Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-227-162-2008].doc
Bylos nr.: I-227-162/2008
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. I-227-162/2008 m.

Procesinio sprendimo kategorija 25; 61

(S)

Administracinės bylos kategorija 1.19



 

 

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Linai Ladukaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. A. J., jos atstovui advokatui Algirdui Juškai, 2008 m. gegužės 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. J. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei Galinai Korabliovai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-01-21 d. sprendimo Nr. 85-561 (06)-D/08 panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė  :

 

pareiškėja A. A. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 85-561 (06)-D/08, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 610-561-A/06 civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo.

Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 610-561-A/06 civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo suteikė antrinę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos teikimą pavesdama advokatei Galinai Korabliovai. Teigia, jog teisinės pagalbos teikimas nebuvo užtikrintas, nes eilę procesinių veiksmų turėjo atlikti pati arba kreiptis į kitus juridinius asmenis. Antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pasyvus ir neveiksmingas. Civilinėje byloje vyko ginčas dėl 5033,86 Lt išieškojimo. Pareiškėja siekė pilno ieškinio netenkinimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. priėmė jai nepalankią nutartį, todėl prašė advokatę paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 85-561 (06)-D/08 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl jos interesai liko neapginti. Teigia, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, argumentuojama neatitinkančiais faktinių aplinkybių skaičiais. Atsakovas suinteresuotas subjektyviai pateikti aplinkybes ir tendencingai siekia antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Pareiškėja ir jos atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsakovas – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 88). Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 34-36). Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės jos gauti. Nustatyta, jog pareiškėjos reikalavimas parengti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl 3522,89 Lt skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punktu kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penkti tūkstančiai litų. Pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo ir pasirašo advokatas. Advokatas negali parengti kasacinio skundo bei jį pasirašyti, jeigu nėra kasacijos pagrindų, nes tai prieštarautų minėto kodekso 346 straipsnio 1 daliai. Tai draudžia ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7 punktas. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį šaliai, nesąžiningai padavusiai nepagrįstą kasacinį skundą, teismas gali paskirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Teigia, jog esant absoliučiam kasacijos ribojimui, pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Galina Korabliova tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 83, 89, 90), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepime į skundą tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (b.l. 68-69) nurodo, kad tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl jos dalyvavimas byloje yra netikslingas. Nuomonės dėl skundo motyvų pagrįstumo nepateikia, nes nežinomos ginčijamos sumos. Pažymi, kad šios bylos esminė nustatytina aplinkybė yra ginčijamos sumos byloje, kurioje pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, nustatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą  Nr. 85-561 (06)-D/08, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 610-561-A/06 civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo.

Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad ji 2006 m. spalio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-10814-613/2005 m. ir Nr. 2-1566-613/2006 m. Prašė paskirti advokatą, kuris parengtų procesinius dokumentus teismui bei atstovautų civilinėje byloje  (b.l. 37-40).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 610-561-A/06 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios teisinės pagalbos teikimas buvo pavestas advokatei Galinai Korabliovai (b.l. 47).

2008 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 85-561 (06)-D/08, t.y. ginčijamu sprendimu atsakovas nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą A. A. J. pagal 2006 m. spalio 24 d. sprendimą  Nr. 610-561-A/06 nurodydamas, kad pareiškėjos reikalavimas surašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pareiškėja neturi teisės gauti teisinės pagalbos. Teisinis šio sprendimo pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 18 straipsnio 2-4 dalys bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas (b.l. 54-55).

Pareiškėja prašo panaikinti individualų teisės aktą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti pagrindai skundžiamam individualiam teisės aktui panaikinti.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. Nr. X-78) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma, tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Būtent, asmuo kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje.

Kaip minėta, šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nustačius, kad jos reikalavimas parengti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl 3522,89 Lt skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes vadovaujantis Civilinio procesinio kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnio 2 punktu kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos nutraukimą ir šio straipsnio 1 dalyje nustato pagrindus teikiamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimui. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.

Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės  pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama tokia pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, aiškinamas siejant su įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų prielaidų buvimu.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą.

Šiuo konkrečiu atveju tokiais duomenimis yra CPK 341 straipsnio nuostatos dėl apribojimų pateikti kasacinį skundą.

Pagal CPK 340 straipsnio pirmąją dalį kasacijos objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas arba nutartis.

Kasacija, skirtingai nei apeliacija, yra ne įprasta, o ypatinga, ekstraordinarinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma. Tokią išvadą patvirtina CPK 346 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, kad kasacija yra galima tik jeigu yra bent vienas šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas kasacijos pagrindas. Pagal šią normą kasacija galima, jeigu: 1) skundžiamu sprendimu (nutartimi) padarytas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda.

Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai bei kasacijos objektas – Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis (b.l. 51-53) leidžia daryti išvadą, kad kasacijos pagrindų, numatytų CPK 341 straipsnio pirmoje dalyje, nėra.

CPK 341 straipsnyje reglamentuojami apribojimai pateikti kasacinį skundą. Šio straipsnio antras punktas numato, kad kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Šie apribojimai netaikomi ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Pareiškėjos turtinis ginčas nepriskirtinas šių ginčų kategorijai. Taigi šis kasacijos ribojimas yra susijęs su ginčijama suma. Ginčijama suma reiškia sumą, kurios priteisimas yra ginčijamas kasaciniame skunde (šiuo atveju priteisto įsiskolinimo suma). Atsižvelgiama į byloje pareikštų turtinių reikalavimų išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose baigtį. Ginčijama suma nėra tapati ieškinio sumai. Aptariamas kasacijos draudimas taikomas ir kai byloje pareikšto ieškinio ar priešieškinio suma viršija penkis tūkstančius litų, tačiau ginčijama suma nurodytos sumos neviršija. Į ginčijamą sumą neįskaitomas teismo priteistas žyminis mokestis ar išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes reikalavimai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, yra procesiniai, o ne materialieji teisiniai, tuo tarpu ginčijama suma, taigi ir kasacijos galimybė nustatoma remiantis tik materialiuoju teisiniu reikalavimu. Toks ginčijamos sumos sąvokos išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentare dėl 341 straipsnio – apribojimų pateikti kasacinį skundą (Justitia, Vilnius, 2005 m., psl. 373).

Pažymėtina tai, kad kasacinį skundą pasirašo kasatorius ir jį surašęs advokatas (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas, kad kasacinį skundą pasirašytų advokatas, grindžiamas kasacijos prigimtimi ir pagrindais. Kadangi kasacija galima tik teisės klausimais, o šie turi būti ypač sudėtingi, t.y. atitikti CPK 346 straipsnyje nustatytus kriterijus, akivaizdu, kad įrodyti esant kasacijos pagrindą gali tik profesionalus teisininkas. Advokatas negali parengti kasacinio skundo bei jį pasirašyti, jeigu nėra kasacijos pagrindų. Tai draudžia ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7 punktas.

Advokatė Galina Korabliova 2008 m. sausio 18 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui pranešė, jog pareiškėjai atsisakė surašyti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl įsiskolinimo priteisimo, nes priteistas tik 3522,89 Lt įsiskolinimas DBSB „Gvazdikas“, o turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų, kasacija negalima (b.l. 48). Advokatės pranešime nurodytas aplinkybes dėl priteisto įsiskolinimo dydžio patvirtina pateikti teismų procesiniai dokumentai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovui DNSB „Gvazdikas“ iš A. A. J. priteistas 3851,86 Lt įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidos (b.l. 49-50). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi šis sprendimas pakeistas: iš A. A. J. ieškovui DNSB „Gvazdikas“ priteisto įsiskolinimo dydis sumažintas iki 3522,89 Lt (b.l. 51-53). Taigi pareikštų turtinių reikalavimų išnagrinėjimo baigtis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra tokia: pirmosios instancijos teismo sprendimu iš A. A. J. priteisto įsiskolinimo už nepilnai mokamus mokesčius (susidariusius dėl jai nuosavybės teise priklausančio buto eksploatavimo, šilumos energijos, šilto ir šalto vandens tiekimo ir kt.) suma yra 3851,86 Lt; apeliacinės instancijos nutartimi ši suma sumažinta iki 3522,89 Lt. Darytina išvada, kad ginčijama suma yra 3522,89 Lt, todėl kasacija dėl tokio turtinio ginčo negalima.

Ginčijamas sprendimas pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisinės situacijos analize. Darytina išvada, kad atsakovas faktiniais duomenimis pagrindė aplinkybę, jog pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu jai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pareiškėjai teiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas ginčijamu sprendimu nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės jos gauti.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčijamas atsakovo sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas netenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjos A. A. J. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 85-561 (06)-D/08 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Dalia Gumuliauskienė

 

                                                                                                            Irma Čuchraj

 

Aušrelė Mažrimienė