Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1794-2011].doc
Bylos nr.: 2-1794/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Gilojos statyba" 301606623 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1794/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4630-115/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams V. S. ir G. S. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliamas atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas.

Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų V. S. ir G. S. solidariai 315 138.68 Lt ir 8,05 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų (ne)kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – lėšų areštą už 315 138.68 Lt, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovai V. S. ir G. S. 2011 m. balandžio 13 d. padavė prašymą (b. l. 139-143), prašydami įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 221 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sumą ar pateikti nurodyto dydžio banko garantiją. Prašymą grindė tuo, jog atsakovo V. S. vardu registruota individuali įmonė, kuri užsiima medienos apdirbimu. Individualios įmonės pelnas yra pagrindinis atsakovų šeimos pragyvenimo šaltinis. V. S. IĮ siekia gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą, skirtą įsigyti juostinį gaterį ir medienos džiovyklą, todėl įmonė 2011 m. vasario 8 d. su VšĮ „Kaimo verslo projektai“ sudarė sutartį dėl paraiškos projekto ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti rengimo ir projekto administravimo ir konsultavimo paslaugų teikimo (b. l. 153-154). Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kas reiškia, jog jei vykdyti prievoles neužtenka įmonės turto, už tokios įmonės prievoles savo turtu atsako įmonės savininkas. Vienas iš tinkamumo gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ kriterijų yra tas, kad paramos paraišką teikiantis subjektas privalo atitikti tam tikrus ekonominius patikimumo reikalavimus, keliamus jo vykdomai veiklai. Tokia aplinkybė, kaip įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas yra nekvestionuotinas pagrindas atsisakyti suteikti ES struktūrinių fondų paramą. Dėl to per metus atsakovai patirtų apie 123 600 Lt nuostolių negautų pajamų forma. Be to, įmonė prarastų pagal Lietuvos kaimo plėtros programą finansuojamus 65 % juostinio gaterio ir medienos džiovyklos įsigijimo kainos, t. y. 97 500 Lt iš 150 000 Lt. Taigi kasmet įmonė patirtų 221 000 Lt nuostolių.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 97 500 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba nurodyto dydžio banko garantiją (b. l. 162-164). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų šeimos pajamų šaltinis yra atsakovo V. S. vardu registruotos įmonės pelnas. Įmonė pasirengusi investuoti 150 000 Lt į juostinį gaterį ir medienos džiovyklą, kurių 65 % įsigijimo kainos (arba 97 500 Lt) finansuotų Lietuvos kaimo plėtros programa iš ES struktūrinių fondų. Viena iš sąlygų norint gauti minėtą paramą yra paraiškos subjekto ekonominio patikimumo reikalavimas. Dėl atsakovų turto arešto individuali įmonė taptų nepatikima ir tai sutrukdytų V. S. IĮ gauti iš ES struktūrinių fondų finansinę paramą, t. y. pagal Lietuvos kaimo plėtros programą finansuojamus 65 % juostinio gaterio ir medienos džiovyklos įsigijimo kainos. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovo turtinė padėtis yra tiek gera, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas nebūtų apsunkintas. Todėl įpareigojo ieškovą įmokėti 97 500 Lt atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją (CPK 147 str. 1 d.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ atskiruoju skundu (b. l. 165-168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad prašydami nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovai neįrodė nuostolių tikėtinumo ar realumo bei nepateikė įrodymų, jog, atsiradus nuostoliams, ieškovas ateityje vengtų juos atlyginti. Įpareigodamas ieškovą užtikrinti atsakovų nuostolių užtikrinimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad dėl atsakovų turto arešto įmonė taptų nepatikima ir dėl to negautų ES struktūrinių fondų paramos. Tačiau ši teismo išvada neparemta jokiais teisės aktais. Visi pareiškėjai, siekiantys gauti ES struktūrinių fondų paramą, turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus. Bendrieji atrankos kriterijai patvirtinti Stebėsenos komiteto nutarimu Nr. 1 (toliau - Nutarimas). Nutarime nėra nieko pasakyta apie ekonominį įmonės patikimumą, nenurodyti jokie finansiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti pareiškėjas, siekiantis gauti finansavimą. Atsakovams pareikšto ieškinio suma viršija 300 000 Lt. Net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vien bylos iškėlimo atsakovams faktas daro neigiamą įtaką vertinant atsakovų finansinę būklę. Vadinasi, atsakovų nurodomi nuostoliai (97 500 Lt) gali atsirasti dėl paties teisminio proceso. Tokiu atveju, pateikdami paraišką gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų lėšų, atsakovai privalėjo įvertinti, kad vyksta teisminis procesas dėl didelės pinigų sumos, ir pasirūpinti, kad projekto finansavimo šaltiniai atitiktų Stebėsenos komiteto nutarime nurodytus reikalavimus.

Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovai neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusių nuostolių ieškovas neatlygintų arba vengtų tai daryti.

Galiausiai ieškovas nurodo, kad negavo pranešimo apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovų prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl neteko galimybė pateikti atsiliepimą į atsakovų prašymą bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo galimų nuostolių užtikrinimas nebus apsunkintas.

 

Atsakovai V. S. ir G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 171-175) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak atsakovų, ieškovas atskirajame skunde remiasi neaišku kada ir kokio teisėkūros subjekto priimtu Stebėsenos komiteto nutarimu Nr. 1. Jei ieškovas turi omenyje Bendro stebėsenos komiteto 2007 m. gruodžio 21 d. Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti nutarimu Nr. 1 patvirtintus bendruosius projektų atrankos kriterijus, tai šie kriterijai yra taikomi skiriant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programoms, bet ne Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programai, kurioje ketina dalyvauti V. S. individuali įmonė.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) nurodyta, jog šiai priemonei taikomas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos administravimo taisyklėse nustatytas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas reiškia, kad: paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų ir vėliau Nacionalinės mokėjimų agentūrai teikia mokėjimo prašymus bei prideda išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus. Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatyta tvarka priima ir patikrina mokėjimo prašymą, nustato, kokia paramos suma bus mokama paramos gavėjui, valdymo institucijai teikia pinigų užsakymo paraišką ir, gavusi lėšas, jas paramos gavėjui perveda. Vadinasi, įmonė ES struktūrinių fondų lėšas galės gauti tik po to, kai pradės įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų. Kaip rodo praktika, Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama paramos individualiai įmonei paraišką, labai atidžiai įvertina ne tik įmonės, bet ir jos savininko ekonominį patikimumą, įskaitant informaciją apie vykstančius teisminius procesus, turto apribojimus ir pan. Kadangi įmonė neturi 150 000 Lt nuosavų lėšų, ji yra numačiusi paimti tikslinę paskolą. Dėl atsakovams pritaikyto turto arešto individualiai įmonei yra užkertamas kelias gauti paskolą iš banko ar kitų kredito įstaigų, nes jie kategoriškai nesutiks, kad įmonė (įmonės savininkas) užtikrintų didelių prievolių tinkamą įvykdymą areštuoto nekilnojamojo daikto įkeitimu.

Priešingai nei teigia ieškovas, ieškovo atstovas apie 2011 m. balandžio 28 d. 15 val. posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, buvo informuotas 2011 m. balandžio 20 d. pranešimu. Net jei ieškovas (jo atstovas) nebūtų buvęs informuotas apie posėdį, procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1155/2011).

Ieškovas, vadovaudamasis proceso koncentracijos principu, neteikė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį. Bet nagrinėjamoje byloje jau yra duomenų, liudijančių sunkią ieškovo turtinę padėtį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 58) atidėjo ieškovui 7 151 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovo 2010 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2010 m. įmonė patyrė 72 835 Lt nuostolių. Iš ieškovo 2010 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia beveik pusę į jos balanso įrašyto turto vertės, o iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011 m. sausio 31 d. įmonės banko sąskaitoje buvo tik 891 Lt apyvartinių lėšų. Jei ieškovas finansiškai nepajėgus sumokėti 7 151 Lt žyminį mokestį, tai daugiau nei akivaizdu, jog jis neįstengtų atlyginti atsakovams 97 500 Lt nuostolių.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovų prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) realiai gali padaryti atsakovams 97 500 Lt nuostolių, CPK 147 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų nebuvimo ir dėl teisės pateikti įrodymus suvaržymo, teismui nepranešus apie posėdį.

CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ir/ar interesų apribojimu, dėl ko jis gali turėti nuostolių. Todėl įstatymų leidėjas suteikė teismui galimybę, siekiant užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, reikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo. Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę ieškinio atmetimo atveju padengti dėl dalyvaujančio byloje asmens iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš jo įmokėtos sumos (banko garantijos). Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutai tarpusavyje yra susiję ir panašūs: laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovo interesus (patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą), nuostolių atlyginimo užtikrinimu – atsakovo interesus (nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą). [...] Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostolių jau atsirado ir kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (pvz., nuostoliai dideli ir ieškovas gali vengti juos atlyginti, slėpti turimą turtą, ieškovas reziduoja užsienyje ir pan.). Taikant nuostolių atlyginimo institutą turi būti abiejų sąlygų visuma. Net ir esant aplinkybei, kad nuostoliai realiai gali atsirasti arba jau atsirado, tačiau ieškovas yra ir bus pajėgus juos atlyginti, arba, atvirkščiai, didelių nuostolių neatsiras, o ieškovas bus pajėgus juos kompensuoti, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas netaikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1063/2010).

Nors prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovai nurodė, kad įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas yra nekvestionuotinas pagrindas Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsisakyti suteikti ES struktūrinių fondų paramą, o pirmosios instancijos teismas šiuo argumentu pasirėmė priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai jau nebebuvo tokie kategoriški ir pripažino, kad tiesioginio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) ir galimybės gauti finansinę paramą iš ES struktūrinių fondų nėra, tik dėl atsakovams pritaikyto turto arešto individualiai įmonei yra sunkiau gauti paskolą, kuri būtų panaudota įsigyti juostinį gaterį ir medienos džiovyklą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentų, kad byloje taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) (toliau - Taisyklės), o ne neaišku kada ir kokio teisėkūros subjekto priimtas Stebėsenos komiteto nutarimas Nr. 1. Taisyklės reglamentuoja paramos dydį, subjektus, kurie gali kreiptis ir gauti finansinę paramą, (ne)tinkamas finansuoti išlaidas, paramos paraiškos teikimo, administravimo ir paramos skyrimo tvarką; mokėjimo prašymo teikimo, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarką. Pvz., Taisyklių 11.1 punktas nustato, kad pareiškėjui finansuojama iki 65 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus Taisyklių 11.2 punkte nurodytą atvejį, kai finansuojama 75 % visų tinkamų finansuoti projekto, teikiamo pagal antrąją veiklos sritį, išlaidų, tiesiogiai susijusių su tradicinių amatų kūrimu ir plėtra. Minėtose Taisyklėse nėra nuostatos (-ų), kad parama pareiškėjui neteikiama, jei individualios įmonės (ar jos savininko) turtui pritaikytas areštas – Taisyklėse nustatyta, kad parama neteikiama, jei pareiškėjui iškelta bankroto byla, jis turi skolų valstybės ir (arba) valstybinio socialinio draudimo biudžetams ir t. t. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai pripažino, kad neigiamą įtaką vertinant jų finansinę būklę visų pirma daro prasidėjęs teisminis procesas, nepriklausomai nuo to, ar jam vykstant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kitaip tariant, jei pareiga užtikrinti atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ieškovui liktų, o ieškovui per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdžius laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 147 str. 2 d.), Nacionalinės mokėjimų agentūros sprendimas dėl paramos suteikimo nebūtų kitoks nei tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti, nes svarbiausia, jog atsakovams pareikštas ieškinys (iškelta civilinė byla) dėl skolos priteisimo.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes V. S. individualiai įmonei gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, t. y. nepagrįstai pasirėmė atsakovų samprotavimais, o ne teisės normomis, kurios per se nedraudžia teikti finansinę paramą individualioms įmonėms, jei jų savininkų turtas yra areštuotas. Padaryta materialinės teisės normos taikymo klaida yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 330 str.).

Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (lot. onus probandi) kiekviena šalis turi įrodyti tai, kuo ji remiasi (CPK 178 str.), o geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti ieškovas, bet kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį jis kartu su atskiruoju skundu nepateikė naujausių duomenų apie savo turtinę padėtį, pvz., apie nuosavybės teise turimą turtą, vidutinę turto rinkos vertę, turtines prievoles ir/ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovo finansinė padėtis yra stabili ir gera. Išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie ieškovo nekilnojamąjį turtą (b. l. 132-135) pateikė atsakovai ginčydami Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį, kuria ieškovui dėl sunkios materialinės padėties atidėtas 7 151 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 84 str.).

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad teismo 2011 m. balandžio 20 d. pranešimas apie teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas atsakovų prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, datą, laiką ir vietą ieškovo atstovui advokatui D. V. buvo siųstas (b. l. 181), todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo teises būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars).

Įvertinus tai kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovai neįrodė vienos iš CPK 147 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų (laikinųjų apsaugos priemonių tiesioginio priežastinio ryšio su finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų praradimu), nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas negali būti taikomas. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atsakovų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 2 p.).

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos statyba“ įpareigotas užtikrinti atsakovų V. S. ir G. S. 97 500 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų V. S. ir G. S. prašymo dalį dėl 97 500 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Algirdas Gailiūnas

 

                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                                            Danutė Milašienė