Civilinė byla Nr. 2-1362-178/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00285-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio dėl žalos atlyginimo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1267-112/2015.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. Ž., A. B. Ž., advokatui A. K. (tretieji asmenys: I. Ž. ir advokato civilinės atsakomybės draudikas) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti: iš atsakovo R. Ž. – 117 716,84 Eur, iš atsakovo A. B. Ž. – 2 896,20 Eur, iš advokato A. K. – 12 606,70 Eur turtinės žalos ir iš visų atsakovų po 30 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sprendžiant ieškovės dukros – trečiojo asmens I. Ž. ir jos sutuoktinio – atsakovo R. Ž. skyrybų bylą bei ginčą dėl trečiojo asmens I. Ž. nuosavybės ir daiktinių teisių pripažinimo į gyvenamąjį namą, esantį Jaunimo g., Klaipėdoje, ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią teismo prašo priteisti iš atsakovų. Ieškovė, remdamasi CPK 83 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bylose dėl neteisėtų teismo veiksmų asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, prašė atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo ir neužkirsti kelio pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo, todėl neaišku, kokiais pagrindais kiekvienas atsakovas dėl tariamų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atskirai padarė ieškovei žalą, taip pat neaiškūs ir žalos atsiradimo pagrindai, t. y. ar žala kilo iš delikto, ar iš sutartinių santykių, bei iš ko susidarė prašomos priteisti žalos dydis iš kiekvieno atsakovo atskirai (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be to, pasak teismo, pateiktame ieškinyje ir kitos faktinės aplinkybės nurodytos nekonkrečiai ir neaiškiai: ieškinyje nurodoma apie trečiojo asmens I. Ž. santykius su buvusiu sutuoktiniu R. Ž. ir jų turto dalybomis, vaikų išlaikymu, tačiau nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kodėl būtent ieškovė patyrė žalą, už kurią atsakingi atsakovai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad būtina patikslinti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą.
Teismas, nustatęs, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė fiziniams asmenims, nesusijusiems su teismu, konstatavo, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio ieškovės nurodytu pagrindu nėra galimas. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka nė vieno CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto atvejo, todėl nėra pagrindo visiškai atleisti ieškovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmens prašymu, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, teismas turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, toks prašymas turi būti motyvuotas, t. y. prie prašymo turi būti pridėti dokumentai apie esamą asmens turtinę – finansinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų įsiskolinimų pažymos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prie ieškinio pridėjo duomenis apie gaunamą senatvės pensiją, jos sutuoktinio negalią ir transporto priemonių neturėjimą, tačiau nepateikė duomenų apie ieškovės sutuoktinio gaunamą neįgalumo pensiją ir turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, jog neturi pakankamai duomenų spręsti, kokią dalį žyminio mokesčio ieškovė turi galimybę sumokėti, o nuo kokios dalies turėtų būti atleista.
Teismas, nustatęs pateikto procesinio dokumento trūkumus bei atsižvelgęs į tai, kad šie trūkumai sudaro esmines kliūtis procesui, ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus teismui pateikto ieškinio trūkumus (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė O. G. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš esmės nagrinėti ieškinį, išreikalauti apeliantės nurodytus dokumentus bei pripažinti būtinu apeliantei valstybės antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Apeliantė, atskirajame skunde nurodydama iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios išvardintos ieškinyje, teigia, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, o dėl įstatymų pažeidimų neįvykdyti teisėti lūkesčiai, privalo būti įvykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Dėl žyminio mokesčio apeliantė pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuo 2014 m. balandžio mėnesio jai dar nėra grąžinęs 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nurodo, kad ne teismas yra atsakingas už jai padarytą žalą ir būtų nesąžininga reikalauti iš valstybės turtinės žalos priteisimo. Apeliantės teigimu, dėl R. Ž. pateiktų penkių ieškinių laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. birželio 27 d. buvo įvykdytas nusikaltimas teisingumui: I. Ž. buvo priteistas butas, esantis I. K. g., Klaipėdoje, nustatyta solidari pareiga vykdyti 1 000 000 Lt įsipareigojimus bankams, I. Ž. patalpinta priverstiniam tyrimui, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, nors valstybės atstovavimas privalo veikti pagal teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus trūkumus ji ištaisė, CPK 137 straipsnyje numatytų pagrindų nenustatyta, o dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodo, kad palieka spręsti teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), priešingu atveju teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje privalo būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Be to, teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis ieškovas nesirėmė reikšdamas reikalavimą (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą ieškovo iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).
Nagrinėjamu atveju ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš apeliantės pateikto ieškinio turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinius santykius, iš kurių apeliantė kildina savo reikalavimus atsakovams, bei nustatyti, kokias ir kieno įstatymų saugomas teises ir interesus ji siekia apginti, kokiais konkrečiais kiekvieno iš atsakovų veiksmais tos teisės ir interesai buvo galimai pažeisti. Taigi, teismui priėmus apeliantės pareikštą ieškinį, atsakovams būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantė tinkamai ieškinio pagrindo nenurodė.
Be to, nustatyta, kad apeliantė, pareikšdama ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis. Nors apeliantė ieškinyje nurodė, kad turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos priteisimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nereiškia tokio reikalavimo. Teisinga ir teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardintų atvejų, kurio pagrindu būtų galima visiškai atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 2 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu kreipiantis į teismą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, teismas nustato terminą tokiam trūkumui pašalinti.
Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo ir, pareikšdama ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo nėra pagrindo jos atleisti, turėjo teisę nustatyti apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje pateiktame atskirajame skunde iš esmės ir nenurodė nė vieno nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumento, nors ir prašė ją panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos medžiagą ir nenustačius absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 183 str., 185 str., 329-330 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame atskirajame skunde ne tik suformulavo reikalavimą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, bet ir nurodė, jog šiuo procesiniu dokumentu ji mano pašalinusi teismo nustatytus ieškinio trūkumus, o žyminio mokesčio klausimą paliekanti spręsti teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trūkumų šalinimo atveju tuo tikslu teikiamas procesinis dokumentas turi būti adresuotas ne apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui, nes dėl to, ar apeliantė tinkamai pašalino trūkumus, visų pirma turi spręsti pirmosios instancijos teismas. Apeliantės argumentai, kad ji pašalino ieškinio trūkumus, apeliacinio nagrinėjimo dalyku gali būti tik apskundus neigiamą jos atžvilgiu procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą, jei būtų konstatuota, kad trūkumai nėra pašalinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesprendžia klausimo, ar trūkumai yra pašalinti, iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji, palikus nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, turi pateikti pirmosios instancijos teismui skirtą atskirą procesinį dokumentą dėl skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo.
Kadangi apygardos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti ir išaiškintina, kad naujai nustatytu terminu nepašalinus skundžiama teismo nutartimi nustatytų trūkumų, apeliantės ieškinys galės būti laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantei (CPK 115 str. 2-3 d., 302 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2-3 dalimi, 336 - 338 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei O. G. terminą iki 2015 m. spalio 6 d. (imtinai) Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Išaiškinti ieškovei, kad ji nustatytu terminu turi (teisę) paduoti Klaipėdos apygardos teismui atskirą procesinį dokumentą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo.
Teisėjas Alvydas Poškus