Baudžiamoji byla Nr. 1-683-1034/2019

           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27590-2018-7

           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;   

                                                                                         1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, 

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

nukentėjusiajam M. M., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

n u s t a t ė :

V. S. 2018 m. birželio 3 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam M. M. vieną smūgį į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. veido dešinės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 1948/2018(01) ir dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžius su kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas įvyko dėl dešinės pėdos sukimosi pagal savo išilginę ašį esant fiksuotai dešinei kojai, kas pagal tą pačią specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai išgėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiškai leido laiką, kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko šis incidentas. M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo. Viskas įvyko spontaniškai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smūgio į galvą. Kaimynai išlindo per langus, jie išsigando, nes žmonės pradėjo šaukti, kad kvies policiją, pasišalino iš įvykio vietos. Labai gailisi dėl šito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti. Pripažįsta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dėl jo veiksmų. Atsiprašė nukentėjusiojo, iki šiol su juo bendrauja. Mano, kad suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, po to laiko daugiau negeria, nevartoja visai alkoholio. Atlygino nukentėjusiajam 1000 Eur ir 1000 Eur įsipareigoja atlyginti iki šių metų birželio 30 d. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, sumokės per vasario mėnesį.

Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo atsiprašymą priima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad  2018 birželio mėn. 3 dieną apie 14.30 val. jis su pažįstamu M. J. susitiko Algirdo g. Kinų kavinėje pasėdėjo, išgėrė alaus, tada dar susiskambino su V. S. ir jie nuvažiavo su M. į kazino, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V., ten pabuvo apie 10 min., dar nuvažiavo į svečius, o po jų nuvažiavo į barą Veranda, Kęstučio g. 39, Vilnius, pora valandų pabuvo ten. Jis sumokėjo jų visų ir savo sąskaitą ir išėjo, kadangi norėjo jau namo, jiems nieko nesakęs, baro padavėjas jo pažįstamiems iškvietė taksi. Jie jam paskambino, pradėjo agituoti, kad vėl susitikti. Ir jie jį pasiėmė Vytauto g. su taksi automobiliu "E transportas", modelio ir valstybinio neatsimena. Tada jis paprašė, kad taksi sustotų Basanavičiaus Mindaugo g. sankryžoje, taksi sustojo ir jis pradėjo eiti link Basanavičiaus g. 23, Vilnius. Tada M. pradėjo jį vytis iš pradžių aiškino, kad važiuotų kur nors toliau, kai jis atsisakė,  jis pradėjo elgtis agresyviau, o jis tęsė ėjimą ir jie galimai kartu ėjo, o gal važiavo su taksi paskui jį, tačiau šito nelabai atsimena. Kada atsidūrė prie J. Basanavičiaus g. 23, Vilnius, stovėjo kartu, taksi automobilis šalia ir šnekėjo, jie nenorėjo jo paleisti, kadangi norėjo važiuoti kažkur toliau, bet neturėjo pinigų. Paskui pajuto smūgį ir atsijungė, kas smūgiavo tiksliai pasakyti negali. Jis atsigavo kai buvo laiptinėje ir skambino į duris draugei. Ir jau buvo policija iškviesta ir išėję kaimynai M. T., kuris kaip suprato, matė įvykį per balkoną ir pasakojo, kad jam smūgiavo V. ir vėliau įvilko jį į taksi automobilį, iš kurio jis iššoko ir nubėgo į namą, kaip jis pasakojo, jis pats to neatsimena. Iš karto atvažiavo ir greitoji, kuri pristatė jį į Lazdynų ligoninę ir nustatė abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį ir kitų dauginių skruosto ir smilkinio apatinio žandikaulio sąnario srities žaizdas (b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. T. parodė, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 20.30 val. jis buvo namuose J. Basanavičiaus g. 23-3, Vilniuje, išgirdo triukšmą lauke. Triukšmas vis stiprėjo, jis išėjo į balkoną, balkonas išeina į J. Basanavičiaus gatvę, ir pamatė du vienas priešais kitą stovinčius vyriškius. Prie J. Basanavičiaus gatvėje esančio 21 namo ant šaligatvio stovėjo jo kaimynės M. draugas, jo vardo ir pavardės nežino, matė jį porą kartų, su kitu vyriškiu, kuris buvo vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodais, ilgais plaukais, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, vyrai pykosi, stumdėsi. Šalia jų stovėjo taksi automobilis, iš jo išlipo kitas vyras, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs buvo tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais ir džinsiniais šortais. Minėtas vyras priėjo prie M. draugo ir kito vyriškio, sudavė M. draugui ranka vieną smūgį į galvos sritį, po šio smūgio M. draugas pargriuvo ant žemės, nejudėjo, gulėjo be gyvybės ženklų. Abu vyrai paėmė M. draugą ir pradėjo tempti jį link taksi automobilio. Tada jis pradėjo šaukti jiems, ką jie daro, pasakė, kad iškvies policiją. Tada vyras su ilgais plaukais pagrasino jam, pasakė, kad žino, kur jis gyvena, jis suprato jo žodžius kaip grasinimą, nes neva jei iškvies policiją jis su juo susidoros. Vyrai paguldė M. draugą į taksi automobilį ant galinės sėdinės, paliko jį taksi automobilyje, o patys nuėjo link Algirdo gatvės. Po kurio laiko pamatė, kad M. draugas atsigavo, atsiskaitė su taksi vairuotoju ir nuėjo link laiptinės. Jis matė, kad tarp M. draugo ir vyriškio su ilgais plaukais vyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė, o vieną smūgį į galvą jam sudavė kitas vyras. Kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus ir greitosios pagalbos medikus (b. l. 24-26). Papildomos apklausos metu liudytojas M. T. parodė, kad jis negalėtų atpažinti gyvai, pagal veido bruožus asmens, kuris sudavė M. draugui ranka vieną smūgį į galvos sritį, po kurio M. draugas pargriuvo ant žemės, kadangi įvykį stebėjo per balkoną, buvo per toli, kad galėtų gerai matyti vyro veidą ir jį įsidėmėti. Kaip ir sakė pirminės apklausos metu, M. draugui sudavė vyras, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs buvo tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais ir džinsiniais šortais. Šį vyrą jis nufotografavo mobiliuoju telefonu (nuotrauką prideda), būtent šis vyras sudavė smūgį M. draugui. O kartu su juo buvęs vyras su ilgais plaukais jam tik žodžiu pagrasino, pasakė, kad žino, kur jis gyvena. Vyro su ilgais plaukais jis taip pat negalėtų atpažinti gyvai, nes jo veido bruožų jis neįsidėmėjo, tačiau tiksliai atsimena, kad plaukai buvo ilgi, surišti į uodegytę. Abu vyrai paguldė M. draugą į taksi automobilį ant galinės sėdinės, paliko jį taksi automobilyje, o patys nuėjo link Algirdo gatvės. Jis matė, kad tarp M. draugo ir vyriškio su ilgais plaukais vyko žodinis konfliktas (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikia pavėžėjimo paslaugas nuosavu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikslios datos neatsimena, jis iš įmonės gavo užsakymą pavežti klientą iš Žvėryno gatvės. Kai jis atvažiavo į Žvėryno gatvę, tikslaus adreso nežino, prie baro į jo automobilį įsėdo du vyrai. Vienas buvo žemo ūgio, apie 175 cm, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, plaukų spalvos neatsimena, kažkokių išskirtinių veido bruožų neįsidėmėjo, smulkiau aprašyti negali. Su juo buvęs vyras buvo aukštesnis už jį, apie 185 cm, liekno kūno sudėjimo, jo taip pat neįsidėmėjo. Abu vyrai įsėdo į automobilį, apie 10 minučių stovėjo prie baro, nes vienas iš vyrų skambino kažkam. Po to klientai pasakė vežti juos link stoties, tačiau vos pajudėjus sustojo, nes prie automobilio priėjo ir į automobilį įsėdo trečias vyras. Trečias vyras, kiek pamena, buvo lieknas, aukštas, trumpų plaukų, daugiau aprašyti negali, nes nepamena. Visi vyrai buvo išgėrę. Kai važiavo V. Kudirkos gatve trečias vyras, kuris įsėdo į automobilį paskutinis, paprašė jo sustoti, nes norėjo į tualetą. Jis sustojo gatvėje, prie kurio namo nepamena, trečias vyras išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link Basanavičiaus gatvės. Jis važiavo tam vyrui iš paskos, jo du draugai sėdėjo mašinoje. Kadangi trečias vyras ėjo, iš jo elgesio buvo galima suprasti, kad jis neketina sėsti atgal į mašiną, o iš pokalbio suprato, kad tie du vyrai, kurie buvo likę automobilyje neturi pinigų, tai tie du vyrai taip pat išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti trečiam vyrui iš paskos. Kadangi jam niekas nesumokėjo už kelionę, jis lėtai važiavo paskui juos. Jam važiuojant paskui vyrus matė, kad jie eidami stumdėsi tarpusavyje, iš pradžių stumdėsi gatvėje, po to perėjo ant šaligatvio. Jie visą kelią ėjo, stumdydavosi, rėkavo. Kadangi vairavo automobilį, tai turėjo žiūrėti į kelią, nuolat nežiūrėjo į vyrus, tačiau vienu momentu, kai pažiūrėjo į vyrus pamatė, kad trečias vyras guli ant šaligatvio, o jo du draugai stovėjo šalia. Kaip parkrito trečias vyras jis nematė, pamatė jį jau gulintį ant šaligatvio. Tada du vyrai atitempė trečią vyrą iki jo automobilio, įsodino į automobilį, įsėdo patys. iš balkono jam nepažįstami žmonės pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, trečias vyras buvo kruvinas, todėl jis atsisakė toliau juos vežti. Kai jis atsisakė juos vežti, du vyrai išlipo iš automobilio, paliko trečią jo automobilyje, ir pabėgo. Trečias vyras pakėlė galvą, paklausė, kur jo draugai, jis pasakė, kad jie pabėgo. Tada trečias vyras atsiskaitė su juo ir nuėjo į namo laiptinę, adreso nežino. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba, kas juos iškvietė jis nežino, spėja, kad žmonės, kurie stebėjo vyrus iš balkonų. Jis kurį laiką dar stovėjo, po to išvažiavo. Jis nematė, kad trečią vyrą kas nors muštų, matė, kad jie būdami girti eidami stumdėsi, tačiau, kad kas nors būtų mušęs jį kumščiais ar kojomis jis nematė, taip pat negali pasakyti nuo ko trečias vyras parkrito ant žemės, nes nematė, matė jį jau gulintį ant žemės (b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. N. parodė, kad jis buvo pas draugę namuose, adresu J. Basanavičiaus g. 23, Vilniuje. Bute buvo atidaryti langai, išgirdo riksmus lauke. Pažiūrėjo pro langą, pamatė tris vyrus, kurie pykosi tarpusavyje. Nei vieno vyro jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Jis pamatė, kad tris vyrai vidury gatvės rėkauja, šalia stovėjo taksi automobilis, kaip suprato, taksi laukė vyrų. Kaip jam pasirodė, vyrai pykosi dėl to, kad kažkas už kažką nesumokėjo. Po to jis pamatė, kad vienas iš vyrų sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį kitam vyrui. Po to smūgio vyras parkrito ant šaligatvio ir gulėjo be gyvybės ženklų, galimai prarado sąmonę. Po to vienas vyras paėmė nukentėjusįjį vyrą už kojų, kitas už rankų ir nunešė į taksi automobilį, paguldė jį ant galinės sėdynės. Du vyrai išėjo link Algirdo gatvės, o sumuštą vyrą paliko taksi automobilyje. Jis tuo metu jau skambino į BPC, pranešė, kad vyksta muštynės. Jis matė, kad nukentėjusiajam vyrui buvo suduotas vienas smūgis nuo kurio jis prarado sąmonę, ji mušė vienas vyras. Vyras, kuris sudavė smūgį buvo apsirengęs šortais, baltais marškinėliais, su papuošalu ant kaklo, buvo su barzda, veido bruožų neįsidėmėjo (b. l. 38-40).

2018 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. S. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. J. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 84-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. J. parodė, kad jis davė parodymus tuo metu, kai buvo apklaustas įtariamuoju, jo parodymai yra teisingi, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, jų papildyti nenori (b. l. 90-91).Būdamas apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. jis paskambino M. ir pasiūlė nueiti kartu į kavinę pasėdėti. M. M. sutiko. Jis su juo pasėdėjo kinų restorane Algirdo gatvėje, tikslaus adreso nežino, po to M. pasiūlė nueiti į kokį nors kitą restoraną. Jie nuvažiavo į kazino „Olimpic“, prie Lietuvos viešbučio, prie Universalinės parduotuvės, tikslaus adreso nežino. Kazino sutiko M. draugą, V.. Po kazino, kartu su M. ir V. nuvažiavo į Žvėryną, kur taip pat kavinėje „Veranda“, jos adreso nežino, pasėdėjo apie 3-4 valandas ir nusprendė važiuoti namo į J. Basanavičiaus g. 23, Vilniuje. Tiksliai neatsimena kas, iškvietė taksi automobilį, kuriuo nuvažiavo į J. Basanavičiaus gatvę. M. buvo gerokai išgėręs, V. buvo išgėręs, tačiau nebuvo visiškai girtas, pats vaikščiojo, galėjo save kontroliuoti, o M. net sunkiai vaikščiojo. Jis iš jų buvo mažiausiai išgėręs. Jiems važiuojant taksi automobilyje, negali pasakyti dėl ko, M. M. gatvėje iššoko iš mašinos, bandė šlapintis prie medžio gatvėje, pradėjo bėgti Basanavičiaus gatve link laiptinės. O jis su V., sėdėdamas taksi automobilyje, važiavo jam iš paskos. Tada jis išlipo iš automobilio, M. buvo jau prie pat laiptinės, paklausė jo, ką jis daro, kad taip daryti negalima. Tačiau M., matyt dėl išgerto alkoholio kiekio, visiškai nereagavo į jo žodžius. Kai jis stovėjo priešais M., buvo prie namo laiptinės, M. jį pastūmė, jis jį taip pat lengvai pastūmė. M. nenukrito, stovėjo toliau. Tuo metu M. iš šono priėjo V. ir sudavė vieną smūgį ranka į žandikaulį, jam atrodo į dešinės pusės žandikaulį, tačiau tiksliai neatsimena. Po šio smūgio M. visu svoriu nukrito ant žemė, negali pasakyti ar M. nukrito dėl to, kad buvo stipris smūgis ar dėl to, kad jam susisuko kojos, nes jis buvo tikrai labai girtas ir vos laikėsi ant kojų. M. nukrito ant žemės, jis jį pakėlė už pažastų ir iki pusės paguldė į taksį automobilį, paprašė taksi vairuotoją nuvežti M. į ligoninę, tačiau taksi vairuotojas pradėjo sakyti, kad jam kraujo automobilyje nereikia, nors M. nekraujavo. Kol jis gildė M. į automobilį, V. jau kažkur išėjo, nematė kur jis išėjo. Jis paliko M. taksi automobilyje, nes pamanė, kad ateis jo mergina ir jį paims iš taksi automobilio, o pats nuėjo link Algirdo gatvės. Jis tiksliai atsimena, kad tą dieną buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, juodos spalvos šortais ir raudonos spalvos sportbačiais. Plaukai buvo surišti į kuodą galvos viršuje. Atsimena, kad V. buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, ir buvo su džinsiniais šortais arba kelnėmis, nepamena, kokius batus movėjo-nepamena. Jis savo kaltės nepripažįsta, nes M. jis nemušė, M. vieną smūgį į žandikaulį buvo sudavęs V. (b. l. 80-83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis  V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2018 m. birželio 3 d., apie 20.00 val. Jis kartu su M. J. ir M. M. su taksi automobiliu grįžinėjo iš miesto, buvo kavinėse, daug kur buvo, todėl neatsimena tiksliai iš kurios kavinės važiavo. Važiavo iki M. namų, ne norėjo pasiimti dar pinigų, jis gyvena Basanavičiaus gatvėje, tikslaus adreso nežino. Visi trys buvo išgėrę, tačiau nebuvo visiškai girti. Jis viską gerai atsimena. Dar važiuojant taksi, automobilyje M. pasakė, kad nemokės už taksį, degant raudonam šviesoforo signalui M. iššoko iš automobilio ir nubėgo link namo, kur gyvena jo draugė, kaip suprato, būtent pas savo draugę jis pradėjo bėgti. M. iššoko prieš sankryžą, taksi pasuko į dešinę, po to taip pat sustojo. M. išlipo iš automobilio, pradėjo vytis M., jis išlipo ir taip pat bėgo jiems iš paskos. M. jį pasivijo ir jie apsižodžiavo, jam atrodo, vienas kitą dar lengvai pastūmė, t. y. apsistumdė. Jis pribėgo M. iš už nugaros, griebė jį už kairės rankos, griebė dešine ranka. Jis jo paklausė, ar jam viskas gerai, kad jis taip elgiasi, tuo metu M. pakėlė dešinę ranką, jis pamanė, kad M. jam trenks, todėl jis M. kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės žandą. Po šio smūgio M. susvirduliavo ir nukrito ant žemės. Krisdamas jis atsitrenkė galva į žemę, jis jo nespėjo pagauti, ir prarado sąmonę. Tada jis pasiūlė Mariui M. nepalikti gatvėje, o nuvežti namo. Taksi automobilis tuo metu jau buvo privažiavęs prie jų. Kartu su M. pakėlė M. nuo žemės ir įkėlėme jį į galinę taksi automobilio sėdynę. Kai paguldė M. į automobilį, viena jo koja, neatsimena tiksliai kairė ar dešinė, liko lauke, jie, matyt, jį ne iki galo įkėlė į automobilį, ir M., norėdamas uždaryti automobilio dureles ir nepastebėjęs, kad ne iki galo įkėlė M. į automobilį, uždarė automobilio dureles. Tačiau, kadangi M. koja buvo lauke, durelės atšoko nuo M. kojos ir neužsidarė. Tuo metu kaimynas, stovėjęs balkone, pradėjo šaukti, kad iškvietė policiją, be to, taksi vairuotojas pasakė, kad M. niekur neveš, todėl jie abudu išsigando ir kiemais nuėjo link M. namų. Jis prisipažįsta, kad rankos delnu sudavė vieną smūgį M., tačiau mano, kad kulkšnių ir blauzdikaulio lūžiai įvyko ne dėl jo smūgio, o dėl to, kad jo koja buvo prispausta automobilio durelėmis. Dėl savo suduoto smūgio, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 107-110). Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą įtariamajam V. S., jis parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Lieka prie savo parodymų duotų 2018 m. lapkričio 12 d., jų papildyti ar pakeisti nenori. Jam pateiktoje nuotraukoje, kur užfiksuotas žmogus stovintis prie automobilio, jis nėra tikras, kad nuotraukoje yra užfiksuotas jis, kadangi veido bruožai nėra užfiksuoti, o kaip jis buvo apsirengęs įvykio dieną jis nepamena. Galimai nuotraukoje užfiksuotas asmuo apsirengęs tamsios spalvos rūbais yra jis, nes nuotraukoje užfiksuotas asmuo, kuris apsirengęs baltos spalvos marškiniais ir yra pasilenkęs prie automobilio, jam atrodo, yra M. J. (b. l. 117-119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1948/2018 (01) M. M. nustatyti šie kūno sužalojimai:

1. Veido dešinės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 3 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas įvyko dėl dešinės pėdos sukimosi pagal savo išilginę ašį esant fiksuotai dešinei kojai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 53-54).

Iš 2019 m. vasario 5 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis V. S. susitaikė su nukentėjusiuoju M. M., atlygino dalį jam padarytos žalos, likusią žalos dalį įsipareigojo atlyginti, nukentėjusysis jam atleido, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 192).

Dėl V. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. 

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme iš esmės pripažino savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai išgėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiškai leido laiką, kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko šis incidentas. M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo. Viskas įvyko spontaniškai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smūgio į galvą. Kaimynai išlindo per langus, jie išsigando, nes žmonės pradėjo šaukti, kad kvies policiją, pasišalino iš įvykio vietos. Labai gailisi dėl šito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti. Tokie kaltinamojo parodymai nors proceso eigoje nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau esminėse detalėse jie atitinka kitą bylos medžiagą, kuri byloje nutarus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo išvardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Faktą, kad tik V. S. mušė nukentėjusįjį patvirtino ir tyrimo metu apklaustas (iš pradžių įtariamuoju) liudytojas M. J. bei liudytojai R. N. ir M. T..

Taigi, sugretinus pirmiau paminėtų asmenų parodymus su kaltinamojo V. S. parodymais matyti, kad būtent jis vienas aktyviais veiksmais naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, ir tik jis vienas kontaktavo su nukentėjusiuoju. Remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog būtent tarp kaltinamojo V. S. panaudoto smurto ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo V. S. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo M. M.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas kaltinamojo V. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių ir bent minimaliai kaltinamojo V. S. asmenines paskatas rodančių smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį M. M. aplinkybių. Priešingai, pats kaltinamasis negalėjo aiškiai nurodyti kokios nors reikšmingesnės smurtavimo priežasties, išskyrus tai, kad tai įvyko dėl neblaivumo. Kitų pirmiau paminėtų liudytojų parodymai tik patvirtina menkavertę ir mažareikšmę smurto dingstį – tarp išgėrusių asmenų dėl neaiškios priežasties kilusį žodinį konfliktą. Taigi teismas sprendžia, kad visiškai pasitvirtino ir faktas, kad V. S. prieš nukentėjusįjį M. M. smurtavo dėl chuliganiškų paskatų.

Konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl V. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino visiškai ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai išgėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiškai leido laiką, kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko šis incidentas. M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo. Viskas įvyko spontaniškai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smūgio į galvą. Kaimynai išlindo per langus, jie išsigando, nes žmonės pradėjo šaukti, kad kvies policiją, pasišalino iš įvykio vietos. Labai gailisi dėl šito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti. Pripažįsta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dėl jo veiksmų. Tokie kaltinamojo parodymai proceso eigoje atitinka ir kitą bylos medžiagą, kuri, byloje nutarus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo išvardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Liudytojai R. N. ir M. T. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktą tarp asmenų stebėjo pro langą, girdėjo triukšmą, vienas asmuo sudavė kitam asmeniui smūgį į galvą. Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1948/2018 (01) be kita ko, matyti, kad, nukentėjusiajam konstatuoti veido dešinės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 3 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK

Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (Jono Basanavičiaus gatvėje), įžūliais bei agresyviais veiksmais, nuo smurtinių veiksmų nukentėjusysis M. M. patyrė sužalojimus, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (M. T., R. N.). Taigi dėl šio konflikto kilo sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos gydytojai, todėl konstatuotina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, be to, nukentėjusiajam M. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo V. S. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajam M. M., atskirai neinkriminuojamas, kadangi jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, leidžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, savo poelgius vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė ir tai rodo egzistuojant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai sąlygai. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodoma, jog kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 1000 Eur, o 1000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. birželio 30 d. Minėtas susitarimas patvirtintas nukentėjusiojo M. M. ir kaltinamojo V. S. parašais (b. l. 192). Nukentėjusysis M. M. apklausiamas teisme patvirtino, kad toks susitarimas sudarytas, jis nurodytą dalį pinigų pagal šią sutartį gavo, kaltinamojo atsiprašymą priima. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Taigi teismas sprendžia, kad yra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta šio straipsnio taikymo sąlyga.

Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju bendravo, susitaikė, kaltinamajam jis atleido ir susitaikė. Tai rodo, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. S. yra nevedęs, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, baustas administracine tvarka (b. l. 146-151), turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba dvejose įmonėse, t. y. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, jokių itin reikšmingų duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis V. S. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nors kaltinamasis V. S. praeityje ir yra vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, be to, visgi vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitas nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi dėl šito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti, atsiprašė nukentėjusiojo, iki šiol su juo bendrauja, po to laiko daugiau negeria, nevartoja visai alkoholio. Iš tiesų, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų ir viešų registrų matyti, jog kaltinamasis dirba dvejose darbovietėse, taigi teismas linkęs tikėti jo parodymų, susijusių su ateities planais, nuoširdumu. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas bei turtinės žalos atlyginimo dydis pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 436,68 Eur nukentėjusiojo M. M. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 60-63).

Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 436,68 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis V. S. atsakingas už nukentėjusiojo M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. S.. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti V. S. ir M. M. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- V. S. įsipareigoja likusius 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) sumokėti nukentėjusiajam M. M. iki 2019 m. birželio 30 d.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti V. S. per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 436,68 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus, šešiasdešimt aštuonis centus) už nukentėjusiojo M. M. gydymą.

Iš V. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 436,68 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus, šešiasdešimt aštuonis centus) už nukentėjusiojo M. M. gydymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. S., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmeniui, vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas                                                              Ramūnas Keidūnas