Civilinė byla Nr. e2A-295-264/2017

Teisminio proceso Nr. 69-3-22164-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.21; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G.,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui D. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skirgesa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2399-151/2016 pagal ieškovės UAB „Skirgesa“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 918,24 Eur skolą, 2 896,20 Eur baudą, 55,85 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2014-03-25 ieškovė su atsakove pasirašė tarpininkavimo sutartį bei 2014-03-31 papildomą susitarimą, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo inicijuoti ir vesti derybas su Italijos tiekėju, tačiau visų savo įsipareigojimų atsakovė neįvykdė. Ieškovei nutraukus tarpininkavimo sutartį, atsakovei kilo pareiga grąžinti jai sumokėtą 918,24 Eur avansą, sumokėti 55,85 Eur palūkanas, skaičiuojamas 5 proc. dydžio už naudojimąsi pinigais, baudą. 2016-04-26 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies reikalavimo dėl 2 896,20 Eur baudos priteisimo atsisakymo.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal pasirašytą tarpininkavimo sutartį.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2 896,20 Eur baudos priteisimo. Priteisė iš ieškovės UAB „Skirgesa“ atsakovei E. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei UAB „Skirgesa“ 49 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Teismas nustatė, kad šalių susitarimas susidėjo iš dviejų dalių – įgaliojimo išdavimo ir distribucinės sutarties sudarymo. Įgaliojimo samprata yra suteikti galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, konkrečiai veiklai vykdyti, šiuo atveju dalyvauti viešuose konkursuose parduodant medicininių atliekų utilizavimo įrangą ligoninėms. Distribucija gali būti išimtinė ir pasirinktinė CK 6.800 str. nurodo, kad (2 dalis) išimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkrečiai distributoriui išimtinai paskirtai pirkėjų grupei. (3 dalis) pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus. Pagal šalių pasirašytą tarpininkavimo sutarties prasmę, ieškovas tikėjosi gauti išimtinę distribuciją.

Teismas nustatė, kad tarpininkavimo sutartyje numatytas įgaliojimo išdavimas buvo reikalingas tikslu dalyvauti (duomenys neskelbtini) vykdomame atvirame konkurse „Medicininių atliekų nukenksminimo įrenginys“ iki distribucunės sutarties sudarymo. Tai patvirtina ir elektroninis laiškas išsiųstas 2014 03 06, kuriame nurodo, kad siunčia konkurso dokumentus Alytuje bei nurodo, kad yra pasirengusi aptarti ekskliuzyvo klausimą Jūsų įmonei (33 el. b. l.). Šis laiškas yra išsiųstas dar prieš sudarant tarpininkavimo sutartį, o tai patvirtina, kuriuo tikslu šalys susitarė dėl įgaliojimo pateikimo iki distribucijos sutarties sudarymo.

Teismas nustatė, kad sutarties reikalavimas išduoti įgaliojimą ieškovei atstovauti parduodant (duomenys neskelbtini) įrangą, buvo laikino pobūdžio iki bus pasirašyta distribucijos sutartis.

Teismas sprendė, kad įgaliojimo ar perįgaliojimo išdavimo tikslas buvo galimybė ieškovei dalyvauti konkurse, kuris įvyko 2014-04-18, ir šis tikslas buvo realizuotas, nes ieškovei išduoto įgaliojimo pagrindu ieškovė dalyvavo konkurse, nes jo nepateikus ieškovės dokumentai net nebūtų priimti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė nurodė, kokio turinio turi būti išduotas įgaliojimas ir atsakovė būtent tokio turinio įgaliojimą ir pateikė.

Teismas nustatęs, kad atsakovė įvykdė susitarimą iki 2014 05 31 pateikti įgaliojimą ieškovui atstovauti Lietuvoje, t.y. įvykdė 4.1.3 p., dėl kurio kilo esminis ginčas, todėl netaikė tarpininkavimo paslaugų sutarties ir papildomo susitarimo 5.10 punkto reikalavimo - šalys viena kitai grąžina viską, ką yra gavusios viena iš kitos, įskaitant ir visus mokėjimus ir konstatvęs, kad ieškovė dalyvavo konkurse, naudojosi atsakovės pateiktais dokumentais bei jų vertimais, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra nepagrįstas.

Teismas pasisakydamas dėl ieškovės sąžiningumo nustatė, kad ieškovė ketino ir turėjo tikslą veikti tiesiogiai, t.y. bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ne per atsakovę (atstovę Lietuvoje), kad ieškovė, žinodama apie atsakovės atstovavimą Lietuvoje, nors ir nutraukė sutartį 2015-03-11, vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl tiesioginio bendradarbiavimo. Tik (duomenys neskelbtini) patvirtinus, kad 2012-08-09 tarpininkavimo sutartis yra galiojanti ir nuo to laiko atsakovė yra (duomenys neskelbtini) atstovė Lietuvoje, ieškovė kreipėsi su prašymu nutraukti bylą. Teismas vertino, kad šie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ieškovė visais būdais stengėsi išvengti tarpininko, t.y. atsakovės, tikslu gauti išimtines teises atstovauti (duomenys neskelbtini).

Teismas 2016-05-30 atnaujino bylos nagrinėjimą tikslu išsiaiškinti, ar atsakovei nebuvo apmokėta už vertimus (duomenys neskelbtini), tačiau ši įmonė patvirtino, kad pinigų už vertimus (duomenys neskelbtini) atsakovei nesumokėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys buvo atmestas ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Teismas nepagrįstai susiaurino tarpininkavimo sutartyje nustatyto įgaliojimo apimtį pripažindamas, kad atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) įgaliojimas dalyvauti konkurse atitinka tarpininkavimo sutartyje (1.1.6.) ir papildomame susitarime (2 punktas) nustatytus reikalavimus įgaliojimui. Atsakovė įsipareigojo pateikti tris sąlygas atitinkantį Italijos tiekėjo įgaliojimą: 1) ieškovei turėjo suteikti išskirtinę teisę platinti visų rūšių medicininių atliekų nukenksminimo įrenginius; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) ir būti originalus dokumentas. Tačiau išduotas įgaliojimas yra skirtas tik konkrečiam viešajam konkursui, o ne visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip tai numatyta tarpininkavimo sutarties 1.1.3. ir 1.1.6. punktuose, bei nėra originalus dokumentas, kaip tai numatyta papildomo susitarimo 2 punkte. Be to, atsakovės pateiktas įgaliojimas nenumatė išskirtinių teisių ieškovei. Taigi šis įgaliojimas neatitiko nei vienos iš šalių sulygtų šiam dokumentui keliamų sąlygų.

1. Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta siekiant, kad ieškovei būtų suteikta išimtinės distribucijos teisė platinti gamintojo (duomenys neskelbtini) medicininę įrangą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teismo teiginys, jog įgaliojimas buvo skirtas tik (duomenys neskelbtini) paskelbtam konkursui, yra visiškai nepagrįstas. Tai reiškia, kad teismas neįsigilino į bylos problematiką, o priimdamas sprendimą atmesti ieškovės patikslintą ieškinį rėmėsi tik atsakovės pateiktais nepagrįstais teiginiais.
2. Teismas nevertino, jog tarpininkavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei medicininių atliekų nukenksminimo įrangos katalogus, instrukcijas bei techninę informaciją (Paslaugų sutarties 4.1.5 p.), o ieškovė už tai atliko avansinį mokėjimą. Visa suma turėjo būti sumokama, kai atsakovė tinkamai įvykdys tarpininkavimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėl įgaliojimo, suteikiančio išskirtinę teisę platinti medicininių atliekų nukenksminimo įrenginius visoje Lietuvos Respublikoje, pateikimo.
3. Teismas nevertino tarpininkavimo sutarties nuostatų (V skyrius), reguliuojančių mokėjimo tvarką už tarpininkavimo paslaugas, pagal kurias ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei atlygį už kiekvieną parduotą medicininį įrenginį. Papildomo susitarimo 4 punkte numatė, jog tuo atveju, jei atsakovė neįvykdo tarpininkavimo sutarties 4.1.3 punkte nustatyto įsipareigojimo (ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 31 d. Užsakovui pateikti galiojantį Įgaliojimą (originalą), šalys viena kitai grąžina viską, ką yra gavusios viena iš kitos, įskaitant ir visus mokėjimus, atlik tus pagal tarpininkavimo sutartį.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo nesąžininga, nes ketino ir turėjo tikslą veikti tiesiogiai, t.y. bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ne per atsakovę (atstove Lietuvoje). Kreipimasis į kompaniją (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau kaip pusei metų po sutartinių santykių su atsakove pabaigos negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.
5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė pripažino, kad skola egzistuoja ir ją žadėjo grąžinti. Byloje yra pateikti atsakovės rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose ji teigia, kad pinigai bus grąžinti iš (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) biudžetų. Teismas nesiaiškino klausimo, ar atsakovei buvo apmokėta už vertimus iš minėtos bendrovės lėšų.
1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nutraukė su atsakove sudarytą sutartį ketindama tiesiogiai bendradarbiauti su Italijos kompanija (duomenys neskelbtini), ignoruodama atsakovę, kaip įgaliotą šios kompanijos atstovę Lietuvoje.
2. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 918,24 Eur sumokėto avanso, tačiau nutyli tą aplinkybę, kad šis ieškovės įvardijamas avansas buvo skirtas ne atsakovei, kaip atlygis pagal sutartį, o tiesiog vertimo paslaugų išlaidų atlyginimas, kaip tai numatyta sutarties 4.2.1. punkte. Sutarties 5.4. punkte įtvirtintas šalių susitarimas, kad bendra vertimo paslaugų kaina yra 2 725, 83 Eur. Šalys sutartyje buvo atskyrusios tarpininkavimo paslaugų bei vertimo paslaugų kainas.
3. Teismas 2016-05-30 atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą su tikslu išsiaiškinti, ar Italijos kompanija (duomenys neskelbtini) nebuvo apmokėjusi atsakovei už vertimus, kuriuos apmokėjo ieškovė.
4. Atsakovė suteikė visus reikiamus dokumentus ir įgalinimus ieškovei, kurie buvo reikalingi dalyvauti (duomenys neskelbtini) atvirame konkurse „Medicininių atliekų nukenksminimo įrenginys“. Atsakovės ieškovei išduotas įgaliojimas atitiko visus įgaliojimui keliamus reikalavimus ir suteikė Lietuvos Respublikoje parduoti, įdiegti ir aptarnauti Italijos kompanijos (duomenys neskelbtini) įrangą.
5. Ieškovė teigia, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik atsakovės teiginiais, tačiau teismas nusprendė jog: „aplinkybė, kad ieškovė konkurso nelaimėjo, nepaneigia tos aplinkybės, kad atsakovė pateikė visus reikalingus dokumentus dalyvauti konkurse“, o „ieškovei išduoto įgaliojimo pagrindu ieškovė dalyvavo konkurse, nes jo nepateikus ieškovės dokumentai net nebūtų priimti“.
6. Nors ieškovės nuomone, teismas sprendime nepagrįstai susiaurina sutartyje nustatyto įgaliojimo apimtį, tačiau tokie ieškovės teiginiai tik patvirtina, teismo sprendime konstatuotą ieškovės nesąžiningumą ir siekį įgaliojimą panaudoti siekiant tik asmeninės naudos, taip pažeidžiant su atsakove pasirašytą sutartį. Teismas sprendime konstatavo, jog pati ieškovė nurodė, kokio turinio turi būti išduotas įgaliojimas ir atsakovė būtent tokio turinio įgaliojimą ir pateikė.
7. Ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis, atitiko paslaugų teikimo atlygintiną sutartį, kurios samprata įtvirtinta CK 6.716 str. 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką bei CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, teismas sprendime tinkamai įvertino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties turini, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties šalių elgesį ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes.
8. Atsakovė negavo jokio atlygio iš ieškovės, net ir atsakovei suteikus ieškovei visus reikiamus dokumentus ir įgalinimus tam, kad ieškovė galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) atvirame konkurse „Medicininių atliekų nukenksminimo įrenginys“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 918,24 Eur avanso grąžinimo,  55,85 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo  motyvais dėl sutarties turinio aiškinimo ir įrodymų vertinimo, kurių pagrindu teismas ieškinio netenkino.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-03-25 tarpininkavimo paslaugų sutartimi bei 2014-03-25 papildomu susitarimu pavedė atsakovei kaip oficialiai Italijos tiekėjo  kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovei Lietuvoje,  inicijuoti derybas ir jas vykdyti su Italijos tiekėju dėl įgaliojimo (ar jam lygiaverčio dokumento) užsakovui suteikimo ir išimtinės distribucijos sutarties su užsakovu sudarymo, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atlygį už tarpininkavimo paslaugas bei už vertimų paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir  terminais (sutarties1.1 p., 4. 1 p., 4. 2 p.,  5.1 p., 5.4 p.), o papildomu susitarimu (4 p.) tarpininkavimo sutarties 4.1.3 p. nustatyto įsipareigojimo tarpininkui - ne vėliau kaip iki 2014-05-31 užsakovui pateikti galiojantį įgaliojimą (originalą)- neįvykdymo atveju, šalys susitarė grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios viena iš kitos, įskaitant ir visus mokėjimus, atliktus pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė įvykdė sutarties 4.1.3 p. reikalavimą  pateikti ieškovei  įgaliojimą  atstovauti  (duomenys neskelbtini), ieškovės sumokėtas avansas atsakovei už pateiktus dokumentų vertimus, kuriais ieškovė pasinaudojo dalyvaudama viešame konkurse, sprendė, kad atsakovė neturi pareigos grąžinti  avansą už vertimo paslaugas pagal papildomu susitarimu  (4 p.) sulygtas  5.10 punkto sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-318/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs  apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar kad neteisingai aiškino šalių  2014-03-25 tarpininkavimo paslaugų sutarties bei 2014-03-25 papildomo susitarimo sąlygas CK 6.193–6.195 straipsnių, CK 1. 5 straipsnio nuostatų aspektu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasėkoje atmetė ieškinį atsakovės nurodomais motyvais ir pagrindais, nereiškia įrodinėjimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (pvz.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis kvalifikuotina kaip paslaugos sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis),  atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šalių sutartinių santykių nekvalifikavo.

Nustatyta, kad šalių pasirašytoje sutartyje (papildomame susitarime 4 p.)  sulygta sąlyga – sutarties 4. 1. 3 punkto  pažeidimo atveju  grąžinti  viską, ką yra gavusios - yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino tarpininkavimo sutartyje nustatyto įgaliojimo apimtį, tačiau neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė dalyvavo viešame konkurse, naudojosi atsakovės pateiktais dokumentais bei jų vertimais.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovės reikalavimas grąžinti 918,24 Eur (3170, 50 Lt) avansą, sumokėtą atsakovei už dokumentų vertimus (Italijos gamintojo (duomenys neskelbtini) katalogų, instrukcijų bei techninės informacijos) jai įvykdžius įsipareigojimą pagal tarpininkavimo sutarties  4.1.5 p. ,  darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino avansu gautų lėšų už dokumentų vertimus mokėjimą bei grąžinimą nustatančias sutarties nuostatas ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų bei pagrįstai sprendė, jog atsakovė sutarties nepažeidusi, todėl neturi pareigos grąžinti avanso už dokumentų vertimo paslaugas.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovė įsipareigojo pateikti tris sąlygas atitinkantį Italijos tiekėjo įgaliojimą, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo sutarties 1.1.1 , 1.1.3 p., 4.1., 4.2 , 5. 1, 5.4  punktuose nustatytų sąlygų sisteminė analizė, atsakovės elektroninis laiškas išsiųstas 2014 03 06 ieškovei, ieškovės veiksmai 2014-04-16 atliktų vertimo paslaugų priėmimo perdavimo aktu priėmus dokumentų vertimus (sutarties 4.1.5, 4.2.1.), apmokant už vertimo paslaugas, atsakovės perduotų dokumentų panaudojimas viešajame konkurse, leidžia konstatuoti, kad atsakovė iš dalies įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir šių rezultatu ieškovė pasinaudojo.

Tokiu būdu byloje lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad  ieškovė sudarydama paslaugų sutartį su atsakove ne tik siekė, pasinaudojant atsakovės kaip įmonės (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens paslaugomis, teikti pasiūlymą (duomenys neskelbtini) vykdomame atvirame konkurse „Medicininių atliekų  nukenksminimo įrenginys“ (pirkimo  Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykusiame 2014-04-18, bet ir pasinaudojo atsakovės išduotu įgaliojimu,  kurio turinys ir forma ieškovę tenkino.

Apeliacinės instancijos teismo  nuomone, apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai ieškovės elgesį laikė nesąžiningu, nors ieškovė tik po pusės metų po sutartinių santykių su atsakove pabaigos kreipėsi  į kompaniją (duomenys neskelbtini) , nepakankami manyti priešingai, įvertinus byloje esančių faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą.

Nors ieškovė teigė, jog  atsakovės paslaugos buvo netinkamos, tačiau nutyli, kad atsakovė faktiškai  negavo jokio atlygio iš ieškovės,  nors atsakovė suteikė ieškovei visus reikiamus dokumentus ir įgalinimus tam, kad ieškovė galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) atvirame konkurse „Medicininių atliekų nukenksminimo įrenginys“, todėl dalyvavimas konkurse nepaneigia, jog įgaliojimas atitiko sutarties 1.1.3. p. reikalavimus (Italijos kompanijos (duomenys neskelbtini) išduotas įgaliojimas, suteikiantis ieškovei teisę platinti įrenginius Lietuvos Respublikoje), ir buvo laikino pobūdžio iki bus pasirašyta distribucijos sutartis.

Pagal Sutarties 4.2.1. punktą šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja už Tarpininkavimo bei Vertimų paslaugas sumokėti šioje Sutartyje nustatyta tvarka, o sutarties 5.4. punkte susitarė, kad bendra vertimo paslaugų kaina yra 9 411,765 Lt (2 725, 83 EUR). Pagal sutarties 5.1 p.  sąlygą - atlygis  už tarpininkavimo  paslaugas turėjo būti mokamas  tik tada, kai trečiasis asmuo iš užsakovo (ieškovės) įsigyja įrenginį. Taigi šalys sutartyje buvo atskyrusios tarpininkavimo paslaugų bei vertimo paslaugų apmokėjimo sąlygas. Šios aplinkybės tik patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose bei jos atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytą poziciją, jog atsakovė neturi pareigos  ieškovei grąžinti 918,24 Eur (3170, 50 Lt) už vertimo paslaugas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių sudarytos sutarties turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus, jų elgesį ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apeliantės atsakovės turėtas  bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir 800 Eur sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo kvitą. Atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Atsakovės  turėtos advokato pagalbos išlaidos neviršija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.  Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas  neturi pagrindo nustatyti kitokią atlygintinų išlaidų sumą, todėl atsakovei  iš apeliantės priteistinos  jos turėtos išlaidos už advokato pagalbą – 800 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi minėtos išlaidos nesiekia nurodytos minimalios 3 Eur sumos (1, 10 Eur), todėl iš apeliantės į valsybės biudžetą nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti iš UAB „Skirgesa“ (įmonės kodas 2344494420) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme  E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

    Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė