Civilinė byla Nr. 2A-1437-910/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-30889-2020-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;

 (S)

                                                                                         2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple Finance“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Ž. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 14 999,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PPS/09/28, pagal kurią ieškovas atsakovei nuosavybės teise perdavė transporto priemonę Audi A6, o atsakovė įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo transporto priemonės įregistravimo sumokėti ieškovui 14 999 Eur kainą. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarė teisės į turto pirkimo-pardavimo sutartį perleidimo sutartį Nr. SF 2020/09/28 02, kuria transporto priemonę Audi A6 perdavė valdyti trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo atsakovei 3 749,75 Eur avansinę įmoką. Transporto priemonė atsakovės vardu registre įregistruota 2020 m. rugsėjo 30 d. Taigi atsakovė ieškovui visą transporto priemonės kainą turėjo sumokėti iki 2020 m. spalio 13 d. Atsakovė savo prievolės neįvykdė. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. raštu atsakovei pareikalavo sumokėti transporto priemonės kainą. Atsakovė raštu įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu iki 2020 m. spalio 23 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 14 999,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 999,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 207,00 Eur bylinėjimosi išlaidų

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įsigyta transporto priemonė sugedo ir jos negalima naudoti. Dėl to atsakovė negauna pajamų. Už parduoto daikto trūkumus yra atsakingas ieškovas. Prieštaravimų pateikimo metu atsakovė nežinojo, kokio dydžio perduoto daikto trūkumai ir kiek kainuos jų šalinimas. Esant nurodytai situacijai, atsakovė nurodė įgyvendinanti sulaikymo teisę ir nemoka daikto kainos, kol paaiškės trūkumų pašalinimo kaina ir ieškovas ją atlygins.

5.       Ieškovas prašė teismo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovo parduota transporto priemonė sugedo ir dėl to atsakovė patiria nuostolius, yra nepagrįsti įrodymais. Juos paneigia trečiojo asmens paaiškinimai. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė sąmoningai vilkina bylą ir vengia įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šią aplinkybę patvirtina ir masinės informacijos priemonėse skelbiama informacija, kad Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės neteisėto vertimosi ūkine finansine veikla bei sukčiavimo. FNTT 2020 m. lapkričio 12 d. per masines informacijos priemones kreipėsi į gyventojus ir juridinius asmenis, sudariusius sutartis dėl finansinės nuomos (lizingo) su atsakovės atstovu ir dėl to nukentėjusius, kreiptis į FNTT Kauno apygardos valdybą.

6.       Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad transporto priemone trečiasis asmuo naudojasi kasdien, ji yra techniškai tvarkinga, jokių variklio gedimų nėra. Trečiasis asmuo moka atsakovei mėnesines įmokas pagal sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. preliminarių sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui G. V. iš atsakovės UAB „Simple Finance“ 14 999 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 999,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 207 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui G. V. iš atsakovės UAB „Simple Finance“ priteisė 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės UAB „Simple Finance“ priteisė 8,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

8.       Teismas nustatė, kad pagal šalių 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas pardavė atsakovei transporto priemonę, o atsakovė per 10 darbo dienų nuo transporto priemonės įregistravimo transporto priemonių registre įsipareigojo sumokėti ieškovui 14 999 Eur kainą. Atsakovė iš ieškovo įsigytą transporto priemonę perdavė valdyti trečiajam asmeniui. Transporto priemonė 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruota atsakovės vardu. Dėl to atsakovė ieškovui iki 2020 m. spalio 14 d. turėjo sumokėti sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą – 14 999 Eur. Atsakovė šalių sudarytoje sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo ieškovui sutartyje nurodytos transporto priemonės kainos.

9.       Atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui įsigytos transporto priemonės kainos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos dėstomus argumentus apie transporto priemonės gedimus (trūkumus). Šiuos atsakovės argumentus paneigia ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės. Dėl to atsakovės argumentai, kuriais grindžiamas šalių sudarytos prikimo–pardavimo sutarties nevykdymas, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10.       Tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui už įsigytą transporto priemonę šalių sudarytoje sutartyje nustatytą pinigų sumą (kainą). Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo pareigą sumokėti ieškovui už įsigytą transporto priemonę šalių sudarytoje sutartyje nustatytą pinigų sumą (kainą) įvykdė, yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 14 999 Eur skolą.

11.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (14 999 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Simple Finance“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo pareigas, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, juos vertino aiškiai iškraipytai ir atsietai vienas nuo kito tam, kad pagrįstų neteisėtą galutinį sprendimą. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė visus atsakovės argumentus ir priėmė išskirtinai tik ieškovo argumentus, visiškai nemotyvavo, kodėl padarė vienokias, o ne kitokias išvadas. Teismas neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o nustatytas aplinkybes nepagrįstai iškraipė, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

12.2.                      Teismas nesistengė išnagrinėti bylos visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, o sprendimą grindė tik formaliais pagrindais ir iš esmės tik perrašė ieškovo teiginius, neatlikdamas jokios jų teisinės analizės. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir juos pagrindžiantį teisinį reglamentavimą, kad ieškovo parduotos transporto priemonės variklis sugedo. Dėl to transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, o atsakovė negalėjo gauti nuomos pajamų ir patyrė nuostolius, dėl kurių atsakingas ieškovas. Šie parduoto daikto trūkumai nebuvo aptarti.

12.3.                      Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens atsiliepime pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės. Iš pradžių, kol automobilis dar veikė, trečiasis asmuo mokėjo atsakovei įmokas. Tačiau vėliau, kai automobilis sugedo, trečiasis asmuo nustojo mokėti įmokas. Dėl to su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis nutraukta ir pareikalauta grąžinti transporto priemonę, o susidariusią skolą planuojama išieškoti teisminiu būdu.

13.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                       Teismas sprendime išdėstė net tik teisinius, bet ir faktinius argumentus, t. y. atliko išsamų pareikšto reikalavimo ir atsikirtimų faktinį įvertinimą, atliko byloje surinktų įrodymų analizę, atskleisdamas jų įrodomąją reikšmę, ir pagrindė savo padarytas išvadas. Aplinkybė, kad priimtas atsakovei nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos dėstomus argumentus apie transporto priemonės gedimus (trūkumus). Šiuos atsakovės argumentus paneigia ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės. Dėl to atsakovės argumentai, kuriais grindžiamas šalių sudarytos prikimo–pardavimo sutarties nevykdymas, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

13.2.                       Pagal CPK 178 straipsnį ir teismų praktiką bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Dėl to atsakovei tenka pareiga įrodyti transporto priemonės trūkumų (variklio gedimo) bei su trūkumais tariamai susijusių nuostolių kilimo faktą. Tačiau atsakovė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, jos teiginius vienareikšmiškai paneigia trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas ir rašytiniai įrodymai. Atsakovės pozicijai pagrįsti jokių įrodymų taip pat nepateikta ir su apeliaciniu skundu, o apeliacinio skundo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, jais siekiama išvengti piniginės prievolės ieškovui įvykdymo.

13.3.                       Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi nauja aplinkybe, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme, ir teigia, kad yra kilęs jos ir trečiojo asmens ginčas dėl atsiskaitymo, kad atsakovė yra nutraukusi su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį. Tai yra tik deklaratyvūs teiginiai. Apie šias aplinkybes ieškovui nieko nežinoma, nepateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens ginčas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Apeliacinio skundo pateikimo faktas vertintinas kaip proceso vilkinimas, siekiant atitolinti teismo sprendimo įsiteisėjimą. Inicijuotas apeliacinis procesas tėra tik būdas atitolinti atsakovės piniginės prievolės įvykdymą ieškovui, ir tai yra nesąžiningas procesinis šalies elgesys.

14.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ž. D. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Pagal sutartį perduota transporto priemonė yra tvarkinga. Trečiasis asmuo ja naudojasi kasdien nuo pat panaudos sutarties sudarymo. Automobilio variklis nebuvo ir nėra sugedęs.

14.2.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad negavo nuomos pajamų ir patyrė nuostolius. Trečiasis asmuo įmokas pagal sutartį mokėjo iki tol, kol gavo duomenis, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo stambiu mastu. Atsakovė sąmoningai vilkina civilinį procesą, kad teismo sprendimas neįsiteisėtų. Šio automobilio įsigijimas buvo viena iš sukčiavimo schemų. Dėl to trečiasis asmuo nutraukė įmokų mokėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovui priteista 14 999 Eur suma už parduotą transporto priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

16.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas atsakovei pardavė transporto priemonę Audi A6, o atsakovė įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo transporto priemonės įregistravimo transporto priemonių registre sumokėti ieškovui 14 999 Eur (b. l. 22). Atsakovė transporto priemonę savo vardu VĮ „Regitra“ įregistravo 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 11). Atsakovė šią transporto priemonę 2020 m. rugsėjo 28 d. teisės į turto pirkimo-pardavimo sutartį sutartimi perdavė valdyti trečiajam asmeniui. Ieškovui reikalaujant, kad atsakovė vykdytų savo sutartinę pareigą sumokėti už parduotą transporto priemonę (b. l. 12), atsakovė 2020 m. spalio 15 d. raštu įsipareigojo sumokėti 14 999 Eur už transporto priemonę iki 2020 m. spalio 23 d. (b. l. 26). Atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Dėl įrodinėjimo pareigos

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinio taisykles, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad ieškovo perduotos transporto priemonės variklis sugedo ir jos nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, taip pat neatsižvelgė į tai, jog trečiojo asmens nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

18.       Ginčo šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuojančios teisės normos įtvirtina pirkėjo pareigą sumokėti šalių sudarytoje sutartyje nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). 

19.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

20.       Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

21.       Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo pareigos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

22.       Pažymėtina tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė nei teikdama prieštaravimus pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo perduota transporto priemonė būtų sugedusi, neveiktų jos variklis ar dėl kitų priežasčių nebūtų galima jos naudoti pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nagrinėjamoje byloje visiškai nevykdė įrodinėjimo pareigos ir jokių CPK 177 straipsnyje įrodinėjimo priemonių ne tik nepateikė, bet net nenurodė.

23.       Ieškovė, reikšdama ieškinį, pateikė įrodymus, kad perdavė atsakovei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą transporto priemonę. Šią aplinkybę pripažino ir pati atsakovė. Akivaizdu, kad atsakovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, dėl kurių nevykdo tiek įstatyme, tiek su ieškovu sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtintos prievolės sumokėti sutartyje šalių sulygtą kainą už parduotą automobilį (CK 6.344 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ginčo šalių sudaryta 2020 m. rugsėjo 28 d. ir transporto priemonė iš karto buvo perduota naudotis trečiajam asmeniui, kuris patvirtino, kad ją naudojo kasdien nuo pat sutarties su atsakove sudarymo 2020 m. rugsėjo 28 d., transporto priemonė veikė tinkamai (b. l. 71). Akcentuotina ir tai, kad pati atsakovė, 2020 m. spalio 15 d. raštu įsipareigodama sumokėti ieškovui visą transporto priemonės kainą iki 2020 m. spalio 23 d., tokiu savo elgesiu patvirtino, jog transporto priemonė 2020 m. spalio 15 d. neturėjo trūkumų ir buvo tinkama naudoti. Atsakovė nenurodė, kada transporto priemonė sugedo, be to, kokie konkretūs gedimai atsirado (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog trečiasis asmuo nustojo mokėti atsakovei įmokas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiama ginčui, nes nėra susijusi su ieškinio dalyku ir nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės transporto priemonę.

25.       Kai pirkėjas nevykdo prievolės sumokėti sulygtą daikto kainą, pardavėjas pažeistas teises gali ginti arba reikalaudamas pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis), arba atsisakyti sutarties ir išreikalauti perduotą kilnojamąjį daiktą iš pirkėjo (CK 6.345 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teisę reikalauti, kad atsakovę įvykdyti sutartinę prievolę ir sumokėti sulygtą transporto priemonės kainą (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Atsakovei visiškai nepagrindus argumentų, dėl kurių ji nurodo nevykdanti sutartinės piniginės prievolės, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį ir įpareigoti atsakovę savo piniginę prievolę įvykdyti natūra (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis).  

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti 242 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių 5, 8.11 punktų nuostatas maksimalus atlyginimas už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 1 891,24 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos yra mažesnės už Rekomendacijose nustatytas maksimalias, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti ieškovui G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Simple Finance“ (juridinio asmens kodas 305161626) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėjos                                                                                                            Ramunė Mikonienė

                                                                        Asta Pikelienė

                                                                        Laima Ribokaitė