Teisėja Danutė Švitinienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.ATP-182-168/2011
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01464-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas 2011 m. gegužės 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 45P-929564-11 R. B.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad 2011 m. gegužės 21 d. R. B., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.30 val., būdama (duomenys neskelbtini) namo kieme, Panevėžyje, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, išplūdo necenzūriniais žodžiais kaimynę V. R., tai yra chuliganiškais savo veiksmais viešojoje vietoje R. B. kaimynę išvadino „ruskele“, „valkata“, „(necenzūrinis žodis) baltaruse“, „debile“ bei mėtė į ją akmenis (b. l. 8).
Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2011 m. liepos 18 d. nutarimu R. B. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 174 straipsnyje padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą (b. l. 43-44). Teismas nustatė, kad R. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, V. R. pareiškimu, V. B. paaiškinimu, K. Š. ir J. S. parodymais. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apeliaciniame skunde (b. l. 49-50) R. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jos į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ji 2011 m. gegužės 21 d. buvo užpulta, sužalota ir išvežta į ligoninę – policijos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundo privataus kaltinimo tvarka. Iš šių įrodymų matyti, kad tuo metu buvo sutrikdyta būtent jos sveikata ir tai aiškiai paneigia visus ją kaltinančius įrodymus. Liudytojų K. Š. ir J. M. S. parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. V. R. išpuolio šie asmenys nematė ir negalėjo matyti. Be to, kiemas, kuriame V. R. 2011 m. gegužės 21 d. ją primušė, yra aptvertas, pašaliniai žmonės be sutikimo į jį patekti negali. Taip pat Panevėžio miesto policijos komisariato tyrėjas, priimdamas 2011 m. birželio 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. R. veiksmų, laikė, kad tas kiemas nėra vieša vieta.
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą nukentėjusioji V. R. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius prašo 2011-07-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. B. pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.
ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, - užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.
R. B. yra nubausta už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, tai yra, kad 2011m. gegužės 21 d. nuo 18.00 val. iki 20.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Panevėžyje, vartojo necenzūrinius žodžius V. R. atžvilgiu bei mėtė į ją akmenis. Tačiau R. B. neigia, kad padarė jai inkriminuotą pažeidimą, tvirtina pati nukentėjusi nuo V. R. neteisėtų veiksmų. R. B. pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija nesutikdama su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, apsiribojo tik byloje esančiais prieštaringais liudytojų parodymais.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. B. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius ir jame dalyvavusius asmenis – K. Š., J. M. S., kurių parodymais, išanalizuotais kitų - byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta R. B. teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta. R. B. nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus (tai, jog liudytojai susiję su V. R. giminystės ryšiais ar kaimynystės ryšiais, nėra pakankamas pagrindas jų nuosekliais parodymais nesivadovauti), tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Pažymėtina, kad įžeidžiamas kibimas ar kitas netinkamas elgesys, padarytas pažįstamų asmenų atžvilgiu dėl priešiškų asmeninių santykių, nelaikomas nedideliu chuliganizmu, o juo pripažintinas tik tuomet, kai tokie veiksmai tuo pačiu metu susiję su akivaizdžiai šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu ir reikštų aiškų visuomenės negerbimą. Be to, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, R. B. šaukė ant V. R. kitų asmenų akivaizdoje (nustatyta, kad tai girdėjo kieme buvusi J.M. S. ir gretimame name gyvenantis, tuo metu kieme buvęs K. Š.), o jos vartoti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai trikdė visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.
Apeliaciniame skunde R. B. paaiškina, kad privati valda, kurioje įvyko konfliktas yra aptverta ir pašaliniai žmonės į ją patekti negali, todėl privataus namo kiemo negalima laikyti viešąja vieta. Tačiau viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010 ir kt.). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004). Apeliacinio skundo argumentai, t.y. kad į kiemą niekas negalėjo patekti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent tuo, jog V. R. netrukdomai pateko į kiemą, kuriame įvyko konfliktas. Be to, R. B. ir V. R. gyvena namuose, esančiuose gretimuose sklypuose, kuriuos skiria tik juosianti tvora, todėl R. B. vartotus necenzūrinius žodžius girdėjo ir asmenys buvę gretimame sklype ir tai patvirtina V. B. paaiškinimas (b.l. 2) bei K. Š. parodymai (b.l. 40).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad R. B. veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ir tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Nijolė Sušinskienė