Administracinė byla Nr.eP-61-502/2022

      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02755-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcjjos prie Aplinkos ministerijos, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STV“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nojutas“ (išregistruota, likvidavus dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „GBK archstudija“ (išregistruota, likvidavus dėl bankroto) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „STV“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas solidariai iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteisti 67 191,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo įsigijimo tikslas – daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Siekiant šio tikslo įgyvendinimo pareiškėjas kreipėsi į UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ dėl visų darbų, kurie reikalingi detaliojo plano patvirtinimui, daugiabučio gyvenamojo namo projekto parengimui ir statybos leidimo išdavimui, atlikimo organizavimo. Tarp pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ (toliau – ir projektuotojas) 2007 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 07/R-07 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ įsipareigojo organizuoti toponuotraukos parengimo, pasiūlymų schemos detaliajam planavimui parengimo, sąlygų sąvado detaliajam planui rengti išėmimo, detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų sąvado išėmimo, techninio projekto parengimo bei dokumentų paruošimo leidimo statybai gauti darbus. 2007 m. birželio 5 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ buvo sudaryta Pavedimo sutartis Nr. 07/P-07, kuria UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ buvo įgaliota pareiškėjo vardu atlikti visus veiksmus Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ atliko visus detaliojo plano parengimui, suderinimui ir patvirtinimui reikalingus darbus. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1742 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Patvirtinus Detalųjį planą, UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ ėmėsi daugiabučio gyvenamojo namo projektavimo darbų: buvo parengti priešprojektiniai pasiūlymai, gautos projektavimo sąlygos techniniam projektui rengti, parengtas techninis projektas.

3.       Kauno apygardos prokuratūros prokuroras gindamas viešąjį interesą 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Administracijos direktorius 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 (toliau – ir Įsakymas). Prokuroro skundas buvo grindžiamas aplinkybe, kad skundžiamu Įsakymu patvirtintame Detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumo 2,4 rodiklis viršija leistiną intensyvumą, kurio maksimalus dydis 1,6 numatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1663-428/2017 patenkino prokuroro skundą ir panaikino Įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. administracinėje byloje Nr. eA-732-438/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Panaikinus Įsakymą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, buvo užkirstas kelias pareiškėjo nekilnojamojo turto projekto vystymui Žemės sklype ir dėl to pareiškėjas prarado į šį projektą investuotas lėšas. Pagal Sutartį pareiškėjas sumokėjo 66 612,40 Eur UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ ir turėjo 579,24 Eur kitų išlaidų – iš viso 67 191, 64 Eur, ką pareiškėjas laiko savo patirtais nuostoliais. Už šiuos praradimus yra atsakingos Administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), turėjusios pareigą užtikrinti patvirtinto Detaliojo plano teisėtumą.

5.       Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.) 26 straipsnio 4-5 dalių nuostatomis, pareiškėjas nurodė, jog  aplinkybė, kad Įsakymas buvo panaikintas teismo sprendimu dėl Detaliojo plano prieštaravimo Bendrajam planui, reiškia, jog Administracijos direktorius neteisėtai patvirtino Detalųjį planą, o Inspekcija, atlikusi Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvado, Detaliojo plano sprendinių (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei Detaliojo planavimo procedūrų dokumentų patikrą ir nenustačiusi jų prieštaros Bendrajam planui, netinkamai atliko teritorijų planavimo dokumentų rengimo priežiūros funkciją. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1663-428/2017, kuriuo panaikintas Įsakymas, patvirtina tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos, tiek Inspekcijos neteisėtus veiksmus.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad patirtos 67 191, 64 Eur išlaidos dalintinos į dvi grupes: išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, derinimu, tvirtinimu bei žemės sklypo naudojimo būdo patikslinimas Nekilnojamojo turto registre, kurios sudaro 17 429, 61 Eur, ir išlaidos, susijusios su priešprojektinių pasiūlymų parengimu, projektavimo sąlygų sąvado išdavimu, techninio projekto rengimu, projektinių sprendinių tikrinimu, kurios sudaro 49 762,03 Eur. Pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą ketindamas jame pastatyti daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Teismui panaikinus Detalųjį planą, pareiškėjo investicijos į nekilnojamojo turto vystymą, susijusios su Detaliojo plano rengimu, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimu, daugiabučio techninio projekto rengimu nedavė grąžos, todėl yra laikytinos pareiškėjo nuostoliais. Jeigu Administracija ir Inspekcija būtų tinkamai vykdžiusios priskirtas pareigas ir Detaliojo plano rengimo, derinimo, tikrinimo bei tvirtinimo procese nustatę rengiamo Detaliojo plano trūkumus, nebūtų buvęs patvirtintas Detalusis planas, kurio sprendiniai pažeidžia aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentą ir kuris buvo panaikintas teismo. Jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir laiku nustatę Detaliojo plano trūkumus, jis būtų buvęs pakoreguotas, kad jame numatomas užstatymo intensyvumas neviršytų 1,6 rodiklio kaip numatyta Bendrajame plane, t. y. pareiškėjo išlaidos į Detaliojo plano rengimą būtų sukūrusios rezultatą – teisėtą ir galiojantį Žemės sklypo Detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė, kad pareiškėjo 17 429,61 Eur išlaidos, susijusios su Žemės sklypo detaliuoju planavimui, neatnešė rezultato, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys.

7.       Pareiškėjas pabrėžė, kad panaikintas Detalusis planas buvo pagrindas atlikti pastato projektavimo darbus. Jeigu nebūtų neteisėtai patvirtintas Detalusis planas, pareiškėjas arba nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su pastato techninio projekto rengimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu arba esant patvirtintam teisėtam Detaliajam planui, būtų investavęs į kitokio pastato projekto rengimą, kurį būtų galėjęs realizuoti. Atsakovų neteisėti veiksmai, nulėmė, kad pareiškėjo 49 762,03 Eur išlaidos, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo techninio projekto rengimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu, neatnešė rezultato, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys.

8.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       Administracija paaiškino, kad 1 759 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1229 „Dėl Šilainių 7-ojo mikrorajono ir jo dalies prie Naujakurių ir Prūsų gatvių detaliųjų planų“. Šiuo detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos. Pareiškėjas Žemės sklypą įsigijo 2005 m. birželio 20 d. sutarties pagrindu, kurios 4 punkte buvo nurodyta, jog jis turėjo galimybę ir susipažino su turto technine būkle, dėl jo jokių pretenzijų neturi, t. y. patvirtino, kad parduodamo turto būklė bei kokybė atitinka jo keliamus reikalavimus bei atitinka pardavimo kainą.

10.       Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu perduoti Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį. Nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas (gyvenamosios, daugiaaukščių namų statybos teritorijos), statybos reglamentavimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas (planuojamos daugiaaukščio namo iki 50 butų statybos). Administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. A-3203 pagrindu su pareiškėju sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 40-11-367; planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo režimo reglamento nustatymas. Sutartis pakeista 2009 m. gegužės 25 d. susitarimu Nr. 40-11-123, pagal kurį patikslintas planavimo tikslas: žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (gyvenamosios teritorijos; daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos), sklypo privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas daugiabučiam aukštuminiam namui statyti. Detaliojo plano rengimo dokumentai patvirtina, jog buvo atliktos visos teisės aktų numatytos detaliojo planavimo procedūros: parengtas teritorijų planavimo dokumentas viešai apsvarstytas, suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, patikrintas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP 1-858(15.4) (toliau – ir Patikrinimo aktas)).

11.       Įvertinęs tai, jog nei derinusios, nei tikrinusi institucija jokių Detaliojo plano rengimo pažeidimų nenustatė, atsižvelgdamas į teigiamą šios institucijos išvadą ir siūlymą tvirtinti detalųjį planą, Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Detalųjį planą.

12.       Administracijos teigimu, pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą grindžia išimtinai Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1663-428/2017 nurodytomis aplinkybėmis, jog Detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas 2,4 viršija maksimaliai leistiną užstatymo intensyvumo rodiklį, numatytą Bendrajame plane, kuriame nurodytas leistinas užstatymo intensyvumo rodiklis daugiaaukštėje gyvenamoje teritorijoje yra tik 1,6 ir tokiu būdu buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.

13.       Bendrojo plano tvirtinimo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtinta užstatymo intensyvumo sąvoka, todėl nebuvo pagrindo taikyti Bendrajame plane nurodytų teritorijų užstatymo intensyvumo bendrųjų režimų ginčo Detaliajam planui, kurio rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad konkretus leistinas sklypo užstatymo intensyvumas nustatomas rengiant detaliuosius planus. Taigi, įstatyme buvo aiškiai reglamentuota, jog užstatymo intensyvumas bendruosiuose planuose nėra nustatomas atskiriems žemės sklypams kaip privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, tai daroma rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius planus. Bendrajame plane bendras užstatymo intensyvumas nustatytas tik pastatams iki 6 aukštų. Tuo tarpu Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog Žemės sklype leistinas pastatų aukštingumas yra 24 m ir buvo numatoma statyti 8 aukštų pastatą. 8 aukštų pastato statybai žemės sklypo užstatymo intensyvumas Bendrajame plane nebuvo nustatytas, atitinkamai nebuvo pagrindo vadovautis Bendrajame plane nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu, nustatytu 6 aukštų pastatams. Be to, Detaliojo plano tvirtinimui buvo pateikti visi Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyti dokumentai, patvirtinantys detaliojo planavimo procedūrų atlikimą. Parengti Detaliojo plano sprendiniai apsvarstyti viešai, suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje ir patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Patikrinimo akte konstatuota, jog projekto rengimo, derinimo, viešojo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado esmini reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Esant teigiamai kompetentingos institucijos išvadai, Administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti parengtą ginčo teritorijos detalųjį planą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad galbūt neteisėtus veiksmus atliko išimtinai Administracija ir Inspekcija, kadangi ir pats pareiškėjas bei Detaliojo plano rengėjas yra lygiai taip pat atsakingi už Detaliojo plano sprendinių teisėtumą, kaip ir šį planą tikrinusi ir tvirtinusi institucija.

14.       Administracija nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti 17 429,61 Eur Detaliojo plano rengimo išlaidų. Iš Detaliojo plano dokumentacijos matyti, jog Detaliojo plano rengėjas buvo ne UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“, o UAB „Nojutas“. Būtent šį Detaliojo plano rengėją pareiškėjas nurodė ir 2009 m. kovo 4 d. Detaliojo plano planavimo užduotyje, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad su šiuo Detaliojo plano rengėju buvo sudaryta sutartis, kaip numatyta pagal Taisyklių reikalavimus, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu šis rengėjas atliko detaliojo planavimo darbus, taip pat nėra nurodyta, kokio dydžio atlyginimas buvo sumokėtas šiai įmonei už Detaliojo plano rengimą. Atitinkamai nei byloje, nei Detaliojo plano rengimo dokumentacijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“, kuriai pareiškėjas sumokėjo už Detaliojo plano rengimą, atliko kokius nors Detaliojo plano rengimo darbus. Vadinasi, pareiškėjas byloje neįrodė patirtos žalos fakto.

15.       Administracija pastebėjo, kad neproporcingai didelę dalį pareiškėjo nurodytos sumos, susijusios su Detaliojo plano rengimu (7 698,38 Eur) sudaro išlaidos už Detaliojo plano derinimą Nuolatinėje statybos komisijoje ir tikrinimą Inspekcijoje. Byloje tokio dydžio išlaidų pagrįstumas nėra įrodytas.

16.       Administracija pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti išlaidas už techninio projekto rengimą, t. y. tariamus nuostolius, kuriuos pareiškėjas patyrė rengiant dokumentus po Detaliojo plano patvirtinimo, atmestinas. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad techninis projektas buvo parengtas pagal Detaliojo plano ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vien faktinis techninio projekto parengimas savaime nereiškia, kad jis buvo parengtas tinkamai, t. y. galėjo būti suderintas ir pagal jį galėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nuo Detaliojo plano patvirtinimo iki administracinės bylos dėl Detaliojo plano teisėtumo iškėlimo teisme (t. y. daugiau nei per 6 metus) techninis projektas ne kartą buvo teikiamas derinti, tačiau projektą derinusios institucijos niekada nepritarė šio projekto sprendiniams, pagal šį projektą statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Techniniam projektui taip pat nepritarė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ (2014 m. balandžio 16 d. protokolas Nr. 107). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti priteisti sumokėtą sumą už techninio projekto rengimą.

17.       Administracijos teigimu, pareiškėjo byloje pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (mokėjimo nurodymai, dalis PVM sąskaitų faktūrų ir darbų perdavimo-priėmimo aktų) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnyje rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (pateiktos nepatvirtintos kopijos), mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta, kad mokėjimus atliko būtent pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.2 punktu UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikantis galiojančių normų ir taisyklių reikalavimų, todėl parengusi netinkamą projektą, ji turi neatlygintinai ištaisyti šio projekto trūkumus ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius pareiškėjui. Projektuotojas, o ne atsakovai yra atsakingi už netinkamo projekto parengimą, nes faktiškai paslaugos, atitinkančios 2007 m. birželio 5 d. Sutarties reikalavimus (net ir Detaliojo plano galiojimo metu), nebuvo suteiktos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu pagrindu techninį projektą rengė UAB „GBK archstudija“, nes projektavimo darbų sutartis buvo sudaryta su UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ ir pagal byloje pateiktus dokumentus būtent jai buvo apmokėta už techninio projekto rengimo paslaugas.

18.       Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys galėtų būti konstatuojamas tada, jeigu būtų nustatyti Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai, tačiau Kauno miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir galbūt pareiškėjo patirtos žalos. Laikotarpiu, kai galiojo patvirtintas Detalusis planas, tinkamas techninis projektas, kurio sprendinius būtų buvę galima realizuoti, nebuvo parengtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Detaliojo plano panaikinimo ir galimybės parengti tinkamą techninį projektą. Detaliojo plano panaikinimas savaime neužkerta kelio toliau siekti pareiškėjo nurodyto tikslo – Žemės sklype pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą.

19.       Administracijos teigimu, didžioji dalis išlaidų (49 235,40 Eur) buvo sumokėta iki Detaliojo plano patvirtinimo. Taigi pareiškėjas sumokėjo ne tik nurodytą sumą už Detaliojo plano rengimą, bet didesnę dalį išlaidų už techninio projekto rengimą (31 805,79 Eur), nors Detalusis planas dar nebuvo patvirtintas. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nepatvirtinus Detaliojo plano, nebuvo pagrindo rengti techninio projekto – tokio projekto derinimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas negalimas. Todėl pareiškėjas veikė savo rizika – pareiškėjo neva patirtą žalą sąlygojo jo paties neatidus ir nerūpestingas elgesys. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir pareiškėjo skunde nurodytos žalos.

20.       Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

21.       Inspekcija paaiškino, kad nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja sąlygų visuma, būtina Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, viešajai atsakomybei kilti. Inspekcijos Kauno skyrius, vadovaudamasis suformuota nuostata, kad Bendrojo plano uždaviniai buvo orientuoti į miesto teritoriją ir jos funkcines zonas, bet ne į konkretų žemės sklypą, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog Kauno statybos komisija suderinimo protokolu pritarė Žemės sklypo Detaliojo plano sprendiniams, Patikrinimo aktu konstatavo, kad projekto rengimo, derinimo, viešojo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta ir kad Detalusis planas gali būti tvirtinamas. Patikrinimo aktas su teigiama išvada Detalųjį planą tvirtinusiai institucijai – Administracijos direktoriui – buvo patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, t. y. siūlymas, o ne privalomo pobūdžio dokumentas subjektui, turėjusiam tvirtinti Detalųjį planą.

22.       Inspekcija atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2016 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016 suformavo praktiką, kad konkretaus žemės sklypo detaliuoju planu nustatomas užstatymo intensyvumas negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nurodytą galiojančiame savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, savaime nereiškia, kad Inspekcija, 2010 m. balandžio 1 d. (beveik šešeriais metais anksčiau), surašydama Patikrinimo aktą atliko neteisėtus veiksmus. Už teritorijų planavimo dokumento – žemės sklypo detaliojo plano – tinkamą parengimą pirmiausia buvo (ir yra) atsakingas tokio dokumento rengėjas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne tik nepanaikino Patikrinimo akto, bet ir jokių Inspekcijos veiksmų nepripažino neteisėtais. Be to, Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, procesinė padėtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-732-438/2019 buvo trečiasis suinteresuotas asmuo.

23.       Pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, neteisėtų veiksmų fakto, t. y. nenurodė, kurie konkrečiai Inspekcijos, išdavusios Detaliojo plano patikrinimo aktą, veiksmai ar neveikimas prieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams, reglamentavusiems teritorijų planavimą. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent Detaliojo plano patikrinimo aktu buvo padaryta prašoma atlyginti turtinė žala.

24.       Inspekcija pabrėžė, kad Patikrinimo aktas ir pareiškėjo nurodoma žala negali būti siejami priežastiniu ryšiu. Pareiškėjas apskritai nepagrindžia, kaip konkrečiai ir kokia dalimi galbūt neteisėti Inspekcijos veiksmai (kurių skunde apskritai nenurodoma) turėjo įtakos skunde nurodytos žalos atsiradimui. Detalųjį planą parengė, kaip nurodo pareiškėjas, UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, o jį patvirtino Administracijos direktorius Įsakymu. Be to, pareiškėjo nurodomi nuostoliai, išlaidos net nėra susiję su Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, veikla ir atsiradę iki Detaliojo plano patikrinimo akto surašymo dienos.

25.       Inspekcija atkreipė dėmesį, jog pagal 2010 m. kovo 22 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą pagal 2007 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 07/R-07 „Vykdytojas perduoda Užsakovui atliktus darbus, t. y. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) plotas 0,1759 ha), detaliojo plano tikrinimo VTPSI Kauno teritoriniame skyriuje organizavimo darbus“. Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d., 25 straipsnis numatė, jog detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamąjį etapą, be teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos, sudarė ir teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Tai reiškia, kad Inspekcijai turėjo būti pateikti visi jau iš anksto parengti, suderinti Detaliojo plano projekto dokumentai, t. y. naujų ar papildomų dokumentų Inspekcijai, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, rengti bei pateikti tikrinti teisės aktai net nenumatė. Todėl neaišku, kokiais teisės aktais remiantis pirmiau minėtame darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad detaliojo plano patikrinimo aktas Inspekcijoje kainavo 8 600 Lt, nes pati procedūra – detaliojo plano patikrinimo aktas – pagal Teritorijų planavimo įstatymą Inspekcijos atliekama funkcija, kuri jokiais teisės aktais nebuvo ir nėra įkainota. Be to, žemės sklypo detalusis planas Administracijos direktoriaus buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu, o pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d., kai jau Detalusis planas buvo patvirtintas, nors turtinė žala kildinama iš veiksmų, atliktų rengiant, derinant bei tvirtinant Detalųjį planą. Už statybos projektinės dokumentacijos parengimą pareiškėjas prašo atlyginti neproporcingai didelę sumą. Pareiškėjas, nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, pats iniciavo Detaliojo plano parengimo procedūrą. Detalųjį planą rengė projektavimo įmonė, kuri būdama savo srities profesionalė, savo veikloje privalėjo vadovautis teisės aktais bei Bendruoju planu ir parengti tinkamos kokybės dokumentą. Pareiškėjas, iniciavęs Žemės sklypo Detaliojo plano rengimo procedūrą, taip pat veikė savo rizika, taigi ir pareiškėjas yra atsakingas už atsiradusias pasekmes bei kilusią žalą.

II.

26.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 67 191,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

27.        Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28.       Teismas nustatė, kad Inspekcija, atlikusi Detaliojo plano, jo aiškinamojo rašto, kitų procedūrinių ir papildomų dokumentų patikrinimą, 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP 1-858 (15.4) konstatavo, kad projekto rengimo, derinimo, viešojo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, Detalusis planas gali būti tvirtinamas kaip Šilainių mikrorajono detaliojo plano dalies – žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimas.

29.       Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 26 straipsnio 5 dalimi, ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, negali būti patenkinamas. Teismas nurodė, jog savivaldybės taryba ar Administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdamas sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nuo Inspekcijos patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, todėl pareiškėjui turtinė žala negalėjo kilti dėl to, kad Inspekcija Patikrinimo akte konstatavo, jog Detaliojo plano patikrinimo išvada yra teigiama ir pasiūlė Detalųjį planą tvirtinti. Net jei ir būtų konstatuoti Inspekcijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, ginčo atveju nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pasekmių (pareiškėjui atsiradusios žalos), todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atžvilgiu atmestinas.

30.       Spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos iš Kauno miesto savivaldybės atlyginimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 ir 57 straipsnių nuostatomis, akcentavo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog Detaliajame plane buvo neteisėtai nustatytas didesnis užstatymo intensyvumo rodiklis, nei numatytas Bendrajame plane, o tai iš esmės prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams – daugiaaukštės teritorijos maksimaliam užstatymo intensyvumo rodikliui, bei pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių imperatyvias nuostatas, įpareigojančias suderinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, skundžiamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas naikintinas, kaip neteisėtas, nes iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Bendrojo plano sprendiniams. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris šioje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę.

31.       Dėl pareiškėjo reikalaujamos priteisti turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio teismas nurodė, kad Administracijos direktoriui 2010 m. gegužės 13 d. Įsakymu patvirtinus Detalųjį planą, kurio teisėtumo klausimas nebuvo keliamas iki pat 2016 metų, kuomet Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo, pareiškėjas vykdė tolimesnius veiksmus, susijusius su jo planuojamo daugiabučio namo statyba, dėl ko patyrė išlaidas, susijusias su pastato techninio projekto rengimu. Atsižvelgęs į tai, kad Detaliojo plano neatitikimas Bendrajam planui buvo konstatuotas praėjus itin dideliam laiko trapui, pareiškėjas prarado galimybę koreguoti Detalųjį planą jo rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu, teismas vertino, jog Administracijos neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjo patirta turtine žala.

32.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, Darbų perdavimo-priėmimo aktais, mokėjimo nurodymais. 2008 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 351 bei Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtino, jog už Žemės sklypo topografinės nuotraukos, detaliojo plano sprendinių parengimo ir pateikimo viešajam svarstymui, parengto detaliojo plano sprendinių derinimo, pasiūlymo schemos paruošimo organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sumokėjo 25 000 Lt (7 240,50 Eur). 2009 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 379 ir Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog už parengto detaliojo plano sprendinių derinimo organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ sumokėjo 3 000 Lt (868,87 Eur). 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 383 ir Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtino, jog už parengto detaliojo plano sprendinių suderinimo nuolatinėje statybos komisijoje organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ sumokėjo 14 980,95 Lt (4 338,78 Eur). 2010 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 388 ir Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtino, kad už detaliojo plano tikrinimo Inspekcijoje organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ sumokėjo 8 600 Lt (2 490,73 Eur). 2011 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 399 ir Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtino, kad už detaliojo plano tvirtinimo, kadastrinių matavimų po detaliojo plano, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimo ir įregistravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“ sumokėjo 8 600 Lt (2 490,73 Eur). Teismas apskaičiavo, kad iš viso pareiškėjas patyrė 17 429,61 Eur išlaidų, susijusių su detaliojo plano parengimu.

33.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtino, jog po to, kai buvo patvirtintas Žemės sklypo Detalusis planas, buvo atlikti planuojamo statyti Žemė sklype statinio projektavimo darbai. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (2011 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 420, 2012 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 424, 2012 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 439, 2013 m. gegužės 3 d. PVM Sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 444, 2013 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 450, 2013 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija NTPG Nr. 455, 2014 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 459, 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 467, 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 470, 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 000471, 2015 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 010, 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 015, 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija NTPG Nr. 017, 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 026, 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija NTPG Nr. 020) bei darbų perdavimo-priėmimo aktų buvo matyti, kad už planuojamo pastato priešprojektinių pasiūlymų parengimo, projektavimo sąlygų sąvado išėmimo, techninio projekto rengimo organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ sumokėjo 49 182,79 Eur. Taip pat pareiškėjas VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarnybai už Daugiabučio (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendinių įvertinimą sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur).

34.       Byloje teismas nenustatė, kad pareiškėjas veikė priešingai teisei, todėl nebuvo ir pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d.).

35.       Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, todėl konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteistina 67 191,40 Eur turtinės žalos atlyginimas.

36.       Teismo vertinimu, kiti proceso šalių išdėstyti argumentai buvo pertekliniai, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas nurodė, kad jų detaliau neanalizuos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III.

37.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. 

38.       Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo nurodyta žala buvo priteista tik iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, remiantis prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino (ar iš viso nevertino) kitų asmenų, kurie dalyvavo Detaliojo plano rengimo procese, veiksmų teisėtumo ir atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas buvo panaikintas dėl jo prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams, teismas privalėjo nustatyti, dėl kurių teritorijų planavimo procese dalyvavusių asmenų galbūt neteisėtų veiksmų buvo suplanuoti ir vėliau patvirtinti Bendrajam planui prieštaraujantys Detaliojo plano sprendiniai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai pasiremdamas prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu, kuriuo kaip neteisėtas buvo panaikintas Administracijos priimtas Įsakymas, tačiau kuriame nebuvo nustatinėjami neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, nepagrįstai konstatavo išimtinai Administracijos neteisėtus veiksmus, nors pagal teisės aktų nuostatas ne tik Administracija dalyvauja teritorijų planavimo procese.

39.       Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies, 26 ir 34 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1- 200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.5 punktu, Administracija pabrėžė, kad priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad Inspekcijos Patikrinimo akte nurodyta išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, todėl pareiškėjui turtinė žala negalėjo kilti dėl to, kad Inspekcija Patikrinimo akte konstatavo, kad Detaliojo plano patikrinimo išvada yra teigiama ir pasiūlė Detalųjį planą tvirtinti.

40.       Detaliojo plano patikrinimą atliko Inspekcijos teritorinis padalinys, t. y. Inspekcija patikrinimo procedūros metu turėjo vadovautis teisės aktais ir vykdyti jai teisės aktuose nustatytas pareigas. Akivaizdu, kad Inspekcija, nenustačiusi Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo Bendrajam planui (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.), netinkamai atliko teisės aktuose jai pavestas funkcijas ir jos neteisėtai priimtas Patikrinimo aktas su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti Detalųjį planą buvo esminė aplinkybė, sąlygojusi nuginčyto Įsakymo priėmimą ir sudarė sąlygas žalai atsirasti. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo neturi reikšmės tai, kad Patikrinimo aktas nebuvo nuginčytas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų nėra besąlygiškai siejama su atitinkamo akto nuginčijimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Administracija ir Inspekcija solidariai atsakingos už neteisėtus Detaliojo plano sprendinius.

41.       Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino kitų Detaliojo plano rengimo procese dalyvavusių asmenų – pareiškėjo ir Detaliojo plano rengėjo UAB „Nojutas“ atsakomybę dėl neteisėtų Detaliojo plano sprendinių. Pagal teisės aktų reikalavimus detaliuosius planus turi teisę rengti atestuoti specialistai, Taisyklių 66 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Todėl priešingai, nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, ne tik valstybės ar savivaldybės institucijos yra atsakingos už Detaliojo plano sprendinių teisėtumą – tam įtakos turėjo ir Detaliojo plano organizatorius, ir rengėjas, kuriems teisės aktai nustato pareigą užtikrinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teisėtumą ir numato, kad už tokios pareigos nevykdymą jiems kyla atsakomybė. Be to, ir pareiškėjas (nekilnojamojo turto projektų vystytojas), ir projektuotojas yra savo srities profesionalai, todėl jiems turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai.

42.       Administracija taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ pasirašytą Sutartį vykdytojas darbus turėjo atlikti kokybiškai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad Detalusis planas neatitiko galiojančio Bendrojo plano sprendinių, todėl galima pagrįstai teigti, jog UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ netinkamai įvykdė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, todėl priimant sprendimą turėjo būti nagrinėjamas jos deliktinės atsakomybės klausimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus (Detaliojo plano ir techninio projekto dokumentus) matyti, kad projektavimo darbus faktiškai atliko ne UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, o UAB „Nojutas“ ir bankrutuojanti UAB „GBK archstudija“, todėl teismas turėjo vertinti ir šių asmenų atsakomybę, remiantis CK 6.703 straipsniu. Šiuo atveju atsakomybę teismas taikė išimtinai Administracijai, o Detaliojo plano organizatoriaus ir rengėjo atsakomybės klausimo visiškai nenagrinėjo, nors tokia atsakomybė numatyta teisės aktuose.

43.       Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pagrįstumo Administracija pabrėžė, kad Taisyklių 31 punkte buvo nustatyta, jog planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti, tačiau nagrinėjamoje byloje sutartis su Detaliojo plano rengėju nebuvo pateikta. Byloje pateikta tik Sutartis, sudaryta su UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, tačiau ji nebuvo Detaliojo plano rengėja. Byloje esančia Pavedimo sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ buvo įgaliota pareiškėjo vardu sudaryti sutartį su Detaliojo plano rengėju, tačiau duomenų apie tokios sutarties sudarymą nėra. Kaip matyti iš Detaliojo plano dokumentacijos, Detaliojo plano rengėjas buvo UAB „Nojutas“. Pareiškėjas 2009 m. kovo 4 d. Detaliojo plano planavimo užduotyje nurodė, kad Detaliojo plano rengėjas yra UAB „Nojutas“, pasirašė Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Taigi pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo detaliojo planavimo procese, kurį rengė UAB „Nojutas“. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Nojutas“ parengė Detalųjį planą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis sumokėjo 17 429,61 Eur UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ už Detalųjį planą, kurį faktiškai parengė UAB „Nojutas“.

44.       Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad neproporcingai didelę dalį pareiškėjo nurodytos sumos, susijusios su Detaliojo plano rengimu (7 698,38 Eur) sudaro išlaidos už Detaliojo plano derinimą Nuolatinėje statybos komisijoje ir tikrinimą Inspekcijoje, tokios paslaugos teikiamos neatlygintinai. Administracija taip pat nesutinka, kad pareiškėjui priteistos išlaidos už techninio projekto rengimą – byloje nebuvo pateikta projektavimo darbų rangos sutartis su techninio projekto rengėja (UAB ,,GBK archstudija“), nėra dokumentų, patvirtinančių, kad projektuotojas teisės aktų ir projektavimo darbų rangos sutarties nustatyta tvarka būtų perdavęs tinkamai parengtą projektą pareiškėjui. Techninis projektas iki galo nebuvo parengtas pagal Detaliojo plano ir kitų teisės aktų reikalavimus, jis ne vieną kartą buvo pateiktas derinti, tačiau jo sprendiniams nepritarta, pagal projektą nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. techninio projekto rengimo paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai iki galo.

45.       Administracija pabrėžė, kad byloje pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra tinkamai nepatvirtinti, mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta, kad mokėjimus atliko būtent pareiškėjas. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas byloje nepagrindė patirtos žalos (nuostolių) fakto, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame visiškai neįvertinti galimą žalą pagrindžiančių įrodymų trūkumai, priteisti pareiškėjo nurodytą išlaidų sumą yra nepagrįstas ir naikintinas.

46.       Dėl priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir žalos Administracija nurodė, jog teismas turėjo pagrįsti, kad išimtinai Administracijos veiksmai (t. y. netinkamas jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymas) lėmė neigiamus padarinius ar buvo žalos priežastimi. Byloje nėra ginčo, kad Detalusis planas buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau ne vien Administracijos veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, susijusius su Detaliojo plano parengimu. Ir pagal teisės aktų nuostatas, ir pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką už klaidingus Detaliojo plano sprendinius ir jo panaikinimo pasekmes taip pat yra atsakingas Detaliojo plano rengėjas (kuris Detaliojo plano sprendiniuose padarė projektavimo klaidą, nurodydama Bendrojo plano neatitinkantį užstatymo intensyvumo rodiklį) ir Inspekcija (kuri išdavė Patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti Detalųjį planą). Administracija gali būti tik iš dalies atsakinga už neigiamas Detaliojo plano panaikinimo pasekmes.

47.       Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime visiškai nevertino pareiškėjo atsakomybės, kuri jam tenka pagal teisės aktų nuostatas už dalyvavimą detaliojo plano rengimo procese, taip pat ir jo elgesio kitais aspektais: ar jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar įvertino ir numatė galimas pasekmes, t. y. ar pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atliktų mokėjimų laikotarpiu, parengto techninio projekto trūkumais. Administracija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Detaliojo plano panaikinimo ir išlaidų techniniam projektui rengti, juo labiau, neturėjo pagrindo priteisti visų šių išlaidų iš Administracijos.

48.       Pareiškėjas UAB „STV“ atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašė jį atmesti. 

49.       Pareiškėjas sutiko su Administracijos argumentais dėl solidarios Inspekcijos atsakomybės, bei pažymėjo, kad pareiškėjui nėra svarbu, kuris subjektas atlygins žalą.

50.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kartu su atsakovais turėtų būti vertinama ir Detaliojo planavimo organizatoriaus ir Detaliojo plano rengėjo atsakomybė, pareiškėjas pažymėjo, kad nėra reikšminga, kad atsakovais nebuvo patraukti visi galbūt už žalos atsiradimą atsakingi asmenys ir nebuvo įvertinta jų visų atsakomybė. Skundu apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas ir apibrėžus kieno atsakomybės klausimai yra sprendžiami, teismas pagrįstai nagrinėjo tik atsakovų atsakomybės klausimą ir nesprendė dėl trečiųjų asmenų atsakomybės. Pareiškėjo įsitikinimu, atlyginusi žalą Administracija galės tretiesiems asmenims pareikšti atgręžtinius reikalavimus.

51.       Dėl žalos dydžio pareiškėjas nurodė, jog sutinka, kad, įvertinus UAB „STV“ ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sutartį ir šios sutarties įgyvendinimui sudarytą pavedimo sutartį, UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ turėjo galimybę su savo pasitelktais subrangovais detaliojo plano ir techninio projekto rengimui sudaryti atitinkamas sutartis. Tačiau, kiek žinoma pareiškėjui, šis UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ ir subrangovų santykis nebuvo formalizuotas. Nepaisant to, nesutiko su Atsakovu, kad tai yra kliūtis pareiškėjo patirtai žalai pagrįsti. Bylai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne tik tiesioginiais, tačiau ir netiesioginiais įrodymais.

52.       Pareiškėjo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad Detalusis planas buvo rengiamas UAB „Nojutas“, o techninis projektas – UAB „GBK archstudija“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su šiais asmenimis būtų tiesiogiai sudaręs sutartis dėl šių darbų (paslaugų) atlikimo ir tiesiogiai jiems mokėjęs pinigus. Byloje UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ atstovas paaiškino, kad šie asmenys buvo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ pasitelkti subrangovai Sutarčiai įgyvendinti. UAB „Nojutas“ ir UAB „GBK archstudija“ atliktas darbų ir paslaugų pobūdis buvo tiesiogiai susijęs su Sutartyje nurodytų UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ įsipareigojimų įgyvendinimu. Už patvirtinto Detaliojo plano rengimą, tikrinimą ir suderinimą bei techninio projekto rengimą pareiškėjas sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra pateikta sutarčių su UAB „Nojutas“ ir UAB „GBK archstudija“, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad šie asmenys darbus atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ pavedimu, jai vykdant Sutartį, byloje yra duomenys apie šių darbų rezultatą ir apmokėjimą šių darbų organizatoriui. UAB „Nojutas“ ir UAB „GBK Archstudija“ atlikti darbai yra UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ Sutarties vykdymo rezultatas, o pareiškėjo sumokėtos sumos UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ už šių darbų atlikimą šios bylos kontekste laikytinos pareiškėjo nuostoliais.

53.       Pareiškėjo teigimu, byloje nustatytos esminės reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjo pavedimu UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ organizavo techninio projekto rengimą, UAB „GBK archstudija“ parengė techninį projektą ir jis buvo teikiamas derinimui. Byloje nėra ginčo, kad techninio projekto sprendiniams nebuvo pritarta ir projekto trūkumai buvo taisomi, todėl neaišku, kodėl koreguojamas projektas turėjo būti perduotas pareiškėjui.

54.       Dėl Detaliojo plano derinimui nurodytos sumos (7 698,38 Eur), kurią Administracija nurodo kaip neproporcingą, pareiškėjas nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ atstovas byloje paaiškino, kad detaliojo plano derinimo ir tikrinimo etapas yra gana ilgas procesas, apimantis daug neformalaus bendravimo su derinimą ir tikrinimą atliekančiais asmenimis dėl detaliojo plano sprendinių, trūkumų, jų tikslinimo, keitimo bei paties plano tikslinimo, dėl ko jis sudaro ženklią dalį viso detaliojo planavimo proceso dalį, o tai įtakoja jo kainą. Kad būtų galima vertini aptariamos sumos pagrįstumą, Administracija galėjo pateikti duomenis, kokia 2010 metais buvo rinkos kaina už analogiškos apimties detaliojo plano rengimą ir atstovavimą derinimo ir tvirtinimo procese.

55.       Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jo patirtos išlaidos už techninio projekto parengimą laikytinos patirtais nuostoliais, nes už šį darbą jis sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė”. Teismui panaikinus Administracijos direktoriaus Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo Detalusis planas, techninis projektas, kuris buvo susietas su šiuo detaliuoju planu, nebeteko savo aktualumo, todėl UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė” nebegalėjo pabaigti vykdyti pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų.

56.       Dėl atliktų mokėjimų ir pateiktų įrodymų tinkamo patvirtinimo pareiškėjas nurodė, kad byloje niekam nekilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų sąskaitų, kitų dokumentų tikrumo, o mokėtoją pateiktose mokėjimo pavedimų kopijose galima nustatyti iš mokėtojo sąskaitos numerio, t. y. Sutartyje nurodytas UAB „STV“ sąskaitos numeris sutampa su mokėtojo sąskaitos numeriu pavedimo kopijose.

57.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos argumentu, kad nebuvo priežastinio ryšio, pabrėžė, jog esminė techninio projekto rengimo pradžios sąlyga buvo Detaliojo plano patvirtinimas. Patvirtinus Detalųjį planą, pareiškėjas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad kompetentingos institucijos priimtas Įsakymas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ateityje neiškils kliūčių jo galiojimui. Veiksmai, sąlygoti asmens pasitikėjimo valstybės įstaigos priimtu teisės aktu, neturėtų būti laikomi nerūpestingumu. Techninio projekto rengimas ir su tuo susijusios išlaidos yra sąlygotos Įsakymo priėmimo, o šį Įsakymą panaikinus, atlikti techninio projekto parengimo darbai ir susijusios suteiktos paslaugos neteko prasmės, todėl šios išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos pareiškėjo nuostoliais.

58.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59.        Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti ir Inspekcijos neteisėtus veiksmus, Inspekcija akcentavo, jog pagal Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo buvo (ir yra) rekomendacinio pobūdžio, tai nebuvo (ir nėra) galutinis sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo; būtent kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti.

60.       Inspekcija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. ) 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas buvo viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų. Tai reiškia, jog pati apeliantė pagal suteiktą kompetenciją analizavo, vertino ir priėmė sprendimus dėl teritorijų planavimo, t. y. ir dėl žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo arba netvirtinimo.

61.       Nesutikdama su apeliacinio skundo teiginiais, kad Inspekcija pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, Inspekcija nurodė, jog Detaliojo plano patikrinimo aktas administracijai, kaip detalųjį planą patvirtinusiai institucijai, buvo išimtinai rekomendacinio pobūdžio. Sprendimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo Administracija turėjo priimti ne automatiškai Įsakymu patvirtindama Detalųjį planą, o pagal jai suteiktą kompetenciją įvertinusi pateikto detaliojo plano atitikimą ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir bendrajam planui. Pačiai Administracijai pavaldi komisija protokolu pritarė detaliojo plano sprendiniams, jokių prieštaravimų nei teisės aktams, nei pačios apeliantės iniciatyva parengtam bei patvirtinam bendrajam planui nenustatė.

62.       Inspekcijos nuomone, Administracija ne tik išdavė planavimo sąlygas Detaliajam planui rengti, bet pati ir suderino prieštaraujančius Bendrajam planui žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius, nors būtent Administracija turėjo pareigą nuo pat pradžios prižiūrėti, jog Detaliojo plano sprendiniai atitiktų ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir Bendrąjį planą. Todėl Administracijos veiksmai, Inspekcijos manymu, nulėmė neteisėto įsakymo priėmimą nėra pagrindo perkelti Administracijai kylančią atsakomybę. Detaliojo plano tvirtinimas, t. y. Įsakymo priėmimas, yra Administracijai pagal kompetenciją priskirta viešojo administravimo funkcija, todėl Inspekcija, pateikusi rekomendacinio pobūdžio siūlymą, neatliko viešojo administravimo funkcijų, tiesiogiai pareiškėjui sukeliančių materialinius teisinius padarinius, ir nelaikytina atsakinga už apeliantės, kaip kompetentingos institucijos tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, kompetencijai priskirtus veiksmus. 

63.       Inspekcija, remdamasi tuo, kad vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – Inspekcijos Kauno skyriaus neteisėtų veiksmų – šiuo atveju nėra, atitinkamai, nėra ir kitos, t. y. pareiškėjo patirtos žalos, kurią Inspekcija, kaip atstovaujanti valstybei, turėtų atlyginti. Paminėtina, jog išlaidos, kaip pareiškėjo neva patirta žala, yra kilusios tuo laiku, kai Inspekcija neatliko jokių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros veiksmų. Inspekcijos vertinimu, tik 17 429,61 Eur pareiškėjo siejami su galbūt neteisėtais Inspekcijos veiksmais, t. y. išduodant detaliojo plano patikrinimo aktą.

64.       Inspekcija laikėsi pozicijos, kad atsakomybės našta už galbūt padarytą turtinę žalą tenka būtent žemės sklypo Detalųjį planą tvirtinusiam subjektui ir ši našta neturėtų būti perkelta valstybei, kuri jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta kaip neatsakinga už kilusią žalą, kuri, jei ir kilo, tai ne dėl Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos, išdavusios Detaliojo plano patikrinimo aktą, veiksmų.

65.       Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog tarp Inspekcijos veiksmų ir pareiškėjo reikalaujamos žalos yra priežastinis ryšys, Inspekcija akcentavo, jog nėra Inspekcijos neteisėtus veiksmus įrodančių duomenų. Detaliojo plano patikrinimo aktas ir galbūt kilusi žala šiuo atveju negali būti siejami priežastiniu ryšiu, t. y. Detaliojo plano patikrinimo aktas negali sukelti ir nesukelia jokios žalos, nes pagal savo pobūdį šis aktas yra tik siūlymas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai. Išlaidos, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, nėra susijusios su Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, veikla bei jos atsirado dar iki Inspekcijos Detaliojo plano patikrinimo akto dienos. detaliojo plano rengimo veiksmai buvo atlikti iki Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimo, todėl tarp tokios žalos ir galbūt neteisėtų veiksmų negali būti ir nėra priežastinio ryšio, kadangi neva neteisėti veiksmai yra vėlesni laike už išlaidas, kurios atsirado ir būtų atsiradusios, nepriklausomai nuo Inspekcijos veiksmų, kadangi yra paslaugos apmokėjimo kaina už darbus, atliktus prieš patikrinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pareiškėjui atsiradusio žalos.

IV.

66.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkino iš dalies: pakeitė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir sprendimo dalį, kuria pareiškėjui UAB „STV“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteista 49 762,03 Eur, panaikino, ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo UAB ,,STV“ skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, panaikino; teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui UAB „STV“ iš Kauno miesto savivaldybės priteista 17 429,61 Eur išlaidų, susijusių su Detaliojo plano parengimu, pakeitė, ir pareiškėjui priteisė 17 429,61 Eur solidariai iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. 

67.       LVAT pažymėjo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skundo prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Inspekcijos, atmetimo ir turtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėjo šiose apeliacijos ribose.

68.                      LVAT nustatė, kad Inspekcija 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP 1-858 (15.4) konstatavo, kad projekto rengimo, derinimo, viešojo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, detalusis planas gali būti tvirtinamas kaip Šilainių mikrorajono detaliojo plano dalies pakeitimas žemė sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje.

69.                      LVAT, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, pažymėjo, kad valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada yra būtina sąlyga tam, kad detalusis planas būtų patvirtintas. Šiuo atveju Inspekcija 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP 1-858 (15.4) neteisėtai konstatavo, kad Detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, ką pripažino Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris šioje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę.

70.                      LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas skundą prieš Lietuvos valstybę, nurodė, kad pagal teisės aktus, galiojusius Detaliojo plano rengimo metu, ir remiantis teismų praktika pripažinimas, jog detalusis planas parengtas tinkamai ir jo patvirtinimas nėra tiesiogiai siejamas su teigiamais institucijų, įskaitant ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, derinimais. Teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, negali būti patenkinamas.

71.                      LVAT pripažino šias pirmosios instancijos teismo išvadas neteisėtomis ir nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Todėl Inspekcijos 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP 1-858 (15.4), kuriuo be teisėto pagrindo konstatuota, kad Detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, buvo viena iš esminių sąlygų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detalųjį planą. Priešingai, jei valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo būtų buvusi neigiama, Detalusis planas nebūtų teikiamas tvirtinti ir tokiu būdu pareiškėjas nebūtų patyręs nuostolių.

72.                      LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika yra suformuota bylose, kurių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi nesutampa, o joje pateikiamas teisės aiškinimas siejamas su vertinimais tokių situacijų, kai detalusis planas netvirtinamas, nors valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada yra teigiama. Todėl ji nėra aktuali šios bylos kontekste.

73.                      Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė skundą prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, nes yra teisinis pagrindas pripažinti Inspekcijos neteisėtus veiksmus, kurie padarė tiesioginę įtaką Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant neteisėtą įsakymą dėl detaliojo plano tvirtinimo ir padarė žalą pareiškėjui (CK 6.271 str.).

74.                      LVAT, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, todėl teisėjų kolegija pasisakė tik dėl šio solidariosios atsakomybės prezumpcijos atvejo.

75.                      LVAT, vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais (2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; 2014 m. kovo 3 d. nutartim civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), nurodė, kad CK įtvirtinta, jog atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).

76.                      Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pateikiamos teisės aiškinimo taisyklės aktualios šioje byloje ir jų pagrindu LVAT pripažino, kad pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės veiksmais padaryta žala vertinama kaip bendra žala, atsiradusi dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų (objektyviojo bendrininkavimo teisinė padėtis), todėl taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė.

77.                      LVAT, spręsdamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas žemės sklype pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, 2007 m. birželio 5 d. sudarė su UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sutartį Nr.07/R-07 dėl Žemės sklypo toponuotraukos parengimo, pasiūlymų schemos detaliajam planavimui parengimo, sąlygų sąvado detaliajam planui parengti išėmimo, detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų sąvado išėmimo, techninio projekto parengimo bei dokumentų paruošimo leidimo statybai gauti darbų organizavimo. 2007 m. birželio 5 d. pareiškėjas su UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sudarė Pavedimo sutartį Nr. 07/P-07, kuria UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ buvo įgaliota pareiškėjo vardu atlikti visus veiksmus Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. 

78.                      LVAT nustatė, kad Detalųjį planą rengė UAB „Nojutas“, o techninį projektą – UAB „GBK archstudija“. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėją ir šiuos juridinius asmenis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje nėra ir rašytinių įrodymų, kad UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, vykdydama šios sutartinius įsipareigojimus, dėl prievolinių teisinių santykių su UAB „Nojutas“ ir UAB „GBK archstudija“ būtų sudariusi rašytines sutartis. Už patvirtinto Detaliojo plano rengimą, tikrinimą ir suderinimą bei techninio projekto rengimą pareiškėjas sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“.

79.                      LVAT nurodė, kad pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sutarties vykdymo rezultatai buvo pasiekti, taigi pareiškėjas turėjo pagrindą mokėti UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ už sutarties vykdymą. Tai, kas (kokios įmonės) ir kokiais pagrindais vykdė UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ pavedimus, neturi teisinės reikšmės šio ginčo kontekste, nes, kaip minėta, pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sutarties rezultatas buvo pasiektas ir pareiškėjas už jį sumokėjo.

80.                      LVAT, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad neproporcingai didelę dalį pareiškėjo nurodytos sumos, susijusios su Detaliojo plano rengimu (7 698,38 Eur), sudaro išlaidos už Detaliojo plano derinimą, pažymėjo, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas šią sumą vertinti kaip neatitinkančią tikrosios reikalų padėties, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmetė. 

81.                      LVAT pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sumokėtas sumas Detaliojo plano derinimo paslaugoms atlikti pripažino tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais, kurie priteistini solidariai iš abiejų atsakovų. Byloje pateikti įrodymai, kad už planuojamo pastato priešprojektinių pasiūlymų parengimo, projektavimo sąlygų sąvado išėmimo, techninio projekto rengimo organizavimo darbus pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ sumokėjo 49 182,79 Eur. Taip pat pareiškėjas VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarnybai už Daugiabučio (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendinių įvertinimą sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur).

82.                      LVAT atkreipė dėmesį, jog atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistų išlaidų už techninio projekto rengimą ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog projektuotojas teisės aktų ir projektavimo darbų rangos sutarties nustatyta tvarka būtų perdavęs tinkamai parengtą projektą pareiškėjui. Techninis projektas iki galo nebuvo parengtas pagal detaliojo plano ir kitų teisės aktų reikalavimus, jis ne vieną kartą buvo pateiktas derinti, tačiau jo sprendiniams nepritarta, pagal projektą nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. techninio projekto rengimo paslaugos visa apimtimi nebuvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, atsakydamas į savivaldybės atstovo klausimus, nurodė, kad techninis projektas buvo parengtas tinkamai, yra privaloma UAB „Ekspertika“ išvada, o SLD nebuvo išduotas, nes, pareiškėjo atstovo teigimu, prasidėjus neaiškumams dėl Detaliojo plano, savivaldybė pradėjo vilkinti jo išdavimą, nurodydama nereikšmingus techninio projekto trūkumus.

83.                      LVAT, pasisakydamas dėl pareiškėjo patirtų nuostolių (šios nutarties 81 p.) padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spendime nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo patirtos išlaidos (šios nutarties 77 p.) yra atsiskaitymas už UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ tinkamai pagal sutartį atliktus darbus. Pats faktas, kad tokios sumos buvo sumokėtos ir tai pareiškėjas vertina kaip patirtus nuostolius, savaime nereiškia, jog atsakovai šioje byloje yra atsakingi už tokių nuostolių atlyginimą. Tik nustačius, kad pareiškėjas atsiskaitė už tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, o kas yra tinkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas būtina įvertinti pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, galima nustatyti tikrąją padarytąją žalą. Priešingu atveju galima tokia teisinė situacija, kai už be teisėto pagrindo patirtus pareiškėjo nuostolius atsakomybė tektų ne kitai sutarties šaliai, o savivaldybei ir valstybei, t. y. tektų prievolė atlyginti žalą nesant kaltės dėl jos padarymo. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar tinkamas prievolių pagal sutartį įvykdymas reiškė techninio projekto suderinimą ar suderinimą ir SLD faktinį išdavimą. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka pareiškėjui.

84.                      LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui UAB „STV“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 49 762,03 Eur, panaikino ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

85.                      LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo UAB ,,STV“ skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės priteista 17 429,61 Eur išlaidų, susijusių su Detaliojo plano parengimu, šią sumą pareiškėjui priteisdamas solidariai iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės.

V.

86.                      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcjjos prie Aplinkos ministerijos, pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 ir, tenkinus šį prašymą, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 ir priimti naują sprendimą – reikalavimus atlyginti žalą Inspekcijos atžvilgiu atmesti.

87.                      Atsakovo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šiais motyvais:

87.1.                      Administracinių bylų teisenos 16 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus. (LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2752-822/2018).

87.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl žalos konstatavo, kad ginčo atveju nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pasekmių (pareiškėjui atsiradusios žalos), tačiau LVAT ne tik neanalizavo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y. kad nėra priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pareiškėjui atsiradusios žalos, bet ir apskritai 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje nedetalizavo bei netyrė, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

87.3.                      Inspekcijos nuomone, LVAT 2021 m. gruodžio 29 d nutartimi užbaigtas bylos nagrinėjimas ir suformuota praktika yra klaidinga, ydinga ir prieštarauja paties LVAT suformuotai praktikai bylose dėl žalos atlyginimo, t. y. Inspekcija, atstovaudama Lietuvos valstybę, pripažįstama kalta dėl pareiškėjui kilusios žalos atlyginimo, nors byloje nėra nustatyta viena iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinis ryšys tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pasekmių. Todėl, remdamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, Inspekcija teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje.

87.4.                      Inspekcija pažymi, jog civilinę atsakomybę bei žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.245 straipsnis ir 6.271straipsnio 1 dalis. 

87.5.                      Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2801-662/2019, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1720/2013 ir kt.). 

87.6.                      Inspekcija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, nurodo, kad pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos turi būti priteisiama tiek, kiek jos padaryta, bet ne daugiau, nei padaryta. Todėl padarytos žalos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

87.7.                      Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1663-428/2017, kurioje buvo nagrinėjamas Administracijos įsakymo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, teisėtumas, nustatyta, kad bendrasis teritorijos planas pagal hierarchiją yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas lyginant su teritorijos detaliuoju planu, todėl detalaus planavimo organizatorius negali nukrypti nuo nustatytų bendrajame plane teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių. LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-732-438/2019 šį sprendimą paliko nepakeistą.

87.8.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime dėl žalos konstatavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos grindžiamos PVM Sąskaitomis-faktūromis, Darbų perdavimo-priėmimo aktais, mokėjimo nurodymais, iš viso pareiškėjas patyrė 17 429,61 Eur išlaidų, susijusių su detaliojo plano parengimu.

87.9.                      LVAT, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo sprendime dėl žalos nustatytas faktines aplinkybes, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi byloje nustatė, jog už patvirtinto detaliojo plano rengimą, tikrinimą ir suderinimą bei techninio projekto rengimą pareiškėjas sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, nes pareiškėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sutarties vykdymo rezultatai buvo pasiekti, taigi pareiškėjas turėjo pagrindą mokėti UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ už sutarties vykdymą. Pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sumokėtos sumos Detaliojo plano derinimo paslaugoms atlikti yra tiesioginiai pareiškėjo nuostoliai, kurie ir priteistini solidariai iš abiejų atsakovų.

87.10.                      Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, analizavo PVM sąskaitas-faktūras bei darbų perdavimo-priėmimo aktus. Tačiau byloje yra pareiškėjo ir projektuotojo 2007 m. birželio 6 d. sutartis Nr. 07/R-07, kuri apėmė tiek Detaliojo plano, tiek ir techninio projekto parengimą bei statybos leidimo gavimą.

87.11.                      Inspekcija pažymi, jog Sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta darbų atlikimo kaina 289 100 Lt, o Sutarties 4 punkte buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka (per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumoka 20 000 Lt. avansą; per 3 dienas nuo sąlygų sąvado detaliajam planui išėmimo dienos sumoka 50 000 Lt avansą; 2007 m. rugpjūčio 20 d. sumoka 25 000 Lt avansą; 2007 m. spalio 15 d. sumoka 25 000 Lt avansą; 2007 m. gruodžio 17 d. sumoka 50 000 Lt avansą; 2008 m. vasario 21 d. sumoka 25 000 Lt avansą;  2008 m. balandžio 17 d. sumoka 25 000 Lt avansą; 2008 m. birželio mėn. 12 d. sumoka 25 000 Lt avansą; 2008 m. rugpjūčio 14 d. sumoka 24 100 Lt avansą;  sumoka likusią dalį, t. y. 20 000 Lt atlikus visus darbus per 2 dienas po darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos), duomenų apie Sutarties pakeitimą / papildymą nėra.

87.12.                      Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų yra žinoma, jog pareiškėjas 2007 m. birželio 6 d. (20 000 Lt), 2007 m. spalio 18 d. (100 000 Lt), 2008 m. sausio 16 d. (50 000 Lt), 2011 m. vasario 3 d. (10 000 Lt) bei 2011 m. birželio 15 d. (50 000 Lt), nedetalizuodamas, už kurį projektuotojo (ne)atliktą darbą yra mokama, iš viso projektuotojui pervedė 230 000 Lt, t. y. 66 612,60 Eur. Šie pareiškėjo mokėjimo nurodymai neatitinka Sutarties 4 punkte nurodytų mokėjimo terminų ir mokamos sumos.

87.13.                      LVAT aplinkybių dėl pačios Sutarties ir jos pagrindu projektuotojo atliktų darbų apmokėjimo, pareiškėjo mokėjimo nurodymų datos, jų turinio, mokamos sumos netyrė bei 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje dėl to apskritai nieko nepasisakė, nors būtent Sutartis ir pareiškėjo mokėjimo nurodymai įrodo aplinkybes, kokiu pagrindu, kokiu laikotarpiu ir kokios sumos buvo sumokėtos projektuotojui. Taip pat šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas S sutarties 4 punktą, projektuotojui pervedė 66 612,60 Eur dar iki Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimo dienos.

87.14.                      Pareiškėjas patirtą žalą (dėl 17 429,61 Eur) Inspekcijos atžvilgiu siejo išimtinai su Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimu, nors svarbiausia aplinkybė dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo nuostolių yra ta, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo veiksmai buvo atlikti iki Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimo, todėl tarp žalos ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų negalėtų būti priežastinio ryšio, nes tariamai neteisėti veiksmai yra vėlesni laike už išlaidas, kurios atsidaro ir būtų atsiradusios nepriklausomai nuo Inspekcijos veiksmų, t. y. pareiškėjui pagal Sutartį suteiktos paslaugos apmokėjimo kaina už darbus, kurie buvo atlikti prieš Detaliojo plano patikrinimą Inspekcijoje.

87.15.                      Inspekcija pažymi, jog pagal LAT praktiką, objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 26 punktas). Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno iš asmenų veiksmai atskirai, taip pat visi kartu būtini žalai atsirasti. Todėl tokiais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas faktinis priežastinis ryšys (LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 33 punktas). Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas teisinis kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nustatant teisinį priežastinį ryšį yra sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Tokiu atveju reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., LAT 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 25 punktą)“ (LAT 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).

87.16.                      Šiuo atveju pareiškėjas mokėjimo nurodymais projektuotojui pervedė 66 612,60 Eur, nes vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ir šie veiksmai atlikti iki Inspekcijos išduoto Detaliojo plano patikrinimo akto, t. y. nepaisant aplinkybės, ar Inspekcija būtų išdavusi Detaliojo plano patikrinimo aktą su teigiama ar neigiama išvada, pareiškėjas minėtus 66 612,60 Eur projektuotojui vis tiek būtų turėjęs pervesti.

87.17.                      Inspekcija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, o nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. 

87.18.                      Inspekcija daro išvadą, kad Inspekcijos atžvilgiu nenustatyta viena iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – priežastinis ryšys tarp Inspekcijos neteisėtos veiklos ir pasekmių (pareiškėjui atsiradusios žalos). Maža to, LVAT, nagrinėdamas Savivaldybės apeliacinį skundą, turėjo įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl žalos nenustatė priežastinio ryšio tarp Inspekcijos atliktų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos. Inspekcijos nuomone, LVAT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju tarp Inspekcijos veiksmų (išduodant detaliojo plano patikrinimo aktą) ir pareiškėjui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje turėjo išdėstyti nesutikimo motyvus, bet to nepadarė.

87.19.                      Inspekcija prašo atnaujinti procesą vadovaudamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu ir, vadovaudamasi aktualia LVAT praktika, nurodo, kad aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

87.20.                      Inspekcijos teigimu, byloje esantys įrodymai, t. y. Sutartis, mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos-faktūros, darbų perdavimo-priėmimo aktai, pagrindžia, kad pareiškėjas ir projektuotojas turėjo vieną bendrą tikslą – organizuoti Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), toponuotraukos parengimo, pasiūlymų schemos detaliajam planavimui parengimo, sąlygų sąvado detaliajam planui rengti išėmimo, detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų išėmimo, techninio projekto parengimo bei dokumentų paruošimo leidimo statybai gauti darbus, už kuriuos pareiškėjas įsipareigojo konkrečiais terminais pervesti projektuotojui konkrečią sumą už projektuotojo atliktus darbus.

87.21.                      Žemės sklypo detaliojo plano rengimo veiksmai ir mokėjimo nurodymai, kurie nedetalizuoti bei neatitinka Sutarties 4 punkte numatytų sąlygų ir kuriais projektuotojui pervesti 66 612,60 Eur, atlikti iki Inspekcijos Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimo (t. y. mokėjimų nesąlygojo Inspekcijos veiksmai – Detaliojo plano patikrinimo akto išdavimas).

87.22.                      Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. tik nustačius priežastinį ryšį.

87.23.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl žalos priežastinio ryšio tarp Inspekcijos ir pareiškėjai atsiradusios žalos nenustatė. LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi ne tik neanalizavo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, tarp kurių – ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bet apskritai nieko nepasisakė dėl nagrinėjamu atveju Inspekcijos atliktų neteisėtų veiksmų, kurie atlikti vėliau nei pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, projektuotojui pervedė 66 612,60  Eur, ir kurie būtų buvę pervesti nepaisant fakto, ar Inspekcijos detaliojo plano patikrinimo aktas būtų buvęs su teigiama ar neigiama išvada.

87.24.                      Pirmosios instancijos teismas ir LVAT skirtingai išnagrinėjo kilusį ginčą, o LVAT nekonstatavo ir nedetalizavo priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrįstumo bei teisėtumo.

87.25.                      Inspekcijos nuomone, susidariusi situacija prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad civilinė atsakomybė gali kilti tik nustačius visas būtinas sąlygas. Atitinkamai, pats LVAT, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje pažymėjęs, jog pats faktas, kad tokios sumos buvo sumokėtos ir tai pareiškėjas vertina kaip patirtus nuostolius, savaime nereiškia, jog atsakovai šioje byloje yra atsakingi už tokių nuostolių atlyginimą, tačiau nenustatęs, ar yra priežastinis ryšys tarp Inspekcijos veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, tiesiog konstatavo Inspekcijos kaltę, tokiu būdu Inspekcija be teisėto pagrindo įpareigota atlyginti (ir jau atlygino) pareiškėjo patirtą žalą, kuri susidarė dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kilo anksčiau, nei Inspekcija priėmė Detaliojo plano patikrinimo aktą.

VI.

88.                      Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su prašymo atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

88.1.                      Inspekcijos prašymas atnaujinti procesą reiškiamas remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priteisdamas žalą solidariai iš Savivaldybės administracijos ir Inspekcijos, netyrė ir neanalizavo, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Inspekcija teigia, jog jos veiksmai (t. y. Patikrinimo akto su teigiama išvada išdavimas) niekaip negali būti siejami su pareiškėjo patirtų nuostolių atsiradimu.

88.2.                      Byloje nėra ginčo, jog Detalusis planas buvo panaikintas dėl jo prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams, tai yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl atsakingais už Detaliojo plano panaikinimo pasekmes turėtų būti laikomi visi asmenys, susiję su tokių Detaliojo plano sprendinių nustatymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teritorijų planavimas bei statyba yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne vienas viešojo administravimo subjektas, taip pat privatūs asmenys .

88.3.                      Savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo, jog ne vien Savivaldybės administracija dalyvauja detaliojo planavimo procese, atitinkamai ne vien Savivaldybės administracijos veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius dėl Detaliojo plano panaikinimo. Pagal teisės aktų nuostatas ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už klaidingus Detaliojo plano sprendinius ir jo panaikinimo pasekmes taip pat yra atsakingas tiek pats pareiškėjas (kuris nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir sumokėjo už visus teritorijų planavimo ir techninio projekto rengimo darbus dar prieš patvirtinant Detalųjį planą, nepriėmęs jokių atliktų darbų rezultatų), tiek Detaliojo plano rengėja (kuri Detaliojo plano sprendiniuose padarė projektavimo klaidą, nurodydama Bendrojo plano neatitinkantį užstatymo intensyvumo rodiklį, o pagal CK 6.703 str. būtent projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą), tiek ir Inspekcija (kuri išdavė Patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti Detalųjį planą). Nurodytų asmenų veiksmai ir teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdymas reikšmingai prisidėjo prie to, kad pareiškėjas patyrė neigiamus padarinius, susijusius su Detaliojo plano rengimu, ir tai patvirtina, kad Savivaldybės administracija gali būti tik iš dalies atsakinga už neigiamas Detaliojo plano panaikinimo pasekmes.

88.4.                      Teisinis reglamentavimas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., 26 str. 4 ir 5 d., 34 str. 1 d.) reiškia, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija tiesiogiai dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese ir išduoda procedūrinį dokumentą – patikrinimo aktą. Nors pagal savo pobūdį tai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, tačiau visais atvejais jis sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. prielaidas tvirtinti / netvirtinti detalųjį planą, ir būtent tokios praktikos laikosi ir LVAT.

88.5.                      Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano patikrinimą atliko Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Tikrinimo metu turėjo būti kompleksiškai įvertinti Detaliojo plano sprendiniai, inter alia (be kita ko) turėjo būti patikrintas Detaliojo plano sprendinių atitikimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Patikrinusi Detaliojo plano sprendinius. Inspekcija jokių teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.

88.6.                      LVAT nutartyje buvo tinkamai įvertinta Inspekcijos kompetencija ir jos priimto sprendimo teisinė reikšmė, teismo išvados atitiko teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, LVAT taip pat pagrindė priežastinį ryšį tarp Inspekcijos priimto Patikrinimo akto ir pareiškėjo patirtos žalos, konstatavęs, jog Inspekcijos 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP 1-858 (15.4), kuriuo be teisėto pagrindo konstatuota, kad detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, buvo viena iš esminių sąlygų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detalųjį planų, ir tai buvo esminė aplinkybė, sąlygojusi nuginčyto įsakymo priėmimą ir sudarė sąlygas žalai atsirasti.

89.                      Pareiškėjas UAB „STV“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

89.1.                      Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje akivaizdus priežastinis ryšys tarp Inspekcijos veiksmų ir žalos. Nors Detalusis planas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, Teritorijų planavimo įstatyme yra numatytas papildomas teisėtumo užtikrinimo saugiklis, nustatant, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Jeigu Inspekcija būtu tinkamai atlikusi savo funkcijas ir nustačiusi, jog detalusis planas prieštarauja bendrajam planui bei pateikusi neigiamą patikrinimo išvadą, tuomet detalusis planas iš viso nebūtų buvęs tvirtinamas, o pareiškėjui nebūtų reikėję sumokėti UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė" už detaliojo plano parengimą, ir nebūtų susidariusios papildomos pareiškėjo išlaidos dėl daugiabučio gyvenamojo namo projekto rengimo ir veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Taigi, yra akivaizdūs Inspekcijos neteisėti veiksmai, pareiškėjo žala ir tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšis tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo žalos, ką teisingai nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

89.2.                      Inspekcijos nurodoma teismų praktika dėl priežastinio ryšio taikymo yra suformuota byloje, kuriose buvo sprendžiama dėl bankroto administratoriaus padarytos žalos įmonei, tad šios bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ir nėra jai aktuali. Tuo tarpu, kiti cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai tėra bendros taisyklės dėl priežastinio ryšio nustatymo ar civilinės atsakomybės taikymo, ir Inspekcija nenurodo, kaip šios taisyklės buvo pažeistos.

89.3.                      Inspekcija priežastinio ryšio nebuvimą tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo žalos grindžia aplinkybe, kad pareiškėjas išlaidas (žalą) patyrė dar iki Detaliojo plano patvirtinimo, todėl šio plano patvirtinimas nėra susijęs su pareiškėjo žala. Inspekcija klaidingai nurodo, kad pareiškėjas visas išlaidas patyrė iki Detaliojo plano tvirtinimo. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP 1-858(15.4) patikrino ginčui aktualųjį Detalųjį planą ir dėl jo tvirtinimo pateikė teigiamą išvadą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1742 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą. Iki 2010 m. gegužės 13 d. pareiškėjas pagal Sutartį sumokėjo projektuotojui 49 235, 40 Eur, tačiau likusius 17 377, 20 Eur sumokėjo 2011 m. vasario 3 d. ir 2011 m. birželio 15 d., t. y. po Detaliojo plano patvirtinimo, ir už šias išlaidas atsakinga ir Inspekcija.

89.4.                      Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos teiginiais, kad jis pagal Sutartį būtų pervedęs pinigus projektuotojui nepriklausomai nuo to, ar Inspekcijos Detaliojo plano patikrinimo aktas būtų buvęs su teigiama ar neigiama išvada, ir pažymi, jog pagal Sutartį šalys buvo susitarusios, kad iš esmės visa Sutarties kaina yra sumokama avansu. Avanso specifika lemia, kad tuo atveju, jeigu rangovas neįvykdo sutartinių įsipareigojimų, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti, kad sumokėtas ir nepanaudotas avansas būtų grąžintas. Tačiau užsakovo teisinės galimybės keičiasi, jeigu sutarti darbai yra tinkamai atliekami ir sumokėtas avansas yra panaudojamas.

89.5.                      Pareiškėjas nurodo, kad nors didžioji dalis Sutarties kainos buvo sumokėta avansu dar iki ginčui aktualaus Detaliojo plano patvirtinimo, byloje yra pateikti įrodymai, kad rangovas įvykdė didžiąją dalį pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir Sutartis nebuvo baigta vykdyti išimtinai dėl to, kad buvo pradėtas teisminis procesas dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas ginčui aktualus Detalusis planas, panaikinimo bei šio įsakymo panaikinimo. Jeigu Inspekcija būtų tinkamai atlikusi jai pavestas funkcijas ir, pateikdama neigiamą patikrinimo išvadą, užtikrinusi, kad nebūtų tvirtinamas bendrąjį planą pažeidžiantis Detalusis planas, tokiu atveju UAB „Nekilnojamo turto projektų grupė“ nebūtų įvykdžiusi įsipareigojimų parengti Detalųjį planą ir nebūtų pradėjusi rengti daugiabučio namo projekto, teikusi prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir atlikusi kitų su tuo susijusių veiksmų. Tokiu atveju pareiškėjo avansu sumokėti pinigai būtu likę nepanaudoti ir pareiškėjas būtu turėjęs teisinį pagrindą juos susigrąžinti. Inspekcijai tinkamai nevykdžius savo pareigų ir neužtikrinus, kad nebūtų tvirtinamas neteisėtas Detalusis planas, Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir už juos buvo apmokėta pareiškėjo perduotu avansu, todėl Inspekcijos tinkamas pareigu neatlikimas Detaliojo plano tvirtinimo procese buvo lemiantis veiksnys dėl ko Detalusis planas buvo patvirtintas ir dėl ko pareiškėjo pinigai buvo veltui išleisti projektavimo darbams, kuriu rezultato nebuvo galima realizuoti. Inspekcijos neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo patirta žala ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai pripažino Inspekciją solidaria atsakove.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII.

90.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

91.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartą administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

92.                      Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą, administracinė byla Nr eA-2576-415/2021 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata (draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

93.                      Inspekcija prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

94.                      Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir 3) toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

95.                      Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).

96.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

97.                      Siekdama ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-1275-261/2021 procesą, Inspekcija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, ir Civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias priežastinį ryšį, kadangi nenustatė visų būtinųjų sąlygų Inspekcijos atsakomybei kilti, t. y. nenustatė priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos.

98.                      Teisėjų kolegija nesutinka su šiais Inspekcijos argumentais, ir pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime, spręsdamas dėl žalos, padarytos pareiškėjui, atlyginimo iš Inspekcijos solidariai su Administracija, konstatavo, kad šiuo atveju Inspekcija 2010 m. balandžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP 1-858 (15.4) neteisėtai konstatavo, kad detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, ką pripažino Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, kuris šioje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę (t. y. LVAT konstatavo neteisėtus Inspekcijos veiksmus). LVAT taip pat konstatavo, kad šis Inspekcijos Patikrinimo aktas, kuriuo be teisėto pagrindo konstatuota, kad Detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, buvo viena iš esminių sąlygų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti Detalųjį planą. Priešingai, jei valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo būtų buvusi neigiama, Detalusis planas nebūtų teikiamas tvirtinti ir tokiu būdu pareiškėjas nebūtų patyręs nuostolių (t. y. LVAT konstatavo priežastinį ryšį tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos (nuostolių)). LVAT taip pat konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto projektų grupė“ sumokėtos sumos Detaliojo plano derinimo paslaugoms atlikti yra tiesioginiai pareiškėjo nuostoliai, kurie ir priteistini solidariai iš abiejų atsakovų (t. y. nustatė padarytą žalą).

99.                      Nors Inspekcija teigia, jog LVAT neanalizavo pareiškėjo patirtos žalos, ir neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad Inspekcijos padaryta žala gali būti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė po Inspekcijos priimto Patikrinimo akto, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime pripažino, jog pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės veiksmais padaryta žala vertinama kaip bendra žala, atsiradusi dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų (objektyviojo bendrininkavimo teisinė padėtis), todėl taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė.

100.                      Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Inspekcijos argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė priežastinio ryšio tarp Inspekcijos atliktų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, todėl LVAT, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą ir nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nesutikimo motyvus turėjo ir išdėstyti nutartyje, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje (LVAT nutarties 69.5 punktas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, negali būti patenkinamas, yra neteisėta, nes Inspekcijos Patikrinimo aktas, kuriuo be teisėto pagrindo konstatuota, kad detaliojo planavimo esminių pažeidimų nenustatyta, nors Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrajam planui, buvo viena iš esminių sąlygų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detalųjį planą, nes jeigu Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo būtų buvusi neigiama, Detalusis planas nebūtų teikiamas tvirtinti ir tokiu būdu pareiškėjas nebūtų patyręs nuostolių.

101.                      Teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija, teigdama, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas ne tik faktinis priežastinis ryšys (kai nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), bet ir teisinis priežastinis ryšys (kai nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu), vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, taip pat civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo, kai bankrutuojančios įmonės vardu netiesioginį ieškinį pareiškė jos kreditorius, t. y. minimos bylos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta praktika minimoje byloje.

102.                      Įvertinus Inspekcijos prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija neįrodė sąlygų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktui taikyti, t. y. šiuo pagrindu atnaujinti procesą. Teisėjų kolegijos nuomone, Inspekcija iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės (duomenys) nėra vertinami iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y., kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

103.                      Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pažymėtina, jog nors Inspekcija prašyme dėl proceso atnaujinimo vadovaujasi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau savo prašymo atnaujinti procesą negrindžia 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), taip pat nenurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl teisėjų kolegija dėl Inspekcijos cituotos teismų praktikos detaliau nepasisako.

104.                      Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi Inspekcija iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014).

105.                      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

106.                      Pareiškėjas UAB „STV“ pateiktame atsiliepime dėl Inspekcijos prašymo atnaujinti procesą prašė teismo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcjjos prie Aplinkos ministerijos, prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 netenkinti.

        Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2576-415/2021 pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STV“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Nekilnojamojo turto projektų grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nojutas“ (išregistruota, likvidavus dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „GBK archstudija“ (išregistruota, likvidavus dėl bankroto) dėl turtinės žalos atlyginimo.

        Nutartis neskundžiama.        

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė