Civilinė byla Nr. 3K-3-249/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1; 118.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko
(kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algimanto Spiečiaus
(pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. H. kasacinį skundą dėl Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. H. ieškinį
atsakovams M. L., uždarajai akcinei bendrovei „Fleksma“ dėl sandorio dalies
pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų
reikalavimų, – Kauno rajono notarė G. P.
Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2005 m.
kovo 16 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Jis nurodė, kad 2003 m.
rugsėjo 3 d. sudarė su atsakovu UAB „Fleksma“ administracinių patalpų
(duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1
punktą ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš nurodyto
atsakovo administracines patalpas. Ieškovo teigimu, šis sutarties punktas
pripažintinas negaliojančiu, nes tikroji ieškovo valia buvo įsigyti
administracines patalpas asmeninės nuosavybės teise, tačiau sutartį tvirtinusi
notarė jam neišaiškino sąvokos „bendroji jungtinė nuosavybė“ turinio. Ieškovas
neturėjo teisinio išsilavinimo, pasirašydamas sutartį, jis galvojo, kad
administracinės patalpos perleidžiamos bendrojon nuosavybėn kartu su kitais
savininkais, kuriems priklausys kitos pastato (duomenys neskelbtini)
dalys ir bendrojo naudojimo patalpų dalys. Ieškovo sutuoktinė – atsakovė M. L.
– sudarant sutartį nedalyvavo, ji nebuvo sutarties šalis. Be to, ieškovas
administracines patalpas įsigijo už pinigus, kuriuos jis gavo pardavęs jam
nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą; šiuos pinigus jis 1998 m.
spalio 24 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d. paskolino UAB „Fleksma“,
kuri vėliau už dalį paskolintų pinigų perleido ieškovui administracines
patalpas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. sudarant pirkimo–pardavimo
sutartį, jis suklydo dėl sandorio esminės sąlygos, ir ši klaida yra esminė;
tikrieji ieškovo ketinimai ir valia buvo administracines patalpas įsigyti
asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, remdamasis CK 1.90 straipsniu,
6.145 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo pripažinti
negaliojančiu 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą,
netaikyti restitucijos, o pripažinti, kad ieškovas pagal 2003 m. rugsėjo 3 d.
pirkimo–pardavimo sutartį administracines patalpas įsigijo asmeninės nuosavybės
teise; atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. pranešimu nusiuntė atsakovams M. L.
ir UAB „Fleksma“ pranešimus dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo,
nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Atsakovai atsiliepimų
nepateikė.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo už akių, atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2005 m.
balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2005 m.
kovo 30 d. atsakovei M. L. asmeniškai buvo įteikti ieškinio, jo priedo nuorašai
ir teismo pranešimas, jog per 14 dienų ji privalo pateikti teismui atsiliepimą
į ieškinio pareiškimą. Atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į
ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, tokį
sprendimą priėmė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus,
nustatė, kad ieškovas 1998 m. spalio 24 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d., dar
nesudaręs santuokos (santuoką su atsakove jis sudarė 2003 m.
sausio 3 d.), paskolino atsakovui UAB „Fleksma“ 6200 JAV dolerių
ir 36 000 Lt, kuriuos UAB „Fleksma“ įsipareigojo grąžinti, tačiau ieškovas
nereikalavo iš atsakovo grąžinti skolą, o už dalį paskolintų pinigų jis įsigijo
UAB „Fleksma“ priklausančias administracines patalpas. Teismas pažymėjo, kad
ieškovas administracines patalpas iš atsakovo pirko vienas, ieškovo sutuoktinė
nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties šalis; ieškovas, nebūdamas teisininkas ir
pasirašydamas sutartį iš esmės suklydo, ši klaida yra esminė, todėl pripažino,
kad pagal CK 1.90 straipsnio 1 ir 4 dalis, 1.95
straipsnio 1 dalį 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas,
pagal kurį ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo iš UAB
”Fleksma” bendrovei priklausančias administracines patalpas, pripažintinas
negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento. Teismas netaikė restitucijos,
atsižvelgė į tikrąją ieškovo valią sudarant sutartį ir pripažino, kad ieškovas
pagal 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį administracines patalpas
įsigijo asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovės atstovas – advokatas – pateikė Kauno
miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m.
balandžio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti sprendimą už
akių ir nurodė, kad ieškovo ieškinys neturėjo būti priimtas, nes Kauno
apygardos teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi jau yra išsprendęs administracinių
patalpų (duomenys neskelbtini) nuosavybės klausimą.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškimo dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo
netenkino. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas gali
panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu
nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar nepateikė atsiliepimo į
ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir
jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai
atsakovei buvo įteikti asmeniškai; teismo siųstame pranešime buvo nurodyta atsakovės
pareiga per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, išaiškintos atsiliepimo
nepateikimo pasekmės. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kodėl ji laiku nepateikė teismui
atsiliepimo į ieškinį. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė naujų įrodymų,
galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovė sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu pareiškime nurodė Kauno miesto
apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartį,
kuriais jau yra išspręstas administracinių patalpų (duomenys neskelbtini)
nuosavybės klausimas, t. y. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas
byloje tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Teismas
pažymėjo, kad atsisakyti priimti ieškinį galima tik esant šių išvardytų trijų
elementų visumai. Teismas nustatė, kad šalys anksčiau nagrinėtoje civilinėje
byloje ir dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo ne tos pačios, anksčiau
išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai nagrinėjo ieškinį dėl santuokos
nutraukimo ir turto padalijimo, o nagrinėjamoje byloje – dėl sandorio dalies
pripažinimo negaliojančia. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nė vienas ieškinio
elementas nėra tapatus, todėl teismas, priėmęs sprendimą už akių, neturėjo
pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės
atskirąjį skundą, 2005 m. spalio 20 d. nutartimi jį tenkino; panaikino Kauno
miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 28 d. nutartį, panaikino Kauno miesto
apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių ir bylą
nutraukė. Kolegija iš esmės vertino atsakovės pareiškime
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus įrodymus dėl teismų priimtų
procesinių sprendimų, kuriais jau yra išspręstas administracinių patalpų
(duomenys neskelbtini) nuosavybės klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Kolegija nustatė, kad atsakovė įrodymus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą
pateikė gavusi teismo nutartį dėl turto arešto, taip pat atskirajame skunde,
kuriuo skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių – arešto – administracinėms patalpoms taikymo, todėl pirmosios
instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo ieškinį, turėjo patikrinti atsakovės
pateiktus įrodymus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nepriimti sprendimo už
akių, o teismas, sprendęs pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
pagrįstumą, turėjo tokį pareiškimą priimti, nes atsakovės pateikti įrodymai
turėjo įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Kolegija pabrėžė, kad administracinių patalpų nuosavybės klausimą Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išsprendė 2005 m.
vasario 22 d. nutartimi, kai padalijo santuokoje įgytą turtą ir pripažino
ieškovui asmeninės nuosavybės teises į dalį administracinių patalpų, todėl
teismas negali antrą kartą išspręsti klausimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d.
nutartį ir palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 28
d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137, 288
ir 293 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl bylos
nutraukimo pagrindų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nustatytu terminu
nepateikė atsiliepimo į ieškinio pareiškimą, todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad tarp ginčo šalių jau yra
išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į administracines patalpas. Kauno
miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimas ir
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)
buvo priimti išnagrinėjus ieškovės M. H. (po ištuokos – M. L.) ir atsakovo
R. H. ginčą, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys yra ne tos pačios.
Vertindamas, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas tuo pačiu pagrindu,
apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad civilinėje
byloje (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamos su santuokos nutraukimu
ir santuokoje įgyto turto padalijimu susijusios aplinkybės, tuo tarpu
nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl sandorio negaliojimo pagrindų.
Kasatorius nurodo, kad teismai civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)
priėmė sprendimus dėl kito ieškinio dalyko, t. y. nagrinėjo reikalavimo
nutraukti santuoką ir padalyti santuokoje įgytą turtą pagrįstumą, o
nagrinėjamoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismas, priėmęs
sprendimą už akių, nagrinėjo reikalavimo pripažinti sandorio dalį negaliojančia
pagrįstumą. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2005 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje (duomenys
neskelbtini) nurodė, kad kol 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo
sutartis nėra pripažinta negaliojančia, teismai laiko, kad administracines
patalpas R. H. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
2.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 337 straipsnį, nes peržengė
atskirojo skundo ribas. Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo nutartį, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui, t. y. atsakovė neprašė teismo nutraukti bylą. Be to,
atsakovė atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria
atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tuo tarpu
apeliacinės instancijos teismas, peržengęs atskirojo skundo ribas, pažeidė CPK
320, 323 straipsnį ir nepagrįstai panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005
m. balandžio 21 d. sprendimą už akių ir bylą nutraukė.
Atsakovės atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti, nes jis neatitiko CPK 351
straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovas 2003 m.
rugsėjo 3 d. sudarė su atsakovu UAB „Fleksma“ administracinių patalpų (duomenys
neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą ieškovas
bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš nurodyto atsakovo administracines
patalpas, tačiau ieškovas nurodo, kad jis suklydo dėl sandorio esminės sąlygos,
ir ši klaida yra esminė, nes tikrieji ieškovo ketinimai ir valia buvo
administracines patalpas įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovams
nepateikus atsiliepimo į ieškinio pareiškimą, teismas priėmė sprendimą už akių
ir ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl
teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatė, kad nėra CPK 288 straipsnio 4
dalyje nustatytų pagrindų naikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo pateikė įrodymus, kad jau yra išspręstas nuosavybės teisių
klausimas dėl administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), todėl
panaikino teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino teismo sprendimą už akių ir bylą
nutraukė.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų
teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje
nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija
nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė
procesinės teisės normų dėl bylos nutraukimo, esant įsiteisėjusiam sprendimui,
priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, ar nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nurodytos teisės normos
taikymo, ar neperžengė atskirojo skundo ribų (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1, 2 punktai).
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad 2004 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo
R. H. ir atsakovės M. L. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto
turto padalijimo (civilinė byla (duomenys neskelbtini). Šioje byloje
R. H., būdamas atsakovas, buvo pareiškęs priešieškinį ieškovei, kuriuo
prašė teismą pripažinti jo asmenine nuosavybe administracinį pastatą (duomenys
neskelbtini) ir neįtraukti šio pastato į santuokoje įgyto dalytino turto
masę, nes jis buvo nupirktas už jo lėšas, paskolintas UAB „Fleksma“ dar
1998 metais. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu
atsakovo priešieškinį tenkino ir pripažino R. H. asmeninės nuosavybės
teises į statinį – administracines patalpas (duomenys neskelbtini),
tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi
pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino nurodytą statinį
bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jį padalijo, pripažindamas
ieškovei M. H. nuosavybės teises į 1/2 dalį administracinių patalpų (duomenys
neskelbtini). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi
nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Teismo
sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip
pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio
reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo
nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai
reiškia, kad teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju – apeliacinės instancijos
teismo nutarties) įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių, nes jam
įsiteisėjus šalių ginčijami teisiniai santykiai tampa neginčijami ir įgyja res
judicata galią ir yra šalims privalomi. Įsiteisėjęs teismo sprendimas
(nutartis) įgyja nenuginčijamumo ir prejudicialumo savybę, todėl šalys ir kiti
byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti teismo sprendimo (nutartyje) nustatytų
faktų ir teisinių santykių arba bandyti juos kitaip nustatinėti kitose bylose.
Šioje byloje ieškovas R. H. nori nustatyti faktą, kad administracinis
pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso jam vienam asmeninės
nuosavybės teise, nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartimi yra pripažinta, kad
minėtas administracinis pastatas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės
nuosavybės teise ir buvo padalytas tarp išsituokiančių sutuoktinių pripažįstant
ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio pastato. Ieškovas, nagrinėjamoje civilinėje
byloje pareikšdamas ieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia,
pareiškime nenurodė, kad dėl šio pastato jau yra priimtas teismo sprendimas,
kuriuo ginčo pastatas jau yra pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine
nuosavybe, yra padalytas tarp buvusių sutuoktinių, šis sprendimas (Kauno
apygardos teismo nutartis) yra įsiteisėjęs ir, pagal Valstybės įmonės Registrų
centro Kauno filialo duomenis, yra įvykdytas (b. l. 72). Pagal CPK
137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas tokį ieškinio pareiškimą turėjo
atsisakyti priimti, nes jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp
tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; ieškovas kitoje
civilinėje byloje negalėjo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų
faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pareiškimas
buvo priimtas ir teismas jį išnagrinėjo, priimdamas sprendimą už akių, todėl
apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo
sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu,
pagrįstai panaikino teismo sprendimą už akių ir bylą nutraukė remdamasis CPK
293 straipsnio 3 punktu, nes dėl to paties dalyko (šiuo atveju administracinio
pastato) negali būti priimti du, vienas kitam prieštaraujantys, teismo
sprendimai. Esant išvardytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 137, 288 ir 293
straipsnius, jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį
remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio
2 dalis).
Teisėjų kolegija
atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 337 straipsnį, nes peržengė apeliacinio skundo
ribas. CPK 337 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos
teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę nutartimi panaikinti
pirmosios instancijos nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės
(CPK 337 straipsnio 2 punktas), o CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad
atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu
nustatomos šio Kodekso 293 straipsnyje išvardytos aplinkybės. Šioje civilinėje
byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad yra CPK 293 straipsnio 3
punkte išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bylą, todėl
teismas pagrįstai šią bylą nutraukė, nes apeliaciniam procesui taikomos CPK
bendrosios nuostatos, taip pat ir pirmosios instancijos teismo procesą
reglamentuojančios nuostatos (CPK 302 straipsnis).
Kiti kasacinio skundo
argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apeliacinės instancijos
teismo nutarties teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo ją naikinti kasacine
tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Dangutė
Ambrasienė
Algimantas Spiečius