Civilinė byla Nr. e2S-215-730/2018

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02661-2017-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

(S)

   3.3.2.3; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad 0,1500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2017 m. gruodžio 20 d. ieškinio trūkumui pašalinti, paaiškino ieškovui, kad nepašalinus nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo teismo nustatytu terminu, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškovo ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Teismo turimais Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Teismo turimais VSDFV duomenimis, atsakovė šiuo metu niekur nedirba Lietuvoje. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis reglamentas netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas privalo nurodyti atsakovės adresą (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai iš kompetentingų valstybės narės institucijų pateikiamų duomenų nustatoma, kad proceso dalyvio adresas šioje valstybės narėje nėra žinomas, tik tada galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog ieškovas privalo pateikti teismui įrodymus iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų apie žinomą atsakovės gyvenamąją vietą šioje valstybėje, todėl ieškovui nustatytas terminas atsakovės gyvenamosios vietos adresui patikslinti arba įrodymams, patvirtinantiems, kad ieškovas kreipėsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas ar Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini) ir ieškovui nepavyko surasti atsakovės buvimo šioje valstybėje vietos, pateikti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šalių vaikas galėtų būti paskirtas kuratoriumi byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui pašalinti – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovės adresą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodė jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Skirti kuratoriumi suaugusį šalių sūnų ieškovas nepageidauja, nes mano, kad sūnus neturi dalyvauti ieškovo ir atsakovės teisminiuose ginčuose. Todėl ieškovui prašant atsakovei įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai nustatyti ieškovui įpareigojimai kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas ir pateikti įrodymus apie kreipimąsi ar skirti suaugusį sūnų kuratoriumi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą.
7. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu neįteikti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse“ nuostatomis, konstatavo, kad prašymą įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu galima, tik ieškovui iš kompetentingų (duomenys neskelbtini) institucijų pateikus duomenis, kad atsakovės adresas mintoje valstybėje nėra žinomas. 
8. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodė jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovui prašant atsakovei įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai nustatyti ieškovui įpareigojimai kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas ir pateikti įrodymus apie kreipimąsi ar skirti suaugusį sūnų kuratoriumi. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
9. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo buveinė arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.
10. Tuo atveju, kai aplinkybė, kad ieškinio pareiškime nurodytu adresu atsakovas negyvena, paaiškėja vėliau (paprastai ši aplinkybė paaiškėja nesėkmingai bandant atsakovui įteikti procesinius dokumentus), ieškinį priėmus ir civilinę bylą iškėlus, terminas šiam ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Vis dėlto tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).
11. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 (paskiriant kuratorių), CPK 130 (viešo paskelbimo būdu) straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 124 straipsnio 4 dalis).  
12. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Jis netaikomas visų pirma mokesčių, muitų ar administraciniams klausimams arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą įgyvendinant valstybės valdžią (Reglamento 1 straipsnio 1 dalis). Šis reglamentas netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas (Reglamento 1 straipsnio 2 dalis).
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), papildomai nurodė, jog tai yra paskutinė ieškovui žinoma atsakovės gyvenamoji vieta Lietuvoje. Neįteikus procesinių dokumentų nurodytu adresu, prašė procesinius dokumentus įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešai paskelbiant. Pirmosios instancijos teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Gyventojų registro duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), pažymoje apie asmens įdarbinimą matyti, jog atsakovė Lietuvoje niekur nedirba.
14. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog procesinių dokumentų atsakovei įteikti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu nepavyko. Galimybės įteikti procesinius dokumentus darbovietėje, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nėra ir yra išnaudotos visos galimybės nustatyti atsakovės gyvenamąją ar kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą. Kadangi iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), bet tikslus adresas registre nėra deklaruotas, o atsakovui žinomas tik paskutinės gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje, procesinių dokumentų atsakovei įteikimas, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, nėra galimas. Minėtas reglamentas nenumato pareigos kreiptis į atitinkamos valstybės kompetentingas institucijas siekiant gauti duomenis apie asmens, kuriam reikia įteikti procesinius dokumentus, adresą užsienio valstybėje. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas ir jam nepavyko rasti atsakovės buvimo vietos užsienio valstybėje, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).    
15. Vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas aplinkybės, jog procesinių dokumentų nepavyko įteikti ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu negalėjo vertinti kaip ieškinio trūkumo, kadangi ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog jam žinomas tik paskutinės atsakovės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-988-1025/2017, kurioje atsakovė reiškė reikalavimus dėl to paties nekilnojamojo turto, dėl kurio reikalavimus ieškovas reiškia šioje byloje, nurodė, jog jos gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). 
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovės gyvenamosios vietos ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o svarstyti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).
18. Iš ieškovo ieškinio matyti, jog ieškovas prašymo skirti byloje kuratorių nebuvo pareiškęs. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui pasvarstyti galimybę kuratoriumi byloje skirti šalių sūnų. Atskirajame skunde ieškovas papildomai nurodė, jog nepageidauja, kad šalių suaugęs sūnus būtų paskirtas kuratoriumi, kadangi, ieškovo vertinimu, sūnus neturėtų dalyvauti šalių teisminiame ginče. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog procesinių dokumentų atsakovei nepavyko įteikti ieškovo nurodytu adresu, išnaudojus visas galimybes sužinoti atsakovės adresą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą, bei įvertinus tai, jog ieškovas savo iniciatyva ieškinyje nebuvo išreiškęs pageidavimo skirti byloje kuratorių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju laikytina, jog nėra galimybės paskirti kuratorių, todėl galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
19. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo civilinio proceso teisės normų (CPK 30 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnis) taikymo ir aiškinimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė ieškovo teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                         Erinija Kazlauskienė