Civilinės bylos Nr. 2-2588/2013
Proceso Nr. 2-55-3-00357-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
126.2; 126.3; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švara visiems“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Aliuminio konstrukcijos“.
Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Serneta“ bankroto bylą. Ieškovas BUAB „Tradicija“ nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 402 400 Lt pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Ieškovas UAB „Conlex“ nurodė, kad atsakovo skola pagal 2012 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį sudaro 5 740,91 Lt, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Ieškovas UAB „Švara visiems“ nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 8 917,60 Lt pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Ius Positivum“. Trečiasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 171 340,63 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Verslo konsultantai“.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, kuriame dėl sprendžiamo klausimo sudėtingumo nutarė atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą 2013 m. rugsėjo 11 d. 15 val. Pareiškėjas UAB „Kardos“ 2013 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prašymą, juo prašė įtraukti pareiškėją į bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti D. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo į bylą pateiktą balansą atsakovo turtas sudaro 45 615 786 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 468 545 Lt.
Pasisakydamas dėl atsakovo turimo ilgalaikio turto vertės teismas nurodė, kad pagal balansą šį turtą sudaro: žemė – 3 980 000 Lt, pastatai ir statiniai – 1 245 570 Lt, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 91 224 Lt bei kitas finansinis turtas – 12 404 233 Lt. Remdamasis aktualia VĮ Registrų centro informacija teismas nustatė, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 79 469 Lt, nors pagal atsakovo pateiktas preliminarias išvadas atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra 5 430 000, o į atsakovo balansą įrašyta šio turto vertė yra 5 225 570 Lt. Esant nurodytiems akivaizdiems verčių neatitikimams, teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti balanse nurodyto turto vertę pagrindžiančius dokumentus, surinktus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus, kuriuose neatskleidžiami pardavėjo duomenys, teismas nelaikė patikimu įrodymu nustatant aktualią šio turto vertę. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vidutinė vertė, tiek atsakovo pateiktose išvadose pateikta turto vertė nustatyta dar 2010 m., teismas rėmėsi atsakovo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, nustatyta 2013 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu, kuri yra 72 035 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių balanse nurodytą kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių 91 224 Lt vertę bei kito finansinio turto 12 404 233 Lt vertę.
Pasisakydamas dėl atsakovo turimo trumpalaikio turto vertės teismas nurodė, kad pagal balansą šį turtą sudaro: žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 2 733 012 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 25 140 991 Lt (iš jų pirkėjų įsiskolinimai – 3 149 558 Lt ir kitos gautinos sumos – 21 991 433 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 20 756 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai į gautinas sumas įtraukė: 51 111,90 Lt reikalavimą A. L., L. V. ir O. K., nes nepateiktos paskolos sutartys; 3 149 558 Lt reikalavimą UAB „LNTV“, nes nepateiktos specifikacijos, kuriose nurodyta prekių kaina; 1 012 101,97 Lt reikalavimą BUAB „Verantas“, nes šios įmonės bankroto administratorius nesutiko su juo; 700 341 Lt reikalavimą UAB „Norfos mažmena“, nes nepateikta patalpų nuomos sutartis ir įsiskolinimo dydį pagrindžiantys dokumentai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovo gautinos sumos sudaro 20 277 878,48 Lt. Sudėjęs nustatytas atsakovo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi 20 299 913,48 Lt vertės turtą.
Pasisakydamas dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų teismas nurodė, kad atsakovo pateikto kreditorių sąrašo duomenys neatitinka byloje esančių įrodymų. Pasak teismo, aplinkybė, kad atsakovas kitoje byloje siekia įrodyti, jog yra įvykdęs 400 000 Lt dydžio prievolę ieškovui BUAB „Tradicija“, nesudaro teisinių prielaidų nepriskirti 402 400 Lt sumos prie atsakovo pradelstų įsipareigojimų. Atsakovo 11 119 300 Lt skola F. R. pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teismo nuomone, įtrauktina į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, nepaisant F. R. išduoto garantinio rašto, patvirtinančio skolos mokėjimo atidėjimą iki 2015 m. balandžio 1 d., nes F. R. po šio garantinio rašto išdavimo vis tiek kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo pradelsta skola VMI sudaro 356 982,88 Lt, o visa atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma – 13 651 514,81 Lt. Konstatavo, kad pagal byloje esančius atsakovo pradelstus įsipareigojimus patvirtinančius duomenis atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais.
Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (13 651 514,81 Lt) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (20 299 913,48 Lt).
Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros teismas nurodė, kad iš visų siūlomų kandidatūrų mažiausius darbo krūvius turi UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Verslo konsultantai“. Kadangi UAB „Ius Positivum“ veiklą vykdo Vilniaus mieste, kuriame atsakovui keliama bankroto byla, šios įmonės darbuotoju yra advokato teisinio darbo patirtį turintis N. J., teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.
Spręsdamas pareiškėjo UAB „Kardos“ pateiktą prašymą dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą ir bankroto administratoriaus skyrimo teismas pažymėjo, kad šis prašymas teismui pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl prašymo skirti bankroto administratoriumi pareiškėjo pasiūlytą kandidatūrą iš esmės nenagrinėjo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, jis turės teisę kreiptis dėl savo finansinio reikalavimo patvirtinimo į teismo paskirtą atsakovo bankroto administratorių ĮBĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl atsakovo turimo turto vertės. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad atsakovo į balansą įrašyto turto vertė lygi 45 615 786 Lt.
1.1. Dėl į balansą įtraukto nekilnojamojo turto vertės. Nors atsakovas rašytiniais įrodymais (preliminariomis išvadomis) pagrindė į balansą įrašyto turto vertę, teismas nepagrįstai apie nekilnojamojo turto vertę sprendė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovo pateiktos preliminarios išvados ir nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai yra netinkami pagrįsti turto vertę (CPK 270 str. 4 d.). Teismas nepagrįstai reikalavo atlikti naują nekilnojamojo turto vertinimą. Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė teismo nurodytų dokumentų, savaime negali būti pagrindu atsisakyti vadovautis atsakovo jau pateiktais rašytiniais įrodymais apie turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įpareigojo atsakovą pateikti ne jo turimus įrodymus, o iš esmės atlikti papildomą nekilnojamojo turto vertinimą, t. y. įpareigojo sukurti naujus įrodymus, tačiau teismas neturi teisės įpareigoti šalies pateikti įrodymus, kurių šalis neturi. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomą nekilnojamojo turto vertę. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas nekilnojamojo turto vertę turėjo nustatyti pagal atsakovo pateiktus dokumentus, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys apie turto vidutinę rinkos vertę negali būti laikomi atspindinčiais tikrąją atsakovo turto vertę. Individualaus vertinimo išvados yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais, todėl būtent šie įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Nekilnojamojo turto vertė atsakovo balanse apskaityta teisingai. Būtent balanso duomenys, atsakovo nuomone, yra svarbiausi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, kadangi įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovo balansas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ieškovas atsakovo pateikto balanso neginčijo, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Tai, kad atsakovas tinkamai apskaitė nekilnojamojo turto vertę, patvirtina šio turto įsigijimo dokumentai. Atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys yra itin svarbios nustatant realią nekilnojamojo turto vertę (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d.).
1.2. Dėl finansinio turto vertės. Klausimas dėl atsakovo finansinio turto vertės papildomo pagrindimo buvo keliamas tik skundžiamoje nutartyje. Iki tol į balansą įrašyto finansinio turto vertė nebuvo kvestionuojama. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovui priklausančių UAB „LNTV“ akcijų vertę. Ši bendrovė yra moki, jos įstatinis kapitalas sudaro 5 245 800 Lt. Atsakovas nuo 2013 m. pradžios vedė derybas dėl UAB „LNTV“ akcijų pardavimo, 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas už akcijas įsipareigojo sumokėti 2 400 000 JAV dolerių.
1.3. Dėl į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertės. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo trumpalaikis turtas sudaro ne 27 894 759 Lt, kaip nurodyta balanse, o 20 227 878,48 Lt.
Tai, kad fiziniams asmenims buvo suteiktos paskolos, kurių bendras dydis siekia 51 111,90 Lt, patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodoma, kad fiziniams asmenims suteikiama finansinė pagalba pagal 2005 m. gruodžio 12 d. sutartis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šie fiziniai asmenys būtų susiję su atsakovu kokiais nors kitokiais nei paskolos teisiniais santykiais. Teismas net nepasisakė apie atsakovo pateiktų įrodymų pakankamumą, todėl priėmė neišsamią nutartį.
Atsakovo iš UAB „LNTV“ gautina 3 149 558 Lt suma pagal konsignacijos sutartį atsispindi šios įmonės balanse. Teismas nepagrįstai suabejojo UAB „LNTV“ balanso patikimumu. Šiai įmonei buvo keliama bankroto byla, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „LNTV“ yra moki, be to, pripažino, jog šios įmonės balansas sudarytas teisingai. Pažymėtina, kad UAB „LNTV“ savo bankroto byloje buvo pateikusi kreditorių sąrašą, iš kurio aiškiai matyti, kad ji yra skolinga atsakovui. Todėl 3 149 558 Lt suma, kaip gautina suma, pagrįstai buvo apskaityta atsakovo balanse. Atsakovas taip pat buvo pateikęs teismui minėtą konsignacijos sutartį.
Tai, kad BUAB „Verantas“ bankroto administratorius dar nepatvirtino atsakovo papildomo reikalavimo, savaime nereiškia, jog atsakovas negali tokio reikalavimo apskaityti savo balanse. Atsakovas teismui buvo pateikęs atsakovo patikslintą reikalavimą BUAB „Verantas“, kurio turinys patvirtina papildomo 1 012 101,97 Lt reikalavimo pagrįstumą. Nepaisant to, kad atsakovo reikalavimas nepatvirtintas dėl to, jog atsakovas neperdavė administratoriui reikiamų dokumentų, atsakovas turi teisę įtraukti minėtą papildomą reikalavimą į gautinas sumas.
Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovo 700 341 Lt reikalavimas UAB „Norfos mažmena“ yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovas pateikė teismui pažymą, kad rengia ieškinį UAB „Norfa mažmena“, kuriuo grindžiamas 700 341 Lt sumos įtraukimas į atsakovo balansą. Šiuo metu ieškinys dar rengiamas, apie jo padavimą teismui atsakovas praneš Lietuvos apeliaciniam teismui. Aplinkybė, kad tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena“ vyks teisminis ginčas, sudaro pagrindą įtraukti ginčijamą sumą į gautinas sumas ir ją laikyti trumpalaikiu turtu. Šią atsakovo poziciją patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-869/2013. Be to, pats teismas, patvirtindamas analogiško pobūdžio atsakovo reikalavimus kitiems kreditoriams, konstatavo, kad ginčijamos sumos įtrauktinos į balansą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad netrukus atsakovas paduos UAB „Norfos mažmena“ į teismą, darytina išvada, jog 700 341 Lt suma pagrįstai įtraukta į atsakovo balansą.
2. Dėl atsakovo įsipareigojimų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 651 514,81 Lt sumą.
Nesutiktina su teismo argumentu, kad tai, jog kitoje byloje siekiama įrodyti, kad atsakovas yra įvykdęs 402 400 Lt dydžio prievolę ieškovui, šiuo atveju nesudaro teisinių prielaidų nepriskirti 402 400 Lt sumos prie pradelstų atsakovo įsipareigojimų. Ieškovui BUAB „Tradicija“ yra pareikštas ieškinys dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir byla yra nagrinėjama iš esmės. Akivaizdu, kad dėl ieškovo reikalavimo fakto ir apimties vyksta teisminis ginčas. Atsakovas minėtoje byloje yra pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, atsakovo poziciją patvirtina gausi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai vyksta teisminis ginčas dėl tam tikro įsiskolinimo dydžio, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą.
Dėl atsakovo 11 119 300 Lt skolos kreditoriui F. R. paaiškėjo naujų aplinkybių. Atsakovo buvusio akcininko F. R. reikalavimo teisę į atsakovą vykdomojoje byloje perėmė naujasis atsakovo akcininkas. Su naujuoju kreditoriumi atsakovas sudarė taikos sutartį vykdomojoje byloje ir pateikė ją antstoliui, kuris taikos sutartį turi pateikti tvirtinti teismui. Antstolis, gavęs taikos sutartį, privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o teismui patvirtinus sutartį – bylą nutraukti (CPK 626 str. 1 d. 5 p.). Nepaisant to, taikos sutartis šalims galioja net ir jos nepatvirtinus. Pagal minėtą taikos sutartį atsakovas atleidžiamas nuo mokėjimų kreditoriui iki 2014 m. sausio mėn., nuo kurios privalės periodiniais mokėjimais atsiskaityti su kreditoriumi. Tai reiškia,kad šiuo metu atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų naujam kreditoriui.
Atsakovas jau buvo nurodęs teismui apie tai, kokiu pagrindu VMI kildina 356 982,88 Lt reikalavimą atsakovui ir kokios sumos jį sudaro. Teismas dėl atsakovo argumentų neapsisakė. Nors atsakovas buvo aiškiai nurodęs, kad neturi dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie VMI reikalavimo dydį ir pagrindą, teismas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti VMI reikalavimo pagrindo.
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Tradicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį dėl UAB „Ius Positivum“ paskyrimo atsakovo bankroto administratoriumi ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas paskyrė atsakovo bankroto administratoriumi ieškovo UAB „Švara visiems“ siūlomą kandidatūrą, nors šio ieškovo finansinis reikalavimas sudaro tik 1,5 proc. nuo visų pateiktų finansinių reikalavimų sumos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad didžiausią finansinį reikalavimą (68,2 proc. nuo visų pateiktų finansinių reikalavimų sumos) turintis ieškovas BUAB „Tradicija“ yra labiausiai suinteresuotas bankroto byla, sandorių išnagrinėjimu, actio pauliana ieškinių pateikimu, todėl jo siūloma administratoriaus kandidatūra UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ geriau atitiko ĮBĮ keliamus reikalavimus.
2. Teismo paskirtas bankroto administratorius neteikia VĮ Registrų centrui administruojamų įmonių finansinės atskaitomybės (ĮBĮ 11 str. 3 d. 6 p., ABĮ 58 str. 3 d., CK 2. 66 str. 4 d.). VĮ Registro centro duomenimis, iš 45 šiuo metų šio administratoriaus administruojamų įmonių tik dviejų įmonių finansinė atskaitomybė buvo pateikta VĮ Registrų centrui, o iš jau baitų 18 bankrotų procedūrų nei vienos įmonės balansas nebuvo pateiktas. Tai įrodo, kad teismo paskirtas administratorius nesugeba tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas.
3. Iš VĮ Registrų centrui pateikto pačios UAB „Ius Positivum“ balanso už 2011 ir 2012 m. matyti, kad įmonė yra nemoki, nes jos nuosavas kapitalas yra neigiamas, skolos viršija turimą turtą. Esant tokiai finansinei situacijai, įmonės vadovas jau 2012 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas nepagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė įmonę, kuriai pačiai akivaizdžiai gresia bankrotas.
4. Kadangi teismo paskirtas atsakovo bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai ir neetiškai, nes nuslėpė aplinkybes dėl savo nemokumo, pažeidinėja jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kyla abejonės dėl jo kompetencijos ir sugebėjimo teikti bankroto administravimo paslaugas.
5. Ieškovo BUAB „Tradicija“ siūloma kandidatūra UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ yra moki ir teikia jos administruojamų įmonių finansines atskaitomybes, todėl gali būti paskirta atsakovo bankroto administratoriumi.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kardos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį: 1) kuria atsiakyta įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu; 2) kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas per Liteko viešą tvarkaraščių paiešką sužinojo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Matydamas, kad sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas teismo buvo atidėti, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti pareiškėją į bankroto bylą ir pareiškėjo nurodyto administratoriaus paskyrimo. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad pareiškėjo prašymas teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 9 d. Tuo tarpu Liteko viešos tvarkaraščių paieškos sistemos duomenimis, bylos nagrinėjimas iš esmės ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas vyko po 2013 m. rugsėjo 5 d. posėdžio, t. y. kitame 2013 m. rugsėjo 11 d. rašytinio proceso tvarka įvykusiame posėdyje. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. po 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio, tačiau iki 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad teismas suklydo aiškindamas faktines bylos aplinkybes, nes pareiškėjo prašymas buvo paduotas prieš bylos išnagrinėjimą iš esmės 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, todėl turėjo būti teismo nagrinėjamas ir vertinamas.
2. Teismo pasirinkti bankroto administratoriaus kandidatūrų vertinimo kriterijai kelia įtarimą teismo nešališkumu ir bent jau objektyvumu. Toks kandidatūrų vertinimas neatitinka įstatymų bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Teismas dėl nežinomų priežasčių įvertino tik tuos kriterijus, kurie buvo palankūs UAB „Ius Positivum“. Pareiškėjo nuomone, teismas, vadovaudamasis įtartinais kriterijais ir neatsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, pasirinko ne geriausią bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB „Indebt“ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovas UAB „Švara visiems“ buvo pakeistas jo teisių perėmėjų UAB „Indebt“) prašo atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl atsakovo atskirojo skundo. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Ieškovas įrodė reikalavimo teisę į atsakovą (atsakovas šios reikalavimo teisės neginčija), todėl atsakovas turi pareigą teisėtais būdais įrodyti, kad jis yra mokus. Atsakovas, turėdamas visas galimybes pateikti įrodomąją galią turinčius dokumentus apie realią finansinę būklę, turtą ir jo vertė, nepagrįstai siekia įrodinėjimo naštą perkelti kreditoriams. Teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, visapusiškai įvertino pateiktų atsakovo finansinių dokumentų pagrįstumą, išsiaiškino realią atsakovo turto vertę, nustatė tikrąjį pradelstų įsipareigojimų dydį.
2. Dėl ieškovo BUAB „Tradicija“ atskirojo skundo. Teismo paskirtas administratorius UAB „Ius Positivum“ yra moki įmonė, o apeliantas elgiasi nesąžiningai, tyčia ir sąmoningai atskirajame skunde pateikia neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, besąlygiškai siekdamas, kad būtų paskirtas jo siūlomas administratorius. Apelianto argumentai, kad UAB „Ius Positivum“ netinkamai vykdo jam pavestas pareigas ir yra nekompetentingas, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Teismas pagrįstai atmetė apelianto siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, nes šios įmonės direktorius yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas. Tai kelia abejonių dėl šio administratoriaus sugebėjimo išlaikyti kreditorių pasitikėjimą, užtikrinti visų kreditorių interesų pusiausvyrą.
3. Dėl pareiškėjo UAB „Kardos“ atskirojo skundo. Apelianto elgesys neatitinka atsakingo ir apdairaus asmens elgesio standartų, nes jis ne tik aktyviai nesidomi savo debitorių finansine padėtimi, bet ir tyčia klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad jo prašymas teismui buvo pateiktas dar prieš bylos išnagrinėjimą iš esmės. Apeliantas nepateikė objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių, kad teismo paskirtas atsakovo bankroto administratorius neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ir paneigiančių šio administratoriaus galimybę tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Aplinkybė, kad apelianto siūlomas administratorius D. G. atliko prieštaringai vertinamą atsakovui priklausančio turto vertinimą, kelia pagrįstų abejonių, jog šie asmenys veikia kartu ir derina savo veiksmus vilkinant bankroto bylos atsakovui iškėlimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo
Ieškovai ir trečiasis asmuo (kreditoriai), remdamiesi tuo, kad atsakovas UAB „Serneta“ nevykdo prisiimtų turtinių įsipareigojimų, prašė teismo iškelti atsakovui bankroto bylą. Jų nuomone, bankroto byla keltina, nes įmonė yra nemoki.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai nustatoma bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateikto balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis, 2013 m. kovo 28 d. nutartyje (pirmą kartą sprendžiant bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą) nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 43 587 440 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 2 019 437,82 Lt, todėl atsisakė kelti bankroto bylą (t. 1, b. l. 187-189). Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas šią nutartį, 2013 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte, o ne įrašyta turto verte, t. y. į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė, be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas atsakovo pateiktus dokumentus, nesiaiškino atsakovo turto sudėties ir jo realios vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos (t. 2, b. l. 129-134).
Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, nustatė, kad atsakovo į balansą įrašyto turto vertė yra 20 299 913,48 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 13 651 514,81 Lt, t. y. pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Atsakovas nesutiko nei su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo turimo turto verte, nei su nustatytu atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžiu, nurodė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateikto balanso duomenimis, pagal kuriuos atsakovo turtas sudaro 45 615 786 Lt, o įsipareigojimai – 22 699 205,62 Lt, iš kurių tik 468 545 Lt yra per vienerius metu mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertę, nes nesivadovavo atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje priimtoje jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovo turto vertė pagal balanso duomenis ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žymiai skiriasi, todėl būtina imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti tokius didelius prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto vertės. Atsižvelgdamas į šią Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti aktualų įmonės balansą, jame nurodyto turto vertę pagrindžiančius įrodymus, surinktus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 136-137). Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas (t. 2, b. l. 177-197). Kadangi iš šių dokumentų kopijų nėra galimybės identifikuoti pardavėjų duomenų (jie yra užtušuoti), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos negali būti patikimu įrodymu nustatant šio turto vertę. Dėl atsakovo ankščiau pateiktų preliminarių išvadų apie nekilnojamojo turto vertę (t. 1, b. l. 136-138) Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pasisakė, nurodydamas, kad jos neatitinka vertinimo dokumentų turinio. Be to, jos buvo pateiktos dar 2010 m., t. y. neaktualios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo. Atsakovui nepateikus kitų nekilnojamojo turto vertę pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta aktualiąja atsakovo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, nustatyta masinio vertinimo būdu, nepaisant to, kad tokiu būdu nustatyta rinkos vertė yra nevisai tiksli, lyginant ją su individualiu vertinimu nustatyta turto verte. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kurių jis neturi, nors ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų apie atsakovui priklausančio turto vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimų, kurie grindžiami ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pagal teismų praktiką, kai kreditoriai nesėkmingai bando atgauti ir net priverstinio vykdymo tvarka nesėkmingai siekia išieškoti skolas, jie turi pagrindą abejoti atsakovo mokumu, tada atsakovui tenka pareiga įstatymų reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad jis yra mokus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2012). ĮBĮ 9 straipsnio 1, 2 dalys suteikė teisę teismui, nagrinėjančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, esant prieštaravimams dėl turto vertės, imtis priemonių išsiaiškinti tikrąją turto vertę, t. y. reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie į balansą įrašyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, net ir esant įpareigotas, tokių įrodymų nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas įpareigotas, nepateikė jokių duomenų apie balanse nurodyto finansinio turto (12 404 233 Lt) vertę. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovui priklausančių UAB „LNTV“ akcijų vertę. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, UAB „LNTV“ turi finansinių sunkumų, šiai įmonei buvo bandoma kelti bankroto bylą, ji įtraukta į daugelį teisminių ginčų dėl skolų priteisimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, VĮ Registrų centrui nuo 2009 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų (t. 4, b. l. 117-122). Aplinkybė, kad jau po bankroto bylos atsakovui iškėlimo, atsakovas 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarė šios įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Jungtiniuose arabų emyratuose registruota bendrove, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo sumokėti už akcijas 2 400 000 JAV, neįrodo šių akcijų vertės, nes atsakovas duomenų, kad šis sandoris yra įvykęs, nepateikė. Atsakovui neįrodžius realios jam priklausančių UAB „LNTV“ akcijų vertės, nėra pagrindo atsakovo nurodomos 5 245 800 Lt sumos (UAB „LNTV“ įstatinio kapitalo dydis) įtraukti į atsakovo finansinį turtą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, atsisakant į atsakovo trumpalaikį turtą (gautinas sumas) įtraukti šiuos atsakovo reikalavimus: 51 111,90 Lt reikalavimą A. L., L. V. ir O. K., nes byloje esantys mokėjimų pavedimai šiems asmenims yra nepakankami įrodymai, sprendžiant, ar šie asmenys jiems pervestas sumas yra įsipareigoję grąžinti atsakovui; 3 149 558 Lt reikalavimą UAB „LNTV“, nes atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad nurodytos sumos prekės pagal konsignacijos sutartį buvo realiai pateiktos, o iš pačios sutarties ir UAB „LNTV“ balanso duomenų šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti; atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovo ir UAB „LNTV“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl atsiskaitymų pagal minėtą sutartį nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nes šis susitarimas tėra tik sudarytos konsignacijos sutarties sąlygų pakeitimas, neįrodantis realaus prekių pateikimo; 1 012 101,97 Lt reikalavimą BUAB „Verentas“, nes nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad vien šios įmonės bankroto administratoriui pateikto atsakovo papildomo reikalavimo turinys, nesant objektyvių įrodymų, patvirtina šio reikalavimo pagrįstumą; 700 341 Lt reikalavimą UAB „Norfos mažmena“, nes vien tai, kad rengiamas toks ieškinys, nesudaro pagrindo įtraukti prašomą priteisti sumą į gautinas sumas (priešingu atveju, įmonė, kuriai keliama bankroto byla, galėtų rengti nepagrįstus ieškinius savo kontrahentams, prašomas priteisti sumas įtraukdama į gautinas sumas, tokiu būdu dirbtinai padidindama trumpalaikio turto vertę). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šiuo metu pateikė teismui ne tik ieškinį dėl minėtos 700 341 Lt sumos, padidinus reikalavimą – dėl 1 762 705,83 Lt sumos, priteisimo iš UAB „Norfos mažmena“, tačiau dar keturis ieškinius dėl bendros 4 176 816,63 Lt sumos priteisimo iš UAB „Norfos mažmena“, be to, ieškinį dėl 386 298 Lt sumos priteisimo iš UAB „Freor Lt“. Nors pagal teismų praktiką teismas (įskaitant apeliacinės instancijos teismą) privalo atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bankroto bylos iškėlimo (iškėlimo pagrįstumo patvirtinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-708/2010), nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsakovo minėtais ieškiniais iš UAB „Norfos mažmena“ prašomų priteisti sumų įtraukti į atsakovo gautinas sumas. Atsakovas savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-869/2013 pateiktu išaiškinimu, kad aplinkybė, jog tarp įmonės, kuriai keliama bankroto byla, ir jos skolininkų vyksta teisminiai ginčai, savaime nereiškia, kad įmonė neturi reikalavimo teisės šiems skolininkams. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtos nutarties turinio matyti, jog toje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės, t. y. įmonė, kuriai keliama bankroto byla, ieškinius savo skolininkams buvo pareiškusi iki bankroto bylos jai iškėlimo, o nagrinėjimu atveju atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus ieškinius UAB „Norfos mažemena“ pateikė jau po skundžiamos nutarties, kuria jam iškelta bankroto byla, priėmimo. Pažymėtinas taip pat atsakovo pozicijos nenuoseklumas. Pirmosios instancijos teismui atsakovas nurodė, kad rengia ieškinį UAB „Norfos mažmena“ dėl 700 341 Lt sumos priteisimo, tačiau jau iškėlus bylą atsakovui, jis pateikė dar keturis 4 176 816,63 Lt bendros sumos ieškinius tam pačiam asmeniui. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip bandymas dirbtinai padidinti trumpalaikio turto vertę.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstus įsipareigojimus įtraukė ieškovo BUAB „Tradicija“ 402 400 Lt reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovui BUAB „Tradicija“ 402 400 Lt suma iš atsakovo yra priteista įsiteisėjusiu 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimu, kuriuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl ta aplinkybė, jog atsakovas jau po pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą, teismui pateikė ieškinį, kuriuo įrodinėja, kad prievolę ieškovui sumokėti 400 000 Lt įvykdė dar 2004 m., nesudaro pagrindo neprisikirti nurodytos sumos prie atsakovo pradelstų įsipareigojimų, kaip pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas (t. 1, b. l. 11-24).
Pirmosios instancijos teismas atsakovo 11 119 300 Lt skolą kreditoriui F. R. įtraukė į atsakovo pradelstų reikalavimų sumą, kadangi nustatė, kad, nepaisant šio kreditoriaus išduoto garantinio rašto dėl skolos mokėjimo atidėjimo iki 2015 m., kreditorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto, išieškant minėtą skolą, išdavimo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde atsakovas nurodė naujas aplinkybes, susijusias su šiuo įsipareigojimu. Atsakovo teigimu, atsakovo buvusio akcininko F. R. reikalavimo teisę į atsakovą vykdomojoje byloje perėmė naujasis atsakovo akcininkas OOO „EnergoPro“, su kuriuo atsakovas sudarė taikos sutartį ir pateikė ją antstoliui, kuris taikos sutartį turi pateikti tvirtinti teismui. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad antstolis, gavęs prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, kreipėsi į teismą. Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi iš dalies patenkino antstolio prašymą, t. y. pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje F. R. nauju išieškotoju OOO „EnergoPro“ ir atmetė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes nutartis dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje dar nėra įsiteisėjusi, t. y. OOO „EnergoPro“ dar nėra vykdymo proceso dalyvis. Pažymėtina, kad pagal CPK 595 straipsnio nuostatas taikos sutartį vykdymo procese tvirtina teismas, o atsakovas teismo patvirtintos taikos sutarties dar nėra pateikęs, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog minėtas atsakovo įsiskolinimas šiuo metu nėra pradelstas. Be to, iš atsakovo pateiktos taikos sutarties matyti, kad naujas kreditorius sutinka skolos mokėjimą atidėti tik iki 2014 m. sausio mėn., vėliau atsakovui naujam kreditoriui mokant po 555 965 Lt kas du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismo nutartimi vykdymo procese patvirtintos taikos sutarties, taip pat objektyvių duomenų, jog jis yra pajėgus tinkamai ir laiku vykdyti taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis (jei ji būtų patvirtinta teismo), taip pat į tai, kad taikos sutartis sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo 11 119 300 Lt įsiskolinimas nėra pradelstas.
Atsakovas nepagrįstai nesutinka su VMI 356 982,88 Lt reikalavimo įtraukimu į atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Aplinkybė, kad atsakovas neturi dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie VMI reikalavimo dydį ir pagrindą, nereiškia, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje esantis 2013 m. kovo 4 d. raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad atsakovas biudžetui yra skolingas 356 982,88 Lt (t. 1, b. l. 73).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos iškėlimo klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonė realiai vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Dėl teismo paskirto atsakovo bankroto administratoriaus
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011). Teismas, prieš vertindamas atskirus kriterijus, kurie reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens paskyrimo bankroto administratoriumi, privalo įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos skirti asmenį administratoriumi – paties administratoriaus sutikimas administruoti įmonę ir Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl teismui pateiktų bankroto administratoriaus kandidatūrų galimo nešališkumo ir teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovas BUAB „Tradicija“, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismo paskirtas bankroto administratorius neteikia VĮ Registrų centrui savo administruojamų įmonių finansinės atsakomybės, nors teisės aktai įpareigoja bankroto administratorius tai daryti, o tai reiškia, jog šis administratorius nesugeba tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas. Be to, apelianto BUAB „Tradicija“ nuomone, teismo paskirtam bankroto administratoriui pačiam gresia bankrotas, nes jis yra nemokus.
Iš tiesų, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą (redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) bankroto administratorius įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Ieškovas UAB „Indebt“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atsakymą į ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo (t. 4, b. l. 130-131). Šiame atsakyme išdėstyta bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ pozicija dėl galimybių vykdyti minėtas pareigas. Administratorius nurodė, kad neretai bankrutuojančių įmonių valdymo organai išvis neperduoda bankroto administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, įskaitant ir finansinės atskaitomybės dokumentų, arba perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai ir netvarkingai, juose pateikti duomenys netikslūs. Dėl šios priežasties bankroto administratorius, neturėdamas bankrutuojančios įmonės tvarkingų ir tikslių buhalterinės apskaitos dokumentų, negali sudaryti metinių finansinių ataskaitų ir jas pateikti VĮ Registrų centrui. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditoriai nelinkę skirti papildomų administravimo lėšų buhalterinėms paslaugoms. Administratoriaus išdėstytas aplinkybes taip pat patvirtina administratoriaus atsakyme minima Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2013 m. vasario 15 d. pateikta 2012 m. bankroto administratorių veiklos priežiūros ataskaita Nr. (6.12)A2-599 (http://www.bankrotodep.lt/Doc/Bankroto.pdf). Šioje ataskaitoje pažymėta, kad bankroto administratoriai nurodo, jog praktikoje ne visada gali pateikti finansines ataskaitas, nes įmonių buhalteriniai dokumentai būna netvarkingi, neišsamūs ir tai apsunkina minėtos pareigos vykdymą bei didina įmonės administravimo išlaidas bei teiraujasi, kaip tokiais atvejais pateikti metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Taigi, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte numatytos pareigos neįgyvendinimas negali būti siejamas vien su bankroto administratoriaus kvalifikacijos ar kompetencijos stoka, kaip teigia apeliantas BUAB „Tradicija“, o yra nulemtas ir minėtų objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas, atliekantis bankroto administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, būtų skyręs įspėjimą ar nuobaudą pirmosios instancijos teismo paskirtam bankroto administratoriui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo paskirtas bankroto administratorius netinkamai vykdo jam priskirtas pareigas.
Apeliantas BUAB „Tradicija“, teigdamas, kad bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, nepagrįstai prie pradelstų įsipareigojimų priskyrė šio administratoriaus balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Prie pradelstų įsipareigojimų priskiriami tik tie įsipareigojimai, kurių mokėjimai terminai yra suėję. Tuo tarpu balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Taigi, remiantis vien apelianto pateiktu UAB „Ius Positivum“ balansu, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius yra nemokus. Be to, byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ tinkamai ir laiku nevykdytų savo prievolių kreditoriams, turėtų skolų valstybės biudžetui, nemokėtų atlyginimų darbuotojams, būtų įtrauktas į civilinius ginčus kaip skolininkas ir pan.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto BUAB „Tradicija“ argumentas, kad bankroto administratoriumi skirtinas didžiausią finansinį reikalavimą turinčio ieškovo pasiūlytas kandidatas, nes jis labiausiai suinteresuotas bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto administratorius turi pareigą sąžiningai, sklandžiai ir nešališkai atlikti bankroto procedūras ir ginti visų kreditorių interesus, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė jo kandidatūrą.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo administratoriaus paskyrimo klausimą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, o apeliantas BUAB „Tradicija“ leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl teismo paskirto administratoriaus tinkamumo vykdyti bankroto procedūras ir jo nemokumo, be to, nepateikė pagrįstų argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus galimo neobjektyvumo, šališkumo, šio apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl UAB „Kardos“ įtraukimo dalyvaujančiu byloje asmeniu
Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų, kiek tai susiję su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paprastai dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūrą (ieškovas) bei įmonė, kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas). Kiti įmonės kreditoriai, neinicijavę bankroto proceso ir neprisidėję prie ieškovo reikalavimo iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo, nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis šiame bankroto proceso etape. Kita vertus, bankroto administratoriaus paskyrimas yra procedūrinio pobūdžio klausimas ir pagal turinį negali būti priskiriamas materialiajam teisiniam reikalavimui, todėl nedalyvaujantys byloje asmenys gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, tačiau toks siūlymas turi būti pateiktas taip pat iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo.
Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi perdavus bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė šį klausimą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. rugsėjo 5 d. 15 val. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 136-137). Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. rugsėjo 5 d. 15 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, tos pačios dienos nutartimi, vadovaudamasis CPK 290 straipsnio 2 dalimi, kuri suteikia teismui teisę dėl sprendžiamo klausimo sudėtingumo ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą, nutarė nutartį šioje byloje paskelbti 2013 m. rugsėjo 11 d. 15 val. (t. 3, b. l. 42). Taigi civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo iš esmės buvo išnagrinėta 2013 m. rugsėjo 5 d., tuo tarpu 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo numatytas tik nutarties paskelbimas, o ne bylos nagrinėjimas iš esmės, kaip klaidingai teigia apeliantas UAB „Kardos“. Šio apelianto prašymas dėl įtraukimo į bylą ir bankroto administratoriaus paskyrimo pirmosios instancijos teisme gautas 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo nagrinėti. Dėl šios priežasties apelianto UAB „Kardos“ atskirasis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė