Civilinė byla Nr. e2-5181-996/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23574-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1;
1.3.5.1; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
vertėjaujant Anai Grečišnikovai, Olgai Vostrenkovai, Julijai Portnovai,
dalyvaujant ieškovui I. Č., jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erisona“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „Erisona“ vadovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erisona“ dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Č. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 14–17) uždarajai akcinei bendrovei „Erisona“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. spalio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-17735/2022 (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymas buvo patenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 356,10 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už darbą lauko sąlygomis už 2022 m. rugpjūčio mėn., ir prašydamas nutraukti 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą darbo sutartį tarp jo ir atsakovės nuo 2022 m. spalio 20 d., t. y. nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, priteisti jam iš atsakovės 500 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. imtinai, 350 Eur darbo užmokestį už dirbtas poilsio dienas 2022 m. rugpjūčio 13 d., 14 d., 15 d., 20 d., 21 d., 50 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbą nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. imtinai, 1 800 Eur vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. spalio 20 d. ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti darbo sutartį, kadangi už jo atidirbtas darbo dienas įmonė nemokėjo jokio atlyginimo ir nepateikė pasirašytos darbo sutarties. Teigė, kad su atsakove prieš pradedant dirbti buvo susitarta, jog už kiekvieną darbo dieną ji mokės jam po 50 Eur, o už darbą nedarbo dienomis po 70 Eur, tačiau to nedarė, į banko kortelę jam pervedė tik 100 Eur. Pažymėjo, kad jis faktiškai dirbo pas atsakovę nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. 10 darbo dienų ir 5 poilsio (nedarbo) dienas, nes darbas statybų objekte Visorių gatvėje (3 gyvenamųjų namų statyba) vyko intensyviai, net ir poilsio dienomis. Nurodė, kad jeigu darbdavė su juo neatsiskaitė ir nenutraukė darbo santykių, ji privalo jam mokėti 30 Eur dydžio atlygį už kiekvieną dieną ar vidutinį darbo užmokestį, kol darbdavė su juo nenutrauks darbo sutarties ir visiškai neatsiskaitys.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovas atsakovei nebuvo teikęs rašytinio prašymo atleisti jį iš darbo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad darbo sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo su įmonės vadovu buvo derinamas po teismo posėdžio.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad susitarė su atsakovės vadovu, kad už darbą darbo dieną jam bus mokama 50 Eur, o už darbą poilsio dieną 70 ar 75 Eur, darbo sutarties nepasirašė, tokio darbo užmokesčio susitarimo, koks nurodytas atsakovės pateiktoje darbo sutartyje, nebuvo, dirbo pas atsakovę statybose Visorių g., kur buvo statomi 3 namai, klojo pamatus, kartu su juo dar dirbo E. ir V. bei dar 2 žmonės darė izoliaciją, dirbo dar ir šeštadieniais bei sekmadieniais, tris kartus pasirašė už statybinių medžiagų priėmimą objekte, bet įmonės, atvežusias medžiagas, nepamena, dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d. nebedirbo, į darbą nebėjo, nes nebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonės vadovas į skambučius neatsiliepė, niekada nerašė prašymo atleisti iš darbo, tik po teismo posėdžio parašė, bet įmonės vadovui neįteikė, nes išsiskyrė pozicijos.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. EPP priedo l. 4–6).
Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis ir apie darbo sutarties sudarymą pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), išsiunčiant VSDF 1-SD formą apie ieškovo darbo pradžią įmonėje, su ieškovu buvo sutartas 800 Eur darbo užmokestis per mėnesį ir toks darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas darbo sutartyje, toks darbo užmokestis yra nustatytas visiems įmonės nekvalifikuotiems darbuotojams. Pažymėjo, kad ieškovas dirbo tik pirmąsias dvi darbo dienas – 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir daugiau darbe nepasirodė bei jokių darbinių funkcijų neatliko, iš pranešimo VSDF formos 12-8D apie nedraudžiamus apdraustųjų laikotarpius matyti, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki šiol ieškovas yra pravaikštose. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas poilsio dienomis nedirbo ir jokių darbo funkcijų jo nurodytomis dienomis (2022 m. rugpjūčio 13 d., 14 d., 15 d., 20 d., 21 d.) neatliko. Atsakovė neigia, kad su ieškovu buvo susitarimas, jog įmonė jam už darbo dieną mokės po 50 Eur, o už nedarbo dieną mokės po 70 Eur sumą. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas jai nepateikė prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas sumas ieškovui išmokėjo iš karto po sprendimo priėmimo dviem bankiniais pavedimais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad darbo sutartis ieškovui buvo įteikta, bet jis jos nepasirašė, prašymo atleisti iš darbo iš ieškovo negavo, o po teismo posėdžio buvo kalbėta, kad ieškovas parašys prašymą atleisti iš darbo, tačiau ieškovas norėjo atleidimo 4 mėn. anksčiau, nesutarė dėl atleidimo datos ir pagrindo, prašymo iš ieškovo atleisti jį iš darbo įmonė nėra gavusi.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su darbuotoju.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės direktorius 2022 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 22DS „Dėl I. Č. priėmimo į darbą“ (el. b. apyrašo t. I, l. 78), kuriuo priėmė ieškovą dirbti įmonėje pagalbinio darbininko pareigose nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., mokant jam 800 Eur mėnesinį atlyginimą bei kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis; pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. neterminuotą darbo sutartį, ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo dirbti įmonėje pagalbiniu darbininku už 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį, mokamą kartą per mėnesį, dirbant 5 darbo dienas po 8 val., taip pat įtvirtinta kompensacija iki 50 proc. už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis (el. b. apyrašo t. I, l. 75–77), tačiau, pabrėžtina, nei viename iš šių dokumentų darbuotojo parašo nėra. Sodros duomenimis, ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. dirba pas atsakovę, nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. yra nedraudiminiame laikotarpyje, nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas gauna atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 42–52). 2022 m. rugpjūčio 11 d. įmonės brigadininkas A. L. ir stogdengys V. M. surašė aktą „Dėl I. Č. neatvykimo į darbą“ Nr. K-01, kuriame konstatuota, kad pagalbinis darbininkas I. Č. į darbą turėjo atvykti 2022 m. rugpjūčio 11 d., bet be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė (el. b. apyrašo t. I, l. 79), 2022 m. rugsėjo 14 d. įmonės brigadininkas A. L. ir stogdengys V. M. surašė aktą „Dėl I. Č. neatvykimo į darbą“ Nr. K-02, kuriame konstatuota, kad pagalbinis darbininkas I. Č. į darbą turėjo atvykti 2022 m. rugpjūčio 11 d., bet be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė iki šiol (el. b. apyrašo t. I, l. 80), 2022 m. spalio 11 d. įmonės brigadininkas A. L. ir stogdengys V. M. surašė aktą „Dėl I. Č. neatvykimo į darbą“ Nr. K-03, kuriame konstatuota, kad pagalbinis darbininkas I. Č. į darbą turėjo atvykti 2022 m. rugpjūčio 11 d., bet be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė iki šiol (el. b. apyrašo t. I, l. 81); darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, ieškovas rugpjūčio mėnesį dirbo iš viso 16 val., po 8 valandas 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 9 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. jam fiksuojamos pravaikštos (el. b. apyrašo t. I, l. 84–86), taigi, pačiuose atsakovės pateiktuose dokumentuose išsiskiria duomenys, nuo kada darbuotojas į darbą nevyksta. 2022 m. spalio 10 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. DU 22/10/10 duomenimis, ieškovui už 2022 m. rugpjūčio mėn. dirbtas 2 dienas po 8 val. priskaičiuota 68,18 Eur darbo užmokesčio ir 34,09 Eur kitų išmokų (lauko priedas), taigi, iš viso priskaičiuota išmokėti 86,92 Eur (atskaičius mokesčius) (el. b. apyrašo t. I, l. 82); atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 100 Eur avansinį mokėjimą (el. b. EPP priedo l. 15), taigi, nors įmonės teigimu darbuotojas į darbą nebevyksta, tačiau įmonė jam išmoka didesnį nei priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo ir galutinio atsiskaitymo (el. b. apyrašo t. I, l. 66), Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies – nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 356,10 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už darbą lauko sąlygomis už 2022 m. rugpjūčio mėn. (el. b. apyrašo t. I, l. 4–9); atsakovė 2022 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 214,99 Eur atsiskaitymą ir 2022 m. lapkričio 23 d. sumokėjo ieškovui 141,11 Eur atsiskaitymą (el. b. EPP priedo l. 15), taip įvykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Vienu iš reikalavimų ieškovas teismo prašo nutraukti 2022 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartį, ieškinyje nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti darbo sutartį dėl nemokamo darbo užmokesčio ir nepateiktos darbo sutarties, bet atsakovė jo darbo sutarties nenutraukė ir vis dar jam žymi pravaikštas, tuo tarpu atsakovė teigia jokio prašymo nutraukti darbo sutartį iš ieškovo nebuvo gavusi. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas pripažino, kad ieškovas įmonei nebuvo teikęs rašytinio prašymo atleisti jį iš darbo, kokia DK nuostata remiasi prašydamas teismą nutraukti darbo sutartį, kai į įmonę su tokiu prašymu pats darbuotojas net nesikreipė, nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad niekada nerašė prašymo atleisti iš darbo, tik po teismo posėdžio parašė, bet įmonės vadovui neįteikė, nes išsiskyrė pozicijos. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad prašymo atleisti iš darbo iš ieškovo negavo, o po teismo posėdžio buvo kalbėta, kad ieškovas parašys prašymą atleisti iš darbo, tačiau ieškovas norėjo atleidimo 4 mėn. anksčiau, nesutarė dėl atleidimo datos ir pagrindo, prašymo iš ieškovo atleisti jį iš darbo įmonė nėra gavusi.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas; pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą ir tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2007, 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2006). Taigi, tik darbuotojui pateikus rašytinį pareiškimą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavei tenka pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą. Būtent rašytinio pareiškimo teikimą įtvirtina ir DK 55 straipsnio 1 dalis. Net ir teikiant pareiškimą DK 56 straipsnio pagrindu, taip pat toks pareiškimas turi būti teikiamas privalomai raštu, kaip tą įtvirtina DK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju ieškovas pats nurodė, jog prašymo nutraukti darbo sutartį raštu darbdavei neteikė, taigi, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo darbdavei išreiškęs savo aiškią valią raštu dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl darbdavė neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties ir teismas neturi pagrindo tokio darbuotojo reikalavimo (nutraukti 2022 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartį) tenkinti, toks ieškovo reikalavimas atmetamas.
Netenkinus reikalavimo nutraukti darbo sutartį, atmetami ir išvestiniai darbuotojo reikalavimai dėl 50 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 800 Eur netesybų priteisimo. Darbuotojui išaiškinama, kad siekdamas darbo sutarties su darbdave nutraukimo jis turi kreiptis į darbdavę su rašytiniu prašymu (išsiųstu registruotu laišku arba su darbdavės gavimo rezoliucija/žyma) ir tik darbdavei netenkinus jo rašytinio prašymo, jis turės teisę kreiptis pirmiausia į Darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties nenutraukimo pagal konkretų jo prašymą, o darbdavei atleidus jį iš darbo pagal jo prašymą, bet tinkamai neatsiskaičius su juo jo atleidimo iš darbo dieną, darbuotojas taip pat turės teisę reikalauti neišmokėtų sumų (kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas) ir netesybų priteisimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje teigė, kad įmonėje faktiškai dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. imtinai ir taip jis dirbo 10 darbo dienų bei 5 poilsio (nedarbo) dienas. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. jau nebedirbo. Taigi, ieškovo teigimu, jis pas atsakovę statybų objekte dirbo 9 darbo dienas (2022 m. rugpjūčio 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19 d.) ir 5 poilsio (nedarbo) dienas (13, 14, 15 (Žolinė), 20, 21 d.). Tuo tarpu atsakovės teigimu, darbuotojas dirbo tik pirmąsias dvi darbo dienas – 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. darbe nepasirodo, jam iki šiol žymimos pravaikštos. Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, pačios darbdavės teiktuose į bylą dokumentuose jos pozicija, nuo kada darbuotojas nebedirbo, išsiskiria, nes darbo užmokesčio žiniaraščiuose žymima, kad darbuotojas neatvyksta į darbą nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., o aktuose pažymėta, kad jis neatvyksta į darbą nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d., tuo labiau, pati darbdavė nurodo, kad ieškovas dirbo tik 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 9 d., t. y. 2 darbo dienas, už kurias jam priskaičiavo 86,92 Eur atlyginimą išmokėjimui, tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d. pervedė darbuotojui ne 86,92 Eur, o 100 Eur, be to, pavedimas padarytas tuo metu, kai darbuotojas pagal darbdavę į darbą neatvyksta jau daugiau nei savaitė, ko akivaizdu darbdavė nedarytų (darbo užmokesčio nepermokėtų), jei darbuotojas į darbą nebevyktų, tuo labiau darbdavė nepajėgė užtikrinti nei vieno iš savo kitų trijų darbuotojų liudytojų dalyvavimo nei viename iš teismo posėdžių, taip pati apribodama savo pozicijos pagrindimą. Svarbu pastebėti ir tai, kad darbuotojas įmonėje dirbo nepasirašęs darbo sutarties, nes darbuotojo darbo sutartį pasirašė tik įmonės vadovas. Visa tai sudaro pagrindą teismui abejoti darbdavės sąžiningumu, todėl teismas, vadovaudamasis DK 6 straipsnio 2 dalimi, visus neaiškumus aiškina darbuotojo naudai ir konstatuoja, kad darbdavė neįrodė savo teiginių, jog darbuotojas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. buvo pravaikštose, todėl teismas vadovaujasi darbuotojo teiginiais apie jo dirbtą darbo laiką įmonėje – 9 darbo dienos (2022 m. rugpjūčio 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19 d.) ir 5 poilsio dienos (13, 14, 15 (Žolinė), 20, 21 d.).
Byloje ieškovas teigia, kad su atsakove prieš pradedant dirbti buvo susitarta, jog už kiekvieną darbo dieną ji mokės jam po 50 Eur, o už darbą nedarbo dienomis po 70 Eur. Atsakovės teigimu, su ieškovu buvo sutartas 800 Eur darbo užmokestis per mėnesį ir toks darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas darbo sutartyje, toks darbo užmokestis yra nustatytas visiems įmonės nekvalifikuotiems darbuotojams. Kadangi nei darbo sutrtis, nei darbdavės įsakymas dėl darbuotojo priėmimo į darbą su jame nurodytu darbo užmokesčio dydžiu darbuotojo nėra pasirašyti, darbuotojas tokį susitarimą buvus neigia, o nurodo buvus kitokį susitarimą, o darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atsakingumo reikalvimai, turi pareigą veikti tinkamai, laikytis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įforminti darbo sutartį, tačiau veikusi aplaidžiai ir neatsakingai, pati prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, todėl teismas, vadovaudamasis DK 6 straipsnio 2 dalimi, laiko, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 50 Eur darbo užmokesčio už darbą darbo dieną ir 70 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio (nedarbo) dieną. Taigi, darbuotojui priklausė 450 Eur (9 d. × 50 Eur) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 9 darbo dienas (2022 m. rugpjūčio 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19 d.) ir 350 Eur (5 d. × 70 Eur) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 5 poilsio dienas (13, 14, 15 (Žolinė), 20, 21 d.), iš viso 800 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Nustatyta, kad darbdavė 2022 m. rugpjūčio 19 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 100 Eur, o po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dar 2022 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 214,99 Eur ir 2022 m. lapkričio 23 d. – 141,11 Eur, taigi, iš viso sumokėjo 456,10 Eur (100 Eur + 214,99 Eur + 141,11 Eur) (el. b. EPP priedo l. 15), vadinasi, darbo užmokesčio nepriemoka yra 343,90 Eur (800 Eur – 456,10 Eur) (atskaičius mokesčius), kuri darbuotojui priteisiama iš darbdavės.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteisiama 343,90 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoka, likusioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, kadangi tam tikrą atsiskaitymo dalį darbdavė darbuotojui išmokėjo tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, o darbdavė būdama juridiniu asmeniu neveikė atsakingai ir neišaiškino darbuotojui prašymo atleisti iš darbo teikimo tvarkos, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 850 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš atsakovės 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismas šioje byloje patyrė 26,56 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 24 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 22 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo I. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erisona“ (į. k. 304353545) 343,90 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimties centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-17735/2022 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erisona“ (į. k. 304353545) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė