Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,
kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis jūreiviu - virėju, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
kaltinamasis R. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
2019 m. birželio 8 d., apie 13.10 val., R. J., (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio nesuvaldęs atsitrenkė į šalikelėje stovintį kitą automobilį. Tokiu būdu R. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. J. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Iš 2019 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2019 m. birželio 8 d., 13.14 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini)., automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir į medį. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai nustatė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo R. J., kuriam 13.34 val., alkotesteriu nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Pakartotinai, po 19 min., nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 1-2).
Iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 8 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 13.10 val. išgirdo trenksmą ir išėjęs į lauką, pamatė, jog apgadintas jo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie jo namų, kelkraštyje. Matė, kaip nuo jo automobilio nuvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau šiek tiek pavažiavęs, apsisuko ir grįžo į įvykio vietą. Pamatęs, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus vairuotojas, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus (b .l. 27-29).
Iš 2019 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai apgadinti (b. l. 10-21).
Iš 2019 m. birželio 8 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 22). Vėliau automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti R. J. (b. l. 32-39).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2019 m. birželio 8 d., 13.34 val. alkotesteriu R. J. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Pakartotinai 13.53 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 23).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Swedbank Lizingas“, valdytojas R. J. (b. l. 30).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), pagaminto 2011 m., kaina be PVM 7563 Eur (b. l. 31).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis R. J. ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 67-69, 76-77, 97-98). Akivaizdu, jog jis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Teismo vertinimu jis laikytinas teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir kelių eismo taisyklių. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog R. J. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog R. J. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, R. J. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Jo laiduotoja skirtina mama N. B., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, jos paaiškinimais, yra pensininkė, neabejotinai yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už R. J. asmuo, nors ji ir bausta du kartus už KET pažeidimus, pagal Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 2, 3 dalis, 6 ir 15 Eur baudomis, kurios yra sumokėtos, tačiau teismas tai vertina, kaip atsitiktinius nusižengimus. Teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir kelių eismo taisyklių (b. l. 110-117).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimo datos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas, darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotas UAB „Swedbank Lizingas“ vardu, automobilio valdytojas yra R. J.. Įvertinus šiuos duomenis ir siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, iš R. J. turėtų būti konfiskuota šio automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnis). Byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, šio automobilio vertė yra 7563 Eur. Atsižvelgiant į automobilio didelę vertę, į tai, jog jis pirmą kartą baudžiamas už vairavimą neblaiviam, anksčiau nepažeidinėjo kelių eismo taisyklių, ir teisingumo bei protingumo principus, iš jo konfiskuotina dalis šios sumos – 3000 Eur, tikintis, kad to visiškai pakaks padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, R. J. perduodant N. B. atsakomybei.
R. J. laiduotoja paskirti N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, teisės vairuoti atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos dalies vertę – 3000 Eur sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, ir dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius