Civilinė byla Nr. e2YT-1944-1174/2024

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00726-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 25 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėja B. K. 2024 m. kovo 8 d.  kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo J. K., (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K., kuris turėjo nekilnojamojo turto: 0,0600 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0616 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nesuprato, kokių veiksmų turi imtis, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Sodo namelis buvo sudegęs dar tėvui J. K. būnant gyvam. 2023 m. pareiškėja kreipėsi į advokatę, sužinojo, kokių veiksmų turi imtis ir buvo pradėti rinkti reikalingi dokumentai, siekiant kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad teismui pripažinus palikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl termino atnaujinimo palikimui priimti į mirusio J. K. valdytą turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos B. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas J. K., kuris yra pareiškėjos B. K. tėvas. Po tėvo J. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: 0,0600 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0616 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškimo dėl palikėjo J. K. palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja pareikšime nurodė, kad nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nesuprato, kokių veiksmų turi imtis, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančių duomenų, pareiškime išdėstytų aplinkybių, matyti, kad po J. K. mirties nei pareiškėja, nei kiti asmenys į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, nežinojo, kokių veiksmų reikia imtis, kadangi pirmą kartą susidūrė su tokia situacija.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. K. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai         B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti palikimą, atsiradusį po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja        Lina Klimaitė