Baudžiamoji byla Nr. 1-119-674/2015

(Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00368-2014-6)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.10.1.4.

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl,

kaltinamojo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, mokosi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto 2015 m. sausio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė :

R. B. 2015-03-28 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), prie ten esančios parduotuvės, konflikto su J. L. metu, sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, tai yra viešoje vietoje, ten buvusių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 str. 1 d.   

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-03-28, apie 13 val., su broliu R. B. atėjo į (duomenys neskelbtini), nes ketino išvažiuoti į Kauną. Belaukdamas autobuso, nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, o brolis liko autobusų sustojime. R. B. būnant parduotuvėje, ten atėjo J. L., jis buvo girtas. Pamatęs R. B., J. L. pakvietė jį išeiti į lauką. J. L. išėjo pirmas pro duris ir stovėjo parduotuvės koridoriuje. R. B. einant pro jį, J. L. spyrė koja į nugarą, todėl jis atsisukęs sudavė J. L. kumščiu į veidą, matė kad pataikė į nosį, ar jam iš nosies bėgo kraujas, nematė. Po to abu su J. L. išėjo į parduotuvės kiemą ir ten ginčijosi, tačiau daugiau nesimušė. Prie jų priėjus R. B. broliui R. B., jis J. L. ramino, o R. B. tuo metu nuėjo į autobusų sustojimą, nes turėjo atvažiuoti autobusas. Dėl savo elgesio gailisi. (b. l. 16)

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2015-03-28, apie 13 val., jam išeinant iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)., tarpduryje susitiko rūkantį pažįstamą, žino, kad jo pavardė B. Kitas šalia buvęs jaunuolis, jo pavardė gali būti Petrošius,  pasakė, kad J. L. neįvedinėtų tvarkos ir jį sumušė, suduodamas kumščiu į nosį. Vėliau J. L. namo parvežė pardavėjos V. A. dukra (b. l. 3)

Liudytojas R. B. paaiškino, kad 2015-03-28, apie 13 val., būdamas Viduklės gelž. st. autobusų sustojime, išgirdo triukšmą prie netoliese esančios parduotuvės. Ten buvo nuėjęs jo brilis R. B., todėl ėjo pasižiūtėti kas ten vyksta. Prie parduotuvės ginčijosi R. B. ir kitas kaimo gyventojas, J. L.. Ar R. B. jį mušė, R. B. nematė. J. L. buvo akivaizdžiai girtas, pamatęs R. B., pradėjo šaukti, ko jis nori, ar R. B. prisikvietė draugų ir nori jį sumušti. R. B. nuramino J. L., o R. B., tuo metu, nuėjo į autobusų stotelę. R. B. matė, kaip vėliau į parduotuvę atvažiavusi pardavėjos dukra, įsisodino į savo automobilį J. L. ir jį išvežė (b. l. 11).

Iš 2015-03-28 kortelės prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Raseinių r. Viduklės geležinkelio stotyje, kur R. B. konflikto su J. L. metu, sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, tai yra viešoje vietoje, ten buvusių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį. (b. l. 5)

R. B. teistas, nuosprendis neįsiteisėjęs (b. l. 18-20, 23), administracine tvarka nebaustas (b. l. 25), į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 27), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 29).

                         Įrodyta, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nes jis konflikto su J. L. metu, kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, tai padarė būdamas viešoje vietoje, ten buvusių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

              Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Prokuroras siūlo R. B. už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 48 str. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo.

              Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo

baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlytos bausmės dydžiu (b. l. 33).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką  būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką  būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                              Aurelija Petkevičienė