PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-263-837/2022 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui M. C., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. K., dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo M. C. 20 000 Eur skolą, 1523,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis 2019 m. vasario mėnesį susipažino su A. K. (susipažino per šio tėvą, su kuriuo ieškovas buvo pažįstamas) ir paprašė jo padėti įsigyti asmeninį automobilį (automobilis turėjo būti perkamas Italijoje). 2019 m. balandžio mėnesį A. K. ieškovui pasiūlė užsiimti bendru verslu pigiai įsigyjant automobilius ir juos parduodant Lietuvoje. A. K. ir ieškovas turėjo skirti būtinas tam lėšas (investuoti panašias sumas). Automobilių suradimu, nupirkimu ir dokumentų sutvarkymu Italijoje bei pervežimu į Lietuvą turėjo užsiimti A. K. ir jo klasiokas M. C., ieškovas turėjo užsiimti pirkėjų paieška ir automobilių pardavimu Lietuvoje. Gautas pelnas turėjo būti dalinamas, atsižvelgiant į investuotas sumas ir atliktą darbą. A. K. ieškovui atsakovą nurodė kaip patikimą žmogų - seniai pažįstamą, užsiimančiu automobilių vežimu iš Italijos, siekiant juos parduoti Lietuvoje, laisvai kalbantį itališkai ir turintį praktiką įsigyjant automobilius Italijoje ir juos gabenant į Lietuvą. Kaip paaiškino A. K., jie kartu su atsakovu yra parvežę į Lietuvą iš Italijos ne vieną automobilį. Atsakovas prie bendros veiklos turėjo prisidėti surandant automobilius Italijoje, derantis dėl jų įsigijimo, tvarkant būtinus dokumentus bei pargabenant šiuos automobilius į Lietuvą. Ieškovas į atsakovo sąskaitą 4 pavedimais nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 9 d. pervedė 20 000 Eur, už kuriuos Italijoje turėjo būti nupirkti automobiliai, kurie turėtų būti realizuoti Lietuvoje. Automobiliai nebuvo pristatyti, o pinigų atsakovas negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo M. C. 20 000,00 Eur skolą, 1 523,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 523,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 484,00 Eur dydžio žyminį mokestį ieškovui R. Š.. Taip pat iš atsakovo priteisė 24,30 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad automobilių Italijoje įsigijimui R. Š. atsakovui M. C. pavedimais pervedė 20 000 Eur: 2019 m. liepos 9 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) - 3000,00 Eur; 2019 m. liepos 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) – 4500,00 Eur; 2019 m. birželio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) - 2500,00 Eur; 2019 m. birželio 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur (e. b. l. 78-81). Duomenų apie tai, kad atsakovas automobilius atgabeno į Lietuvą, nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimo), matyti, kad ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą gera valia. Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo skolą, arba prievolę įvykdė natūra byloje nėra, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo.
5. Kartu teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. kovo 29 d., priteisimo yra pagrįstas, kadangi atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę. Taip pat už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteisiamos ir procesinės palūkanos bei atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas M. C. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, arba civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti papildomus dokumentus į bylą.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, padarė procesinės teisės pažeidimus netinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
10.2. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, yra iš esmės be motyvų, prieštaringas, kadangi liko neaišku, ar piniginės lėšos buvo gautos be pagrindo, ar automobilių nupirkimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad apeliantas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog 20 000 Eur suma buvo skirta A. K. ir jis šiuos pinigus jam pervedė. Aplinkybę, kad pinigai pervesti į apelianto sąskaitą buvo skirti būtent A. K., patvirtino ir pats ieškovas. Pabrėžia, kad atliko tik tarpininko vaidmenį, nes jam pervestus pinigus perdavė A. K., kuris teismo posėdyje patvirtino, kad pinigus gavo. Tai jis patvirtino ir 2019-08-19 raštu tą dieną, kai pasirašė Paprastąjį vekselį ieškovo naudai 40 000 Eur sumai. Būtent šiuo vekseliu A. K. pripažino, kad yra skolingas ieškovui 20 000 Eur gautus pavedimu iš mano sąskaitas ir 20 000 gautų grynais iš ieškovo.
10.3. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog pagal R. Š. ieškinį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo apklausti A. K. ir R. Š.. Šioje medžiagoje yra duomenys, kad apeliantui pervestus 20 000 Eur jis perdavė A. K. kaip to ir prašė būtent R. Š.. Šią ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktą pagal R. Š. pareiškimą, apeliantas prašė ir prašo išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kadangi šioje medžiagoje surinkti duomenys patvirtina, kad į apelianto sąskaitą patekę pinigai R. Š. nurodymu perduoti A. K., kuris tuos pinigus naudojo ir kad ši suma patenką į 40 000 Eur vekselyje nurodytą sumą.
2. Ieškovas R. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
11.1. Nurodo, kad apeliantas reiškia vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, kadangi prašo civilinę bylą išnagrinėti iš esmės arba grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat apeliantas nepagrįstai prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagas, kadangi apelianto procesinis elgesys nebuvo tinkamas, jis ne tik neteikė atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku, tačiau ir prašymus dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų išreikalavimo reiškė pavėluotai. Kita vertus, į bylą yra pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti iki teisminį tyrimą, o kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos būtinumo apeliantas neįrodo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo teikiami jokie papildomi įrodymai, kurie nebuvo tirti nagrinėjamoje byloje.
11.2. Atsiliepime ieškovas taip pat pabrėžia, jog ieškovo įsitraukimą į bendrą verslą su A. K. sąlygojo ir tai, kad jame turėjo dalyvauti ir atsakovas (būtent jis turėjo patyrimą su automobilių įsigijimu Italijoje). Ieškovas tikrai nebūtų pervedinėjęs pinigų į atsakovo sąskaitą, jei jis nebūtų laikęs, kad šis asmuo nedalyvauja bendrai vykdomame versle. Apie jokį tarpininkavimą tarp ieškovo ir A. K., ieškovas su atsakovu niekada nekalbėjo; tariamu automobilių įsigijimu Italijoje rūpinosi A. K. ir atsakovas (bent taip buvo teigiama ieškovui) ir abu jie kartu vyko į Italiją kelis kartus. Be to, nuo 2019 m. liepos pabaigos dėl tariamai įsigytų automobilių Italijoje parvežimo į Lietuvą su ieškovu bendravo tik atsakovas. Atsakovas taip pat ieškovui siuntė pasiūlymus dėl galimų automobilių įsigijimo Italijoje, o skundžiamu sprendimu priteista 20 000 Eur suma buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Atsakovas neneigia, kad pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, o į bylą nėra pateikta jokie įrodymai, kad šie pinigai buvo perduoti A. K.. Būtent atsakovas, gavęs pinigus iš ieškovo, priėmė sprendimus dėl pinigų jo sąskaitoje.
11.3. Papildomai pažymima, kad atsakovas nepagrįstai remiasi 2019-08-19 rašteliu įrodinėdamas, kad pinigai buvo skirti A. K., kadangi tokio raštelio patikimumas kelia abejonių, jame yra daugybė nesutapimų, o pats atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad iš jo banko sąskaitos piniginės lėšos, kaip jis nurodo, buvo išgrynintos ar jo banko sąskaita bent iš dalies turėjo teisę naudotis trečiasis asmuo A. K.. Papildomai ieškovas nurodo, kad 2019-08-19 išrašytas vekselis neapima sumų, kurios buvo pervestos į atsakovo sąskaitą. Į bylą nebuvo teikiami jokie įrodymai, apie tai, kad 20 000 eurų suma yra įskaičiuota į vekselyje nurodytą sumą. Bet kokiu atveju vien tas faktas, kad ši suma nepagrįstu atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, neparemtu jokiais įrodymais, yra įskaičiuota į vekselio sumą, nepanaikina atsakovo prievolės grąžinti jam pervestus 20 000 Eur, juo labiau kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas, iš ko susideda vekselyje nurodyta 40 000 eurų suma (vekselis iš vis nėra susijęs su šioje byloje pateiktais reikalavimais), kuri ieškovo A. K. buvo perduota grynaisiais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas R. Š. atsakovui M. C. pavedimais pervedė 20 000 Eur dėl to, jog atsakovas atgabentų automobilius į Lietuvą iš Italijos, o atsakovas automobilių nepargabeno bei piniginių lėšų negrąžino, dėl ko yra skolingas ieškovui. Nors apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina nesantis skolingas ieškovui, kadangi atliko tik tarpininko vaidmenį ir ieškovo pervestas pinigines lėšas perdavė trečiajam asmeniui, kuris šią aplinkybę pripažįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad skola iš atsakovo ieškovui yra priteista nepagrįstai.
10. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog atsakovas su ieškovu nebuvo jokiuose sutartiniuose santykiuose ir tik atliko tarpininko vaidmenį perduodamas ieškovo pervestas pinigines lėšas trečiajam asmeniui A. K.. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neteikė jokių banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos buvo išgrynintos, taip pat, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas lėšas perduoti A. K.. Nelogišku pripažintinas atsakovo tvirtinimas, jog ieškovas jam pinigines lėšas pervedė tik kaip tarpininkui, kadangi 20 000 Eur suma yra didelė ir reikšminga, todėl egzistuojant susitarimui perduoti lėšas trečiajam asmeniui atsakovas turėjo atlikti veiksmus, pagrindžiančius piniginių lėšų perdavimą trečiajam asmeniui šių lėšų pervedimo metu, o ne ginčo nagrinėjimo teisme metu. Išvadą, jog atsakovui piniginės lėšos buvo pervestos ne kaip tarpininkui, leidžia daryti ir ieškovo nurodytos bei atsakovo nepaneigtos aplinkybės - atsakovo dalyvavimas automobilių įsigijime Italijoje ir jų parvežime į Lietuvą buvo reikšmingas dėl atsakovo įgūdžių bei patirties; ieškovas trečiajam asmeniui yra perdavęs pinigines lėšas grynaisiais ir dėl to yra surašytas atsakovo nurodomas vekselis; pats atsakovas buvo susisiekęs su ieškovu dėl transporto priemonių įsigijimo, pargabenimo, šalys buvo susitikusios aptarti kilusias problemas, o nuo šalių susitikimo iš esmės visus klausimus su įsigytų automobilių parvežimu į Lietuva pradėjo tvarkyti atsakovas, kuris kontaktavo su ieškovu, siuntė jam transporto pasiūlymus ir reagavo į ieškovo reikalavimą spręsti transporto priemonių suradimo bei pargabenimo klausimą, ko, būdamas tik tarpininku perduodant pinigines lėšas trečiajam asmeniui, nebūtų daręs. Kita vertus, iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrumo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnės 2020 m. spalio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad atsakovas buvo iš esmės nenuoseklus – vienu metu teigė kartais bendrai su trečiuoju asmeniu užsiimantis automobilių pirkimu - pardavimu, o kartu tvirtino, kad ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio versle labai mažai dalyvavo, padėjo tik vertėjaudamas, nors į Italiją pirkti automobilių su A. K. tuo metu skrido 3-4 kartus .
11. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paslaugų santykiai, tačiau nei paslaugos nebuvo suteiktos, nei ieškovui grąžintos jo pervestos piniginės lėšos. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai faktiškai taikė contra spoliatorem prezumpciją ir vertino, kad atsakovui atsisakius pateikti bet kokius įrodymus iš banko sąskaitos, kas laikytina reikšmingais įrodymais nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovui pervestų piniginių lėšų galimo pervedimo trečiajam asmeniui, laikoma egzistuojant atsakovui patys nepalankiausi faktai, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę. Negana to, atsakovo ir tračiojo asmens parodymai civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo sutampantys su proceso dėl ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kas papildomai neleidžia vertinti atsakovo ir trečiojo asmens argumentų dėl lėšų perdavimo kaip patikimų įrodymų. Kita vertus, nepaisant to, kas išdėstyta, net ir tuo atveju, jei atsakovas išties visas iš ieškovo gautas pinigines lėšas būtų perdavęs trečiajam asmeniui, egzistuojant priimtam procesiniam sprendimui dėl skolos priteisimo iš atsakovo, jo teisė susigrąžinti pinigines lėšas iš trečiojo asmens nėra apribota ir gali būti realizuojama.
12. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo nurodomas 2019-08-19 raštelis, kaip įrodymas, vertinamas kritiškai, kadangi šio raštelio sudarymo data yra gerokai vėlesnė nei ieškovo atliktų piniginių lėšų pervedimo laikas (2019 m. birželio, liepos mėnesiai), taip pat vėlesnis nei ieškovo trečiajam asmeniui perduotų lėšų bei vekselio sudarymo laikas. Negana to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad šis raštelis buvo pateiktas procese dėl ikiteisminio tyrimo, teikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o ne tik civilinę bylą nagrinėjant teisme. Taip pat, kaip pagrįstai nurodo ieškovas pateiktame atsiliepime, 2019-08-19 raštelyje nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka nei ieškovo, nei atsakovų teiktų paaiškinimų bei faktinių aplinkybių, kadangi raštelyje nurodoma, jog 20 000 eurų suma A. K. ieškovo buvo paskolinta pagal vekselį, nors jokių tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų paskolų pasirašant vekselį ar ieškovui pervedant pinigines lėšas atsakovui byloje esantys duomenys nepatvirtina.
13. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovui pervestų lėšų įskaičiavimo į A. K. 2019-08-19 išrašytą vekselį, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, atsakovas neteikė jokių duomenų iš savo banko sąskaitos ir nesiekė pašalinti neaiškumų, leidžiančių identifikuoti ieškovo pervestų lėšų išgryninimą ar pervedimą į kitas sąskaitas. Kita vertus nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas joks reikalavimas dėl tokių faktų nustatymo, pagal byloje esančius duomenis atsakovas nėra trečiojo asmens įgaliotas atstovas bei nereiškė tokio savarankiško reikalavimo byloje.
14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo. Viena vertus nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame iš esmės išdėstyti visos esminės ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Kita vertus, apeliantas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimui, ką visiškai pagrįstai, atmesdamas šiuos atsakovo prašymus, nurodė ir pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdyje. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs savo banko sąskaitos duomenis ar kitokius reikšmingus duomenis, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes. Apelianto ir trečiojo asmens parodymai dėl piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui, neįvardijant jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, egzistuojančių ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo būti išreikalauta ar ją yra pagrindas išreikalauti ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o 450 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, 450 Eur žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo M. C..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė