Administracinė byla Nr. eAS-206-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04103-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., S. K. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. M. 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 4007-79; 2) pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 13674-(79), 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

2018 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui pateikti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. sausio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirasis skundas, kuriama prašoma panaikinti teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Paduotas atskirasis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 29 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui patikslintą atskirąjį skundą, reiškiant reikalavimą ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo.

Šalindamas atskirojo skundo trūkumus, pareiškėjas per nustatytą terminą kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. sausio 4 d. nutartis, taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties panaikinimo paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad advokato padėjėjui M. R. 2017 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartimi Nr. AS/2017-08-18 pavesta pareiškėjo vardu surašyti visus procesinius dokumentus su teise juos pasirašyti visiems Lietuvos Respublikos teismams. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. skundą teismui elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjo atstovas. Atskirąjį skundą pareiškėjo atstovas elektroniniu laišku išsiuntė Ž. Č. tam, kad ji duotų atskirąjį skundą pasirašyti pareiškėjui ir išsiųstų į teismą. Teismo vertinimu, atskirąjį skundą galėjo pasirašyti pats pareiškėjo atstovas M. R. ir jį laiku išsiųsti į teismą, tačiau to nepadarė. Be to, iš 2017 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško matyti, kad pareiškėjo atstovas neįspėjo pareiškėjo ir jo dukters sesers apie būtinybę išsiųsti atskirąjį skundą tą pačią dieną, nors teismo vertinimu, apie šią pareigą jis turėjo atstovaujamąjį informuoti ir pasirūpinti, kad atskirasis skundas būtų išsiųstas laiku. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties panaikinimo paduoti. Atsisakius atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties panaikinimo, atsisakoma priimti ir pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. sausio 4 d. nutarčių panaikinimo (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas A. M. gyvena ne Trakų mieste, o Trakų rajone, Markutiškių kaime, iš kurio niekada net neišvažiuoja, todėl jo galimybės išsiųsti procesinius dokumentus teismui yra ypač ribotos. Jis neturi kompiuterio, todėl atsispausdinti reikalingus dokumentus ir juos išsiųsti paštu padeda pareiškėjo dukters sesuo Ž. Č.. Kadangi atskirąjį skundą privalėjo pasirašyti pats pareiškėjas A. M., jo atstovas M. R. Ž. Č. elektroninį laišką su atskiruoju skundu išsiuntė 2017 m. gruodžio 26 d. Be to, 2017 m. gruodžio 27 d. M. R. išsiuntė Ž. Č. elektronini laišką su nurodymais, kaip pasirašyti ir išsiųsti procesinius dokumentus. 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas procesinius dokumentus pasirašė, tačiau Ž. Č. nesuprato, jog šiuos dokumentus turi išsiusti tą pačią dieną.

Pareiškėjas pažymi, jog jo atstovas M. R. neturėjo teisės pasirašyti atskirojo skundo, nes jis tokios teisės neturi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad jo atstovas atskirąjį skundą parengė laiku, todėl pareiškėjo A. M. atstovas savo pareigą laiku parengti procesinį dokumentą įvykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, neįvertino to, kad atstovo siųstame elektroniniame laiške neatsispindėjo visos atskirojo skundo išsiuntimo aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl pareiškėjo A. M. ir jo atstovo neveikimo, nerūpestingumo procesinių pareigų atžvilgiu, todėl neatnaujinus termino atskirajam skundui paduoti, bus pažeistos jo procesinės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 2 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo paskelbta 2017 m. gruodžio 18 d., todėl paskutinė diena jai apskųsti buvo 2017 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą, kaip teigiama, pasirašė 2017 m. gruodžio 27 d., tačiau jis išsiųstas buvo tik 2017 m. gruodžio 29 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 6). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėjas praleido terminą atskiram skundui pateikti.

Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d., 151 str.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-454/2013, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje TA-65-143/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindžia tuo, kad pareiškėjo dukros sesuo Ž. Č. nesuprato, jog šiuos dokumentus turi išsiusti tą pačią dieną. Ši aplinkybė nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios, todėl darytina išvada, kad šis pagrindas nėra pakankamas terminui atnaujinti. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų priežasčių, jam sukliudžiusių laiku pateikti atskirąjį skundą, todėl teisėjų kolegija nusprendžia praleisto termino atskirajam skundui paduoti neatnaujinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė