Administracinė byla Nr. eAS-837-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gegužės 5 d. prašymą („pašalinti pavojų keliančius informacijos stulpus iš kelio ir sugedusį sunkvežimį iš šalikelės“) ir į jį atsakyti.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas formuluoja reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2025 m. gegužės 5 d. prašymą, t. y. teikia skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau į bylą pateikia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. atsakymą Nr. 18-ANR_O-2694-2025 (toliau – ir Atsakymas). Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas yra ne dėl vilkinimo, o dėl Atsakymo ginčijimo. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio mokėjimą, teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį ir pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 19 d. nutarties panaikinimo.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė jam terminą skundo trūkumų šalinimui.

Teismas, įvertinęs ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog ABTĮ nuostatos tiesiogiai neįtvirtina galimybės proceso šalims atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatomas terminas skundo trūkumų pašalinimui.

Teismas nurodė, kad pagal 2025 m. birželio 19 d. nutarties esmę nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesnei administracinės bylos nagrinėjimo eigai, o minėta nutartimi nustatytas 7 dienų terminas pareiškėjui pašalinti nutartyje nurodytą trūkumą – apmokėti skundą žyminiu mokesčiu, pateikiant tai patvirtinantį įrodymą.

Teismas sprendė, kad 2025 m. birželio 19 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti 2025 m. birželio 19 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigimu, jis neskundė 2025 m. birželio 19 d. nutarties ir neprašė jos panaikinti. Pasak pareiškėjo, 2025 m. birželio 19 d. atskirasis skundas yra dėl nutarties grąžinti jam skundą, todėl jo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priėmus nutartį grąžinti pareiškėjo 2025 m. birželio 11 d. skundą, jam atsisakius sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjo vertinimu, dėl nutarties grąžinti jam skundą gali būti paduodamas atskirasis skundas, o pirmosios instancijos teismo nurodytos ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies bei 153 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos yra neaktualios, todėl netaikytinos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismui iškreipus atskirojo skundo dalyką, nutartis turi būti vertinama kaip nemotyvuota.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė 2025 m. birželio 19 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, neišsprendęs 2025 m. birželio 11 d. skundo priėmimo klausimo, veikdamas sąmoningai prieš pareiškėjo interesus, nesivadovaudamas protingumo kriterijais, taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiama ne faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles, pareigą vykdyti teisingumą, todėl vadovaujantis įstatymu ir protingumo kriterijais, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nustatęs, kad jis skundžia 2025 m. birželio 19 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, o ABTĮ nuostatos tiesiogiai neįtvirtina, jog tokio pobūdžio nutartys skundžiamos atskiruoju skundu, be to, pareiškėjo skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesnei administracinės bylos nagrinėjimo eigai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies bei 153 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos yra neaktualios, todėl netaikytinos, mano, jog pirmosios instancijos teismui iškreipė atskirojo skundo dalyką, todėl nutartis turi būti vertinama kaip nemotyvuota. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas veikė sąmoningai prieš jo interesus, nesivadovavo protingumo kriterijais, taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiama ne faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą vykdyti teisingumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai nurodo, jog ABTĮ nuostatos nustato, kad ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-596-822/2025). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Akcentuotina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatoje nėra nurodyta, jog nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai, kad tokio pobūdžio nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-662/2022, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-596-822/2025).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra atskirojo skundo objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-497-502/2016; kt.).

Įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjas, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo atskirojo skundo (priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią situaciją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

                                                Arūnas Sutkevičius

                                                Egidijus Šileikis