriterijus – kad sieniniai kondicionieriai gali dalinai užstoti langus, yra perkančiosios organizacijos pasirinktas ir racionalus prioritetas (estetinis vaizdas ar patalpų funkcionalus naudojimas) ir taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad reikalavimas siūlyti tik sieninius kondicionierius būtų neteisėtai ribojantis konkurenciją. 

Apeliantas ginčijo technines galimybes įrengti pakabinamus kondicionierius trijose patalpose, kuriose atstumas tarp langų yra 68 cm, nes, jo įsitikinimu, dauguma kondicionierių yra ilgesni. Teikė kondicionierių pavyzdžius (pirmosios instancijos teisme pateikė vieno gamintojo Daikin R410A Split Series dviejų modelių montavimo instrukcijas, apeliacinės instancijos teismui – nuorodą į interneto puslapį, siūlant teismui pasiskaityti apie įvairių tipų kondicionierius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vieno ar kelių gamintojų pateikti kondicionierių ir jų įrengimo pavyzdžiai, neįrodo, kad rinkoje egzistuoja tik tokio pobūdžio kondicionieriai ir atsakovas, rengdamas konkurso sąlygas, turėtų jas susieti su apelianto nurodytais produktais ir jų įrengimo būdais. Tokia situacija leidžia teisėjų kolegijai daryti prielaidą, kad apeliantas siekia konkurso sąlygas pritaikyti savo poreikiams. Tai, kad ginčo kabinetuose atstumas tarp langų mažas (68 cm) ir kabinami kondicionieriai šiek tiek (5-6 cm) gali uždengti langą, dėl ko gali pablogėti estetinis vaizdas, atsakovas nemato problemos, nes jokių kitų kliūčių pakabinti norimus kondicionierius nėra. Taigi ir apeliantui dėl to nėra kliūčių siūlyti ilgesnius kondicionierius ir juos sumontuoti ne tik paminėtuose trijuose kabinetuose. Be to, apeliantas neįrodė, kad neegzistuotų atsakovo patalpoms tinkami sieniniai kondicionieriai.

Apeliantas siekė ir siekia įrodyti, kad ginčo vietose įrengiant pakabinamus kondicionierius bus pažeistos priešgaisrinės saugos taisyklės, tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė šias faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pakabinamo, šiek tiek ilgesnio kondicionieriaus, priešgaisrinės saugos taikylės nebus pažeistos (CPK 177, 178, 185 str.). Apeliantas įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 177, 178 str.).

Apeliantas nesutinka su konkurso sąlygų 2.4 punkto 2014 m. spalio 24 d. patikslinimu, kuriuo buvo iš dalies pakeistas reikalavimas, kad šaldymo įranga turi turėti Euro Ventus sertifikatus, nustačius, kad paminėta įranga turi būti sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Apeliantas ginčijo reikalavimą turėti gamintojo sertifikatą.

VPĮ 25 straipsnio 4,5,7 straipsniuose nustatyta tiekėjo teisė įrodyti, kad jo siūlomas produktas, darbai, paslaugos atitinka techninę specifikaciją bet kuriomis tinkamomis įrodymo priemonėmis, tokiomis kaip gamintojo techniniai dokumentai, paskelbtos (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas, kitos perkančiajai organizacijai tinkamos priemonės, įrodančios, kad siūlomas tinkamas produktas. Tai pažymi ir kasacinės instancijos teismas byloje Nr. 3K-3-145/2010, teigdamas, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas nustatyti vieną iš galimų reikalavimo pirkimo objektui kriterijų (tam tikrą standartą, funkcinį ar rezultato reikalavimą) neturi riboti tiekėjų pateikti savo pasiūlymų, jei jų siūlomos pirkimo objekto savybės atitinka tas, kurias nurodė perkančioji organizacija, ir jeigu tiekėjas tai įrodo.

Paminėtoje teisės normoje perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota diskrecijos teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal VPĮ 25straipsnio 7 dalį gamintojo techniniai dokumentai laikytini priemone, kuria tiekėjas gali įrodinėti savo siūlomos prekės atitiktį (ar jos lygiavertiškumą) pirkimo dokumentų reikalavimams. Ši teisės norma neįtvirtina gamintojo dokumentų absoliutumo ar prima facie įrodymo statuso, todėl perkančioji organizacija (o kilus ginčui – teismas) gamintojo dokumentus privalo įvertinti visų turimų dokumentų (duomenų) kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Ginčijamos sąlygos atveju perkančioji organizacija atsisakė reikalavimo, kad šaldymo įranga turėtų būtent Euro Ventus sertifikatą, nustačiusi alternatyvą, kad įranga būtų sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Tokiu būdu atsakovas išplėtė galimybę tiekėjams įrodinėti siūlomos įrangos atitiktį techninei specifikacijai visais galimais įrodymais, ne tik vienu Euro Ventus sertifikatu. Tai, kad atsakovas prie gamintojo pavartojo žodį sertifikatas, nepaneigia tiekėjo teisės pateikti kitokio pobūdžio gamintojo išduotą dokumentą, įrodantį tiekiamos įrangos kokybę, jos atitiktį techninei specifikacijai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, kad atsakovas pripažino netiksliai pavartojęs žodį sertifikatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl paminėto netiksliai pavartoto žodžio, tiekėjui pateikus kitokius gamintojo dokumentus, perkančioji organizacija dėl savo suklydimo neturėtų pagrindo atsisakyti priimti tiekėjo kitokiu pavadinimu teikiamų pamintojo išduotų dokumentų ir juos vertinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama nuostata neprieštarauja VPĮ ir nepažeidžia tiekėjo teisės įridinėti siūlomo produkto atitikimą konkurso sąlygoms bet kokiais tinkamais įrodymais.

Dėl ikiteisminio ginčo sprendimo ne teisme

VPĮ V ir CPK XXL1 skyriai reglamentuoja ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią privaloma spręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje. Teismų praktikoje yra pabrėžta pretenzijos reikšmė. Būtent joje (pretenzijoje) apibrėžiamos ginčo ribos, kurios turi nekisti ir perkėlus ginčą į teismą, t. y. ieškinio turinys dėl reiškiamų reikalavimų turi atitikti pretenzijos turinį. Išimtys taikomos tik dėl tokių reikalavimų, kurių ieškovas negalėjo kelti kreipimesi į perkančiąją organizaciją (CPK 4233 str. 2-4 d.). Be to, pretenzija turi būti paduota VPĮ nustatytais terminais, kurie apibrėžti VPĮ 94 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė paminėtą teisės normą, t. y., kad apeliantas turėjo teisę kreiptis į atsakovą su pretenziją per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą dienos. Nors paminėta teisės norma yra pakankamai konkreti, tačiau teismų praktikoje egzistuoja nuostata, kad iš tiesų terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti savo teisės pažeidimą. Terminai pretenzijai paduoti bei kreiptis į teismą pakankamai trumpi ir tai nulemia viešojo pirkimo procedūrų operatyvumas. Kartu tai įpareigoja tiekėjus elgtis apdairiai ir terminų laikytis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas viešai paskelbė konkurso sąlygas 2014 m. spalio 20 d., ir apeliantas turėjo teisę kreiptis į atsakovą su pretenzija dėl 3.3 ir 2.6 punktų ne vėliau kaip 2014 m. spalio 27 d., tačiau pretenzija paduota 2014 m. spalio 31 d., t. y. pavėlavus net 4 dienas. Toks, teisėjų kolegijos įsitikinimu, laiko tarpas yra nemažas, ir tai nėra tik formalumas, į kurį, apelianto teigimu, neturėjo kreipti dėmesio atsakovas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tam, kad apskųsti konkurso sąlygų 3.3 punktą, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai bendrą pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, pirkimo sąlygų 1 lentelės 3.1.1 punkte numatytą reikalavimą turėti teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityje turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, ir 2.6 punktą, kuriame nustatyta, kad administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), kiekvienas kondicionierius papildomai turi turėti po vieną kondensato siurblį, patalų apžiūra nebuvo būtina, nes ginčo sąlygos pakankamai aiškios, jos nebuvo keistos, tikslintos. Nors apeliantas teigia, kad jis dėl perteklinio reikalavimo pateikti papildomus siurblius, sužinojo tik apžiūrėjęs patalpas, tačiau nenurodė, kokios dėl kondensato siurblių faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos, paaiškėjo apžiūrėjus patalpas. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad siurblių poreikis siejamas su įrengiamu kondicionieriumi, o ne su patalpa. 

Apeliantas neprašė atsakovo atnaujinti praleistą terminą pretenzijai paduoti, jokių argumentų dėl praleisto termino neteikė. Jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patyręs ūkio subjektas, ne kartą dalyvavęs viešuosiuose pirkimuose, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir operatyviai ginti savo tariamai pažeistas teises ne tik laiku kreipiantis gynybos, bet ir, pažeidus procedūrinius terminus, teikti prašymą dėl termino atnaujinimo ir teikti praleisto termino priežastis pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka (VPĮ 94 str. 1 d. 2 p., CPK 4232 str.) ginčyti konkurso sąlygų 2.6 ir 3.3 punktus, todėl atsakovas dėl jų nagrinėti pretenzijos neturėjo pagrindo. Dėl šios priežasties apeliantas prarado teisę ginčyti šias sąlygas teisme. Teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių šių sąlygų neteisėtumo, todėl neturi pagrindo dėl to pasisakyti savo iniciatyva (ex officio).

Dėl naujų įrodymų

UAB „Daikaras“ 2015 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimą, kuriame kelia naujus reikalavimus – dėl kondicionavimo projektavimo (apie tai užsimena ir apeliaciniame skunde), dėl atsakovo neteisėtai panaikino konkurso sąlygos reikalavimo pateikti Eurovent sertifikatą. Paminėta, kad ieškinys turi sutapti su pretenzija, todėl reikalavimai, nepareikšti pretenzijoje, ieškinyje negali būti reiškiami. Be to, keldamas naujus reikalavimus, apeliantas juos išdėstė tik paaiškinime bei apeliaciniame skunde, o ne specialiame procesiniame dokumente – ieškinyje, pretenzijoje. Apelianto pateikti kiti rašytiniai įrodymai: akreditavimo pažymėjimas, techninis priedas nagrinėjamam ginčui neturi įrodomosios reikšmės (CPK 177,180, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Keisti ar naikinti teismo pagrįstą ir teisėtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Konstantinas Gurinas

                                                                                Nijolė Piškinaitė

                                                                                Egidijus Žironas