Teikimas Nr. TS-77-369/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
n u s t a t ė:
I. V. nuteistas 2008-06-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2007-04-24, bausmės pabaiga – 2019-04-24, 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2015-04-24, neatliktos bausmės dalis 2016-09-22 dienai - 2 metai 7 mėnesiai 2 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismui I. V. pateikė skundą, kuriame nurodytais motyvais prašo panaikinti Komisijos 2016-09-27 nutarimą Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Savo skunde I. V. nurodė, jog, nors jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jokio smurtinio proveržio iš jo nebuvo, yra baustas tik už smulkius prasižengimus, pasireiškusius smulkiais vidaus drausmės pažeidimais. Skunde taip pat nurodo, jog jis Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas jau ketvirtą kartą, o Komisija skundžiamame nutarime nurodė, kad jis svarstomas tik trečią kartą, kas, anot nuteistojo, rodo, jog Komisija, nesugebėjusi suskaičiuoti kelintą kartą jis svarstomas, negali tinkamai įsigilinti į nuteistojo asmenybę ir jo moralines nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, atlieka auklėtojo – būrio vado, prižiūrėtojo ir psichologo darbą už pataisos įstaigos darbuotojus, nes jie pastarųjų darbų neatlieka, tačiau minėti darbai jam naudos nebeteikia. Jo buvimas laisvės atėmimo įstaigoje davė teigiamus rezultatus gerinant nuteistųjų tarpusavio santykius bei nuteistųjų ir pareigūnų tarpusavio elgesį bei požiūrį vieniems į kitus. Minėtas aplinkybes jam yra pasakęs vienas pareigūnas ir kiti nuteistieji. Skunde nurodo ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvyko spontaniškai, neplanuotai. Būdamas laisvėje jis ketina padėti savo šeimai ir ypač vaikams, užtikrinti šeimos gerbūvį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo I. V. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs I. V. asmens bylą nustatė, kad Komisija 2016-09-27 nutarimu Nr. 59-223 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės.
Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes - žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 31 kartą, baustas 27 kartus, šiuo metu turi 20 galiojančių nuobaudų, už netinkamą elgesį atsakomybę prisiima tik iš dalies, netinkamą savo elgesį yra linkęs teisinti objektyviomis priežastimis ir aplinkybėmis. Iš asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ne visada sugeba tinkamai pasirinkti problemų sprendimo būdus bei įvertinti savo elgesio pasekmes. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. V. nesilaiko nustatytų režimo reikalavimų, juos sistemingai pažeidinėja, kas rodo, jog nuteistasis nenori ir negeba laikytis jam nustatytų elgesio normų. Nors skunde nuteistasis ir nurodo savo tariamus nuopelnus laisvės atlikimo įstaigos darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiams, tačiau, kaip matyti iš asmens bylos, skatintas jis buvo tik vieną kartą (Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pasižymi itin aukšta saviverte). Kartu teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, lemiamos įtakos neturi tai, už kokius konkrečiai režimo pažeidimus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad asmuo nėra linkęs laikytis režimo reikalavimų, o nuteistojo išdėstyta pozicija, jog nuobaudos skirtos tik už smulkius pažeidimus, rodo tik jo siekį minimizuoti savo neigiamo elgesio pasekmes.
Nors I. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau, kaip jau ir minėta, tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos nutarime išdėstyta pozicija, jog įvertinus nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad turi net 20 galiojančių nuobaudų ir nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio reikalavimų, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis I. V. palaiko socialinius ryšius su šeima, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarios, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Teismo manymu, nuteistojo I. V. skunde nurodomi motyvai dėl Komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-223 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2016-09-27 nutarimą Nr. 59-2236 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo I. V. skundas atmestinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,
n u t a r ė:
Nuteistojo I. V., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas