Civilinė byla Nr. 2A-173-881/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02223-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3528-868/2014 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams L. M. ir T. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

   Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir T. M. 1 230,37 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis CK 4.84 straipsniu buvo paskirtas gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Vienas iš šiame name esančių butų nuosavybės teise priklauso atsakovams. Be įprastų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, administruojamam namui buvo atlikti įvairūs remonto darbai, kuriuos atsakovas ginčija, kadangi jų atlikimui nėra davęs sutikimo. Tačiau ieškovas nurodė, kad vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovas pateikė 2011 m. gruodžio 5 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolą Nr. NB-SPG-11-0092, patvirtinantį apie įvykusį susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta atlikti tvoros remonto bei medžio nupjovimo darbus. Atsižvelgdamas į susirinkimo priimtus sprendimus, ieškovas organizavo nurodytų darbų atlikimą, tai patvirtina ieškovo pateikiamos rangos sutartys ir darbų sąmatos. Išlaidos už atliktus darbus buvo paskirstytos proporcingai savininkų turimų butų ir patalpų plotams ir paskirstyti per tris mėnesius (nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. balandžio mėn.). Be to, 2011 m. ieškovas ne kartą organizavo susirinkimus dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų virš pagalbinės patalpos avarinės būklės šalinimo darbų, tačiau nei viename iš jų nebuvo priimtas savininkų daugumos sprendimas dėl šių darbų atlikimo. Galiausiai atlikus apžiūras ir statinio būklės tyrimą (apžiūros aktai pridedami), buvo nuspręsta laikantis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų organizuoti nurodytus darbus. Ieškovas pateikė sutartis bei dokumentus, susijusius su šių darbų atlikimu, t. y. protokolą dėl rangovo darbams atlikti parinkimo (liudijantį, kad buvo pasirinktas rangovas, kuris pasiūlė mažiausią kainą), 2011 m. birželio 23 d. rangos sutartį, darbų sąmatas, darbų priėmimo-perdavimo aktus, liudijančius šių darbų atlikimą. Atsakovai už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. liko skolingi ieškovui 1 230,37 Lt.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 230,37 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 167,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas atliko avarinės būklės stogo remontą, kuris pagal Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintą  STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas), laikytinas privalomaisiais darbais (13.4 punktas). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad stogo remontas kainavo 4 209,02 Lt, o atsakovams už stogo remontą paskaičiavo 656,34 Lt.

Dėl tvoros remonto ir medžių nupjovimo bei išvežimo darbų ieškovas pateikė įrodymus, kad  dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų pritarė šiems darbams. Taip pat ieškovo pateikti įrodymai patvirtina atliktų tvoros remonto ir medžio nupjovimo darbų kainą, kurios atitinkamą dalį pagal turimo turto proporciją ieškovas paskaičiavo atsakovams.   

Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčija, jog nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti, t. y. stogo remontas, tvoros remontas bei medžio nupjovimas, tik nurodo, kad šie darbai atlikti be jų sutikimo. Tačiau teismas byloje nustatė, kad dėl stogo remonto atsakovų sutikimo nereikėjo, o dėl kitų darbų sutikimą davė kiti namo gyventojai, todėl ieškovas visus darbus privalėjo atlikti bei turi teisę iš visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prašyti priteisti atitinkamas sumas, jeigu savininkai geranoriškai šių darbų neapmoka. Teismas iš dalies sutiko su atsakovų išsakytais pastebėjimais, kad galimai dėl tvoros remonto ir medžio nupjovimo išlaidas turėjo padengti tik tie gyventojai, kurie faktiškai naudojasi šia teritorija, kur yra tvora bei buvo medis, tačiau šiuo klausimu, dalis savininkų, anot teismo, privalėjo priimti sprendimą, jog tik jie nori suremontuoti tvorą ir nupjauti medį bei sutinka šias išlaidas apmokėti, ir tik tada ieškovas kaip namo administratorius galėtų už šiuos darbus prašyti apmokėjimo tik iš tų gyventojų, kurie tokį sprendimą priėmė. Tačiau byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad tik dalis namo gyventojų norėjo tvoros remonto bei medžių nupjovimo, todėl nurodytina, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai L. M. ir T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą, taikyti CPK 299, 300 straipsnius bei įpareigoti kaltininkus atstatyti suniokotą patalpą ir pagal aktą priduoti ją patalpos savininkams, už pavogtus daiktus sumokėti 562 Lt. Nurodo, kad namas (duomenys neskelbtini), pastatytas šlaito sąlygomis, viršutinio šlaito dalyje gyvena 1-4 butų savininkai, o apatinio – 5-6 butų. Viršutinio ir apatinio šlaito gyventojai turi atskirus kiemus ir atskirus įėjimus į butus priešingose pastato pusėse. Funkcionalaus ryšio tarp viršutinio ir apatinio šlaito nėra. Apeliantų teigimu, šį teismo procesą organizavo D. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2002 metais įsigijusi butą Nr. 4. Tvora, pastatyta viršutinėje šlaito dalyje, yra pastarųjų privati nuosavybė, pastatyta savavališkai pagal jų norus ir jų lėšomis. Taigi apmokėjimo už tvoros remontą administratorius privalo reikalauti iš tvoros savininko, o ne gyventojų. Medžio nupjovimo darbų klausimas apeliantams ir buto Nr. 6 savininkei nėra aktualus. Medžiai nėra butų savininkų nuosavybė, tai – valstybės nuosavybė. Apeliantai savo kieme jau nukirto tris medžius, kurie ardė pastato pamatus, tuo tarpu administratorius šiuo klausimu nepajudino net piršto. Be to, administratorius nepateikė leidimo nukirsti medį, t. y. administratorius įvykdė nusikalstamus savavaldžiavimo veiksmus ir už tai dar reikalauja pinigų. Jokios stogo laikančiųjų konstrukcijų virš pagalbinės patalpos avarinės būklės nėra ir nebuvo, ją sufabrikavo D. ir administratorius. Patalpą, priklausančią butams Nr. 1-4, laužė ir niokojo D. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie ir privalo ją atstatyti už savo pinigus. Administratorius šioje byloje yra bendrininkas, pinigų prievartautojas, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi. Be to, kažkas įsilaužė ir suniokojo apeliantams priklausančią patalpą ir pavogė statybinių medžiagų už 562 Lt. Tokį administratoriaus elgesį ir veiksmus teismas privalėjo įvertinti pagal BK straipsnius, tačiau pasielgė priešingai, t. y. už padarytą žalą apeliantai privalo dar papildomai sumokėti. Be to, apeliantai savo lėšomis 1995 metais sutvarkė lietvamzdžius ir pastoviai rudenį juos valo. Administratoriaus pagalba apeliantams nereikalinga, pinigus už lietvamzdžių valymą privalo gauti apeliantai. Per visą savo egzistencijos laikotarpį administratorius nesuteikė apeliantams jokios, net menkiausios paslaugos. Bendros nuosavybės teise apeliantams priklauso 1 metro ilgio šalto vandens supuvęs vamzdis, nežinia už kokias paslaugas kiekvieną mėnesį apeliantai moka 49 litus 19 centų.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia ieškinyje nurodytais argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko (-ų) pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi už stogo remonto, medžio nukirtimo, tvoros remonto ir latakų valymo darbus. Argumentų dėl skolos už kitas suteiktas paslaugas apeliaciniame skunde nepateikta.

Dėl apmokėjimo už stogo remontą

Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo stogo remonto darbus namo administratorius atliko (organizavo jų atlikimą), neturėdamas butų savininkų susirinkimo sprendimo, tačiau vadovaudamasis privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti STR 1.12.05:2010. Pagal šio reglamento 5 punktą, prie privalomųjų reikalavimų yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Akivaizdu, kad avarinės būklės ir avarinės būklės požymių turinčio stogo remontas priskirtinas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju tokią stogo būklę patvirtino firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtas statinio būklės tyrimo aktas (b. l. 52-54). Įrodymų, paneigiančių šį dokumentą, apeliantai nepateikė, todėl jų teiginius, kad jokios stogo laikančiųjų konstrukcijų avarinės būklės nebuvo, kad ją sufabrikavo D. ir administratorius, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad jeigu žala namo konstrukcijoms ir (ar) kitiems bendrosios dalinės nuosavybės objektams atsiranda dėl vieno iš bendraturčių veiksmų, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių (šiuo atveju – patirtų atstatant stogo konstrukcijas į normalią būklę) atlyginimą.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl apmokėjimo už medžio nukirtimą

            Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-1230 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – taisyklės) 30.1. punkte nustatyta želdynų ir želdinių valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, iškirsti pavojingus žmonėms ir pastatams, atkurti ir veisti naujus. Želdynų ir želdinių savininku, pagal taisyklių 5.22. punktą, yra laikomas (...) fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių (...). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantai yra žemės sklypo, ant kurio stovi daugiabutis gyvenamasis namas, bendrasavininkiai (CPK 179 str. 3 d.), taigi būtent jie, o ne valstybė, yra laikomi šiame žemės sklype augančių želdinių (medžių) savininkais (bendrasavininkiais), kuriems ir tenka pareiga (kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais) juos tvarkyti.

            Kaip matyti iš bylos medžiagos, medžio, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), nukirtimą organizavo ieškovas. Atsižvelgęs į apeliantų argumentus, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti leidimą nukirsti medį (b. l. 129), tačiau ieškovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, to neįvertino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad leidimo nukirsti medį pateikimas nagrinėjamu atveju, t. y. tarp šalių kilus ginčui, turėjo esminės reikšmės, nes, pagal taisyklių 10 punktą, medžių kirtimas neturtint savivaldybės išduoto leidimo laikomas savavališku, taigi, negalinčiu sukelti teisinių pasekmių apeliantams. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam tikrais taisyklėse numatytais atvejais (taisyklių 12 punktas) leidimas nukirsti medį nėra reikalingas, tačiau, ar nagrinėjamu atveju šios išimtys taikytinos, pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, o kadangi pagal bylos medžiagą to negalima padaryti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

            Dėl apmokėjimo už tvoros remontą

            Sprendimą priteisti iš apeliantų skolą už tvoros remontą pirmosios instancijos teismas grindė gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo sprendimu pritarti tvoros remontui. Apeliantai teigia, kad ginčo tvora yra buto Nr. 4 savininkų nuosavybė, todėl jie neturi pareigos prisidėti prie jos remonto. Kadangi net ir gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimas turi įgaliojimus spręsti tik dėl objektų, priklausančių jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, nagrinėjamu atveju, t. y. kilus ginčui, teismas turėjo išsiaiškinti, ar nurodyta tvora yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Norėdamas atsakyti į šį klausimą (o kartu ir į apeliantų argumentus), teismas turėtų nustatyti, ar tvora yra viso žemės sklypo priklausinys (pavyzdžiui, ji pastatyta bent ant vienos žemės sklypo ribos), ar ji tarnauja tik vieno (kelių) namo gyventojo (-ų) asmeniniams interesams, pavyzdžiui, žemės sklypo viduje užtveria tą žemės sklypo dalį, kuria jis (jie) naudojasi. Pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali šio klausimo išnagrinėti iš esmės, todėl bylą šioje dalyje taip pat grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl apmokėjimo už latakų valymą

Kaip matyti iš byloje esančio atliktų darbų priėmimo akto Nr. STG-V12-254070 (b. l. 114), 2012 metų spalio mėnesį UAB „Mano būstas LT“, veikiantis kaip ieškovo pasamdytas rangovas, atliko gyvenamojo namo lietaus latakų valymo ir sandarinimo darbus (b. l. 114). Apeliantai, nors ir teigia, kad patys valo lietvamzdžius, įrodymų, patvirtinančių UAB „Mano Būstas LT“ atliktų darbų fiktyvumą, nepateikė (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jiems neatsiranda pareiga už nurodytus darbus atsiskaityti.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų

CPK 312 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų reikalavimų įpareigoti kaltininkus atstatyti suniokotą apeliantų patalpą, pagal aktą priduoti ją patalpos savininkams ir už pavogtus daiktus sumokėti 562 Lt, kadangi jie nebuvo pareikšti (ir priimti) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina ir apeliantų prašymo priimti atskirąją nutartį, nes, neišnagrinėjus nurodytų reikalavimų iš esmės, nėra pagrindo spręsti, ar asmenų veiksmuose yra teisės aktų pažeidimų ir (ar) nusikalstamų veikų požymių.

Kiti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

           Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų (jau patirtų ir patirsiamų pirmosios instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovų L. M. ir T. M. priteista 824,93 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 824,93 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

             Likusioje dalyje (dėl skolos už medžio nukirtimą bei tvoros remontą, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                      Henrichas Jaglinskis

Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                                 Vilija Mikuckienė