Administracinė byla Nr. eI2-8399-872/2025

Teisminio proceso Nr.3-65-3-00228-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei I. S.,

atsakovei A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. D. dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. D. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 120,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 123,78 Eur.

2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą reg. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, pažymėdama, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokatė Renata Janušytė 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą. Advokatė nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 12 val. Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 240,00 Eur (12 val. x 20,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 120,00 Eur.

3. Tarnyba paaiškino, kad pranešimu (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 120,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų, paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. bei (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė prašymą jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog atsakovė dėl netinkamai suteiktų advokatės teisinių paslaugų turi teisę kreiptis į Advokatų tarybą.

5. Atsakovė A. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

  Atsakovė nurodė, kad reikalavimas sumokėti 120,00 Eur nepagrįstas ir nesąžiningas, kadangi advokatė Renata Janušytė turėjo suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti teisme, tačiau byla buvo vilkinama, su advokate nebuvo jokių susitikimų, bendravimo. Advokatė teismo koridoriuose nurodė pasirašyti penkis kartus, nepaaiškindama, kokiu tikslu to reikia. Atsakovė 2023 m rugsėjo 4 d., norėdama nutraukti teisinės pagalbos sutartį, kreipėsi į pareiškėją. Tarnybos darbuotoja pateikė blanką, atsakovė jį užpildė. Tuo pačiu atsakovė gavo raštą su nuoroda sumokėti 120,00 Eur.

6. Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškino, jog bandė apskųsti VGTPT sprendimą dėl sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau teismas atsisakė priimti nagrinėti jos skundą, nes jau buvo praleistas apskundimo terminas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo iš atsakovės.

8. Ginčui spręsti taikytinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia prašymą ir jo reikalavimą pagrindžiančius bei teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, arba 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pagal įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal įstatymą jis turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam buvo teikiama 50 procentų valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą, gavęs tarnybos pranešimą, sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje buvo teikta teisinė pagalba.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškėjai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų. Pareiškėja, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę Renatą Janušytę. Advokatė 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė pareiškėjai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal minėtą 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 12 val.

10. Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur. Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 240,00 Eur (12 val. x 20,00 Eur). Remiantis įstatymo 19 str. 2 d., atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 120,00 Eur. Atsakovei jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. spalio 30 d. buvo išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 120,00 Eur, atsakovė šios sumos pranešimuose nurodytu terminu nesumokėjo.

11. Pasisakant dėl atsakovės teiginio, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama atlyginti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, nors valstybės paskirta advokatė nesuteikė kokybiškų teisinių paslaugų, pritartina pareiškėjos argumentui, jog atsakovė turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatės darbo kokybės vertinimo.

12. Akcentuotina, jog pareiškėjai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl pastaroji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė savo iniciatyva sutiko padengti dalį išlaidų. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

13. Tokiu būdu, pareiškėjos reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 120,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas visiškai (ABTĮ 57 str.), iš atsakovės pareiškėjai priteisiama 120,00 Eur. Taip pat tenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. D. valstybės naudai 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur (tris Eur 78 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 123,78 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris Eur 78 ct), nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusį Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                                                            Fausta Vitkienė