LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 15 d. paduotu atsakovo D. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas D. A. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui D. A. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. A., Ž. R., J. R., I. A., J. A., A. S., S. S., E. J., M. J., R. V. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties objektą, jungtinės veiklos sutarties ir atstovavimo apimtis, nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, sutartį aiškino plečiamai, nesivadovavo aiškiomis sutarties sąlygomis ir neatsižvelgė į šalių veiksmus vykdant sutartis ir susitarimus. Anot atsakovo, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad dalis ginčo tinklų ieškovui priklauso nuosavybės teise kaip jungtinės veiklos sutarties dalyviui, nepaisant to, jog tuo pačiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas prie tinklų sukūrimo darbu ar pinigais neprisidėjo, nukrypo nuo šiam teisniam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ta aplinkybė, jog ieškovas ne tik nestatė tinklų, bet ir jokia dalimi nėra finansavęs tinklų statybos, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškovo nuosavybės teisės į tinklus, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovui nuosavybės teises į dalį tinklų, ieškovui nesant šių tinklų statytoju, taip pat jam už jų statybą nesumokėjus ir nesant tarp atsakovo ir ieškovo jokio susitarimo, paneigė nuosavybės teisės įgijimo sampratą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis)
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 264.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė