Civilinė byla Nr.2S-1917-264/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04755-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2450-191/2014 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, treč. asm. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos aktų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei Z. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-51 (toliau Aktas) (t. 1, b. l. 10) ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. V-704 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje Miško g. 2, Karmėlavos II k., Karmėlavos sen., Kauno r. padarinių pašalinimo“.

Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, o jei šio įpareigojimo ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeitė - priešieškinį patenkino iš dalies.

2014 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės Z. P. prašymas peržiūrėti vykdomąjį raštą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškinti Kauno apygardos teismo nutartį. Ieškovė prašo išnagrinėti, ar teisingai ir išsamiai surašytas vykdomasis raštas, nes priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeisti pareiškėjos interesai, nes yra neaiškumas dėl išieškomų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013-10-10 nutartį – kokia dalis išlieka pakeistame 2013-04-02 sprendime; pareiškėja mano, kad pakeitus sprendimą ar jo dalį, keičiasi ir bylinėjimosi išlaidų dalis laimėjusios šalies naudai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomojo dokumento vykdymą iki bus išaiškinta nutartis, t.y. ar po sprendimo pakeitimo nepakito išlaidų paskirstymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį atsisakė priimti, o ieškovės prašymą peržiūrėti vykdomąjį raštą nutarė spręsti Kauno apygardos teismui priėmus nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1519-254/2013, rezoliucinės dalies išaiškinimo.

Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas išaiškinti ir išanalizuoti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį  nenagrinėtinas Kauno apylinkės teisme. Kauno apylinkės teisme gautas 2014 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo raštas Nr. 2A-1519-254/2013, kuriame nurodyta, jog Kauno apygardos teisme yra gautas Z. P. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1519-254/2013, rezoliucinės dalies išaiškinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0088/14/00444 iki bus išspręstas nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo klausimas. Kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus sprendžiamas Kauno apygardos teisme, o tas pats klausimas negali būti sprendžiami vienu metu atskiruose teismuose Kauno apylinkės teismas šį prašymą atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas peržiūrėti vykdomąjį raštą spręstinas Kauno apygardos teismui priėmus nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1519-254/2013, rezoliucinės dalies išaiškinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo:

1.Išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurios susijusios su priešieškinio reikalavimų nagrinėjimu ir kurios nepaskirstytos Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse;

2.Nuspręsti kokiu būdu būtų galima susigrąžinti pervestas antstoliui 171 Lt lėšas vykdant vykdomojo raštą atitinkamai perskaičiuotai sumai.

Apeliantė nurodo, kad liko neišspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto, taip pat liko neperskirstytos bylinėjimosi išlaidos toje dalyje, kurioje buvo sprendimas dėl priešieškinio pakeistas.   Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantė nesutinka su vykdomajame rašte ir vykdymo veiksmuose pateiktomis išvadomis, kadangi įsipareigojimas pakeistas priešieškinio dalyje, kas antstoliui nesukėlė jokių abejonių dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Apeliantės teigimu pažeisti jos interesai, kadangi visi vykdymo veiksmai atliekami iš karto, nepalikus teisės ir laiko gynybai. Vykdymo veiksmai turėtų būti sustabdyti ko l bus perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. 

2. Apeliantės teigimu turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos po to kai Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas. Nurodo, kad su priešieškiniu susijusios bylinėjimosi išlaidos pakito apeliantės naudai 225 Lt.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta

               Kauno apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 8 d. gautas apeliantės prašymas prijungti  2012 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvito originalą 1500 Lt sumai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 10 d. raštą. Apeliantė nurodo, kad pinigų priėmimo kvito kopija yra byloje.

             CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad pinigų priėmimo kvito kopija yra pateikta į bylą (IV tomas b. l. 41). Pažymėtina, kad pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2012 m. spalio 15 d. Kartu apeliantė prašo prijungti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 10 d. raštą dėl informacijos pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinę su apeliantės prašomais prijungti dokumentais sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su atskirojo skundo nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus dokumentus atsisako priimti ir jų nevertina.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apeliantės atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės normų, šalių interesų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties išaiškinimo. Teismas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.  Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo turinį ir prie jo pridedamus dokumentus, sprendė, kad prašymu dėl sprendimo išaiškinimo ieškovė siekia, kad būtų sumažintos pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, nurodė, kad ieškovės prašymas iš esmės susijęs su prašymu pateikti dėl apeliacine tvarka išnagrinėtos 2013 m. spalio 10 d. nutarties papildomus motyvus ir argumentus bei pakeisti nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kas pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką yra negalima, nes tai reikštų naujų motyvų ir sprendimo surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), o tokie teismo veiksmai negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas teisėjų. Atsižvelgdama į CPK nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas vykdymo procese, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą sprendžiant klausimą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl šį ieškovės prašymą atmetė. Atsižvelgiant į tai,  pirmosios instancijos teismas pagrįstai  ieškovės prašymą išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį  atsisakė priimti, nes pagal CPK 278 straipsnio nuostatas sprendimą išaiškinti turi teisę tas teismas, kuris jį priėmė.

Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų bei formuluojamų prašymų matyti, kad ji siekia, kad būtų perskirstytos bylinėjimosi išlaidos Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitus pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą. Tačiau 2014 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismui apeliantės pateiktame prašyme tokio prašymo nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo teisinio pagrindo jo spręsti.

LR CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliantės nuomone, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo perskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos šalims bylinėjimosi išlaidos, ji turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantė atskirajame skunde prašo nuspręsti kokiu būdu būtų galima susigrąžinti pervestas antstoliui 171 Lt lėšas vykdant vykdomąjį raštą. CPK 338 str. nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi apeliantė nurodytų reikalavimų 2014 m. birželio 30 d. pirmos instancijos teismui pateiktame prašyme nekėlė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl naujai suformuotų reikalavimų nepasisako.

Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nenustačius pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

               Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1d d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismui pateiktą 2012 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvito originalą 1500 Lt sumai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 10 d. raštą atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantei Z. P..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                     Aušra Baubienė