Civilinė byla Nr. 2S-339-828/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03074-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.1.18.2.13; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. T. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui N. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išalaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. V. kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės priteisti jos nepilnamečiui sūnui po 220 Eur išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
2. Atsakovė J. T. priešieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį bei nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
3. Atsakovė pateikė teismo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo vaikas K. V. bendrauja su tėvais - motina J. T. ir tėvu N. V. jos siūloma tvarka ir sąlygomis. Nurodė, kad po 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio, atsakovei nurodžius, kad su sūnumi bendrauja slapta, ieškovas ėmė kontroliuoti K. V. elgesį, kad užkirstų kelią jai matytis su sūnumi teismo sprendime nenustatytomis dienomis. Paaiškino, kad vaikas nustojo skambinti, kviesti susitikti, todėl iškilo poreikis nedelsiant nustatyti geriausiai vaiko ir motinos poreikius atitinkančią laikiną bendravimo tvarką, iki bus išnagrinėta ši byla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki teismo galutinio sprendimo dėl bendravimo su sūnumi K. V. tvarkos nustatymo, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ji su vaiku bendrauja:
5. atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitę (neporinę), sekmadienį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;
6. jei į atsakovės bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku;
7. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;
8. ieškovas perduoda vaiką atsakovei su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.).
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad nustačius dažnesnę atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi K. V., būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Ieškovas atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad sutinka, kad atsakovė bendrautų su sūnumi kas antrą trečiadienį jį pasiimant po pamokų iš mokyklos ir parvežant jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.
10. Nustatė, kad šalių sūnus yra 12 metų amžiaus. K. V. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nurodė, kad jam patinka gyventi pas mamą, su mama eina pasivaikščioti, apsipirkti, žaidžia. K. V. teigimu apie atsitikusią bėdą, jis pirmiausia pasakytų mamai, nes ji tai supranta, išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi su mama. Skyrius nurodė, kad atsakovės prašymas nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus ir jo norus. Teismas atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis, kuri surinko pakankamai įrodymų šiuo metu žinomai vaiko nuomonei atskleisti.
11. Teismas iš esmės sutiko, kad geriausius vaiko interesus atitiktų ir didesnės apimties vaiko ir motinos bendravimas su sūnumi (nuo penktadienio iki penktadienio, ar nuo sekmadienio iki sekmadienio). Konstatavo, kad viduryje savaitės gyvenamosios aplinkos keitimas gali paveikti vaiko ugdymo procesą, jo rezultatus, vaiko dienotvarkės darbo dienomis pastovumą. Teismas vertino, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų bei sukurtų stabilumą ir aiškumą vaiko laikinas bendravimas su motina kas antrą savaitę nuo sekmadienio vakaro iki kitos savaitės sekmadienio vakaro (t. y. vaikui išbūnant pilną savaitę ir tik po savaitgalio jį sugrąžinant). Paprastai laiko pasikartojantis ritmas, tame tarpe ir pamokų tvarkaraščiai, būrelių lankymas vyksta savaitės periodu, o po mokymosi savaitės nepertraukiamai toje pačioje apimtyje reikalingas poilsis ar kita veikla savaitgaliais.
12. Teismo įsitikinimu, tokia laikinoji bendravimo tvarka yra suderinama su normalios raidos dvylikmečio vaiko dienotvarke, atitinka vaiko interesus būti auginamam abiejų tėvų, tokia tvarka netrukdo vaikui, netrukdo tinkamam pasirengimui ugdymo procesui mokymo įstaigoje bei jo poilsiui nekeičiant bendravimo formos per savaitgalį.
13. Pažymėjo, kad atsakovės prašymas, kad laikino bendravimo laikotarpiu, įskaitant vaiko ligos atvejus, vaiką prižiūrėtų tik tėvas laikytinas pertekliniu. Vaiko tėvų seneliai yra jo socialinio tinklo dalis ir bendravimo (įskaitant slaugymą ligos metu) ribojimas galėtų būti nustatomas tik nustačius tokio bendravimo (įskaitant slaugymo) prieštaravimą vaiko interesams. Tačiau tokio prieštaravimo teismas nenustatė, todėl atsakovės prašymą nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, kad vaikas gali būti paliktas seneliams ar kitiems asmenims, tik tuo atveju, jeigu vaiko ligos metu negali prižiūrėti nei vienas iš tėvų, netenkino.
14. Pažymėjo, kad nustatyta laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka negali sureguliuoti visų galimų atvejų (tėvų ir/ar vaiko atostogų, vaiko gimtadienio, kuris bus tik rugsėjo mėnesį, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų ir pan.). Tokiu atveju šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pvz., religinių ar asmeninių švenčių metu), padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas nepasisakė dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo per asmenines šventes ar (šventines/religines) nedarbo dienas, nes šis klausimas bus sprendžiamas priimant teismo sprendimą šioje byloje.
15. Teismas nurodė, kad bendravimas su vaiku atostogų metu šiuo metu yra netikslingas, nes pateiktas atsakovės priešieškinis, kurio vienas iš reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tad priimant sprendimą ir bus sprendžiama dėl tėvų bendravimo su vaiku atostogų metu.
16. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatinėti konkretaus perduotinų daiktų sąrašo, kadangi konkrečių daiktų nustatymas gali sukelti tarp šalių konfliktines situacijas (pvz., neperdavus vieno ar kito daikto, kuris, galimai, tuo metu net nėra būtinas vaikui), be to, konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.), o šalys šiuo atveju turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir rūpindamiesi savo vaiko gerove bei jo geriausių interesų užtikrinimu, perduoti vaiko poreikiams tenkinti būtinus ir reikalingus daiktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu ieškovas N. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovės prašymą nesustabdęs Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-27 sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-1427-1051/2017 vykdymo, tokiu būdu skundžiama teismo nutartimi sukūrė situaciją, kuomet dėl tų pačių šalių dėl to paties dalyko - bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. galioja du privalomai vykdytini teismo procesiniai sprendimai.
19. Teismas neišsiaiškino realios faktinės situacijos, nepagrindė galiojančios bendravimo tvarkos keitimo būtinumo ir taikytinos laikinos atsakovės bendravimo su sūnumi tarkos „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelio kriterijų, netinkamai taikė CPK 144 str.
20. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad nepilnamečio vaiko K. V. bendravimas su atsakove J. T. pagal galiojantį ir šalims privalomą Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-27 sprendimą vyksta jau trejus metus, per šį laikotarpį susiformavo vaiko įpročiai, stabili aplinka, dienotvarkė, o duomenų, kad nusistovėjusi tvarka neatitiktų vaiko interesų, byloje nėra pateikta. Iki ieškovo ieškinio dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo atsakovė nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, gyvenamosios vietos pakeitimo, teismo sprendimas nėra vykdomas priverstinai, be to, atsakovė prašyme pažymėjo, kad šalys susitarė ir su sūnumi K. bendravo kitokia nei teismo sprendime nustatyta tvarka, tuo patvirtindama, kad jai nėra kliūčių su sūnumi bendrauti kitaip nei nustatyta teismo sprendimu. Pažymėjo, kad po aptariamo atsakovės bendravimo su sūnumi 2019 m. gruodžio 4 d. - gruodžio 8 d., atsakovė nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi dažniau, nei nustatyta. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė motyvų ir įrodymų, kurių pagrindu reikalinga nustatyti vaiko ir motinos dažnesnę bendravimo tvarką.
21. Teismas nepagrindė, kodėl galiojanti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka yra netinkama šalių nepilnamečiui vaikui, kad ją reikėtų keisti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nepilnamečiui K. yra nusistovėjusi dienotvarkė kas rytą vykti į mokyklą kartu su tėvu, po pamokų eiti pas senelius, kur vaikas pietauja, ilsisi, bendrauja, ruošia namų darbus, po to vyksta namo; nuo ketvirtadienio iki sekmadienio K. bendrauja su iš studijų parvykstančiu broliu O., susitinka su atsakove. Vaikui susiformavo stabilus, aiškus, apibrėžtas dienos ir savaitės ritmas, o augančiai ir bręstančiai asmenybei svarbiausia yra žinoti, kiek gali trukti viena ar kita situacija, bei kodėl ji keičiama.
22. Byloje šalys nėra pareiškusios reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikant „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį, tačiau teismas tai pritaikė. Toks pakeitimas mokyklinio amžiaus vaikui nustatytas vidury mokslo metų, jo pagrindu kas savaitę keisis vaiko dienotvarkė, nuvykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos sąlygos, namų darbų ruošimo sąlygos, poilsio režimas ir aplinka, bus apribotas įprastas K. bendravimas su jam artimais žmonėmis (broliu O., seneliais), todėl bus pakeistas vaiko aplinkos stabilumas ir pastovumas. Pažymi, kad nepilnametis K. yra išsakęs savo baimes ir dėl atsakovės gyvenimo draugo.
23. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas būtų neišvengiamas, nevertino, kad vaikas gyvena toje pačioje aplinkoje nuo pat gimimo ir kurioje liko gyventi šalių susitarimu sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nusistovėjusios ir įprastos vaikui aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais, todėl atsakovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų būtinumą, kad nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai, o pirmosios instancijos teismas, keisdamas nusistovėjusią bendravo tvarką, turėjo pagrįsti jos keitimo būtinumą ir atitikimą geriausiems vaiko interesams, juos įvertindamas.
24. Teismas nustatė laikiną atsakovės ir nepilnamečio vaiko K. bendravimo tvarką, neišklausęs vaiko nuomonės, neįvertinęs ir neindividualizavęs vaiko interesų. Atsakovė prašyme nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad galimai palankus jai teismo sprendimas nebus vykdomas ar gali pasunkėti, o pats prašymas, pateiktas byloje atlikus eilę procesinių veiksmų, prieš planuojamą vaiko apklausą teisme, iš esmės atspindi tik atsakovės subjektyvų siekį faktiškai auginti vaiką.
25. Teismas tik formaliai išsprendė atsakovės nepagrįstą prašymą priimdamas teisiškai nepagrįstą nutartį, nes neišklausius vaiko nuomonės ir galiojant jau susiformavusiai pagal teismo sprendimą bendravimo tvarkai, apsiribojo deklaratyviu vertinimu, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų bei sukurtų stabilumą ir aiškumą vaiko laikinas bendravimas su motina kas antrą savaitę nuo sekmadienio vakaro iki kitos savaitės sekmadienio vakaro (t. y. vaikui išbūnant savaitę ir tik po savaitgalio jį sugrąžinant), tačiau vaiko interesų neatskleidė ir neindividualizavo.
26. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad teismas padarė teisingas išvadas dėl atsakovės prašymo pagrįstumo: įvertindamas vaiko interesų prioritetą ir siekdamas geriausio vaikui, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti apelianto nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
27. Pažymi, kad vaikas su mama praleisdavo 6 (šešias) dienas per mėnesį, su tėčiu – 24 dienas per mėnesį; su mama vaikas praleisdavo 2 (dvi) savaites vasaros atostogų metu, su tėčiu – 9 (devynias) savaites, o tokia bendravimo tvarka pažeidžia motinos teisę praleisti tiek pat laiko su vaiku, kiek ir tėvas, o taip pat pažeidžia vaiko teisę bendrauti su mama lygiai tiek pat, kiek ir su tėčiu; pažeidžia teisėtus vaiko interesus. Todėl bendravimo tvarka turi būti keičiama. Teismas perkėlė iš esmės visas 2017-01-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nustatytas bendravimo su vaiku sąlygas, tik jas išplėtė ir pakoregavo, sudarydamas galimybes vaikui ir mamai dažniau ir ilgesniais laikotarpiais bendrauti vienam su kitu.
28. Ieškovas kritikuoja pirmosios instancijos teismą dėl esą padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau nenurodo, kaip juos reikėtų ištaisyti.
29. Pažymi, kad - vertinant aukščiau jau paminėtą teismo aktyvų vaidmenį šeimos kategorijos bylose – apeliacinės instancijos teismas turi teisę koreguoti skundžiamą nutartį, papildydamas ją sąlyga, kad taip laikinai yra keičiama 2017-01-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu nustatyta vaiko K. V. ir jo motinos J. T. bendravimo su vaiku tvarka, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
30. Mano, jog skundžiama nutartis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovė ir vaikas K. yra artimi, tarp jų yra ypač glaudus tarpusavio ryšys ir poreikis dažnai bendrauti. Iki šiol buvęs ypač retas bendravimas neabejotinai neatitiko vaiko interesų: akivaizdu, jog pagal 2017-01-27 teismo sprendimą mama su vaiku neturėjo galimybės bendrauti ypač ilgais periodais, tik du kartus per mėnesį.
31. Mano, kad vaiko K. ir jo motinos – atsakovės – bendravimas buvo neteisėtai ir nepagrįstai ribojamas, o teismas skundžiama nutartimi ištaisė šį vaiko teisių ir mamos teisių pažeidimą.
32. Mano, jog vaikas K. V., kuris jau yra pakankamo amžiaus, kad pareikštų savo nuomonę ir ją preliminariai jau yra išsakęs išvadą teikiančios institucijos atstovui. Toks nuomonės pateikimas yra pakankamas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka geriausius vaiko interesus: pats šalių sūnus yra išsakęs norą gyventi kartu su mama, yra nurodęs, kad jam patinka gyventi pas mamą, kad atsitikus bėdai jis pirmiausia pasakytų mamai ir kt. Riboti bendravimo nėra jokio pagrindo ir to neįrodinėja pats apeliantas.
33. Teismas spręsdamas atsakovės prašymą, pagrįstai atsižvelgė į šalių sūnaus išdėstytą nuomonę išvadą teikiančiai institucijai ir rėmėsi ja, priimdamas skundžiamą nutartį.
34. Pažymi, kad atsakovė puikiai geba planuoti laiką ir suformuoti vaikui tinkamiausią paros, savaitės ritmą, geba užtikrinti, kad jos bendravimo metu vaiko būtiniausi ir papildomi poreikiai būtų tenkinami tinkamai. Ieškovas negali reikalauti panaikinti nutartį vien tik todėl, kad praeityje buvo nustatyta kitokia bendravimo su vaiku tvarka ir atitinkamai kitoks vaiko dienos ritmas, režimas: nebūtinai nusistovėjusi tvarka yra vaikui geriausia.
35. Visiškai sutinka su teismo nuomone, jog siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, siekiant kaip galima labiau apsaugoti vaiko emocinę, psichinę ir fizinę būklę.
36. Apelianto argumentas, susijęs su tariamomis vaiko baimėmis dėl jos gyvenimo draugo, yra deklaratyvus ir apskritai nepagrįstas jokiais įrodymais: atsakovė gyvena viena ir vaikas nepagrįstus gąsdinimus galėjo girdėt tik iš ieškovo, taigi šis argumentas su atsakove ir skundžiama nutartimi nėra susijęs.
37. Atmestini ir apelianto argumentai, susiję su vaiko K. ir jo brolio O. bendravimo galimu sumažėjimu: šalių sūnus O. yra studentas, studijuoja kitame Lietuvos mieste ir grįžta į savo gyvenamąją vietą tik savaitgaliais, taigi ir pagal anksčiau galiojusią tvarką broliai K. ir O. V. bendravo tik kas antrą savaitgalį, nes vieną jų K. praleisdavo su mama. Kitu laiku broliams yra galimybė bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir nustatytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip šio bendravimo neribos.
38. Apeliantas nepateikia jokių duomenų ir argumentų, kuo ir kaip ši nustatyta laikina vaiko ir jo mamos – atsakovės bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ar jo teisėtus interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
40. Apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovės J. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iki bus priimtas sprendimas byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
41. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė ieškiniui užtikrinti, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių vaiko interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, padarė išvadą, kad yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai pritaria.
43. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, konstatuojama, jog apeliantas nepagrindė būtinumo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą motinos laikinąją bendravimo su vaiku tvarką ar, kad laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.
44. Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad institucija iš tikrųjų surinko pakankamai duomenų vaiko nuomonei atskleisti bei ją atskleidė pakankamai išsamiai. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti besąlygiškai remiamasi psichologo A. N. pažymoje pateikta informacija dėl galimai per trumpo šio specialisto bendravimo su vaiku laiko. Todėl įvertinęs vaiko išreikštą nuomonę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu, atsižvelgus į vaiko norus, bei esamą nusistovėjusią bendravimo tvarką, geriausius vaiko interesus atitiktų didesnės apimties vaiko ir motinos bendravimas (nuo sekmadienio iki sekmadienio), kaip ir nuspręsta skundžiama nutartimi.
45. T.p. apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra suderinama su normalios raidos vaiko dienotvarke, atitinka vaiko interesus būti auginamam abiejų tėvų, tokia tvarka netrukdo vaikui, netrukdo jo tinkamam pasirengimui ugdymo procesui mokymo įstaigoje.
46. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, nustatydamas laikiną motinos ir sūnaus bendravimą, atsižvelgė į visas faktines aplinkybes, į pasikartojantį savaitės ritmą, tame tarpe ir pamokų tvarkaraščius, būrelių lankymą, poilsį bei savaitgalio užsiėmimus. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nesiaiškino visų faktinių aplinkybių, jų svarbumo ir įtakos, nustatant laikiną bendravimą.
47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra įtempti santykiai, šalys nesutaria dėl vaiko bendravimo. Tai patvirtina atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo pateiktas atskirasis skundas, kuriuo jis nesutinka su teismo nustatytu didesniu motinos ir sūnaus bendravimo laiku negu buvo prieš tai. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar kartą patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą šioje byloje.
48. Apeliantas teigia, kad teismo nutartis paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose yra preliminari priemonė. Tokios priemonės šios kategorijos bylose taikomos visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą šioje byloje. Būtent šis būtinumas ir sudaro pagrindą laikinai (kol galioja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) nevykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-1427-1051/2017. Tokiu būdu nurodyti apelianto argumentai negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nėra išsprendžiamas klausimas iš esmės, jis bus išspręstas tik visiškai išnagrinėjus bylą, ir tik tuomet bus galutinai pasisakyta ir dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-1427-1051/2017 nustatytos bendravimo tvarkos galiojimo.
49. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įvertinęs byloje šiuo metu išreikštą vaiko nuomonę, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės J. T. laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vygintas Mažuika