Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-03][nuasmenintas nutarimas byloje][A15.-335-749-2019].docx
Bylos nr.: A15.-335-749/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba 291008610 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
Administraciniai nusižengimai ir administracinė atsakomybė
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Bauda (ANK 25 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Adm. nusižengimo byla Nr. A15.-335-749/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4;

16.9.3; 16.9.10; 21.9.10

(S)

 

img1 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I MA S

 

2019 m. birželio 12 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V., jo atstovui advokatui A. V., institucijos, surašiusiosios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui R. B., nedalyvaujant nukentėjusiajai S. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisto, metų laikotarpyje nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

R. V.

administracinio nusižengimo protokolu ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas, jog jis 2018 m. gruodžio 13 d., 16.47 val., Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4 vairuodamas UAB „Lemora“ priklausantį automobilį „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autokarieta“ priklausančiam automobiliui „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas Z. Ž., pamatęs kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę, ko pasekoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį S. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, automobilio „Renault“ vairuotojas pasišalino neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių ir nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu „Š. S.“ automobiliui apgadintas kairės pusės šonas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ – apgadintas kairės pusės šonas ir priekinė dalis bei padaryta 790 Eur turtinė žala. Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 101, 102, 219.1, 219.2, 219.3, 220 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, jog R. V. 2018 m. gruodžio 13 d., 16.47 val., Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4 vairuodamas UAB „Lemora“ priklausantį automobilį „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autokarieta“ priklausančiam automobiliui „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas Z. Ž., pamatęs kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę, ko pasekoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį S. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu „Š. S.“ automobiliui apgadintas kairės pusės šonas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ – apgadintas kairės pusės šonas ir priekinė dalis bei padaryta 790 Eur turtinė žala. Šiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 102 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad kaltės dėl įvykio sukėlimo ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta. Jis 2018 m. gruodžio 13 d. atvažiavo į parduotuvę, esančią J. Janonio gatvėje. Apie 16-17 val. apsipirkęs automobiliu iš stovėjimo aikštelės suko į kairę. Buvo įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Pamatė priešpriešais pravažiuojantį automobilį, jį praleido, paskui važiavo toliau, sustojo, nes jam buvo įtarimas, ar niekam nesutrukdė jo manevras. Išlipo iš savo automobilio ir matė, kad iš priekio važiavęs automobilis nuvažiavo tolyn, todėl nuvažiavo ir pats. Vėliau jam telefonu pranešė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ryte peržiūrėjo vaizdo įrašus iš parduotuvės. Net nematė sustojusio Z. Ž. automobilio. Jo paties automobilyje tuo metu buvo įjungtas šildymas, klausėsi muzikos. Pradžioje suko į dešinę, tada sustojo, pavažiavo atgal ir suko į kairę. Kiti automobiliai buvo pakankamai toli. Neturi pretenzijų dėl vaizdo įrašo autentiškumo. Matė iš kairės pusės pirmoje eismo juostoje atvažiuojantį sunkvežimį, bet buvo įsitikinęs, kad atstumas iki jo yra didelis. Matė už 150 m užsidegant žalią šviesoforo signalą, todėl žinojo, kad pradės judėti prie šviesoforo esantys automobiliai. Sunkvežimis pradėjo judėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Negrįžo atgal į aukštelę ir nerodė posūkio signalo į kairę pusę. Nežino, kodėl taip pasielgė. Buvo įsitikinęs, kad spės atlikti manevrą. Nematė iš kairės atvažiuojančio lengvojo automobilio. Išlipęs įsitikino, kad viskas gerai, kad automobilis nuvažiavo, todėl ir jis išvažiavo. Sunkvežimis važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Lengvasis automobilis važiavo greičiau. Nematė sustojusio lengvojo automobilio ar žmonių, einančių link šio automobilio, todėl nuvažiavo. Matė, kad automobilis pristabdė ir nuvažiavo. Nematė įsijungusio avarinio signalo. Įvykio metu buvo blaivus, neturi sveikatos sutrikimų. Jei būtų matęs stovintį automobilį – būtų neišvažiavęs. Anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sisteminiai, vairuojant visko pasitaiko. Vairuoja virš 10 metų. Žino, jog privaloma praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Tiek sukdamas į dešinę, tiek į kairę buvo įsitikinęs, kad daryti manevrą yra saugu, o atstumas iki kitų transporto priemonių yra pakankamas. Nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos. Jei būtų matęs sustojusį automobilį – nebūtų išvažiavęs. Paskui  bendravo su Z. Ž., siūlė jam pagalbą. Lengvąjį automobilį atvažiuojantį pamatė jau sukimo momente. Tuo metu buvo ištisinės linijos. Lengvasis automobilis pravažiavo pro priekį. Baigęs manevrą, sustojo šalikelėje ir tuomet pamatė, kad lengvasis automobilis nuvažiavo. Buvo įsitikinęs, kad kitas automobilis prasilenkė ir jis jam nesukliudė. Nebuvo jokio kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo jokio trenksmo. 

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas išvažiuojant iš teritorijos (šalutinio kelio) į pagrindinį kelią yra akivaizdus. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad atstumas nuo R. V. automobilio iki susidūrusių automobilių buvo 50 m, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo negalėjo nematyti kontakto tarp šių automobilių. Mano, jog protokolas yra surašytas pagrįstai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad lengvasis automobilis „Škoda“ greitį galimai viršijo nežymiai. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo R. V. padarytas pažeidimas. Protokolas šiek tiek neatitinka vaizdo įrašo. Aplinkybę apie stabdymą nustatė iš liudytojo Z. Ž. paaiškinimo. Nebuvo jokio lenkimo. K. R. V. sudarė avarinę situaciją, tuomet gavosi lenkimas. Ekspertizę skirti yra netikslinga, nes viskas matyti iš vaizdo įrašo. Automobilių greitis nebuvo nustatytas. R. V. esamoje situacijoje turėjo matyti „Škoda“ automobilį, tačiau neįvertino atstumo. Jis privalėjo praleisti visus pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, tačiau savo automobilį pastatė skersai važiuojamosios dalies, užimdamas abi važiavimo juostas, todėl „Škoda“ automobilis neturėjo jokios išeities, tik apvažiuoti R. V. automobilį iš kairės. Lenkimas yra išvažiavimas į kitą juostą, o šiuo atveju abu automobiliai tilpo kelyje. Protokole nėra įrašyta, kad R. V. sukėlė eismo įvykį, tik tai, kad nedavė kelio, tačiau pasekmė ir buvo eismo įvykis.

Liudytojas Z. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra nei fiziškai, nei materialiai nukentėjęs. Jo vairuotas automobilis buvo nuomotas. Prašo būti apklaustas ne nukentėjusiuoju, o liudytoju. 2018 m. gruodžio 13 d., 17-18 val., tamsiu paros metu, važiavo automobiliu J. Janonio gatve link Pramonės gatvės. Važiavo antra juosta, matė užsidegantį žalią signalą, nelėtino greičio ir važiavo toliau. Pirma juosta lėtai judėjo sunkvežimis, kuris rikiavosi į kitą juostą, tačiau jį buvo jau aplenkęs pavažiavus truputėlį toliau už sankryžos. Važiuojant toliau, priešais skersai kelio išlindo automobilis ir sustojo antroje juostoje. Jau buvo aplenkęs sunkvežimį, kuomet išniro kitas automobilis. Už sankryžos pirmojoje juostoje kelkraštyje stovėjo automobiliai, sunkvežimis rikiavosi į kitą juostą, norėdamas apvažiuoti šiuos automobilius. Kuomet priešais išniro automobilis, įvertino situaciją, jog greitai stabdyti yra per vėlu, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkdamas jam kelią užkirtusį automobilį. Dėl staigaus manevro vairu jį truputį „užmetė“, todėl galine automobilio dalimi kliudė kelkraštyje stovintį automobilį. Tuomet grįžo į pirmą eismo juostą ir sustojo prie šaligatvio. Sunkvežimio vairuotojas galimai matė incidentą ir pristabdė, o per tą laiką „Renault“ automobilis pasitraukė. Jis su „Škoda“ sustojo už kokių 30 m. Sprogo šoninės oro pagalvės, todėl įsijungė avarinis signalas. Važiavo leistinu greičiu – 50 km/h. Visada žiūri į spidometrą. Sunkvežimis buvo bepajudantis nuo šviesoforo. Stovintys automobiliai buvo už sankryžos. Vairuotas automobilis „Škoda“ buvo techniškai tvarkingas. Atstumas iki „Renault“ automobilio buvo per mažas, kad galėtų stabdyti, be to, kelio danga buvo šlapia. Kelias buvo tuščias ir staiga netoliese išniro automobilis. Negali įvertinti atstumo iki „Renault“ automobilio, kai jį pamatė išlendant skersai važiuojamosios dalies, tačiau jis buvo per mažas saugiai sustabdyti. Matė vaizdo įrašą, mano, kad jo parodymai atitinka šį vaizdo įrašą. Nežino kokia piniginė žala padaryta „Škoda“ automobiliui, kitą dieną jį pasiėmė savininkas. „Renault“ automobilis sustojo ties ištisine juosta. Kai jį pamatė, jis buvo bevažiuojantis iš pirmos eismo juostos į antrą. Tuo metu lijo. Pamatė automobilį „Renault“ maždaug dviejų automobilių atstumu. Šalikelėje prie bortelių stovėjo kiti automobiliai, todėl negalėjo apvažiuoti kliūties iš dešinės. Sunkvežimis neturėjo galimybės važiuoti pirma eismo juosta dėl stovinčių automobilių.

Nukentėjusioji S. Č. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį ji buvo informuota tinkamai. Nukentėjusioji nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl laikant, kad ji vengia atvykti į teismą, byla išnagrinėta S. Č. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Vaizdo įrašuose matyti, kaip asmuo (R. V.) stovėjimo aikštelėje įsėda į savo automobilį, išvažiavime iš aikštelės prilėtina greitį, nerodo posūkio signalo ir suka į dešinę (į pagrindinį kelią). Tuomet jis sustoja, pavažiuoja atbuline eiga ir nerodydamas posūkio įspėjamojo signalo, daro posūkį į kairę pusę, paskui staigiai stabdo. Pagrindiniu keliu matyti atvažiuojantis automobilis, kuris pravažiuoja pro R. V. automobilio priekį ir stabdo bei sustoja prie šaligatvio, mirksi šio automobilio avariniai žibintai. „Renault“ nuvažiuoja į kairę pusę ir už keliolikos metrų sustoja šalikelėje. Toliau matyti sunkvežimis, kuris prilėtina greitį ir nuvažiuoja. Įraše matyti kaip žmonės iš stovėjimo aikštelės bėga link gatvės. R. V. išlipa iš automobilio, kiek paeina, o po to grįžta į savo automobilį ir nuvažiuoja. Žmonės eina link sustojusio automobilio, o keliu važiuojančios transporto priemonės prilėtina greitį (b. l. 22).

Iš Z. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad šis asmuo mano, jog eismo įvykiu padaryta žala viršija 700 Eur (b. l. 19).

Iš S. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, kad dėl jai priklausančio automobilio sugadinimo padaryta žala buvo įvertinta 790 Eur (b. l. 20).

Iš MB „Autokarieta“ siųsto elektroninio laiško matyti, kad ši įmonė dėl eismo įvykio niekam pretenzijų neturi, kadangi automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra suremontuotas, nuostolius atlygino draudimo kompanija (b. l. 59).

Nagrinėjamu atveju iš eismo įvykio schemos (b. l. 17) bei kitų byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, ties pastatu Nr. 4, kuomet R. V. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta ir tai, jog automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų ir teigia, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne jo veiksmai, o tai, jog automobilio „Š. S.“ vairuotojas lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį draudžiamoje vietoje, kirsdamas dvigubą ašinę liniją, galimai viršydamas leistiną važiavimo greitį. Teismo įsitikinimu, šią R. V. nurodytą įvykio versiją visiškai paneigia byloje surinktų ir teisiamo posėdyje patikrintų įrodymų visuma.

Visų pirma, liudytojas Z. Ž. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 19) nurodė, kad važiuodamas J. Janonio gatve prie šviesoforo nesumažino greičio, kadangi užsidegė žalias šviesoforo signalas, tuomet pravažiavo kita eismo juosta važiavusį sunkvežimį, kuris rikiavosi į Z. Ž. eismo juostą tik tuomet, kai buvo aplenktas, o tuomet priešais išlindo automobilis ir sustojo antroje juostoje, dėl ko Z. Ž., vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė kitoje eismo juostoje stovėjusį automobilį. Liudytojas patvirtino, jog važiavo leistinu greičiu (ne daugiau 50 km/h) ir nelenkė sunkvežimio išvažiuodamas į kitą eismo juostą, kadangi tam nebuvo poreikio, t. y. už sankryžos eismo juostoje, kuria važiavo sunkvežimis, nebuvo automobilių, todėl sunkvežimio vairuotojas važiavo savo juosta ir tik po to, kai Z. Ž. nuvažiavo toliau, persirikiavo į kitą juostą. Abejoti šiais nuosekliais ir esminėmis aplinkybėmis sutampančiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Svarbu tai, kad šiuos parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog R. V. išvažiavime iš aikštelės prilėtina greitį, nerodo posūkio signalo ir suka į pagrindinį kelią, tuomet pavažiuoja atbuline eiga ir daro posūkį į kairę pusę, o pagrindiniu keliu atvažiuojantis automobilis „Š. S.“ išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Iš šio įrašo matyti, jog sunkvežimis atvažiuoja į fiksuojamą vietą vėliau nei automobilis „Š. S.“, kas paneigia R. V. nurodytą įvykio versiją, jog „Š. S.“ darė lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Iš byloje esančių vaizdo įrašų yra akivaizdu, jog Z. Ž. lenkimo manevro nedarė, nes jau buvo pravažiavęs sunkvežimį, bei toliau važiavo savo užimama eismo juosta. Išanalizavus esamą situaciją matyti, jog R. V., išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės ir sukdamas į kairę, neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu, neapskaičiavo, jog laiku nespės baigti vairavimo manevro bei tokiu būdu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Š. S.“, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į stovintį automobilį. Taigi, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ta, kad R. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) 102 punktų reikalavimus. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog R. V. išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės procesas visiškai nelogiškas ir nepateisinamas. Visų pirma, jo vairuojamas automobilis „Renault“ pasuka į dešinę pusę be jokių įspėjamųjų signalų, paskui stabdo, šiek tiek pavažiuoja atgal, o ne grįžta į aikštelę, kad pakartoti veiksmą į kitą pusę, ir būdamas dar pirmojoje eismo juostoje ir pasisukęs į dešinę pusę, daro panašų į apsisukimo manevrą į kairę pusę nerodydamas jokių įspėjamųjų signalų, pamato atvažiuojantį iš kairės pusės automobilį ir viduryje gatvės staiga stabdo, praleidžia pro jo priekį pravažiuojantį ir išvengusį atsitrenkimo į jo kairį šoną automobilį „Škoda“, vėl pajuda posūkyje į kairę, paskui už keliolikos metrų sustoja šalikelėje. Nors, kaip jau minėta, R. V. nurodo, jog eismo įvykį sąlygojo tai, jog automobilis „Š. S.“ viršijo leistiną važiavimo greitį bei siekiant nustatyti šią aplinkybę prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau nurodytą versiją paneigia byloje suriktų įrodymų visuma. Liudytojas Z. Ž. patvirtino, jog važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Stebint vaizdo įrašą ir vizualiai lyginant automobilio „Š. S.“ važiavimo greitį su kitų vaizdo įraše matomų transporto priemonių važiavimo greičiu, nenustatyta, jog šis greitis būtų reikšmingai didesnis. Taip pat iš byloje esančiu papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 18) matyti, jog automobilių „Š. S.“ ir „Volkswagen Golf“ apgadinimai nėra itin dideli. Teismo vertinimu, šių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija rodo, jog smūgis į stovintį automobilį „Volkswagen Golf“ nebuvo itin stiprus, o slystamas. Jei automobilio „Š. S.“ greitis būtų buvęs didelis, tikėtina, jog automobilių apgadinimai būtų buvę daug stipresni. Vertindamas šią įvykio situaciją, teismas pažymi, jog eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Z. Ž., važiuodamas pagrindiniu keliu leistinu greičiu, turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai tai pat nepažeis Kelių eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Išsukęs iš aikštelės ir dešinę, vėliau grįždamas atbuline eiga, o po to – sukdamas į kairę R. V. elgėsi nepateisinamai rizikingai, neįvertino eismo kelyje ir atstumo iki artėjančių transporto priemonių, nors galimybė matyti automobilį „Š. S.“ jam nebuvo apsunkinta, kadangi šis automobilis nuo pat šviesoforo nekeitė savo važiavimo krypties ir nelenkė sunkvežimio, pažeisdamas KET. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje R. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) 102 punktų reikalavimus, kadangi išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Administracinio nusižengimo protokolas R. V. surašytas ir už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos neišsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių ir nepranešęs policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nematė sustojusio Z. Ž. vairuoto automobilio bei negirdėjo smūgio į automobilį „Volkswagen Golf“ garso. Šią R. V. nurodytą versiją įtikinančiai paneigti galinčių įrodymų byloje nėra. Analizuojant vaizdo įrašus matyti, jog kontaktas tarp automobilių „Š. S.“ ir „Volkswagen Golf“ buvo toliau nuo R. V. automobilio, jam darant sukimo manevrą į kairę. Liudytojas Z. Ž. nurodė ir iš vaizdo įrašo matyti, kad į stovintį automobilį automobilis „Š. S.“ trenkėsi kairiąja galine dalimi, taigi, R. V. šio smūgio galėjo nepastebėti. Be to, kaip jau minėta, automobilių sugadinimai nėra itin žymūs, tad neatmetama tikimybė, kad R. V. galėjo negirdėti įvykusio kontakto tarp automobilių, juo labiau, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo automobilyje grojo muzika ir buvo įjungtas apšildymas. Svarbu ir tai, kad po įvykio ir automobilis „Š. S.“ sustojo toliau, už pirmojoje eismo juostoje stovinčių kitų automobilių, kaip nurodė liudytojas Z. Ž. – šalia bortelio. Kiti gatve važiavę automobiliai prie „Š. S.“ nesustojo, eismas nebuvo sutrikdytas. Taigi, R. V., išlipęs iš savo automobilio ir stebėdamas pro jį pravažiuojančius automobilius, galėjo sąžiningai klysti vertindamas įvykio situaciją. Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog R. V. veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis turi teisę vairuoti automobilį, automobilis nustatyta tvarka draustas įprastiniu civilinės atsakomybės draudimu, taip pat preziumuojama (nes nenustatyta kitaip), kad R. V. buvo blaivas ir neapsvaigęs nuo kitų medžiagų, todėl nebuvo jokios paskatos pasišalinti iš įvykio vietos. Nenustatyta, jog R. V. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį šiam asmeniui nutrauktina.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – R. V. dirba, yra neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 d. R. V. net 8 kartus baustas už KET pažeidimus, vienas administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau pradėjus administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje. Toks R. V. elgesys rodo jo jau susiformavusį itin atsainų požiūrį į KET laikymąsi ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, jog R. V. atžvilgiu nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kuri yra didesnė nei baudos vidurkis, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

R. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo bei vairuotojo pažymėjimo pateikimo pareigūnams dienos. 

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Išaiškinti R. V., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.

 

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nedalyvavusiam nutarimo paskelbime asmeniui nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

 

 

Teisėjas                  Vytautas Krikščiūnas