Civilinė byla Nr. 2S-2044-260/2014,

Proceso Nr. 2-13-3-02679-2014-0,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

122.4; 128.11; 129.18;

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-3311-179/2014 pagalpareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundu dėl antstolio veiksmų (b.l. 2–3) prašė panaikinti antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigineslėšas, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Jei skundžiamas patvarkymas įsigaliotų ir būtų areštuotos lėšos, gautos pardavus Lietuvos Respublikos po A. K. mirties paveldėtą turtą, tai susidarytų situacija, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavusi parduoto valstybės paveldėto turto realią kainą negalėtų toliau vykdyti gautų pinigų paskirstymo kreditoriams pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Piniginių lėšų areštas neleistų paskirstyti pinigų, gautų už realizuotą paveldėtą turtą, dėl ko atsirastų neigiamos teisinėspasekmės visiems mirusio skolininko kreditoriamsir lėšų paskirstymas taptų neįmanomas, būtų pažeidžiamos kreditorių teisės. Lietuvos Respublika yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas, kuris negali atsisakyti paveldėjimo, o gavusi pinigus už parduotą paveldėtą turtą, yra įpareigota nustatyta teisės aktuose tvarka juos paskirstyti kreditoriams. Antstoliui neturėtų kilti nepagrįstų abejonių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiga teisingai ir teisėtai paskirstyti gautas lėšas kreditoriams teisės aktuose nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įpareigota atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas valstybės atžvilgiu būtų nepagrįstas.

Antstolis 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu (b.l. 1) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, sumažino patvarkyme nurodytą išieškotiną sumą paliekant išieškoti tik vykdymo eigoje susidariusias vykdymo išlaidas. Likusioje dalyje skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi (b.l. 4–5) pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11810 dėl piniginių lėšų arešto. Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009 m. vasario 5 d. Alytaus rajono apylinkėsteismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,30 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkasmirė. 2014 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimu skolininko palikimą priėmė valstybė, todėl skolininkas 2014 m. gegužės 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistasjo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas, remdamasis CPK 692 straipsnio norma, nurodė, kad antstolis privalo valstybei perduotiną turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai bei sprendė, kad piniginių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas, įskaitant ir gautos sumos pardavus paveldėtą turtą paskirstymą kreditoriams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Antstolisatskiruoju skundu (b.l. 8) prašopanaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas klaidingai nurodė, kad antstolis areštavo iš mirusio asmens paveldėtą turtą. Mirusio skolininko turtui vykdomojoje byloje nėra taikyti jokie apribojimai, todėl nėra jokių kliūčių realizuoti šį turtą. Antstolis nėra pažeidęs CPK 692 straipsnio, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai.
2. Vykdomojoje byloje skolininkė yra valstybė, o pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį vykdant išieškojimą iš valstybės išieškojimas gali būti nukreiptas tik į joms priklausančias pinigineslėšas. Antstolis turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Kadangi mirusio skolininko, kurio turtą paveldėjo valstybė, lėšų turėtojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tai būtent šioje institucijoje esančioslėšos ir turi būti areštuotos.
3. Skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos ne valstybei priklausančios abstrakčios lėšos ar šiuo metu jau turimos lėšos banko sąskaitose, o tikslinės lėšos, t. y. lėšos, kurios bus gautos pardavus paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės. Dėl to skunde išdėstyti nuogąstavimai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo paralyžiavimo yra nepagrįsti. Skundžiamas patvarkymas taip pat nepažeidžia valstybės interesų, kadangi įstatymai paveldėtojui numato pareigą padengti mirusio asmens, kurio turtą paveldėjo paveldėtojas, skolas, o skundžiamas patvarkymas traktuotinas tik kaip mandagus priminimas apie esamą skolą. Jei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebūtų gavusi informacijos apie esamą skolą, abejotina, ar ji efektyviai savarankiškai turėtų galimybes surinkti duomenis apie visus mirusio asmens kreditorius, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra jokio skolų registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie asmenų skolas.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 11–12) prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus, kurie yra analogiški skundo dėl antstolio veiksmų argumentams, papildomai teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio skundžiamą veiksmą pripažino neteisėtu ir naikintinu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto areštą, pagrįstai atsižvelgė į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktuose priskirtas pareigas, susijusias su valstybės paveldėto turto realizavimu ir palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš skolininko A. K. valstybei. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kuri 2014 m. gegužės 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese buvo pakeista skolininke vietoje mirusio skolininko A. K.. 2014 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra 84,14 Lt, tą pačią dieną antstolis priėmė ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto antstolis areštavo pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė ir nurodė, kad areštuotos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymu, pakeičiančiu 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymą, antstolis patvarkė areštuoti už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Vykdomojoje byloje tuo pačiu ir išieškotoja, ir skolininke esanti Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto kaip trukdantį valstybę atstovaujančiai institucijai vykdyti realizavus turtą gautų lėšų paskirstymą kreditoriams, kas tokiu atveju pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Antstolis pateikto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir jį su vykdomąja byla persiuntė teismui. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto panaikino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Kaip nustatyta byloje, palikimą po skolininko A. K. mirties priėmė valstybė, kuri remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeitus jo teisių perėmėja, tiek išieškotoja, tiek ir skolininkė yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 str. 1 d. 7 p.), tačiau, kaip kad galima spręsti iš vykdomosios bylos duomenų, valstybei kreipusis į antstolį dėl skolos iš skolininko A. K. išieškojimo, vykdymo išlaidos antstoliui nebuvo sumokėtos, todėl antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo, o kartu, siekdamas užsitikrinti apskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą, areštavo dalį lėšų, kurias valstybė gaus realizavusi mirusio skolininko A. K. turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. K. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą nėra.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštavus skolininko turtą jis netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacine tvarka skundžiama nutartimi, nesutinka su atskirajame skunde antstolio nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nutartyje akcentavo, kad antstolis areštavo mirusio skolininko A. K. turtą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje tokia aplinkybė nėra nustatyta, o priešingai, teismas vertino piniginių lėšų, kurios bus gautos realizavus po skolininko mirties valstybės paveldėtą turtą, areštą ir pripažino, kad būtent šių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su pardavus paveldėtą turtą gautų lėšų paskirstymu palikėjo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs ir CPK 692 straipsnio pažeidimo, todėl dėl su šiomis aplinkybėmis susijusių atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu dėl antstolio teisės areštuoti valstybei priklausančias lėšas, pažymi, kad tokią teisę antstoliui suteikia CPK 668 straipsnio 2 dalis. Kadangi skolininkė vykdomojoje byloje yra būtent valstybė, priėmusi palikimą po skolininko A. K., tai antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas, tačiau tik į dalį, kuri neviršija valstybės po skolininko mirties paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau vien tik egzistuojanti galimybė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurias valstybė gaus realizavus mirusio skolininko turtą, yra teisėti ir pagrįsti.Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo ne valstybei priklausančias abstrakčias lėšas ar šiuo metu turimas banko sąskaitose lėšas, o tikslines lėšas, t. y. lėšas, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės, tačiau nurodytos aplinkybės neturėjo reikšmės pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl ir antstolis, taikydamas priverstines vykdymo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų, privalo šiais principais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau buvo nurodyta, turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems nei nurodyta tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš antstolio pateikto atskirojo skundo, jis skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto priėmė siekdamas priminti valstybei apie esamą skolą. Antstolio teigimu, abejotina, ar valstybė savarankiškai galėtų efektyviai surinkti duomenis apie visus mirusio asmens kreditorius, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra jokio skolų registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie asmenų skolas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolis skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto priėmė iš esmės ne siekdamas išlaikyti turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, bet vien tik siekdamas priminti valstybei apie egzistuojančią skolininko skolą (nesumokėtas vykdymo išlaidas) antstoliui. Tokie antstolio veiksmai, kai jis vykdymo veiksmus atlieka siekdamas kitų, ne su vykdymo procesu susijusių tikslų, negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir pateisinamais siekiamiems tikslams pasiekti. Antstolis jam suteiktais įgaliojimais privalo naudotis sąžiningai. Nors antstolis nurodė, kad abejotina, ar valstybė gali savarankiškai efektyviai surinkti duomenis apie visas mirusio asmens skolas, tačiau nei duomenų, nei juos patvirtinančių įrodymų, kad informavimo apie skolą tikslas negalėjo būti pasiektaskitais būdais, antstolis nepateikė. Be to, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra tiek išieškotoja, tiek skolininkė vykdomojoje byloje, kad jai buvo žinoma apie vykdymo procesą, ji pati pasiūlė antstoliui kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl abejotina, ar buvo būtina ir būtent tokiu būdu priimti apie susidariusią skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neigtų savo pareigą sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas nėra. Valstybei pareiga atsakyti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės numatyta įstatymu, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti valstybę atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu teisėtai ir teisingai paskirstant gautas realizavus paveldėtą turtą lėšas mirusio skolininko kreditoriams, nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginių lėšų areštas gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su piniginių lėšų, gautų realizavus paveldėtą turtą, tinkamu paskirstymu kreditoriams, o atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka. Paminėtina, kad pagal nurodytų aktų nuostatas tais atvejais, kai išieškoto turto nepakanka vykdymo išlaidoms bei visiems reikalavimams patenkinti, atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, į vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nesant duomenų, kad po skolininko mirties paveldėto turto užteks visiems jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pripažintina, kad antstolio taikytas piniginių lėšų areštas visa apskaičiuotų vykdymo išlaidų apimtimi (įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą), gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai priskirtą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti mirusio skolininko kreditoriams gautas lėšas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai skundžiamu patvarkymu areštuojant pinigines lėšas buvo būtini siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Pripažintina, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, savo įgaliojimus naudojo nesąžiningai, siekdamas tikslų, kurie galėjo būti įgyvendinti kitomis, labiau proporcingomis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2014 m. liepos 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                  Raimondas Buzelis