Civilinė byla Nr. e2S-1591-601/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08681-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.2.3; 3.3.1.18.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. ieškinys pateikė ieškinį atsakovei V. B., kuriuo prašoma: nustatyti nepilnametės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu, ieškovu D. B.; priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovės V. B. nepilnametei dukrai E. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną E. B. gyvenamąją vietą kartu su juo. Prašymas grindžiamas tuo, kad egzistuoja reali grėsmė galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė slapta išvežė vaiką į Olandiją. Be to, egzistuoja ir reali grėsmė prioritetiniams nepilnametės E. B. teisėms ir interesams, kadangi atsakovei išvežus vaiką į užsienį buvo staigiai pakeista nusistovėjusi ir E. B. poreikius atitinkanti aplinka Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio reikalavimus, nurodomas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas (CK 3.169 straipsnis).
5. Teismas vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė išvažiavo su vaiku į Olandiją vieną dieną anksčiau, nei planavo, neatvyko į apklausą policijoje, kad atsakovė tikėtinai paveiks vaiko nuomonę dėl gyvenimo su tėvu tuo metu, kai vaikas gyvens kartu su atsakove, nepatvirtina grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat teismas sprendė, kad vaiko gyvenimas Olandijoje nepažeidžia ir neprieštarauja jo interesams, o ieškovo pateikti vaizdo įrašai preliminariai nepatvirtina fizinio smurto prieš vaiką atvejų bei to, kad šiuo metu mergaitė yra mušama atsakovės. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovei išvežus vaiką į Olandiją, mergaitės interesas augti saugioje aplinkoje nepažeistas.
6. Teismas, nenustatęs grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui bei prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams augti saugioje ir vaikui tinkamoje, įprastoje aplinkoje, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (E. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu) atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas D. B., kurio interesams atstovauja advokatė Juzefa Brinevičienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
1.1. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei vaiko interesų apsaugą, o galiausiai priėjo išvados, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo (nustatyti nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą su ieškovu) įvykdymas nagrinėjamu atveju būtų neįmanomas ar žymiai apsunkintas. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas visų pirma prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turėjo taikyti ne CPK 144 straipsnį, o CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas (CPK 330 str.).
1.2. Teismas neišsiaiškino nepilnamečio vaiko nuomonės dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo dalyvaujant psichologui, todėl skundžiama nutartis pažeidžia prioritetinius vaiko interesus, nepilnamečio vaiko teisę būti išklausytam dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo dalyvaujant psichologui.
1.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnametei E. B. esanti Lietuvoje aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, dėl ko yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, todėl teismas, be pakankamo pagrindo atmesdamas prašymą, pažeidė tiek nepilnamečio vaiko E. B., tiek ieškovo D. B. teisę į vaiko šeimos aplinkos apsaugą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad vaikui įprastos gyvenamosios aplinkos Olandijoje pas mamą, kur gyvena didžiąją dalį savo gyvenimo, ir Kaune pas senelius keitimas į neįprastą ieškovo aplinką yra nereikalingas. Vaikas Olandijoje turi draugų, moka olandų kalbą, lanko mokyklą, yra integravęsis į aplinką. Ieškovas manipuliuoja vaiku ir nuteikinėja prieš mamą.
2.2. Apklausinėti ir kitaip traumuoti vaiką nebuvo būtinybės, nes tokio amžiaus vaikai dar neturi gyvenimo suvokimo, be to, vaikas buvo ieškovo įbaugintas dėl gyvenimo Olandijoje.
2.3. Pažymėtina, kad pagal Hagos teismo sprendimą, vaiko globa ir sprendžiamoji teisė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir mokymosi paskirta atsakovei – vaiko mamai. Šis sprendimas yra galiojantis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Byloje pateiktas Hagos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo teismas nutraukė šalių santuoką, nustatė tėvų valdžios teisę dukters E. B. atžvilgiu V. B., nustatė D. B. bendravimo tvarką su vaiku. Duomenų, kad šis teismo sprendimas yra pakeistas byloje nėra. Iš bylos duomenų suprastina, kad vaikas gyveno Olandijoje su atsakove ir pas senelius Kaune, tačiau atsakovė š. m. gegužės mėn. išsivežė vaiką į Olandiją, nes nuo 2018 m. birželio 4 d. vaikas turėjo lankyti mokyklą Olandijoje.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje, atsižvelgdamas į CPK 144 straipsnyje nustatytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir į CK 3.3 straipsnyje nustatytą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl teismo netinkamo CK 3.65 straipsnio normų taikymo.
13. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
14. Apeliantas taip pat kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip matyti iš ginčijamos teismo nutarties turinio ,apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vertino visas ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus ir, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui bei prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams augti saugioje ir vaikui tinkamoje, įprastoje aplinkoje (CPK 177, 178, 185 straipsniai).Taigi, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir apelianto samprotavimai jų nepaneigia.
15. Byloje nėra ginčo, kad yra įsiteisėjęs Hagos teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo teismas nustatė, kad tik atsakovė gali naudotis tėvų valdžios teisėmis nepilnametės E. B. atžvilgiu (automatiškai atitinkamai nustatyta ir vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta), kad atsakovės nuolatinė gyvenamojo vieta yra Nyderlanduose, kur pagrįstai atsakovės išvežta gyventi ir šalių nepilnametė dukra. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta nutarties 13 p., taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai pakeisti 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą būtų galima tik tuomet, jei paaiškėtų ir būtų įrodytos aplinkybės, kad nepilnamečiui vaikui atsakovės gyvenamojoje vietoje tapo nesaugu, ar gyvenamoji vieta nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas neturi duomenų, jog nepilnametei E. B. esanti Lietuvoje aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, yra nepagrįstas.
16. Šioje proceso stadijoje nesant byloje išsamaus vaiko poreikių ištyrimo bei duomenų, su kuriuo iš tėvų vaikui būtų geriau nuolat gyventi, nes tai bus nustatyta bylos iš esmės nagrinėjimo metu, bei preliminariai įvertintus bylos duomenis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Evaldas Burzdikas