Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-67-503/2013

Proceso Nr. 4-02-3-04630-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant V. Šuminienei, H. Chmieliauskienei, dalyvaujant apeliantei B. Z., jos atstovei L. M., skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei G. M., išnagrinėjęs B. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. R-0112000542283 panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN tyrėja G. M., įvertinusi surinktą medžiagą, nusprendė, kad aptariamu atveju pareiškėja B. Z. jokios žalos nepatyrė. D. Ž. neįleisdama pareiškėjos, į motinai nuosavybės teisę priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Šiuo atveju nėra duomenų leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnyje, todėl vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: pranešimo patikrinimą baigti; nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Tai nutarė dėl to, kad Vilniaus miesto 2 PK registruotas Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad 2012-10-03  10.58 val. Vilniuje, Ūmėdžių g. 69, vyksta konfliktas tarp seserų. Į įvykio vietą atvykusius Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės pareigūnus kreipėsi B. Z., kuri paaiškino, kad sesuo D. Ž. atsisako įleisti į namą, taip atimdama galimybę susitikti su motina. Tą pačią dieną B. Z. Vilniaus aps. Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės PN pateikė pareiškimą. Pareiškėja teigia, kad kartu su motina, V. K., gyvenanti sesuo D. Ž. atsisakė įleisti į namą, tai pateikdama kaip motinos valią. Melavo, kad motina nenori jos matyti. B. Z. mano, kad sesuo taip bando sukiršinti ją su motina, kad ateityje galėtų vienasmeniškai užvaldyti motinos turtą. Pareiškime nurodoma, kad D. Ž. nepakankamai rūpinasi jų motina, todėl būtina ją lankyti. B. Z. teigia, kad savavaldžiaudama D. Ž. pažeidžia jos teisę į pasimatymus su motina. O patikrinimo metu D. Ž. paaiškino, kad sesers B. Z. neįleido į namus, nes mama nenori su ja bendrauti. Taip pat ir pati, po 2012-10-01 įvykių, kai buvo jos sumušta, nenori su B. Z. ir jos dukromis bendrauti, nes bijo. Apklausos metu V. K. paaiškino, kad turi dvi dukras B. Z. ir D. Ž.. Ji nenori, kad dukra Bronė ją lankytų, nes atėjusi neduoda jai ramybės. V. K. teigė, kad nori būti su dukra Danute, kuri pakankamai ir tinkamai ja rūpinasi. 2012-08-02 raštu Nr. A51-497721-(2.11.2.12-SR2) Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius informavo, kad patikrinę V. K. gyvenimo sąlygas Vilniuje, Ūmėdžių g. 69 ir pabendravę su ja nustatė, kad sąlygos yra tinkamos, o D. Ž. rūpinasi ja pakankamai. Kokių nors trūkumų nenustatyta. 2012-10-09 nuvykus į namą Vilniuje, Ūmėdžių g. 69 V. K. buvo apklausta asmeniškai.   Apklausos  procesas  buvo  nufilmuotas.   Jos   gyvenamoji   aplinka  nufotografuota. Konstatuotina, kad D. Ž. sesers B. Z. neleido pas motiną vykdydama pastarosios valią. Vaizdo medžiaga saugoma Policijos registruojamų įvykių registre.

B. Z. skunde nurodė, kad su minėtu pareigūnės nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas. Nes nutarime tikslintos ne su 2012-10-03 įvykiu susijusios aplinkybės. Nutarimo fabuloje pagal jos 2012-10-03 Vilkpėdės PN pateiktą pareiškimą nurodytos netikslios šio pareiškimo aplinkybės. Savo pareiškime nurodė, kad D. Ž., neįleisdama jos pas motiną V. K., ir motyvuodama, kad motina nenori jos matyti, savivaliauja. Taip pat nurodė, kad neįleido ir atvykusių pareigūnų. Nurodė ir priežastis, dėl kurių, jos manymu, motina V. K. bijo D. Ž. paprieštarauti (nes D. Ž. gąsdina motiną, kad ji (B. Z.) ir kiti artimieji išveš ją į globos namus, kad pasiims jos pinigus ir pan. dalykus). Minėjo, kad D. Ž. iki 2012-06-01 visiškai neprižiūrėjo motinos, dėl ko buvo galvojama apie jos slaugą vasaros metu bei nurodė, kad niekas neturi teisės uždrausti pasimatyti su motina. Tuo tarpu nutarime nurodyta, kad ji mano, kad D. Ž. bando ją sukiršinti su motina, kad ateityje galėtų vienasmeniškai užvaldyti motinos turtą taip pat, kad D. Ž. nepakankamai rūpinasi motina, todėl būtina ją lankyti. Tokių žodžių jos pareiškime nėra. Akivaizdu, kad šios aplinkybės yra paimtos iš 2012-06-20 jos rašyto paaiškinimo policijai medžiagoje Nr. 13-AT-02526-12, tikslinant aplinkybes pagal 2012-05-31 D. Ž. pareiškimą kuriuo D. Ž. ją melagingai apšmeižė ir įžeidė. Savo pareiškime nurodė, kad D. Ž. motinos niekada neprižiūrėjo iki 2012-06-01, todėl nėra aišku, kokiu tikslu prie 2012-10-03 įvykio aplinkybių pridėtas 2012-08-02 Soc. rūpybos skyriaus raštas dėl motinos 2012-08-02 dienai pakankamos priežiūros, o 2012-10-09 fotografuota V. K. gyvenamoji aplinka. Nutarime netikslintos įvykio aplinkybės ar tikslintos netinkamai. Vilkpėdės PN tyrėjai, žinodami realią situaciją tarp jų su D. Ž. (nuo 2012-05-31 D. Ž. pareiškimo policijai dienos - jau minėta medžiaga Nr. 13-AT-02526-12, o taip pat ir dėl 2012-10-01 įvykio, dėl kurio šioje nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), nesiėmė priemonių objektyviai ir nešališkai ištirti 2012-10-03 įvykio. Medžiagoje nebuvo apklausti policijos pareigūnai, 2012-10-03 atvykę į įvykio vietą, kurie bendravo su D. Ž. ir kurių D. Ž., jiems prašant įleisti, kad V. K. jiems ir jai pati pasakytų, ar pastaroji nori matyti savo dukrą B. Z., neįleido. Dėl pareigūnų neįsileidimo priežasčių nebuvo apklausta ir pati D. Ž.. D. Ž. nebuvo apklausta ir dėl priežasčių, kodėl motina nurodė, kad nenori bendrauti su B. Z., kada tai pasakė, kodėl, ką konkrečiai sakė, dėl kokių priežasčių, kas dar tai girdėjo ar sakė, ko dar nenori matyti ir kodėl ir pan. Dėl jokių įvykio aplinkybių tikslinimo nebuvo apklausta ir ji, B. Z., įskaitant patikslinimą ir dėl jai padarytos žalos, kurios nebuvimu remiamasi nutarime. Nutarime nurodyta, kad 2012-10-09 buvo apklausta V. K. asmeniškai ir apklausos metu ji nurodė, kad ji nenori matyti dukros B. Z., nes pastaroji atėjusi neduoda jai ramybės, kad nori būti su dukra Danute, kurija pakankamai ir tinkamai rūpinasi. Tačiau V. K. nebuvo apklausta, kodėl ji nenori matyti jos - dukros B. Z., nuo kada, kuo pasireiškia ramybės nedavimas, kodėl 2010-10-01 atvykusiems pareigūnams nurodė priešingai - kad nori, kad ateitų ir kad lankytų tiek dukra, tiek kiti giminės, kodėl pasikeitė nuomonė po vienos dienos, kokios priežastys lėmė tokį jos sprendimą ir pan., t.y. V. K. nebuvo apklausta išsamiai ir profesionaliai užduodant klausimus, kad išsklaidyti visas abejones dėl susidariusios situacijos. Iš V. K. apklausos matyti, kad ji atlikta neprofesionaliai, neobjektyviai, nekompetentingai ir šališkai, akcentuojant tyrėjams (D. Ž. ) norimus išgirsti dalykus. (Įrašą tyrėjai parodė jos dukrai J. M. 2012-10-10, kai ji į policiją atvyko su 2012-10-01 dienos įvykio  patikslinimu. Jai šio įrašo tyrėjai nerodė ir apie tai, kad jį darys, nepranešė, taip pat nepasiūlė vykti kartu su jais ir jai dalyvaujant, o ne tik D. Ž., kalbėtis su motina). Dukra J. M. jai pasakė, kad vaizdo įraše V. K. namuose apklausiant motiną buvo D. Ž., nes tyrėjų rodytame vaizdo įraše buvo girdėti D. Ž. balsas. Pareiškime nurodė, kad D. Ž. galimai naudoja psichologinį spaudimą motinos atžvilgiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, tyrėjai turėjo užtikrinti, kad apklausoje dalyvautų abi suinteresuotos pusės, t.y. ne tik D. Ž., bet ir ji, ir tuo būdu sudaryti galimybę pačiai išgirsti motinos nuomonę, taip pat jos paklausti jai svarbių dalykų. Taip pat tyrėjai, objektyviai ir nešališkai įvertinę susidariusią situaciją turėjo užtikrinti socialinio darbuotojo ir jų paskirto psichologo ar kito šios srities specialisto dalyvavimą jos motinos apklausoje, kuris galėtų profesionaliai formuluojant klausimus padėti apklausti tokio garbaus amžiaus (beveik 90 metų) ir būtent tokį amžių atitinkančios sveikatos būklės asmenį. Tuo pačiu psichologas galėtų objektyviai ir nešališkai įvertinti D. Ž. daromą psichologinę įtaką motinai V. K., pastarajai galimai išsakant ir priimant D. Ž. nurodytus sprendimus. Nutarime nėra jokių duomenų, kad D. Ž. būtų išaiškinta pareiga laikytis įstatymų, gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, jai neišaiškinta, kad 2012-10-01 įvykis (pagal jos dukros J. M. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas D. Ž. atžvilgiu dėl pastarosios smurtavimo, o ne jos, kaip kad teigia D. Ž.), neturi nieko bendra su motinos lankymu, ir kad D. Ž. nei šiuo, nei kitais pagrindais neturi teisės neįleisti visų pageidaujančių bendrauti su V. K. asmenų į motinos namus. Nutarimas dėl administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo motyvuojamas tuo, kad jai nepadaryta jokia žala. Tačiau, kaip minėjo, policijos pareigūnų nebuvo iškviesta tikslinti jokių aplinkybių dėl 2012-10-03 įvykio ir jo priežasčių, įskaitant ir dėl jai padarytos žalos. Todėl dėl D. Ž. veiksmų neleidžiant aplankyti motinos dėl jos teisės matytis ir bendrauti su motina pažeidimo padarytos moralinės skriaudos - žalos, neturėjo ir jokių galimybių pasisakyti. Akivaizdu, kad tokia žala padaryta, nes D. Ž. veiksmai menkina ją ir pateikia kaip asmenį, kurio neva nenori matyti net motina, dėl ko patyrė stresą ir išgyvenimus, pablogėjo sveikata, juo labiau, kad pati yra beveik 70 metų amžiaus (D. Ž. beveik 62 metai), neteko galimybės laisvai bendrauti su motina. Atkreipia dėmesį, kad savavaldžiavimas administracinės teisės prasme - yra teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, kaip kad nutarime nurodė tyrėja G. M.. Ir skirtingai nei baudžiamojoje teisėje savavaldžiavimas pagal LR ATPK 188 straipsnį nereikalauja esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. D. Ž., savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos dėl asmenų laisvo bendravimo su tėvais, garantuotos Konstitucijos, CK ir kitų įstatymų, neįleisdama jos pas motiną į namus, vykdė tariamą savo teisę atstovauti motinos valią ir tuo pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, t.y. laisvai bendrauti su bejėgiškos būklės motina, dėl ko patyrė moralinę žalą dėl patirtų neigiamų emocijų, sukelto streso ir išgyvenimų, kadangi motiną yra įpratusi lankyti ir bendrauti su ja nuolat.Tai, kad D. Ž. 2012-10-03 savavaldžiavo jos atžvilgiu įrodo faktas, kad ji jos neįleido pas motiną, dėl ko buvo kviesta policija, kurių taip pat neįleido. Tai ji padarė tyčia, suvokdama, kad elgiasi savavališkai ir neteisėtai, dėl ko nukentėjo jos interesai, ir norėjo taip elgtis. D. Ž. suvokė, kad elgiasi savavališkai ir neteisėtai, nes žinojo, kad motina V. K. tikrai niekada nebuvo sakiusi, kad jos matyti nenori. D. Ž. veiksmai rodo, kad D. Ž. bijojo, kad įleidusi ją ar policijos pareigūnus pas motiną pastaroji tikrai paneigs jos žodžius. Todėl, D. Ž. tik 2012-10-09 leidus Vilkpėdės PN policijos pareigūnams bendrauti su motina V. K., D. Ž. pačiai būnant namuose, gali pagrįstai teigti, kad D. Ž. reikėjo laiko, kad psichologiškai paveiktų motiną sakyti, kad ji jos matyti nenori. D. Ž. paveikti motiną tikrai nebuvo sudėtinga, nes motina yra garbaus beveik 90-ies metų amžiaus ir šiuo metu yra visapusiškai fiziškai bei psichologiškai priklausoma nuo D. Ž.. Todėl 2012-10-03 nei ji, nei atvykę policijos pareigūnai nebuvo įleisti pas motiną. Priešingu atveju netenka prasmės neįleisti asmenų (jos ir policijos pareigūnų 2012-10-03 ), kad jos motinos būtų tiesiogiai išsakyta apie nenorą matyti ją ir išsiaiškintos to nenoro matyti priežastys, tuo užkertant bet kokias interpretacijas šioje vietoje. Tą dieną, t.y. 2012-10-03, ji pirmą kartą ir tik iš D. Ž. sužinojau, kad neva motina nenori jos matyti. Nes V. K. dar 2012-10-01 į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams, klaususiems jos, ar gerai, kad ateina dukra (kalba buvo apie B. Z. ) ir giminės (anūkės J. M., L. M. ir I. Š. su vaiku D. Š.) lankyti motinos ir ar nori, kad ją lankytų, į ką motina jiems atsakė, kad tai gerai, kad ateina ir nori, kad ateitų ir ją lankytų. (Kalba apie 2012-10-01 incidentą kai D. Ž., įsiveržusi į močiutės kambarį, baisiu riksmu ir melagingais pareiškimais močiutės akivaizdoje sukėlė konfliktą močiutės kambaryje, ko pasekmėje ir buvo iškviesti policijos pareigūnai). Šį motinos pasisakymą tikrai turėjo girdėti ir D. Ž.. Apie šį įvykį taip pat buvo informuoti Vilkpėdės PN tyrėjai, tačiau jie nepatikslino jos nurodytų aplinkybių, ne tik neapklausdami šių policijos pareigūnų ir neprijungdami prie administracinės medžiagos bent jau jų tarnybinių pranešimų dėl 2012-10-01 įvykio, bet neapklausdami ir kitų tuo metu buvusių pas motiną asmenų. Jos nurodytų aplinkybių išsamus tikslinimas, pakviečiant procese dalyvauti ir atitinkamus specialistus, būtų leidęs PN tyrėjams tiksliai nustatyti objektyvias priežastis, dėl ko D. Ž. jos ir 2012-10-03 atvykusių pareigūnų neįleido pas jos motiną ir tinkamai įvertinti D. Ž. veiksmus jos atžvilgiu. D. Ž. jos neįleido pas motiną ne tik 2012-10-03, bet ir 2012-10-05 tuo pačiu pagrindu pakeitusi motinos namų spyną dėl ko taip pat buvo kreiptasi į Vilkpėdės PN. Taip pat D. Ž. 2012-10-18 pas jos motiną neįleido ir jos dukros J. M., 2012-10-21 jos anūkių M. M. ir L. J., 2012-10-25 vėl neįleido jos, 2012-10-28 neįleido jos dukrų J. M. ir L. M. su jų vaikais M. M., L. J. ir M. J., bei jos dukterėčios I. Š.. Dėl visų atvejų yra surašyti pareiškimai Vilkpėdės policijos nuovadai. Tai rodo D. Ž. veiksmų sistemingumą, nuteikinėjant prieš giminaičius motiną V. K., ir savivaliavimą neįleidžiant, nes po kiekvieno bandymo apsilankyti pas V. K., anot D. Ž., V. K. neva nenori matyti ir tų asmenų. Administracinėje medžiagoje R-0112000542283 Vilkpėdės PN tyrėjų 2012-10-03 įvykio aplinkybių tikslinimo veiksmai buvo atliekami nesavalaikiai, nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, be to, nebuvo imtasi jokių priemonių užkirsti kelią toliau besitęsiantiems analogiškiems D. Ž. veiksmams, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, tuo pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Dėl minėtų priežasčių 2012-10-18 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Administracinėje medžiagoje atliktinas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, 1) prijungiant BPC (Bendrojo pagalbos centro) duomenis dėl 2012-10-01 ir 2012-10-03 įvykių; 2)  nustatant policijos pareigūnus, dalyvavusius nurodytuose įvykiuose ir juos išsamiai apklausiant bei prijungiant prie medžiagos jų tarnybinius pranešimus dėl skunde minėtų įvykių 2012-10-01 ir 2012-10-03, 3)  papildomai išsamiai apklausiant ją; 4) išsamiai apklausiant 2012-10-01 įvykio metu pas motiną buvusias J. M., L. M. ir I. Š.; 5) užtikrinant reikalingų specialistų dalyvavimą V. K. namuose papildomai ir išsamiai apklausiant dėl sveikatos būklės bejėgiškos būsenos garbaus amžiaus V. K., nes pastaroji beveik nepasikelia iš lovos ir į teismą tikrai atvykti negalės; 6) po ko papildomai išsamiai apklausiant D. Ž., 7) o kilus abejonių dėl D. Ž. psichinės būklės, imantis priemonių šiai būklei įvertinti; 8) atliekant kitus tyrimo metu iškilsiančius veiksmus. Pagal tai ir vadovaudamasi ATPK 23 skirsnio nuostatomis ir 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo prašo: priimti nutartį panaikinti 2012-10-18 dienos nutarimą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr. R-0112000542283 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės policijos nuovados pareigūnams ar kito PK policijos nuovados pareigūnams, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, papildomam išsamiam 2012-10-03 įvykio aplinkybių ištyrimui; įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės policijos nuovados ar kito PK policijos nuovados pareigūnus atlikti tyrimo veiksmus žemiau nurodyta seka: 1)  Prijungti prie administracinės medžiagos BPC (Bendrasis pagalbos centras, Švitrigailos g. 18, Vilnius ) fiksuotus pranešimus ir garso įrašus dėl 2012-10-01 ir 2012-10-03 įvykių; 2) Nustatyti policijos pareigūnų asmenybes, dalyvavusius 2012-10-01 ir 2012-10-03 įvykiuose, ir juos išsamiai apklausti, kartu prijungiant prie administracinės medžiagos jų tarnybinius pranešimus dėl šių įvykių; 3) Papildomai išsamiai apklausti ją -B. Z.; 4)  Išsamiai apklausti 2012-10-01 įvykio metu pas motiną buvusias J. M., L. M. ir I. Š.; 5) Papildomai ir išsamiai apklausti dėl sveikatos būklės bejėgiškos būsenos garbaus amžiaus V. K., užtikrinant reikalingų specialistų (psichologo) dalyvavimą šioje apklausoje; 6) Papildomai išsamiai apklausti D. Ž.; 7) Kilus abejonių dėl D. Ž. psichinės būklės, imtis priemonių šiai būklei įvertinti; 8) Atlikti kitus tyrimo metu iškilsiančius reikalingus veiksmus.

Skundžiama nutarimą priėmusios institucijos vadovas atsiliepime į skundą nurodė, kad jų nuomone nutarimas yra objektyvus, pagristas ir teisėtas. Mano, kad medžiagoje surinkta pakankamai duomenų paneigiančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio sudėtį. Prašo palikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN nutarimą Nr. 10-13-AT 1-980 nepakeistą, o B. Z. skundą atmesti. Kartu pažymi, kad apeliantė ir jos sesuo (toliau - šalys) ne kartą kreipėsi į Vilkpėdės PN, dėl problemų kylančių lankant motiną V. K.. Abiejų šalių pareiškimų turinys yra panašaus pobūdžio - nesutarimas (kompromiso nesuradimas) dėl apsilankymo ir pasimatymo su V. K.. Policijos pareigūnams aiškinantis konflikto aplinkybes ir bendraujant su abejomis šalimis, nepavyksta pasiekti bendro kompromiso. Mano, kad dėl tokių civilinių teisinių santykių sureguliavimo šalys turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teisme skundžiamą nutarimą priėmusi G. M. nesutiko su skundu. Iš esmės nurodė, jog jos priimtas nutarimas pagal surinktus objektyvius duomenis pagrįstas, teisėtas.

Teisme apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, jog jis 2012-10-09 apklausė V. K. namuose. Ši paaiškino, kad nenori matyti B. Z. ir kitų artimų giminaičių.

Teisme apklausta liudytoja D. Ž. paaiškino, kad dėl nuolat keliamų konfliktų  G. M. nenori matytis su dukra B. Z. ir kitais giminaičiais.

Skundas tenkinamas.

ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). O pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, teisme G. M., V. S., D. Ž. duotus paaiškinimus, pareigūnės G. M. įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė nepagrįstą skundžiamą nutarimą, nes neatliko  visapusiško, pilno ir objektyvaus tyrimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatė, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog B. Z. mano, kad D. Ž. bando ją sukiršinti su motina, kad ateityje galėtų vienasmeniškai užvaldyti motinos turtą taip pat, kad D. Ž. nepakankamai rūpinasi motina, todėl būtina ją lankyti. Tačiau šių žodžių B. Z. 2012-10-03 pareiškime nėra. Minėtame pareiškime nurodyta, kad D. Ž. motinos niekada neprižiūrėjo iki 2012-06-01, todėl ir, įvertinus tai, kad B. Z. kreipėsi į policiją dėl savavaldžiavimo,  nėra aišku, kokiu tikslu prie 2012-10-03 įvykio tyrimo aplinkybių pridėtas 2012-08-02 Soc. rūpybos skyriaus raštas dėl V. K. 2012-08-02 dienai pakankamos priežiūros, o 2012-10-09 fotografuota V. K. gyvenamoji aplinka. Pagal byloje esančią rašytinę medžiaga akivaizdu, kad netikslintos 2012-10-03 įvykio aplinkybės,  policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių objektyviai ir nešališkai ištirti 2012-10-03 įvykio. Medžiagoje nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie 2012-10-03 buvo atvykę į įvykio vietą ir kurie bendravo su D. Ž.. Be to nėra medžiagoje duomenų, kad buvo apklausta D. Ž., B. Z.. O B. Z. apklausus galėjo paaiškėti galimai jai padaryta žala, tačiau jos neapklausus iš jos atimta teisė dėl to pasisakyti. Teismo peržiūrėta vaizdo medžiaga patvirtina, kad 2012-10-09 buvo apklausta V. K. asmeniškai ir apklausos metu ji nurodė, kad ji nenori matyti dukros B. Z., nes pastaroji atėjusi neduoda jai ramybės, kad nori būti su dukra Danute, kuri ja pakankamai ir tinkamai rūpinasi. Tačiau V. K. nebuvo apklausta, kodėl ji nenori matyti dukros B. Z., nuo kada, kuo pasireiškia ramybės nedavimas, ar anksčiau atvykusiems pareigūnams nurodė priešingai, jeigu taip, tai kodėl pasikeitė jos nuomonė praėjus palyginus trumpam laikui, kokios priežastys lėmė tokį jos sprendimą. Todėl teismas sprendžia, kad V. K. nebuvo išsamiai apklausta, profesionaliai užduodant klausimus, kad išsklaidyti visas abejones. Be to įvertinęs policijos pareigūnų teismui pateiktą vaizdo (garso) medžiagą, teismas sprendžia, kad V. K. apklausa atlikta neobjektyviai, nekompetentingai ir šališkai, akcentuojant tyrėjui V. S. norimus išgirsti atsakymus. Be to vaizdo, garso įraše girdisi, jog V. K. namuose apklausiant ją buvo netoliese asmuo, galimai D. Ž.. Todėl neatmetama, jog V. K. atsakymus policijos pareigūnui V. S. galėjo įtakoti D. Ž. buvimas netoliese. Todėl policijos pareigūnai privalėjo užtikrinti aplinką, kuri neginčijamai patvirtintų, jog V. K. atsakė į jų klausimus niekieno neįtakota ar pan. ir savo valia. Be to, įvertinus V. K. amžių, policijos pareigūnai turėjo užtikrinti socialinio darbuotojo, psichologo ar kito šios srities specialisto dalyvavimą V. K. apklausoje, kurie būtų profesionaliai formuluojant klausimus padėję apklausti V. K.. Pagal byloje esančią medžiagą teismas sprendžia, kad visapusiškam, pilnam faktinių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti, prijungti BPC (Bendrojo pagalbos centro) duomenis dėl 2012-10-01 ir 2012-10-03 įvykių; nustatyti policijos pareigūnus, dalyvavusius nurodytuose įvykiuose ir juos išsamiai apklausti bei prijungti prie medžiagos jų tarnybinius pranešimus dėl 2012-10-03 pareiškime minėtų įvykių; papildomai apklausti B. Z.; apklausti 2012-10-01 įvykio metu pas V. K. buvusias J. M., L. M. ir I. Š.; dalyvaujant tik specialistams (soc. darbuotojui, psichologui) papildomai apklausti V. K. jos namuose; apklausti D. Ž., išspręsti kitus būtinus klausimus (imtis veiksmų panaikinti esamas, kilusias abejones, prieštaravimus).

Todėl skundas tenkinamas,  skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžinama Vilkpėdės PN išsamiam, visapusiškam tyrimui atlikti.

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

n u t a r ė:

panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN tyrėjos G. M. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. R-0112000542283 ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą (bylą)  Nr. R-0112000542283 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN.

Nutartis  per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Valdas Petraitis