Civilinė byla Nr. e2-2578-356/2018

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00514-2018-1

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.3.9.2.2.; 1.3.9.3.; 3.2.6.1.

(S)

  UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

                    S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2018 m. liepos 25 d.

                                                                          Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

atsakovės viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2578-356/2018, pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo šioje dalyje.  

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė L. M. ieškiniu (1-3 b.l.) prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria pripažinta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta DGK sprendimu, šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkinti ir ieškovę grąžinti į darbą; pakeisti DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria iš atsakovės išieškotos piniginės sumos ir šias sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR.

Ieškovė nurodė ieškinyje, be to, ji ir jos atstovas, prašydami ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė ginčijamu DGK sprendimu be pagrindo negrąžinta į darbą, nes sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normas, atsakovės vadovas neturi teisės prašyti negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą, nes tai reikštų atleidimą iš darbo darbdavio valia ir prieštarautų imperatyvioms DK 59 straipsnio 1 dalies normoms. Ieškovė nėra padariusi jokių darbo pareigų pažeidimų, todėl netaikant ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo būtų pažeista jos teisė grįžti į darbą įstaigoje, kur dirbo nuo 1997 metų. Šiuo metu atsakovės direktorius pasikeitė, taigi nereikėtų betarpiškai bendrauti su buvusiu vadovu, su kuriuo buvo kilę nesutarimų. Ieškovei nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl prašymą pasirašė atsakovės darbuotojai, su jais nesutarimų nėra. Kadangi priteisiant pinigines išmokas buvo padaryta klaida, prašė pakeisti DGK sprendimą dalyje ir priteistinas sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė viešoji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į ieškinį (26-30 b.l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti, nurodė nesutikimo motyvus. Atstovė prašė ieškinį dalyje atmesti, paaiškino, kad atsakovė turi teisę prašyti negrąžinti ieškovės į darbą, šia teise ir pasinaudojo, nors darbdavys neprivalo nurodyti tokio sprendimo priežasčių, tačiau atsakovės vadovas darbo ginčo nagrinėjimo DGK metu priežastis nurodė ir pateikė darbuotojų, pritariančių tokiai nuomonei, pasirašytą prašymą, be to, ieškovės nepagarbus elgesys fiksuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovės direktorius pareigas eina nuo šių metų birželio, jis yra susipažinęs su šios bylos medžiaga ir kitais duomenimis, susijusiais su ieškovės darbine veikla ir elgesiu, pritaria buvusio direktoriaus nuomonei. Ieškovė neteisingai aiškina DK 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normas. Kadangi DGK sprendimu priteisiant ieškovei pinigines išmokas buvo padaryta klaida, sutinka, kad DGK sprendimas būtų pakeistas dalyje dėl priteistinų sumų, jas perskaičiuojant, nes ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR, o ne 78,63 EUR. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas.

Šalys neginčijo fakto, todėl darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  (darbo bylos 6-9 lapai) esančiu rašytiniu įrodymu – darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 1997-02-03 – nustatytina, kad šios darbo sutarties pagrindu ieškovė darbo teisiniais santykiais su atsakove buvo susijusi nuo 1997-02-03, priimta į (duomenys neskelbtini)  pareigas (1998 m. pakeistas pareigų pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), o darbo sutartis su ieškove nutraukta atsakovės 2017-12-20 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) L. M. atleidimo iš darbo“ nuo 2017-12-22 DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (darbo bylos 9, 44 lapai).

Ieškovė ginčijo darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, panaikintas atsakovės 2017-12-20 direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) L. M. atleidimo iš darbo“, pripažinta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, o taip pat nutarta išieškoti iš atsakovės ieškovei 4 088,76 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-12-20 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-03-08) ir po 78,63 EUR už kiekvieną darbo dieną nuo 2018-03-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 9 907,38 EUR dydžio kompensacija (8-18 b.l.).

DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis.

DK 229 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

Atsakovė neginčijo DGK sprendimo dalyje dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ieškovė pakartotinai tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo nereiškė, todėl nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia klausimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir vertina, kad DGK sprendimo dalis, kuri šalių nebuvo ginčijama, nėra susijusi su ginčijama DGK sprendimo dalimi, todėl, vadovaujantis DK 229 straipsnio normomis, yra įsiteisėjusi.

DGK, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė prašė ją grąžinti į darbą, o atsakovė prašė negrąžinti ieškovės į darbą, be to, nustačiusi, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, sprendimu taikė DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalių normas, t.y. šiuo konkrečiu atveju taikė alternatyvų darbuotojo pažeistų darbo teisių gynimo būdą. 

Ieškovė prašė sistemiškai aiškinti DK 59 straipsnio 1 dalies ir 218 straipsnio 4 dalies normas ir pripažinti, kad DK 59 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji norma DK 218 straipsnio 4 dalies atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovei, kuri finansuojama iš valstybės įsteigto PSD fondo lėšų, draudžiama darbo sutartį nutraukti darbdavio valia, o todėl jos prašymas negrąžinti ieškovės į darbą yra neteisėtas, nes savo esme yra tapatus atleidimui iš darbo darbdavio valia, išmokant tokio pat dydžio kompensaciją. Ieškovės manymu, įstatymų leidėjas tokius draudimus nustatė „siekdamas saugoti viešuosius finansus“.

DK 59 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Šio straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės darbdaviui, kuris yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ir yra, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas, nutraukti darbo sutartį su darbuotoju darbdavio valia dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjus prieš tris darbo dienas ir sumokėjus ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

 DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad: „Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.“.

Teisės teorija teisės normas į bendrąsias ir specialiąsias skirsto pagal teisės normų galiojimo apimtį. Bendrosios teisės normos nustato bendrą elgesio taisyklę, jos taikomos neribotam asmenų ratui bei nustato specialiųjų teisės normų reguliavimo kryptį ir metodą. Bendrojoje teisės normoje dažniausiai išreiškiami patys teisės principai. Bendrąja norma išreiškiama teisės viršenybė. Bendrųjų teisės normų turinio plėtojimui kuriamos (formuluojamos) specialiosios teisės normos. Specialioji teisės norma kuriama remiantis bendrąja teisės norma, skirta konkretinti ir plėtoti bendrąją teisės normą atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką.

DK 59 straipsnio normos nekonkretina ir neplėtoja DK 218 straipsnio normų, o pastarosios nedraudžia darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui nustačius esant bent vieną 4 dalyje numatytą atvejį, darbuotojo, nors darbo santykiais ir susijusio su DK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta įmone, įstaiga ar organizacija, atžvilgiu taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą ir, be kt., priteisti kompensaciją, kurios maksimalus dydis yra tokio pat dydžio kaip ir atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio valia (DK 59 straipsnis).

DK 59 straipsnio 1 dalies norma nėra specialioji DK 218 straipsnio 4 dalies normos atžvilgiu, todėl šias teisės normas aiškinti taip, kaip jas aiškina ir prašo taikyti ieškovė, pagrindo nėra.

DGK, įvertinusi bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės pažeista teisė turi būti ginama DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu, nes yra atsakovo prašymas negrąžinti ieškovės į darbą, taip pat darbdavys nurodė, kad prarado pasitikėjimą darbuotoja. Be to, siekiant tikslo suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinti tiek darbuotojo teises, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą, DGK atsižvelgė ir į kitų atsakovės darbuotojų interesus, į tai, kad tarp atsakovės direktoriaus ir ieškovės santykiai įtempti, todėl ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, dėl to gali nukentėti ir kitų įstaigos darbuotojų interesai.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad po DGK sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovės direktorius, 2018-05-31 teismo posėdis buvo atidėtas tuo pagrindu, kad naujas atsakovės direktorius dar nebuvo pradėjęs eiti pareigų, šalims buvo suteikta galimybė sužinoti jo nuomonę dėl DGK sprendimo. Ieškovė bendravo su atsakovės direktoriumi, persakė jo nuomonę, kad direktorius klausimą paliko spręsti teismui. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės direktorius yra susipažinęs su DGK sprendimu, žino apie nagrinėjamą civilinę bylą, palaiko buvusio direktoriaus DGK pareikštą prašymą negrąžinti ieškovės į darbą.

DGK įvertino šalių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad, be to, jog atsakovės direktorius pareiškė prašymą negrąžinti ieškovės į darbą, nes yra praradęs pasitikėjimą ieškove, o jų santykiai įtempti, yra pagrindas atsižvelgti ir apsaugoti kitų atsakovės darbuotojų interesus. Atsakovė 2018-03-08 DGK pateikė pareiškimą (darbo bylos 189 lapas), pasirašytą atsakovės darbuotojų, pritariančių atsakovės direktoriaus nuomonei prašyti darbo ginčą nagrinėjantį organą negrąžinti ieškovės į darbą. Pareiškimą pasirašė iš viso 42 darbuotojai, t.t. direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, direktoriaus pavaduotoja slaugai, vyresnysis inžinierius mechanikas transportui, darbų saugos ir sveikatos specialistas, gydytojai, kiti darbuotojai. Taigi atsakovės direktoriaus nuomonei pritarė darbuotojai, užimantys įvairias pareigas. Tokie duomenys, teismo vertinimu, negali būti nereikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo.

Kaip matyti iš garso įrašo, padaryto darbo bylą nagrinėjant DGK, pati ieškovė nurodė, jog jos ir atsakovės direktoriaus santykiai įtempti ir teigė, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nagrinėjant darbo ginčą teigė mananti, kad skirdamas neteisėtas drausmines nuobaudas atsakovės direktorius tendencingai siekė ją atleisti iš darbo. Atsakovės direktorius įvardijo pasikartojančias konkrečias priežastis, kurios lėmė jo apsisprendimą prašyti ieškovės negrąžinti į darbą: ieškovė nesisveikina nei su juo, nei su kitais darbuotojais; su juo jau metai laiko bendrauja tik raštu; nesilaikė subordinacijos, t.y. elgėsi taip, kad ne tik kiti įstaigos darbuotojai, bet ir direktorius privalėjo jai įrodinėti, pasiaiškinti per jos nustatytą terminą; ieškovė dažnai nevykdydavo vadovo ar jį pavaduojančio darbuotojo nurodymų (rezoliucijų) dėl apmokėjimo, nurodydavo, kad nesutinka apmokėti, dėl to liko neapmokėta už darbus, kiti mokėjimai atlikti pavėluotai ir kt.; yra užsispyrusi, netoleruoja kitų nuomonės; nurodinėja kitiems darbuotojams (pvz., mechanikui nurodo, kokią detalę keisti, kitiems darbuotojams – kokias statybines medžiagas ar vaistus pirkti, sprendžia dėl tikslingumo pavaduoti nesantį darbuotoją); kitoje nagrinėtoje byloje teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė turi asmeninį pyktį, pasitarimo metu ieškovė bendravo pakeltu tonu, taip ji bendrauja nuolat, tik nėra užfiksuota; po to, kai ieškovė buvo nušalinta nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, iš jai priskirto darbo funkcijoms atlikti kompiuterio pašalino keletą saugotų failų, taip apsunkino kito darbuotojo, kuriam buvo pavesta laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, darbą. Atsakovės direktorius nurodė, kad prarado pasitikėjimą ieškove, tačiau jis neprieštarautų tam, kad ieškovė dirbtų įstaigoje, tačiau ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pareigose. Ieškovė į darbo ginčą nagrinėjusios DGK pirmininkės klausimą, ar sutiktų su tokiu pasiūlymu, neatsakė.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi ūkio subjekto vadovą ir vyr. buhalterį turi sieti pasitikėjimu grįsti santykiai.  

Nors pagal (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, patvirtintus atsakovės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  (darbo bylos 65-68 lapai), (duomenys neskelbtini)  priklauso vadovaujančių darbuotojų kategorijai, tačiau jis pavaldus direktoriui (1, 3 punktai). Taigi atlikdama savo darbines pareigas ieškovė privalėjo laikytis subordinacijos (3 punktas). Šių nuostatų 19 punktas numato, kad (duomenys neskelbtini), gavęs iš direktoriaus nurodymus, nepradeda jų vykdyti, jei tai prieštarauja įstatymams, o direktorių apie tai informuoja raštu. Taigi įstaigoje buvo nustatyta aiški direktoriaus ir jam pavaldaus (duomenys neskelbtini), jam atliekant pavestas darbines pareigas, dalykinio bendravimo tvarka minėtu atveju, t.y. tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansų kontrolę, nustato, kad negali įvykdyti duoto nurodymo.  

Kad darbas būtų efektyvus ir produktyvus, turi būti atitinkama darbo aplinka. Darbo sąlygos – tai ne tik fizinė bei technologinė aplinka, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Santykiai, kuriuos tarpusavyje užmezga darbo proceso dalyviai, sudaro socialinę darbo aplinką.  

Įstaigoje buvo patvirtintas VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų elgesio kodeksas (darbo bylos 132-135 lapai), kuris, be kt., reglamentuoja darbuotojų tarpusavio santykius bei santykius su vadovais (18-29 punktai ): darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu; darbuotojai turi padėti vieni kitiems darbinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis, taip pat privalo laikytis geranoriškumo principo, vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, kito darbuotojo darbo menkinimo, apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo, neigiamo emocijų demonstravimo; darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, geranoriškumu ir aktyvia pagalba.

Įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-02-06 sprendimu nustatyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad ne atsakovės direktorius, o ieškovė pasitarimo metu kalbėjo pakeltu balso tonu, tai patvirtino teisme liudytojais apklausti pasitarime dalyvavę darbuotojai: D. K., direktoriaus pavaduotoja (duomenys neskelbtini), D. J., direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini), A. T., vyresnysis inžinierius mechanikas transportui. Šie atsakovės darbuotojai taip pat yra pasirašę DGK 2018-03-08 pateiktą prašymą, nes dėl užimamų pareigų jiems nuolat betarpiškai teko bendrauti su ieškove ir tektų, jeigu ieškovė būtų grąžinta į darbą. 

Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė savo darbe vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, VšĮ Utenos PSP centro finansų kontrolės taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Šie norminiai teisės aktai suteikia (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti finansų kontrolę, t.t. be atskiro direktoriaus nurodymo numato teisę gauti struktūrinių padalinių vadovų ir atsakingų darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas ir kt., tačiau nenumatyta, kad (duomenys neskelbtini) turėtų teisę gauti direktoriaus, kuriam yra pavaldus, paaiškinimus.

Minėta, kad (duomenys neskelbtini)  priklauso vadovaujančių darbuotojų kategorijai, jam atliekant finansų kontrolę neišvengiamai tenka bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su įstaigos direktoriumi, kuris atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir kitais atsakingais darbuotojais, gauti reikiamus dokumentus ir informaciją.

Nors ieškovė teigė, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su pasitikėjimo praradimu, netinkamu bendravimu su direktoriumi ir kitais darbuotojais, nėra tiesa, tačiau iš esmės ieškinio dalyką grindė tik DK 59 straipsnio 1 dalies ir DK 218 straipsnio 4 dalies normų aiškinimu ir prašė nustatyti, kad atsakovės pareikštas prašymas negrąžinti jos į darbą negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms DK 59 straipsnio 1 dalies normoms.

DK 218 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią teisių gynimo būdą yra teismo diskrecijos teisė. Teismas, jeigu nustatoma, kad pareikštą reikalavimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į darbą tenkinti visa apimtimi nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą, nes nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko (CPK 418 straipsnis).

Taikydamas alternatyvų pažeistų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą, teismas taiko įstatyme įtvirtintą teisių gynimo būdą (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises.

Šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes tokias aplinkybes nurodė pati ieškovė ir tvirtino esanti įsitikinusi, kad atsakovės direktorius tendencingai siekė ją atleisti iš darbo; tarp ieškovės ir atsakovės buvusio direktoriaus susiklostę konfliktiški santykiai; šiuo metu einantis pareigas atsakovės direktorius pritaria buvusio direktoriaus nuomonei; 42 darbo kolektyvo nariai pritaria nuomonei prašyti negrąžinti ieškovės į darbą. Taigi ieškovės grąžinimas į darbą yra apsunkintas, nes realiai jau egzistuoja aplinkybės, kad ji ir kita darbo kolektyvo dalis nebegalėtų kartu produktyviai bei saugiai dirbti. Be to, negrąžinti ieškovės į darbą prašė ir darbdavys, prašymą teismas vertina pagrįstu ir teisėtu. 

Minėta, kad darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu dalyje įsiteisėjusiu DGK 2018-03-08 sprendimu, nesant galimybės grąžinti ieškovę į darbą, ieškovės atžvilgiu taikytinas DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas alternatyvus jos teisių gynimo būdas, pripažintina, kad ieškovė iš darbo atleista teismo sprendimu jo įsigaliojimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis), iš atsakovės jos naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir kompensacija.

Ieškovė prašė pakeisti DGK 2018 m. kovo 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria iš atsakovės išieškotos piniginės sumos ir šias sumas perskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR. DGK rėmėsi atsakovės pažyma, kad vidutinis 3 paskutinių mėnesių prieš atleidimą iš darbo uždarbio vidurkis yra 1 643,37 EUR (darbo bylos 184 lapas). Atsakovė neginčijo šio ieškinio reikalavimo ir pateikė rašytinius įrodymus (53 b.l.), kurie patvirtina, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,80 EUR, atstovė paaiškino, kad DGK pateiktoje pažymoje duomenys nurodyti neteisingi.

Siekiant užtikrinti tinkamą neteisėtai iš darbo atleistos ieškovės teisių apsaugą ir atkurti socialinį teisingumą, taikant ieškovės atžvilgiu DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų jos teisių gynimo būdą, pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis), iš atsakovės ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-12-22 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-07-25) – 12 088,80 EUR (146 d. d. x 82,80 EUR) ir po 82,80 EUR už kiekvieną darbo dieną nuo 2018-07-26 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir 10 432,80 EUR dydžio kompensacija (82,80 EUR x 21 d.d. x 6 ). Prašymų mažinti ieškovei priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą negauta. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos su darbo santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos neatskaičius mokesčių. 

Ieškinys tenkintinas (nepriklausomai nuo to, kad teismas taikė alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovė už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 363 EUR išlaidų: už atstovavimą teisme 2018-05-31 sumokėjo 181,50 EUR, už atstovavimą teisme 2018-07-05 – 181,50 EUR (53 b.l.), sumokėta 2018 II ketvirtyje ir III ketvirtyje.

Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ : 8.19 papunktyje numatytu maksimaliu užmokesčio dydžiu, į tai, kad 2017 m. IV, 2018 m. I ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 884,80  EUR, 895,20 EUR bei į tai, kad civilinė byla iš viso buvo nagrinėjama 2 val. (Rekomendacijų 10 punktas), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (363 EUR) advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo būtinos, tačiau turėtų išlaidų dydis viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl šių išlaidų suma mažintina iki 178 EUR. Kitokio pagrindo mažinti atstovavimo išlaidas nenustatyta (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistina 178 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą  (CPK 93, 98 straipsniai). 

Iš atsakovės valstybei priteistina 507 EUR (22 521,60 EUR x 3 proc. = 675,65 EUR x 75 proc. = 506,74 EUR) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio teritorinio skyriaus DGK grąžintina darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovės viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, juridinio asmens kodas 283839950, su ieškove L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1997-02-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 2 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, juridinio asmens kodas 283839950, ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 088,80 EUR (dvylika tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-12-22 iki sprendimo priėmimo dienos (2018-07-25) ir po 82,80 EUR (aštuoniasdešimt du eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018-07-26 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 10 432,80 EUR (dešimt tūkstančių keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 80 ct, neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 178 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, juridinio asmens kodas 283839950, valstybei 507 EUR žyminio mokesčio.  

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio teritorinio skyriaus DGK grąžinti darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                 Vijolė Vitienė