DOK-3580

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05742-2023-4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 19 d. paduotu ieškovės UAB „Uosto vartai“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Uosto vartai“ ieškinį atsakovei AB „LTG Cargo“ dėl vežimų organizavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Ieškovė UAB „Uosto vartai“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti ir pripažinti 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovės UAB „Uosto vartai“ ir atsakovės AB „LTG Cargo“ sudarytos Vežimų organizavimo sutarties Nr. SC4-75/2022 nutraukimą pagal 2023-03-10 pranešimą dėl sutarties nutraukimo neteisėtu. 

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Apeliacinės instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo pripažino kaip visuotinai žinomą aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos geležinkelių keliais atsakovės gabentos mineralinės trąšos (karbamidas) yra gaminamos vienintelėje vietoje Baltarusijoje (sankcionuotoje bendrovėje OAO ,,Grodno Azot“). Tačiau produkcija – karbamidas buvo pagaminta ne OAO „Grodno Azot“. Tiek ieškovės, tiek atsakovės turėta informacija bei jos įvertinimas Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 kontekste, leidžia pagrįstai teigti, kad krovinio vežimas, o po to jo ekspedijavimas Lietuvoje, nepateko į jokius tuo metu buvusius sankcijų ribojimus (kasacinio skundo 40 punktas). Teismai išvadas grindė ikiteisminio tyrimo faktu (vykdomu net ne ieškovės atžvilgiu), nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovė tariamai dalyvavo sankcijų apėjime, teigiant, jog: ,,...Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Ieškovės atsisakymas pasirašyti prekių kilmės deklaracijas ir dalyvavimas apeinant sankcijas, sąlygojo esminį Sutarties pažeidimą dėl Ieškovo kaltės Sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė sutarties pažeidimui“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 81 punktas). 

2.        Teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, skundžiamus sprendimus motyvavo nesamais ir jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovės teiginiais, ir neatliko byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Taip teismai pažeidė procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai) bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012 ir kt.). Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas nurodė niekuo nepagrįstą aplinkybę, neva ieškovė tariamai buvo sudariusi sutartį su prekės siuntėju, nepateikdama jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų darė išvadą apie nebūtas faktines aplinkybes (apeliacinės instancijos teismo nutarties 62 punktas): ,,Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad Ieškovė prieš sudarant vežimo sutartį su „Texnospectrejding“ <…>”, kai akivaizdu, jog ieškovė jokių sutartinių santykių su „Texnospectrejding“ neturi ir niekada neturėjo. 

3.        Kasaciniame skunde keliami klausimai susiję su ekonominio poveikio priemones (sankcijas) nustatančių ir reglamentuojančių teisės aktų, būtent Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo ir 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais), aiškinimu bei taikymu. Kasaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo pagrindų tikrinimo apimties bei šios pareigos paskirstymo tarp sandoryje dalyvaujančių subjektų, taip pat dėl rizikos ir pareigų paskirstymo tarp šių subjektų paaiškėjus aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas darė išvada, jog: ,,<..> abi šalys turėjo vienodą pareigą vykdyti tarptautinių sankcijų sąlygas“, byloje nustatyta ir patvirtinta, kad abi šalys atlikusios sankcijų atitikties patikrą vienodai įvertino, jog trąšų pervežimas Lietuvos Respublikoje nepažeidžia jokių ribojamųjų priemonių, atsakovė teigė, jog:,,<…> Atsakovė atlikusi pirminę patikrą, nustatė, kad krovinys, siuntėjas, gavėjas nėra sankcionuoti, todėl paraiška buvo patvirtinta“, tačiau paviešinus keletą mėnesių vykdytą prekių gabenimo faktą visos neigiamos pasekmės nepagrįstai buvo perkeltos išimtinai vien tik ieškovei, darant nepagrįstą išvadą, neva ieškovės veiksmai (neveikimas) nepakankami ir tai sąlygojo sutarties pažeidimą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Averus“ (j. a. k. 305640174) 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 3323.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                            Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Algirdas Taminskas