Civilinė byla Nr. e2-712-608/2021

Proceso Nr. 2-68-3-05971-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovei J. J.,

ieškovės J. J. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aldonai Majienei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieštkovę S. S. šeimos nare ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove J. J. gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 10 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gyveno iki 2014 metų lapkričio mėnesį įvykusio gaisro. Dėl šio įvykio patvirtinimo kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kuris pateikė įvykį patvirtinančius dokumentus. Po gaisro patalpos gyvenimui nebetiko. Kadangi tuo metu ieškovė turėjo du mažamečius vaikus, paprašė, kad jos senelis S. S. ieškovę su šeima priimtų gyventi kartu į jo nuomojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės butą. Su S. S. 2001 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini, nuomos sutartis Nr. 04-01-88GP. Seneliui sutikus, šiame bute ieškovė su šeima apsigyveno nuo 2014 metų lapkričio mėnesio ir gyvena jame iki šiol. Ieškovės senelis S. S. (duomenys neskelbtini) mano mirė. Ieškovė liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki šiol, o po senelio mirties mokėjo už butą privalomas įmokas. Žinodama, kad įstatymas numato, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis), o nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis), per atstovą kreipėsi į savivaldybės įmonę Vilniaus miesto būstas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau ieškovės prašymas netenkintas.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį (nuomininko šeimos narių susitarimu, jei lieka gyventi keli šeimos nariai) ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad turėjo teisę gyventi ginčo bute kaip S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos narė, kadangi nebuvo įvardinta buto nuomos sutartyje ir dėl sutarties pakeitimo su tikslu teisėtai gyventi ginčo bute per visą pačios ieškovės nurodytą tariamo gyvenimo laikotarpį į nuomotoją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, nuomininkui mirus, pripažinti ieškovę pagrindine buto nuomininke Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo. Atsakovė taip pat laiko, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad ieškovė tikrai gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir bendrai tvarkė namų ūkį su pagrindiniu buto nuomininku S. S., mirusiu (duomenys neskelbtini).

Ieškinys atmetamas.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių 61,83 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugsėjo 20 d. potvarkiu Nr. 1549V „Dėl butų suteikimo žinybiniame name (duomenys neskelbtini)” nuspręsta patvirtinti miesto įmonių ir organizacijų sprendimus dėl butų suteikimo gyventojams žinybiniame name (duomenys neskelbtini), pagal priedėlį ir įpareigoti Gyvenamojo ploto skirstymo skyrių išduoti gyventojams orderius. Šio potvarkio pagrindu ieškovės senelio S. S. (S. S.) 4 asmenų šeimai buvo suteiktas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir 1991 m. rugsėjo 25 d. išduotas orderis Nr. 074644 apsigyventi jame. Su S. S. 2001 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 04-01-88GP.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų reglamentuotas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą.

Pilnamečiai nuomininko vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie gyvena kartu su nuomininku ir su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose. CK 2.17 straipsnyje numatyta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamąją vietą, kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčo bute nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau aplinkybę, jog ieškovė nuo 2014 metų apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), su šio buto nuomininko S. S. sutikimu, patvirtina jos vieši pareiškimai tretiesiems asmenims, sudarant sutartis, taip pat ši aplinkybė konstatuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) ir buities tyrimo akte. Aplinkybę, jog ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais nuo 2014 metų nuolatos gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), vieningai patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys ieškovės draugė J. B., S. S. A. S., kaimynė R. S. Tačiau pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį tam, kad nuomininko pilnamečiai vaikaičiai būtų priskiriami prie jo šeimos narių, jie turi turėti su nuomininko bendrą ūkį. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

Nagrinėjamu atveju bendro ūkio vedimą su S. S. ieškovė įrodinėja mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), adresu teiktas energijos ir komunalines paslaugas mokėjimo kvitais ir liudytojų parodymais. Tačiau nei minėtuose mokėjimo kvituose, nei liudytojų parodymuose nėra pateikta teisiškai reikšmingų faktų, liudijančių ieškovės ir S. S. bendro ūkio vedimą. Ieškovės pateiktuose mokėjimo kvituose mokėtoju nurodytas S. S., o byloje nėra pateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtiems mokėjimams atlikti buvo panaudotos bendros ieškovės ir S. S. piniginės lėšos. Taip pat byloje nėra įrodyta kitokių aplinkybių, liudijančių bendro ūkio vedimą, t. y. ieškovės ar S. S. bendrų lėšų buvimą, jų asmeninių lėšų naudojimą bendroms reikmėms, būsto remontui, bendrų buities ir namų apstatymo daiktų įsigijimą, buitinės paramos vienas kitam teikimą ir kt. Byloje apklausti liudytojais asmenys tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Visi byloje apklausti liudytojai vieningai patvirtino, jog ieškovės ir S. S. asmeninės piniginės lėšos buvo tvarkomos atskirai, bendrų lėšų nebuvo kaupiama. Ieškovės kambaryje buvo atskiras šaldytuvas, ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais naudojosi atskirais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis, kas taip pat konstatuota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) ir buities tyrimo akte. Liudytoja J. B. be kita ko nurodė, kad J. J. tvarkydavo butą (duomenys neskelbtini), išskyrus S. S. kambarį, kurį jis tvarkydavo pats. Liudytoja nurodė, kad J. J. prisidėjo prie buto  (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti nei ieškovės šiam tikslui skiriamos konkrečios sumos, nei jos gaunamų lėšų šaltinių, nei prisidėjimo prie minėto buto išlaikymo būdo ir periodiškumo. A. S., t. y. nuomininko S. S. sūnus nurodė, kad S. S. laidotuves organizavo jis iš S. S. sutaupytų lėšų bei savo nuosavų lėšų, taip pat jis rūpinosi S. S. sveikatos priežiūra. Liudytojas taip pat nurodė, kad S. S. dažnai gyvendavo sodyboje arba pas sūnų. Liudytoja R. S., S. S. kaimynė, nurodė, jog paskutiniu metu iki mirties S. S. nuolatos gyveno pas seserį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad J. J. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena buto (duomenys neskelbtini), atskirame kambaryje, J. J. nedirba, jos pajamas sudaro 30,40 EUR per mėnesį išmoka vaikui, taip pat yra paėmusi vartojimo kreditą, vaikus prižiūrėti padeda brolis.

Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų turinys nepatvirtina teisiškai reikšmingų faktų, liudijančių ieškovės ir buto nuomininko S. S. bendro ūkio vedimą, t. y. nuolatinio ir pastovaus bendrų lėšų turėjimo, asmeninių lėšų naudojimo bendrų poreikių tenkinimui, materialinės ar kitokio pobūdžio nuolatinės paramos vienas kitam teikimo. Vien tik ieškovės nuolatinis gyvenimas bute (duomenys neskelbtini), su nuomininko sutikimu nuo 2014 metų nesudaro CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo pripažinti ją nuomininko šeimos nare. Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog ieškovė neįrodė jos ir nuomininko S. S. bendro ūkio vedimo, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovę nuomininko šeimos nare ir pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                          Lidija Valentukonytė