Civilinė byla Nr. 2A-1472-343/2015
Proceso Nr.2-27-3-00591-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 42.3.1; 42.6; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dober“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-393/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dober“ ieškinį atsakovei J. P., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje (t. 1, b. l.2-3) teismo prašė priteisti iš atsakovės 938,37 Eur įsiskolinimą už vandens valymo sistemą Mini-Rop ir suteiktas paslaugas, 4,92 Eur pašto išlaidas, 24,04 Eur delspinigius nuo sutarties pasirašymo iki bylos iškėlimo (2014-04-03 iki 2014-10-07), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2014 04 03 sudarė vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DOB 007365, kuria ieškovė įsipareigojo pristatyti prekę, suteikti sumontavimo paslaugas ir aptarnauti vandens valymo sistemą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ir prekę sumokėti 3 240 Lt ir atsiskaityti per 36 mėnesius, kas mėnesį mokant po 90 Lt. Buvo atlikti buitinės vandens valymo sistemos montavimo darbai, atsakovė tai patvirtino prekės perdavimo–priėmimo akte; buvo pasirašytas garantinis raštas, kuriame atsakovė savo parašu patvirtino, kad su visomis sąlygomis susipažino, dėl atliktų darbų pretenzijų neturi. Atsakovei 2014 04 24 išsiųsta išperkamosios nuomos sutartis Nr. EKOV 20140403/03 ir raginimas susimokėti už vandens valymo sistemą ir paslaugas, 2014 05 06 išsiųstas pakartotinis raginimas susimokėti, tačiau atsakovė į jį nereagavo.
Atsakovė atsiliepime (t. 1, b. l. 27-32) į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ji nesutiko su vandens valymo sistemos įsigijimu, sutartis sudaryta apgaulės būdu. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad įranga buvo sumontuota bandomajam laikotarpiui, o dėl jos pirkimo nebuvo tartasi. Ieškovė pateikė 2014 04 25 įrangos išperkamosios nuomos sutartį, tačiau atsakovė jos nepasirašė, nes neketino įrangos pirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (t. 1, b. l. 170-174) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 434,43 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Teismas šalių 2014 04 03 sudarytą vandens valymo sistemos pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikavo ne prekybai skirtoje patalpose sudaryta vartojimo sutartimi. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtus nutarimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, siekdama sudaryti sutartį su atsakove, ją suklaidino dėl galimybės prekę naudoti bandomąjį laikotarpį neatlygintinai, ieškovės atstovas darė atsakovei spaudimą įsigyti prekę, ir tuo ieškovė pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str. 1 d., nes vartotojas (atsakovė), kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – ieškove (pardavėju ar paslaugų teikėju). Ieškovės darbuotojai klaidino atsakovę apibūdindami produktą kaip nemokamą ir šiuo būdu pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 18 p., šie veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė vartotojų ekonominį elgesį produkto atžvilgiu. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2014 10 14 nutarimu Nr. 10-891 nutraukė 2014 04 03 vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartį, o 2014 10 02 nutarimu Nr. 12NKV-91 skyrė ieškovei baudą už nesąžiningą komercinę veiklą, abu nutarimai yra galiojantys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde (t.2, b. l. 2-6) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir formuojamos praktikos nesilaikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu, kadangi joje nurodyta, kokią prekę ir paslaugą atsakovė įsigyja, nurodyta prekės kaina, joje išdėstytas atsiskaitymo laikotarpis ir kitos mokėjimo sąlygos. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos esminės sutarties sudarymo ir prekės pristatymo sąlygos, atsakovės įsipareigojimai, joje nurodyti šalių rekvizitai, ji pasirašyta abiejų sutarties šalių. Atsakovė įsigijo vandens valymo sistemą, kuri tą pačią dieną buvo sumontuota. Pretenzijų dėl vandens ar prekės kokybės atsakovė nereiškė, todėl konstatuotina, kad atsakovei buvo pateikta būtina ir teisinga informacija apie prekės įsigijimo ir naudojimo sąlygas, ši informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti vidutiniam vartotojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovė, sudarydama sutartį, nesilaikė pareigos būti atidžia ir nuosekliai išsiaiškinti sutarties sąlygas.
- Nėra pagrįstas atsakovės argumentas, kad jai sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma prekės kaina. Sutartyje aiškiai nurodyta įsigyjamos prekės kaina 3 240 Lt, kurios mokėjimas išdėstytas 36 mėn. Sutartyje numatyta atsakovės teisė per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos ją nutraukti, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo, į ieškovę dėl sutarties nutraukimo kreipėsi tik 2014 05 26, todėl argumentas, kad atsakovė neturėjo pakankamai laiko apsisprendimui yra nepagrįstas.
- Teismas, sprendimą grįsdamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtais sprendimais, visiškai neįvertino liudininkų ir atsakovės parodymų. Atsakovė, teigdama kad sutarties sudarymo metu jos šeimos pajamos sudarė tik 1 000 Lt, dėl ko ji negalėjo įsigyti siūlomos prekės, teikė klaidingą informaciją apie šeimos finansinę padėtį, kadangi teisme liudytojais apklausus jos šeimos narius – sutuoktinį ir sūnų, paaiškėjo, kad bendros šeimos pajamos siekė apie 3 000 Lt per mėnesį. Teismas taip pat neįvertino, kad Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai sprendimo priėmimui nereikia jokių rašytinų įrodymų ar dokumentų, nes jiems pakanka tik vartotojo nuomonės. Atsakovė teikė klaidingą informaciją apie pajamas, todėl tikėtina, kad ir tarnybai buvo pateikta su sutarties sudarymu ir jos sąlygomis susijusi klaidinga informacija.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t.2, b. l. 12-17) atsakovė prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą plikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyta subjektyvi ieškovės nuomonė dėl vienų ar kitų faktų vertinimo, teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuodugniai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus ir, tinkamai juos įvertinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014 04 03 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr.DOB007365, pagal kurią atsakovė įsigijo vandens valymo sistemą už 3 240 Lt (t.1, b. l. 6) ir pasirašė priedą Nr.2 prie pirkimo–pardavimo sutarties „Paslaugų įkainiai“ (t. 1, b. l. 7), prekės perdavimo–priėmimo aktą (t. 1, b. l. 9), garantinį raštą (t.1, b. l. 10), sutikimą dėl paslaugų teikimo (t.1, b. l. 8). Tą pačią dieną, t. y. 2014 04 03 prekė buvo sumontuota atsakovės namuose. Ieškovė 2014 04 24 išsiuntė atsakovei išperkamosios nuomos sutartį Nr. EKOV 20140403/03, mokėjimo grafiką, paprasto vekselio 3 240 Lt sumai formą ir raginimą susimokėti už vandens valymo sistemą ir paslaugas (t. 1, b. l. 11-17). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės skundą, 2014 10 14 nutarimu Nr.10-891 nutraukė 2014 04 03 pirkimo–pardavimo sutartį kaip pažeidžiančią vartotojo (atsakovės) teises ir interesus (t. 1, b. l. 34-37). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių pirkimo–pardavimo 2014 04 03 sutartį kvalifikavo vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs buitinę vandens valymo sistemą, šeimos poreikiams tenkinti, savo namuose; o pardavėjas UAB „Dober“ yra verslininkas – juridinis asmuo, ir ginčui spręsti taikė CK vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančias nuostatas ir specialias taisykles, užtikrinančias vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.357 str.). Vienas iš pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Tačiau neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių yra akivaizdžiai nelygiavertė, dėl ko, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 10 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2014 04 03 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta apgaulės būdu, kadangi joje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos esminės sutarties sudarymo sąlygos (nurodyta prekė ir paslauga, kaina, atsiskaitymo laikotarpis, kt., mokėjimo sąlygos), nurodyti atsakovės įsipareigojimai, sutartis pasirašyta abiejų jos šalių; atsakovei įsigijus vandens valymo sistemą, ji tą pačią dieną buvo sumontuota, pretenzijų dėl vandens ar prekės kokybės atsakovė nereiškė. Todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei nebuvo pateikta būtina, teisinga ir pakankama informacija apie prekės įsigijimo ir naudojimo sąlygas, ir, kad atsakovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra verslininkas, juridinis asmuo, jai, kaip savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe – ir pateikiant išsamią informaciją apie prekės kainas bei paslaugas. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojai, atvykę į atsakovės namus, 2014 04 03 patikrino jos vartojamą vandenį ir nustatė, kad vanduo užterštas (įrodymų, kad ieškovė turi teisę atlikti vandens užterštumo tyrimus nėra pateikta), tuojau pat sumontavo buitinę vandens valymo sistemą ir pateikė pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su ją lydinčiais dokumentais. Šių sutarties sudarymo aplinkybių apeliantė neginčija. Iš atsakovei pateiktų ir pasirašytų dokumentų matyti, kad jų gan daug, parengti iš anksto, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir prekės pristatymo sąlygos surašytos kitoje sutarties pusėje smulkiu šriftu; teisme liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai A. S. ir A. T. patvirtino, kas trūkstamas dokumentų vietas užpildė jie, o atsakovė tik pasirašė nurodydama savo vardą ir pavardę. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei buvo suteikta pilna, visapusiška ir teisinga informacija apie perkamą prekę ir jos aptarnavimą (CPK 176 str. 185 str.). Pažymėtina, jog ieškovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų apie atsakovės naudojamo vandens užterštumą. Tikėtina, jog, apeliantei nepateikus duomenų, kad atsakovė naudoja užterštą vandenį, pastaroji buitinės vandens valymo sistemos nebūtų pirkusi.
Atmestinas skundo argumentas, kad atsakovė nesilaikė pareigos atidžiai ir nuosekliai išsiaiškinti sutarties sąlygas. Kaip jau minėta, ieškovės darbuotojai gan operatyviai ir pardavė, ir sumontavo siūlomą prekę ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar per tokį trumpą laiką atsakovė turėjo galimybę tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis ir pateiktais dokumentus. Nepaneigta atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovės darbuotojai suklaidino atsakovę teigdami, kad vandens filtrą kurį laiką ji gali išbandyti nemokamai. Atsakovė, suvokusi apgaulę, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2014 10 14 nutarime konstatavo, kad atsakovė buvo klaidinama apie naudojamo geriamojo vandens kokybę ir poveikį sveikatai, kad gali išbandyti prekę nemokamai ir tuo atsakovei buvo daromas psichologinis spaudimas sudaryti sutartį ir leisti nedelsiant sumontuoti prekę. Svarbia laikytina ir ta aplinkybė, kad ieškovei už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014 10 02 nutarimu Nr.12NKV-91 skyrė 20 tūkst. litų baudą (t. 1, b. l. 131-135). Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ieškovės skundą dėl šio nutarimo ir skundą atmesdamas kaip nepagrįstą, patvirtino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai konstatavo ieškovės darbuotojų darytą psichologinį spaudimas sudaryti sutartis vartotojams, įskaitant ir atsakovę, pagrįstai nustatė vertimo kuo greičiau pasirašyti dokumentus požymį, klaidinimą apie geriamojo vandens kokybę, klaidinimą dėl vieno mėnesio nemokamo prekės naudojimo. Teismas ieškovės vykdomą veiklą vertino itin įžūlia, klaidinančia vartotojus ir neatitinkančia sąžiningumo reikalavimų, siekiant kuo didesnės naudos savo atžvilgiu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5321-208/2015). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas išvadą, kad atsakovė ieškovės buvo klaidinama apie naudojamo vandens kokybę ir poveikį sveikatai, kad įrangą ji gali išbandyti nemokamai, grindė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimus bei kartu su jais ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Apeliantė skundo argumentams, kad atsakovė teikė klaidingą informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis. Apeliantės skundo argumentai dėl atsakovės šeimos turtinės padėties, kaip turėjusios įtakos atsakovės apsisprendimui įsigyti ieškovės siūlomą prekę, nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2015 m. kovo 16 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei J. P. priteistinos 200Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 15-16) (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinio skundo netenkinti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dober“, juridinio asmens kodas 302422245, atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė