Civilinė byla Nr. e2-2848-600/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04228-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,
sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,
dalyvaujant ieškovei D. P. ir jos atstovui advokatui Arūnui Totoraičiui,
trečiajam asmeniui Z. P.,
vertėjai Svetlanai Minakovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - notarė Renata Jaskutėlienė ir Z. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo pripažinti V. P. nuosavybės teises į 2/3 dalis garažo (bokso) Nr. 81, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
1.1. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė, mirus tėvui V. P., dėl paveldėjimo teisės liudijimo kreipėsi į Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarę ir sužinojo, kad pagal 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10940-534/2023 Renata Jaskutėlienė, Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė, atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po V. P. mirties, kadangi duomenų, kad jos tėvas V. P. būtų įgijęs nuosavybės teisę į kitas 2/3 dalis nekilnojamojo turto, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis nuosavybės teisė į 2/3 dalis negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) Nr. 81, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota mirusios M. P. vardu, o nuosavybės teisė į 2/3 dalis pastato - sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir į 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), NTR neįregistruota (duomenų apie savininkus nėra).
1.2. Ieškovės močiutė ir ieškovės tėvo V. P. motina M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimo įpėdiniai buvo trys sūnūs - A. P. (miręs, buvo nevedęs, vaikų neturėjo), G. P. (mirė (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vaikų neturėjo) ir V. P.. Visiems trims broliams Vilniaus m. 5-ojo notaro notarė T. N. 1994 m. gruodžio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, kurių broliai A. P. ir G. P. neįregistravo viešajame registre.
1.3. Ieškovės tėvas V. P. vienintelis iš įpėdinių priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mirus motinai M. P. ir įregistravo savo teises į paveldėtą turtą. 1994 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/94-1166 V. P. išpirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodo namo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. Ieškovė, D. P., yra šio sklypo savininkė pagal 2023 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartį.
1.4. Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad jos tėvas V. P. yra įgijęs nuosavybės teises į kitas 2/3 dalis nekilnojamojo turto, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo broliai A. P. ir G. P. turto neperėmė, yra mirę ir kitų paveldėtojų nėra. Ieškovė po tėvo mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydama. Ieškovės tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos motina Z. P. po vyro mirties paveldėjo turtą, kurį 2023 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei. Ieškovė ir jos mama po tėvo / vyro V. P. mirties valdė ne tik tą turtą, kurį paveldėjo, bet visą turtą, mokėjo mokesčius ir kitaip rūpinosi bei išlaikė nurodytą turtą.
1.5. Ieškovės brolis D. P. 2022 m. balandžio 28 d. pareiškimu notarui patvirtino, kad jokių pretenzijų į atsiradusį palikimą mirus tėvui V. P. ir palikimą priėmusioms paveldėtojoms - mirusiojo dukrai D. P. ir sutuoktinei Z. P. neturi.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10940-534/2023 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tėvui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
1.7. Mano, kad įvertinus aplinkybes, kad pagal NTR nuosavybės teisė į 2/3 dalis negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) Nr. 81 adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota mirusiosios M. P. vardu, o nuosavybės teisė į 2/3 dalis pastato-sodo namo ir į 2/3 dalis ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruota, tai ši turto dalis laikytina bešeimininkiu turtu. Ieškovės vertinimu, ši turto dalis tapo bešeimininkiu turtu, kuriuo rūpinasi ieškovė.
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (e/b t. 1, b. l. 103-104, DOK-57555).
2.1 Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas nurodė, kad nėra gavęs jokių pranešimų dėl minėto turto perėmimo kaip bešeimininkio, atkreipė dėmesį, kad ieškovės tėvas V. P. yra priėmęs ir įsiteisinęs 1/3 dalį nurodyto turto, kuris vėliau perleistas dovanojimo sutartimi ieškovei, todėl jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, VĮ Turto bankas tam neprieštaraus.
2.2 Tuo atveju, jeigu ieškovė iškeltų klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašo vadovautis teismų praktika, kada tokios išlaidos paveldėjimo teisinių santykių bylose, kuriose dalyvauja VĮ Turto bankas kaip valstybės institucija, nepriteisiamos, išskyrus atvejus, kada jų atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais, taip pat kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Nagrinėjamoje byloje VĮ Turto bankas byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota.
3. Trečiuoju asmeniu įtraukta notarė atsiliepimo į ieškinį neteikė.
4. Trečiuoju asmeniu įtraukta Z. P. atsiliepimo į ieškinį neteikė.
5. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui notarei, kurie apie posėdį informuoti tinkamai, atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 123, 246, 247 straipsniai).
6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, paaiškino, kad tėvas V. P. po savo brolių mirties dėl jų palikimo priėmimo nesikreipė.
7. Ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti, esminių papildymų neturėjo.
8. Trečiuoju asmeniu dalyvaujanti Z. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad vyras V. P. po savo brolių mirties dėl jų palikimo priėmimo nesikreipė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
9. Byloje nustatyta, kad:
9.1. M. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e/b. t. , b. l. 45);
9.2. M. P. turtą paveldėjo lygiomis dalimis trys jos sūnūs – A. P., V. P. ir G. P. (e/b t. 1, b. l. 81);
9.3. G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirė išsiskyręs, vaikų neturėjo (e/b t. 1, b. l. 42, 44); mirus G. P., dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (e/b t. 1, b. l. 84)
9.4. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturėjo (e/b t. 1, b. l. 43, 48); mirus A. P., dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (e/b t. 1, b. l. 84);
9.5. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje – sutuoktinė Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai – duktė D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini). (e/b t. 1, b. l. 82, 85); mirus V. P., dėl palikimo priėmimo kreipėsi Z. P., kuriai 2022 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo 1/3 dalį garažo (bokso) Nr. 81, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1/3 dalį sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 62-79, 84, 90-91);
9.6. Į bylą pateikta 2023 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo Z. P. padovanojo ieškovei nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį garažo (bokso) Nr. 81, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir po 1/3 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 20-33);
9.7. Iš NTR duomenų bazės 2023 m. kovo 1 d. išrašo matyti, kad į nekilnojamojo turto objektą garažą (boksą) Nr. 81, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės yra įregistruotos – 1/3 dalis ieškovės D. P. vardu, 2/3 dalys – M. P. vardu; garažo (bokso) statybos pabaigos metai 1975 m., baigtumo procentas - 100 proc. (e/b t. 1, b. l. 49-50); į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai 1996 m., baigtumo procentas - 100 proc., ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai 1996 m., baigtumo procentas - 100 proc., esantį tuo pačiu adresu, daiktinės teisės įregistruotos į 1/3 dalį ieškovės D. P. vardu, į kitas 2/3 dalis daiktinės teisės neįregistruotos (NTR išrašo 2.2., 2.3, 4.1. punktai, e/b t. 1, b. l. 51-53, 57-59);
9.8. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10940-534/2023 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė V. P. palikimą į 2/3 dalis garažo (bokso) Nr. 81, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); į 2/3 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
10. Byloje keliamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo klausimas, reikalavimą grindžiant aplinkybe dėl turto buvimo bešeimininkiu.
11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8754-1102/2024 ieškovės ieškinį atmetė (e/b t. 1, b. l. 132-136). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tokiais argumentais – (i) bešeimininkis nekilnojamasis daiktas negali būti perduotas nuosavybėn fiziniam asmeniui, nes jis gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys); (ii) teismui konstatavus, kad konkretus turtas pripažįstamas bešeimininkiu, jis perduodamas nuosavybėn aktualiu laiku, teismo sprendimui įsiteisėjus; V. P., kurio nuosavybėn ieškovė prašo perduoti ginčo turtą (2/3 dalis Garažo, 2/3 dalis Sodo namo ir 2/3 dalis Ūkinio pastato), yra miręs, jo nuosavybėn aktualiu laiku turtas negali būti perduotas; (iii) CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas; iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10940-534/2023 buvo nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. P. priėmė V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis palikimo (2/3 dalis garažo (boksas) Nr.81, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato – Ūkinis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs; iš teismo sprendimo žinoma, kad 2/3 dalys Garažo, 2/3 dalys Sodo namo ir 2/3 dalys Ūkinio pastato turi savininką – juo yra ieškovė; (iv) teismas buvo atkreipęs ieškovės dėmesį, kad pagal Testamentų registro išrašą apie V. P. bei į bylą pateiktą notarės Renatos Jaskutėlienės 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą, nustatė, kad ieškovei, mirus tėvui V. P., paveldėjimo teises perleidus savo motinai Z. P., ieškovė yra pasitraukusi iš paveldėjimo teisinių santykių, dėl ko, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasiūlyti ieškovei tikslinti ieškinio pagrindą, nes būtent Z. P. turi subjektinę teisę kreiptis į teismą, pavyzdžiui dėl juridinio fakto nustatymo, kad V. P. savo mirties dieną buvo įgijęs ginčo turtą ir pan.
12. Aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2739-852/2024 buvo panaikintas, nurodant, kad sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė D. P. yra priėmusi palikimą ir perleidusi (padovanojusi) paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo mirties (e. bylos t. 1, b. l. 10), dėl ko negali tiesiogiai ginti jokių savo teisių, kylančių iš paveldėjimo, negali pretenduoti į konkretų paveldėjimo objektu esantį turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija preliminariai įvertinusi ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes turi pagrindo manyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tikro ir pagrįsto savo ar po tėvo mirties palikimą priėmusios savo mamos Z. P. intereso, kuris netgi nėra ginčijamas jokių suinteresuotų asmenų ir tikėtina yra atsiradęs dėl nereikšmingų klaidų tvarkant paveldėjimo reikalus. Toks teismo sprendimas, kuriuo teismas formaliai atsisakė ginti tikras pareiškėjos teises, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu teisingumo aktu, dėl ko panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
13. Bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad (i) (duomenys neskelbtini) mirus M. P., jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo trys sūnūs (sprendimo 9.2. punktas); (ii) duomenys apie paveldimą turtą lyginant nurodytus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, išduotame 1994 m. gruodžio 16 d., su tais, kurie nurodyti 2023 m. kovo 1 d. NTR išrašuose, nesutampa pagal adresą ir kt., tačiau byloje ginčo iš atsakovo pusės nekilo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytas nekilnojamas turtas ir NTR 2023 m. kovo 1 d. išrašuose nurodytas turtas yra tas pats, įvertinus aplinkybę dėl nekilnojamojo turto adresai keitėsi objektyviai, o kadastrinių duomenų patikslinimas buvo sąlygotas pasikeitusių teisės aktų; (iii) M. P. turtą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu paveldėjo visi trys jos vaikai, tačiau tiktai vienas, ieškovės tėvas, savo paveldėtą dalį įregistravo viešajame registre. A. P. ir G. P., nors palikimą priėmė ir jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau savo nuosavybės teisių jie neįregistravo nekilnojamojo turto registre kaip tai reglamentavo tuo metu (1994 metais) galiojusio 1965 m. sausio 1 d. Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalies nuostatos (jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu); (iv) abu broliai (A. ir G.) mirė ne santuokoje, vaikų neturėjo; dėl palikimo po jų mirties priėmimo ieškovės tėvas V. P. taip pat nesikreipė; (v) mirus tėvui V. P., palikimą priėmusi (2021 m. kovo 12 d., e/b t. 1, b. l. 10) ieškovė 2021 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi paveldėjimo teises perleido motinai Z. P., kuriai 2022 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas; (vi) nepaisant fakto, kad D. P. perleido paveldėjimo teises savo motinai Z. P. 2021 m. kovo 12 d., jos 2023 m. gegužės 2 d. teismui teiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2YT-10940-534/2023 buvo priimtas ir patenkintas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu (sprendimo 9.8. punktas).
14. Esant teismo sprendimo 13 punkte nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė, priėmusi palikimą ir perleidusi paveldėjimo teises negali būti tinkama ieškove šioje byloje reiškiant reikalavimą pripažinti palikėjui V. P. nuosavybės teises į atitinkamą turtą. Aplinkybė, kad teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, neaiškino byloje dalyvaujančioms šalims teisės dėl galimumo pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, nekeičia teismo išvados, kad šioje byloje suformuluotas reikalavimas pripažinti V. P. nuosavybės teisę į nurodytą atitinkamą nekilnojamąjį turtą (2/3 dalis Garažo, 2/3 dalis Sodo namo ir 2/3 dalis Ūkinio pastato) nurodytu ieškinio pagrindu (kaip bešeimininkis turtas) negali būti patenkintas, nes į bylą pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad mirus motinai M. P., jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo visi trys jos sūnūs, ką patvirtina jiems išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (teismo sprendimo 9.2. punktas). Nors V. P. broliai neįregistravo jiems išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo viešajame registre kaip to reikalavo tuo metu galiojusios teisės normos, ši aplinkybė pati savaime neeliminuoja fakto, kad jie palikimą po motinos mirties priėmė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad ieškovės tėvas po savo brolių mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė, tik patvirtina ankstesnę teismų padarytą išvadą, kad ieškovės tėvas, nepriėmęs brolių palikimo, neįgijo nuosavybės teisės į nurodytą atitinkamą nekilnojamąjį turtą (2/3 dalis Garažo, 2/3 dalis Sodo namo ir 2/3 dalis Ūkinio pastato). Be to, ieškovei perleidus paveldėjimo teises motinai, reikalavimo teisė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo V. P. vardu po jo brolių mirties ieškovei nepriklauso.
15. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys (proceso dalyviai), teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
16. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas, nes nurodytas turtas negali būti laikomas bešeimininkiu. Kiti šalių paaiškinimai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės, viso 12,12 Eur (e/b t. 1, b. l. 9, CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 93, 98, 150, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,12 Eur išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė