Baudžiamoji byla Nr. 1N-12/2011  (S)

 

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.3;

           2.1.13.9;

           2.1.13.13

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

N U T A R T I S

 

2011 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti V. J. (J.), gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204, už nusikalstamą veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose – rengimąsi organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu,

                     

n u s t a t ė:

 

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau - Generalinė prokuratūra) buvo gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas, vadovaujantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos (toliau – Konvencija) ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis), suimti ir išduoti Rusijai jos pilietį V. J. (J.) baudžiamajam persekiojimui už rengimąsi organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu.

V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijos Vyriausiosios tardymo valdybos prie Maskvos srities VVRV 4-ojo tardymo skyriaus prokuratūros tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 84204 kaltinamas tuo, kad:

laikotarpiu iki 2008 metų lapkričio mėnesio subūrė nusikalstamą grupę, kurios tikslas buvo neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta Maskvos regiono teritorijoje. Kaip nusikalstamos grupės organizatorius ir vadovas V. U. J. siekdamas nusikalstamo tikslo, kurį turėjo įvykdyti organizuota grupė, pasinaudodamas ilgalaike pažintimi bei etnine kilme, įtraukė į grupės veiklą R. Z. U., L. Z.D., A. G.

Taip, A. G. 2008 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu kartu su R. Z. U., L. Ž. D. ir nenustatytais asmenimis, prisijungė prie V. I. J. vadovaujamos organizuotos nusikalstamos grupės, skirtos neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Maskvos regiono teritorijoje, turėdami tikslą savanaudiškai pasipelnyti ir pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos A. S. G. turėjo 2008 metų lapkričio mėnesio laikotarpiu Dominikos Respublikos teritorijoje iš nenustatytų asmenų įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir nugabenti jas į RF teritoriją, kur perduoti R. Z. U. R. Z. U., pagal savo nusikalstamą vaidmenį, turėjo RF teritorijoje gauti iš A. S. G. narkotines medžiagas, po to perduoti jas L. Ž. D. pervežti. L. Ž. D., pagal savo nuskalstamą vaidmenį, turėjo gauti iš R. Z. U. narkotines medžiagas ir pervežti jas jai priklausančiu automobiliu „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Domodedodvo“ oro uosto į Maskvos m., kur turėjo perduoti jas organizuotos nusikalstamos grupės vadovui V. U. J., kad šis organizuotų tolesnį jų realizavimą Maskvos regiono teritorijoje.

Taip, jiems siekiant įvykdyti savo nusikalstamus ketinimus, veikiant iš savanaudiškų paskatų, pagal pasiskirstytus tarpusavyje vaidmenis, A. S. G. laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio 2d. iki 13 d. Dominikos Respublikos teritorijoje, vykdydamas organizuotos nusikalstamos grupės organizatoriaus - nenustatyto asmens vardu A. nurodymus, neteisėtai, turėdamas tikslą pervežti ir realizuoti, įgijo nenustatytu būdu iš nenustatytų asmenų labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 500 gramų (pagal 2008-11-14 tyrimo pažymą Nr. 65), narkotinės medžiagos - kokaino, kurią, supakuotą į tris ryšulius iš polimerinės medžiagos, įdėjo į lagaminą, po to laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio 13 d. iki 14 d. oro transportu neteisėtai pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Dominikos Respublikos teritorijos į Rusijos Federacijos teritoriją, kur, atvykęs į „Domodedodvo“ oro uostą, esantį Domodedovo rajone, Maskvos srityje, 2008 m. lapkričio 14 d. perdavė nurodytą narkotinę medžiagą kitam organizuotos nusikalstamos grupės dalyviui - A. S. U., kaip nurodė ONG organizatorius - nenustatytas asmuo vardu A. A. S. U. toliau veikdamas visų organizuotos nusikalstamos grupės dalyvių interesais, gavęs iš A. S. G. narkotinę medžiagą, supakuotą į tris ryšulius iš polimerinės medžiagos ir paslėptą lagamine, įdėjo šį lagaminą į automobilio „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie „Domodedovo“ oro uosto esančioje aikštėje, bagažinę. Automobilį vairavo L. Ž. D., kuri nežinojo apie organizuotos grupės dalyvių nusikalstamus ketinimus. Po to, R. Z. U., toliau veikdamas pagal V. U. J. nurodymus, kartu su A. G. perkėlė šias narkotines medžiagas iš nurodyto lagamino į A. G. priklausantį sportinį krepšį, kurį taip pat įdėjo į anksčiau minėto automobilio bagažinę. Po to, L. Ž. D., vairuodama savo automobilį, vyko keliu „Domodedovo“ oro uostas - Maskva, tačiau nusikalstamos grupės dalyviams nepavyko baigti savo nusikalstamo sumanymo, kuriuo buvo siekiama neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl nepriklausančių nuo jų aplinkybių, kadangi 2008 m. lapkričio 14 d., apie 13.45 val., minėto kelio Maskvos srities VVRV Valstybinės saugaus kelių eismo inspekcijos 7 SB 2 SB „Južnyj“ KPT posto Nr. 1 43-ame kilometre, Domodedovo rajone, Maskvos srityje, buvo sulaikytas automobilis „Lexus RX-300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. Ž. D., kuriame, apžiūrint bagažinę, buvo rastas ir paimtas krepšys su nurodyta narkotine medžiaga.

Tokie V. J. (J.) pateikti kaltinimai atitinka nusikaltimą, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose (rengimasis neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, veikiant organizuota grupe).

2009-03-31 buvo priimtas nutarimas patraukti V. J. (J.) kaltinamuoju ir tą pačią dieną paskelbta jo tarptautinė paieška. Maskvos srities Domodiedovo teismo 2009-04-08 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas V. J. (J.), atitinka dvigubo baudžiamumo principą, tokia veika yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Siekiant užtikrinti V. J. (J.) išdavimą Rusijos Federacijai, jis 2010-07-26 buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi V. J. (J.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-01  nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-28 nutartis, kuria V. J. (J.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, buvo panaikinta. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-09-01 nutarimu įtariamajam V. J. (J.) paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė             2010-11-22 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išduoti Rusijos Federacijai V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, už Rusijos teritorijoje padarytą nusikaltimą, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje, 228.1 straipsnio 3 dalies „a“, „g“ punktuose – už rengimąsi organizuota grupe realizuoti narkotines priemones ypač stambiu mastu.

Vilniaus apygardos teismas 2010-12-31 nutartimi netenkino Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus pareiškimo ir atsisakė išduoti V. J. (J.), gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204.

Teismas atsisakė išduoti V. J. (J.) vadovaudamasis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos BK 9 straipsniu. Nutartyje nurodoma, kad nepaneigti V. J. (J.) teiginiai dėl jo dalyvavimo pirmame Čečėnijos kare prieš Rusiją ir galimo jo persekiojimo Rusijos Federacijos atitinkamų tarnybų dėl politinių įsitikinimų. Šiuos V. J. (J.) žodžius patvirtina faktas, kad siekiant išvengti persekiojimo jis pakeitė pavardę. Rygos Centro rajono teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime (2010-07-23 teismo nutartis, kuria nebuvo leista suimti ir išduoti Rusijos Federacijai V. J.) taip pat nurodyta, kad V. J. paaiškino, kad pavardę pakeitė, siekdamas išvengti Rusijos Federacijos valdžios persekiojimų. Be to, teismas, atsisakydamas išduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai, atsižvelgė į tai, kad bylos medžiagoje yra Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus pažymos, iš kurių turinio matyti, kad nuo 1999-01-26 V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad yra pagrindas tikėti, kad prašymas išduoti V. J. (J.) už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo politinių įsitikinimų, arba, kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį. Todėl teismas, nustatęs Konvencijos 3 straipsnio 1-2 dalių sąlygas, padarė išvadą, kad Rusijos Federacijos prašymas išduoti V. J. (J.) baudžiamajam persekiojimui negali būti patenkintas.

Skundžiama nutartimi taip pat buvo panaikintos V. J. (J.) skirtos kardomosios priemonės.

 

Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė skundu prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010-12-31 nutartį panaikinti ir išduoti Rusijos Federacijai jos pilietį V. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), už Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros prašyme nurodytą nusikaltimą.

Prokurorės nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimta nevisiškai išanalizavus ir vienpusiškai įvertinus kompetentingos institucijos Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros bei išduotinojo asmens gynėjo pateiktus dokumentus.

Prokurorės teigimu, neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ekstradicijos byloje yra Rygos Centro rajono teismo įsiteisėjęs procesinis sprendimas (2010-07-23 teismo nutartis), kuriuo nebuvo leista suimti ir išduoti Rusijos Federacijai V. J. (J.). Prokurorė teigia, kad šia nutartimi buvo atsisakyta skirti V. J. (J.) laikiną suėmimą, bet nebuvo svarstomas jo išdavimo Rusijai klausimas. Be to, toks sprendimas buvo priimtas V. J. (J.) sumelavus, jog jam Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis. Iš ekstradicijos byloje esančio Lietuvos Respublikos migracijos departamento atsakymo Generalinei prokuratūrai matyti, kad šis asmuo dėl prieglobsčio suteikimo niekada nesikreipė. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad V. J. (J.) buvo sulaikytas Lietuvoje, nes bėgo nuo Latvijos teisėsaugos institucijų, kurios turėjo spręsti jo išdavimo klausimą. Visuose teismuose V. J. (J.) nurodė, kad gyvena su žmona O. B. ir vaiku bei turi restoranų tinklą Rygoje. Tačiau LKPB Tarptautinių ryšių valdyba pranešė, kad V. J. (J.) neturi jokios įmonės akcijų ar nuosavo verslo, o Lietuvos Gyventojų registro tarnybos duomenimis jis 2005-06-01 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo musulmonišką santuoką su A. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat, prokurorės manymu, nepagrįsti teismo teiginiai, kad V. J. (J.) pakeitė pavardę į žmonos J., kad išvengtų Rusijos valdžios persekiojimų, ir kad V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus pažymose nurodyta, jog 1999 m. pilietybės atsisakė Rusijos pilietis V. J.. O V. J., kurio jau neturėjo būti, po daugiau nei 4 metų, savo gimtoje šalyje, 2003-07-15 pasiėmė pasirašytinai (duomenys neskelbtini) rajono VRS 2003-07-14 išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą, kuris galioja ir dabar. Be to, Rusijos kompetentingos teisėsaugos institucijos prašė sulaikyti J. ir apie jo pavardės pakeitimą į J. sužinojo tik jį sulaikius. Rygos teismas nagrinėjo V. J. (J.), kuris naudojosi Lietuvos Respublikoje įgytais asmens duomenimis, suėmimo klausimą. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia teigti, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos nežinojo apie V. J. (J.) tariamą pilietybės atsisakymą 1999 metais Lietuvoje. Prokurorės manymu, ekstradicijos bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad V. J. (J.) tris kartus apgavo teismus: vieną kartą Rygos Centro teismą ir du kartus Vilniaus apygardos teismą.

 

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

 

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl atsisakymo išduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 84204, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71 ir 73 straipsniuose nustatytų reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad yra Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas neišduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 1 straipsnyje numatyta, kad Konvenciją sudarančios Šalys, vadovaudamosi Konvencijoje nustatytomis taisyklėmis, įsipareigoja perduoti viena kitai visus asmenis, kuriems prašančiosios Šalies kompetentinga valdžia kelia bylą arba kurių minėta Šalis reikalauja, kad galima būtų įvykdyti nuosprendį arba tuos asmenis sulaikyti. Tačiau Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei prašomoji Šalis traktuoja nusikaltimą, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ji gali nusikaltėlio neišduoti. Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ta pati taisyklė yra taikoma tada, jei prašomoji Šalis turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų, arba kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį. Būtent tokias aplinkybes nustatė Vilniaus apygardos teismas ir jas skundžiamoje nutartyje aptarė bei motyvavo.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo padarytomis išvadomis ir laiko jas teisingomis ir pagrįstomis. Prokurorės skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų, kurios pagrįstos ekstradicijos bylos duomenimis.

Neteisingas yra prokurorės skundo teiginys, jog Rygos Centro rajono teismo 2010-07-23 nutartimi buvo atsisakyta V. J. (J.) skirti laikiną suėmimą, bet nebuvo svarstomas jo išdavimo Rusijai klausimas. Priešingai nei teigia prokurorė, iš Rygos Centro rajono teismo 2010-07-23 nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nutarė ne tik neleisti suimti V. J. (J.), bet ir neleisti jo išduoti (b. l. 89-92). Nėra visiškai teisingas ir kitas prokurorės teiginys, kad sprendimas neišduoti V. J. (J.) Rusijos Federacijai buvo priimtas pastarajam sumelavus, jog jam Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. (J.) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad teigdamas apie turimą prieglobstį Lietuvoje, jis kalba apie leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Objektyviais duomenimis nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad V. J. (J.) buvo sulaikytas Lietuvoje, nes bėgo nuo Latvijos teisėsaugos institucijų. Pažymėtina, kad V. J. (J.) deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad Lietuvoje yra  įregistruota V. J. (J.) musulmoniška santuoka su A. A., o teismuose V. J. (J.) teigia, kad jis gyvena su žmona O. B. ir vaiku (duomenys neskelbtini), taip pat negali būti vertinama kaip melas, nes bylos medžiagoje yra santuokos sutartis, sudaryta tarp O. B. ir V. J., kuria pastarieji yra aptarę tarpusavio turtinius santykius bei vaiko išlaikymo klausimus (b. l. 84, 85), taip pat medžiagoje yra ir jo vaiko gimimo liudijimas (b. l. 81, 82).

Prokurorė tik deklaratyviai teigia, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad V. J. (J.) pakeitė pavardę į žmonos J., siekdamas išvengti Rusijos valdžios persekiojimų. Prokurorė jokių šį teismo teiginį paneigiančių aplinkybių skunde nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl toks prokurorės skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus, todėl nepagrįstas.

Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad V. J. (J.) nėra Rusijos Federacijos pilietis. Šis prokurorės skundo teiginys paneigtas oficialiais bylos medžiagoje esančiais dokumentais.

Bylos medžiagoje yra Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus pažyma, išduota 1999-01-26, iš kurios matyti, kad V. U. J., pavardė nuo gimimo - J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolat gyvenantis Lietuvoje, neteko Rusijos Federacijos pilietybės atsisakęs jos sutinkamai su įstatymo ,,Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ 23 straipsnio 1 dalies ,,b“ punktu. V. U. J. ir jo vaikų Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas įregistruotas Rusijos Ambasadoje Lietuvoje 1999-01-26 (95, 96). Kitoje bylos medžiagoje esančioje Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 1999-01-26 išduotoje pažymoje nurodyta, kad ryšium su Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymu iš V. J. buvo paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1994-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini), ir vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1998-07-06 (duomenys neskelbtini) raj. Vykdomojo komiteto VRS (b. l. 93, 94). Abi minėtos pažymos yra pateiktos oficialios valstybinės institucijos - Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jose nurodytų duomenų teisingumu.

Prokurorės nurodyta aplinkybė, kad Rusijos kompetentingos teisėsaugos institucijos prašė sulaikyti J. ir apie jo pavardės pakeitimą į J. sužinojo tik jį sulaikius, neduoda pagrindo sunkinti prašomo išduoti asmens teisinės padėties. Be to, jau šiame procesiniame sprendime aptartos Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus išduotos pažymos Nr. 5 turinys rodo, kad apie J. pavardės pakeitimą į J. Rusijos Federacijos Ambasada žinojo. Tai patvirtina pažymoje nurodyta informacija ,,<...V. U. J., pavardė nuo gimimo: J....>“ (b. l. 95,96). O jei Rusijos Federacijos Ambasada šios informacijos neperdavė atitinkamoms Rusijos Federacijos institucijoms, tai ne V. J. (J.) kaltė ir ši aplinkybė negali sunkinti jo teisinės padėties.

Prokurorės skundo argumentas, kad V. J. (J.) tris kartus apgavo teismus (Rygos Centro teismą ir du kartus Vilniaus apygardos teismą) paneigtas jau anksčiau šioje nutartyje aptartomis aplinkybėmis, todėl teismas dėl tų pačių aplinkybių dar kartą neapsisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės skundas negali būti patenkintas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėja

 

n u t a r i a:

 

            Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                    Elena Vainienė