Administracinė byla Nr. I-3225-331/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; 2.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
dalyvaujant pareiškėjui R. K.
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 40 000 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykus į LAVL, kratos metu pareigūnas pradėjo laužyti ir gadinti higienos priemones, sulaužė pažastuką, t. y. išlaužė ratuką, dėl ko pareiškėjas pavadino pareigūną „velniu“. Įvykus konfliktui buvo paguldytas ant grindų, pareigūnas sudavė kelis smūgius į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas, paguldė ant šono, uždėjo antrankius, taip sukeldamas fizinį skausmą. Buvo nuvestas pas gydytoją, vėliau perkeltas į kamerą, kur pastebėjo, kad ant kūno buvo nubrozdinimai, aiškios kraujosruvos galvoje, nugaros srityje ir gumbai pakaušyje.
2.1. Teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į LAVL dėl patirtų sužalojimų, kad būtų paskirtas gydymas, tačiau nei pagalbos, nei atsakymo į prašymą nesulaukė. Dėl minėtų įvykių 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo nubaustas 15 parų. LAVL atsakymas įteiktas 2018 m. rugsėjo 13 d.
2.2. Pažymėjo, kad po įvykių 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kuris pareiškėjo prašymą persiuntė Kalėjimų departamentui. Išnagrinėjęs jo skundą, Departamentas 2019 m. vasario 21 d. raštu (b. l. 25) informavo apie atliktą tyrimą, tačiau mano, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą nesilaikė taisyklių, tyčia neatlieka objektyvių tyrimų, bandydamas nuslėpti pareigūnų neteisėtus veiksmus ir toliau skatindamas juos taip elgtis.
2.3. Mano, kad dėl LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų, kai jie galimai neteisėtai panaudojo fizinės prievartos priemones, bei nesuteikė pagalbos, taip pat Departamento netinkamo veikimo (neveikimo) nagrinėjant skundą, turi būti priteista neturtinė žala.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą patenkinti. Paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl pradėtų gadinti higienos priemonių, pripažino pareigūną vadinęs „velniu“. Dėl savo netinkamo elgesio nesutiko, teigdamas, kad jam buvo smūgiuojama į galvą, kitas kūno vietas, tyrimas atliktas netinkamai.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepimu (b. l. 22–24) su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2019 m. sausio 24 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstą 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjo pareiškimą dėl galimai neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.00 val. planiniu konvojumi į LAVL atvykusiam pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens krata ir asmeninių daiktų apžiūra. Kratos metu pareiškėjas elgėsi įžūliai, agresyviai, reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė atimti neperžiūrėtus daiktus, todėl prieš jį buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės: pareiškėjui buvo užlaužtos rankos, jis buvo paguldytas ant grindų ir prispaustas, taip pat buvo uždėti antrankiai.
3.1. Teigia, kad pareiškėjui nusiraminus specialiųjų priemonių ir fizinės jėgos panaudojimas buvo nedelsiant nutrauktas. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo apžiūrėtas LAVL gydytojo, kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75-62 užfiksavo kūno paviršiaus pažeidimus: paraudimas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir siauras 12 cm ilgio paviršinis odos įbrėžimas; paraudimas su nubrozdinimu nugaros juosmens srityje, 2x3 cm guzelis kairėje plaukuotos galvos srityje virš ausies; 2x3 cm dydžio guzelis užpakalinėje galvos dalyje.
3.2. Pažymėjo, kad LAVL Apsaugos priežiūros skyrius (toliau – APS), atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį, 2018 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 10-26 konstatavo, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad LAVL Kriminalinės žvalgybos skyrius (toliau–KŽS) priėjo tokios pačios išvados ir 2018 m. rugpjūčio 30 d., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal medžiagą Nr. M-0-08-00065-18 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nutarimas 2018 m. rugpjūčio 31d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 -ojo skyriaus prokuroro pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. sausio 14 d. pareiškimą priėjo pagrįstos išvados, kad LAVL pareigūnai veikė teisėtai ir pagrįstai.
3.4. Mano, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė objektyvių duomenų, kad Departamentas ar LAVL būtų atlikę kokius tai neteisėtus veiksmus, priešingai pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės, o pareiškėjas jautė nepatogumus. Todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.253 straipsnio nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Taip pat mano, kad pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė .
3.5. Teismo posėdyje Lietuvos valstybės atstovo Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 67).
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 45-48) paaiškino, kad pareiškėjas į LAVL 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų su siuntimu, gydytojo pulmonologo konsultacijai ir įvykus konsultacijai iš Ligoninės išrašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykus į LAVL buvo atlinkta visuminė asmens krata. Kratos metu buvo rasta ir išimta 35 g. tabako. Kratos metu pareiškėjas elgėsi įžūliai, reiškė nepasitenkinimą, bandė sutrukdyti atlikti kratą, todėl buvo panaudota psichinė prievarta – buvo įspėtas, duotas laikas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjas to nepadarė, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo ir pakartotinai kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus tai yra nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus, todėl LAVL pareigūnai panaudojo specialiąją priemonę antrankius iki nusiraminimo. Pareigūnui bandant uždėti antrankius pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi jėga, gąsdino kad parašys skundą. Pareiškėjui nusiraminus specialiųjų priemonių panaudojimas nedelsiant buvo nutrauktas. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo palydėtas pas budintį gydytoją apžiūrai, kuris pareiškėją apžiūrėjo ir surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 75-62
4.1. Pažymėjo, kad LAVL specialistai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas sužalojimą patyrė, kai 2018 m. rugpjūčio 22 d. 13.50 val. pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai veikdami teisėtai bei teisės aktų nustatyta tvarka panaudojo specialiąsias priemones. Pareiškėjo 2018 rugpjūčio 24 d. prašymas, buvo gautas ir užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir perduotas pagal kompetenciją atsakingiems darbuotojams, kurie minėtą prašymą išnagrinėjo, tačiau šio prašymo įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjas jau buvo išvykęs iš LAVL.
4.2. Teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. jis pateikė pareiškimą, į kurį LAVL administracija atsakė raštu 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. 7-630, paaiškindama, kad ligoninės administracija atliko tyrimą, kurio metu pažeidimų nenustatė.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pretenzijų atvykus ir išvykus nereiškė, tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai, kurie patvirtinti pareiškėjo parašais. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad LALV savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, ligoninė neatliko veiksmų, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti.
4.4. Teismo posėdyje LAVL atstovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 67).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, žala kilo dėl Departamento ir LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
6. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas į LAVL atvyko iš Alytaus pataisos namų su siuntimu, gydytojo pulmonologo konsultacijai. Pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlinkta visuminė asmens krata, kurios metu pas jį buvo rasta ir išimta 35 g. tabako. Bylos medžiaga patvirtina, kad kratos metu pareiškėjas elgėsi įžūliai, reiškė nepasitenkinimą, bandė sutrukdyti atlikti kratą, todėl buvo panaudota psichinė prievarta – buvo įspėtas, duotas laikas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjas to nepadarė, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo ir pakartotinai kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus, t y. nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui nenurimus (aktyviais veiksmais priešinosi jėga bandant uždėti antrankius, nevykdė pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius ir kt.), LAVL pareigūnai panaudojo specialiąją priemonę antrankius iki nusiraminimo. Pareiškėjui nusiraminus specialiųjų priemonių panaudojimas nedelsiant buvo nutrauktas.
6.1. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo palydėtas pas budintį gydytoją apžiūrai, kuris pareiškėją apžiūrėjo ir surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 75-62, kurioje užfiksavo kūno paviršiaus pažeidimus: paraudimas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir siauras 12 cm ilgio paviršinis odos įbrėžimas; paraudimas su nubrozdinimu nugaros juosmens srityje, 2x3 cm guzelis kairėje plaukuotos galvos srityje virš ausies; 2x3 cm dydžio guzelis užpakalinėje galvos dalyje (b. l. 57).
6.2. LAVL dėl šio įvykio atliko tarnybinį patikrinimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį, 2018 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 10-26, konstatavo, kad specialiosios priemonės panaudotos prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 261 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 4 dalies 1 punkto nuostatomis (kuris galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (b. l. 28-30).
6.3. LAVL 2018 m. rugpjūčio 30 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal medžiagą Nr. M-0-08-00065-18 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 31-33). Nutarimas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 - ojo skyriaus prokuroro pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
6.4. Departamentas 2019 m. sausio 24 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiustą 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjo pareiškimą apie 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.00 val. įvykusią kratą ir LAVL pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, 2019 m. vasario 21 d. raštu (b. l. 25) informavo pareiškėją, kad LAVL Apsaugos priežiūros skyrius (toliau – APS), atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš jus, 2018 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 10-26 konstatavo, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 261 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 4 dalies 1 punkto nuostatomis, aplinkybių tikslinimui ir procesiniam sprendimui priimti pradėta medžiaga IBPS Nr. M-0-08-00065-18. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas nutarimas Nr. IBPS—V-1730670 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-08-00065-18, o Kauno apygardos prokuroras, patikrinęs medžiagą, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pripažino nutarimą teisėtu ir pagrįstu (b. l. 25-38).
7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau –ir Statutas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), kuri detalizuoja kratos atlikimo tvarką.
7.1. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7.2. Statuto 261 straipsnis numato prievartos naudojimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą (Statuto 261 str. 2 d.). Pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą (Statuto 261 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).
8. Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d pareiškėjui atvykus į ligoninę jam buvo atlinkta visuminė asmens krata, kaip tai numato Instrukcijos 154 punkto nuostatos (b. l. 58). Bylos įrodymai patvirtina, kad kratos metu buvo rasta ir išimta 35 g. tabako, pareiškėjas elgėsi įžūliai, reiškė nepasitenkinimą, trukdė atlikti kratą, vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi dėl tokio pareiškėjo elgesio pareigūnai turėjo teisę panaudoti psichinę prievartą, t. y. įspėti, duoti laiką nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui nenutraukus šių veiksmų (nereagavimas į pareigūnų pastabas, nevykdymas pareigūnų reikalavimų, trukdymas atlikti kratą ir kt.), LAVL pareigūnai turėjo teisę panaudoti specialiąją priemonę antrankius iki nusiraminimo.
9. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareigūnams bandant uždėti antrankius, pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi jėga, todėl buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės: pareiškėjui buvo užlaužtos rankos, jis buvo paguldytas ant grindų ir prispaustas, taip pat buvo uždėti antrankiai. Pareiškėjui nusiraminus specialiųjų priemonių panaudojimas nedelsiant buvo nutrauktas. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo palydėtas pas budintį gydytoją apžiūrai, kuris pareiškėją apžiūrėjo ir surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą (b. l. 57 ).
10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, veikė teisėtai panaudodami specialiąsias priemones (fizinę prievartą ir antrankius), nes pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d 13.50 val. kratos metu nereagavo į pareigūnų pastabas, nevykdė pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius, aktyviais veiksmais priešinosi bandant uždėti antrankius. Teismo vertinimu, pareiškėjo neadekvatų elgesį iššaukė daroma krata ir baimė rasti draudžiamus daiktus, kuriuos LAVL draudžiama turėti.
11. Departamentas kaip ikiteisminė institucija, teismo vertinimu jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, gavusi jo skundą, surinko medžiagą, ją įvertino, 2019 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 25) informavo pareiškėją, apie atliktus tyrimus, priimtus sprendimus, nurodė apskundimo tvarką. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad šį sprendimą gavo, jo neskundė, taigi, teismo vertinimu, jis sutiko su šiuo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas taip pat neskundė 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Kauno apygardos prokuroro veiksmų, kai jis patikrinęs medžiagą, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pripažino nutarimą teisėtu ir pagrįstu.
12. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę apie pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau nepaaiškino apie kratos metu surasta tabaką, savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad pareigūnus vadinęs „velniais“. Todėl vien tik bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
13. Teismas pažymi, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat kalinimo sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus (tabaką). Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – TKĮ) 19 straipsnio 1dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. TKĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jų darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Taigi, LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi TKĮ nustatyto imperatyvaus draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) sveikatos priežiūros įstaigose taip pat užtikrinti, kad asmenys LAVL būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jos teritorijoje; įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji; prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas, būdamas nuteistasis, 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykęs į ligoninę su savimi turėjo draudžiamus daiktus – tabaką, o kai pareigūnai norėjo atlikti kratą, jis elgėsi neadekvačiai, nepakluso jų reikalavimams, išvadino pareigūnus „velniais“.
13. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad LAVL ir Departamento veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas